VILNIAUS UNIVERSITETAS

Transcription

1 1 VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA: Medicinos fakulteto tarybos posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 8 d. protokolo Nr. 3(503) Vilniaus universiteto Senato komisijos posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. d. protokolo Nr. SK AKUŠERIJOS GINEKOLOGIJOS REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA Vilniaus universiteto rektorius... akad. B.Juodka (parašas) A. V. Rezidentūros programos rengimo vadovas... doc. Gražina Drąsutienė (parašas) Vilnius, 2005 m. spalis

2 2

3 3 TURINYS 1. Antraštiniai puslapiai Pirmasis antraštinis puslapis Antrasis antraštinis puslapis Turinys Studijų programos aprašo turinys Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) Programos paskirtis ir tikslai Programos sandara ir turinys Studijų vykdymas Pedagoginis ir mokslinis personalas Programos aprūpinimas Išoriniai ryšiai Vidinis studijų kokybės užtikrinimas Programos poreikis Numatomas rezidentų skaičius Priedai Ciklų programos Dėstytojų ir numatomų rezidentų vadovų sąrašai Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl komisijos Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl komisijos darbo reglamento Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl rezidentūros bazių Rezidentūros bazės vertinimo anketa... 9

4 4 3. Studijų programos aprašo turinys Rezidentūros studijų programos duomenys Rezidentūros studijų programa akušerija ginekologija Studijų programos šaka (specializacija) Studijų sritis Studijų kryptis Studijų rūšis Studijų trukmė (metais) biomedicinos mokslai medicina rezidentūros 4 metai Programos apimtis kreditais 17 Būtina stojančiojo kvalifikacija Suteikiama profesinė kvalifikacija medicinos gydytojas gydytojas akušeris ginekologas Programos rengimo grupė Eil. Nr. Pedagoginis vardas (mokslo laipsnis), vardas, pavardė Pareigos Telefonas (darbo ir Elektronininis paštas mobilusis) grazina.drasutiene@mf.vu.lt j.ali@takas.lt 1. Koordinatorė VU Akušerijos ir ginekologijos Doc. Gražina Drąsutienė klinikos vedėja 2. Doc Jonas Ališauskas VU Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentas 3. Doc. Audronė VU Akušerijos ir ginekologijos audrone.arlauskiene@ Arlauskienė klinikos docentė mf.vu.lt 4. Med. dr. Eglė Benušienė VUL Santariškių klinikos Egle.Benusiene@santa Medicininės genetikos centras.vu.lt 5. Doc. Rolandas Čepulis VU MF Visuomenės sveikatos cero@smc.lt institutas 5. Doc. Bronius Domža VU Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentas. Doc. Nijolė Drazdienė VU Akušerijos ir ginekologijos nijole.drazdiene@mf.v klinikos docentė u.lt 7. Med. dr. Gediminas VU Akušerijos ir ginekologijos gediminas.mecejus@m Mečėjus klinikos lektorius f.vu.lt 9. Doc. Olga Račkauskienė VU Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė 9. Doc. Jolita Zakarevičienė VU Akušerijos ir ginekologijos jolita.zakareviciene@ klinikos docentė mf.vu.lt

5 5 5. Programos paskirtis ir tikslai Akušerija ginekologija plačiąja šių žodžių prasme mokslas apie moterį. Akušerija (pranc. accoucher gimdyti) yra mokslas apie moterį ir vaisiaus fiziologinius ir patologinius procesus, kurie vyksta nėštumo, gimdymo bei pogimdyminiu laikotarpiu. Ginekologija (gr. gyne moteris, logos mokslas) mokslas apie moters lytinių organų fiziologiją, amžiaus pokyčius ir patologiją, profilaktikos bei gydymo metodus. Pastaraisiais dešimtmečiais svarbią vietą medicinos moksle užėmė perinatologija vaisiaus ir ankstyvojo naujagimystės laikotarpio medicinos sritis. Pagal Lietuvos respublikos SAM Nr. 74 įsakymu patvirtintą Perinatologinės, neonatologinės, paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų profilaktikos programą ir jos tęstinumą įteisinančią Perinatologijos programą m., patvirtintą SAM įsakymu Nr. 137, medicinos priežiūra nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui teikiama trijų pakopų sistema. Šią programą tęsia šiuo metu Lietuvoje funkcionuojanti Motinos ir vaiko valstybinė programa. Pasiekti ryškūs teigiami poslinkiai: sumažėjo ir priartėjo prie išsivysčiusių valstybių rodiklių perinatalinis, kūdikių mirtingumas. Tačiau mažėjantis Lietuvoje gimstamumas bei gimdymų skaičius (1990 m. 15,4, 2003 m. 8.8, 1990 m gimdymai, 2003 m gimdymai), neigiamas natūralus gyventojų prieaugis (1995 m. šis rodiklis peržengė kritinę ribą ir tapo neigiamu: -1,1 00-čiui gyventojų; 2003 m. -3,1 00- čiui gyventojų) neigiami demografiniai poslinkiai reikalauja iš šalies medikų, ypač iš akušerių ginekologų, ne tik pasiaukojamo darbo ir ryšio su gretutinių specialybių gydytojais, bet ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo, šiuolaikinės akušerijos ginekologijos žinių bei darbo su naujausiomis medicininėmis technologijomis, siekiant moterų geros sveikatos bei kad kiekvienas nėštumas baigtųsi sveiko vaiko gimimu. Akušerijos ginekologijos rezidentūros programa parengta atsižvelgiant į Europos medicinos specialistų rengtus teisinius aktus: 1. LR Aukštojo mokslo įstatymą, , Nr VII Vilniaus universiteto statutą, , Nr IX LR Medicinos praktikos įstatymą, Nr IX LR Vyriausybės nutarimą Nr 1359 Dėl gydytojų rengimo. 5. LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr ISAK-480/V-2 Minimalūs gydytojo rengimo reikalavimai.. LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr ISAK-99/V priedas Medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimai. 7. LR Švietimo ir mokslo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr ISAK-99/V-455 Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo. 8. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr ISAK-13 Dėl medicinos odontologijos bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vertinimo ir registravimo. 9. Charter of training of Medical Specialists in the European Community (D 937/BIS) European Union of Medical Specialists. Bruxelles, Europos Tarybos direktyvą dėl gydytojų laisvės renkantis darbą ir jų diplomų, sertifikatų, ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo (93) 1 (EEC). 11. Europos Parlamento direktyvą 2001/19/EC. 12. LR SAM Įsakymą Nr. 28 dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:1999 Gydytojas akušeris ginekologas. Pareigos, teisės ir atsakomybė.

6 13. Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentą (patvirtintą Senato posėdyje ) bei Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro pateiktus metodinius patarimus (Rezidentūros studijų programos aprašas, Vilnius, 2005). 14. Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymą Nr. D 178 Dėl komisijos. 15. Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymą Nr. D 208 Dėl komisijos darbo reglamento. 1. Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymą Nr. D 23 Dėl rezidentūros bazių. 17. Priėmimo į Vilniaus universiteto internatūros ir rezidentūros studijas 2005 m. tvarką (patvirtintą Senato posėdyje , protokolo Nr. 15) Egzistuoja glaudus Akušerijos ginekologijos rezidentūros programos ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pagrindinių tikslų ryšys. Akušerijos ginekologijos ciklai atliekami Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje bei patvirtintose rezidentūros bazėse (14.5, 14. priedai) ir ambulatorinės grandies įstaigose; penkiuose stacionaruose (Vilniaus m. universitetinės ligoninės akušerijos, naujagimių bei ginekologijos skyriai, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ginekologijos skyrius, Centro filialo akušerijos, ginekologijos ir chirurgijos skyriai, Vilniaus gimdymo namų akušerijos skyriai, VGPU ligoninės ginekologijos skyrius, Antakalnio poliklinikos moterų konsultacija, Šeškinės poliklinikos moterų konsultacija). Rezidentų vadovai yra patyrę gydytojai akušeriai ginekologai, dažniausiai skyrių vedėjai ar juos pavaduojantys gydytojai. Akušerijos ginekologijos programos paskirtis yra paruošti gydytoją akušerį ginekologą savarankiškam darbui akušerijos ir ginekologijos stacionare bei pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Gydytojas, baigęs akušerijos ginekologijos rezidentūrą ir išlaikęs rezidentūros baigiamąjį egzaminą, įgyja akušerio ginekologo kvalifikaciją. Pagal kompetenciją privalo žinoti socialinės medicinos ir sveikatos apsaugos administravimo pagrindus, žinoti moters anatomiją, fiziologiją, histologiją, embriogenezę ir patologiją, patologijos priežastis, ląstelinių, biocheminių ir imunologinių mechanizmų pagrindus ir jų farmakologinės korekcijos būdus, išmanyti nėščiosios, gimdyvės ir ligonės psichologiją, mokėti bendrauti su pacientėmis ir jų šeimos nariais bei kolegomis. Rezidentūroje gydytojas turi išmokti išmanyti moters ligų profilaktikos problemas ir rizikos veiksnius, racionalios gyvensenos principus, sveikatos mokymo būdus, privalo mokėti įvertinti ir interpretuoti laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatus. Pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus, gydytojas turi mokėti interpretuoti bendrą fizinį nėščiosios ir ligonės tyrimą, moters ir naujagimio reanimacijos veiksmus, specialiuosius akušerijos tyrimus, diagnostikos bei gydomąsias procedūras, gebėti teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Gydytojas akušeris ginekologas, turintis atitinkamus sertifikatus, gali atlikti diagnostines bei gydomąsias procedūras, gebėti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, mokėti diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus nėščiąsias ir ligones, sergančias įvairiomis ligomis, bei moteris, kurioms yra rizikingų nėštumo būklių. Gydytojas turi žinoti Lietuvos medicinos normoje MN 4: 1999 gydytojas akušeris ginekologas, pareigos, teisės ir atsakomybė nurodytų ligų chirurginio, invazinio, nechirurginio ar konservatyviojo gydymo indikacijas, kontraindikacijas, metodus, jų pranašumus bei skirtumus, turi mokėti akušerines manipuliacijas ir operacijas, ginekologines operacijas ir diagnostines bei gydomąsias procedūras. Gydytojas akušeris ginekologas privalo pateikti privalomuosius medicinos praktikos duomenis Lietuvos respublikos SAM, miesto savivaldybės sveikatos skyriui, apskrities vyriausiajam gydytojui, rajono centrinės ligoninės, visuomenės sveikatos centro arba teisėsaugos institucijoms; gydant nėščiąsias it ginekologinėmis ligomis sergančias ligones, vadovautis medicinos etika ir deontologija; sistemingai kelti kvalifikaciją.

7 7. Programos sandara ir turinys Akušerijos ginekologijos rezidentūros studijų trukmė ketveri metai, jos apimtį sudaro 17 kreditai. Kiekvienais metais numatyti akušerijos ginekologijos ciklai bei trumpi pažintiniai ciklai, kurių trukmė svyruoja nuo 2 iki 8 kreditų. Akušerijos ginekologijos rezidentūros metu studijuojami dalykai, jų apimtys ir rezidentūros bazės pateikiamos 1 lentelėje. Akušerijos ginekologijos rezidentūros mokymo planas Reziden tūros metai Dalyko pavadinimas Trukmė Dalyko apimtis kreditais Vieta Akušerija. Gimdymo fiziologija 2. Moters fiziologija ir patologija po gimdymo 3. Nėštumo patologija (nėščiųjų 3 mėn 1 mėn 12 4 I ligos) 2 mėn Konservatyvioji ginekologija 2 mėn Abdominalinė chirurgija. Operacinės ginekologijos pagrindai 1 mėn 2 mėn 4 8 Centro VGPUL, Centro VU Akušerijos ir ginek. klin. bei GN II III 7. Prenatalinė diagnostika 8. Ambulatorinė nėščiųjų ir ginekologinių ligonių priežiūra: a. Mamologija b. Mergaičių ir paauglių ginekologija 9. Anesteziologija ir reanimatologija akušerijoje ginekologijoje. Naujagimių fiziologija ir patologija 11. Onkologija 12. Akušerija. Gimdymo patologija 13. Operacinė ginekologija 2 mėn 5 mėn, iš jų: 1 mėn 2 sav 1 mėn 1 mėn 2 mėn mėn 5 mėn 8 20, iš jų: VU Akušerijos ir ginek. klin. Šeškinės MK, Antak. MK VU Onkologijos inst. Šeškinės MK VGPUL, GN VU Akušerijos ir ginek. klin. VU Onkologijos inst. VU Akušerijos ir ginek. klin., VGPUL IV 14. Akušerijos patologija 15. Ginekologija 1. Pasirenkamieji kursai: 1. Onkoginekologija 2. Klinikinė genetika 3. Perinatalinė medicina 4. Sveikatos vadybos pagrindai akušerijos ginekologijos vadybininkams 5 mėn 5 (2,5) mėn 1 (3,5) mėn () 4 (14) Viso 1 ciklų 44 mėn 17 VU Akušerijos ir ginek. klin VU Onkologijos inst. VUL Santariškių klinikos VU Akušerijos ir ginek. klin. VU MF Socialinės medicinos skyrius Kiekvieno ciklo programa pateikiama 14.1 priede.

8 8 Pirmaisiais metais rezidentai studijuoja normalaus gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio fiziologiją, dažniausiai pasitaikančią akušerijos patologiją, konservatyvios ginekologijos ypatumus. Prieš įvadą į operacinės ginekologijos ciklą rezidentai susipažįsta su abdominalinės chirurgijos principais, ūmaus pilvo diferencine diagnostika. Antrieji rezidentūros metai skirti įsisavinti vaisiaus būklės tyrimo metodų echoskopijos, amniocentezės, kordocentezės, KTG. Beveik pusė antrųjų rezidentūros metų skiriama ambulatorinei nėščiųjų priežiūros bei ginekologinių ligonių profilaktikos bei gydymo grandžiai, krūtų patologijos, mergaičių ir paauglių ginekologijos, lytiškai plintančių ligų problemoms. Rezidentai mokomi anesteziologijos bei reanimatologijos akušerijoje ginekologijoje pagrindų, gimdymo skausmo malšinimo būdų, naujagimystės laikotarpio fiziologijos ir patologijos, neišnešioto naujagimio slaugos. Antraisiais metais rezidentai taip pat atlieka onkologijos ciklą, kurio metu mokomi moters lyties organų piktybinių susirgimų ankstyvos diagnostikos bei gydymo. Trečiaisiais rezidentūros metais gydytojai rezidentai mokosi gimdymo patologijos ( mėn. dirba gimdymo skyriuje) ir operacinės ginekologijos. Ketvirtieji rezidentūros metai skirti akušerijos patologijos įsisavinimui, ginekologijos studijoms ir pasirenkamiesiems kursams. 7. Studijų vykdymas Ketverių metų akušerijos ginekologijos rezidentūrą siūloma atlikti Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje (Vilniaus m. universitetinė ligoninė VMUL, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos VUSL, Centro filiale Centro), Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (VGPUL), Vilniaus gimdymo namuose (GN), Antakalnio poliklinikos moterų konsultacijoje (Ant. MK), Šeškinės moterų konsultacijoje (Šešk. MK) bei Vilniaus universiteto Onkologijos institute. Rezidento darbo dienos trukmė 8 val. Pirmieji metai skiriami moters fiziologijai nėštumo, gimdymo, pogimdyminiu laikotarpiu bei konservatyviajai ginekologijai. Rezidentai susipažįsta su operacinės ginekologijos pagrindais, atlieka abdominalinės chirurgijos ciklą, kurio metu mokoma operacinės technikos ypatumų, ūmios chirurginės bei ginekologinės patologijos diferencinės diagnostikos. Antrieji metai skirti prenatalinei diagnostikai bei ambulatorinei nėščiųjų ir ginekologinių ligonių priežiūrai ir gydymui. Trečiaisiais bei ketvirtaisiais rezidentūros metais gydytojai mokomi akušerijos ir ginekologijos patologijos. Kiekviename cikle sudaromas darbo planas ir privalomų įgūdžių bei atliekamų operacijų apimtis. Visose rezidentūros bazėse ~25% laiko turėtų būti skirta ambulatorinio darbo ypatumams. Teorinėms studijoms skiriama iki 20% darbo laiko. Tai: - seminarai - paskaitų lankymas, - ligonių, operacijų aptarimai, - rezidentų naujos literatūros referavimas, - rytais gydytojų konferencijos (kasdien po 0,5 val.), - klinikinės ir patologo-anatominės konferencijos, - med. draugijų posėdžiai, mokslinės konferencijos, - savarankiškos studijos (klinikoje yra LR Med. bibliotekos filialas su internetiniu tinklu), ruošiantis seminarams, operacijoms, referuojant literatūrą, moksliniam pranešimui ir kt. Visas šias teorines studijų formas ir kiekį bei praktinį darbą (kuruotus ligonius, atliktas bei asistuotas operacijas, med. manipuliacijas, budėjimus) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne. Privalomi 4 budėjimai per mėnesį. Pageidautina daugiau. Budėjimo trukmė numatyta pagal kiekvienos klinikinės bazės nuostatas. Po budėjimo privaloma nedarbo diena. Vieną kartą per mėnesį rezidentai referuota naujausią literatūrą klinikinėse konferencijose.

9 9 Atliekant praktinį darbą pravedami teoriniai seminarai pagal iš anksto siūlomą akušerijos ir ginekologijos aktualijų tematiką. Rezidentas privalo paruošti po 1 referatą (klinikinės medžiagos analizė). Už atliktą ciklą rezidentas atsiskaito įskaita. Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu dešimtbale vertinimo sistema. Už ciklą pasirašo rezidentūros vadovas ir klinikos vadovas rezidentūros koordinatorius. Neišlaikiusiam įskaitos rezidentui ją pakartotinai leidžiama perlaikyti tik po dviejų mėnesių. Įskaitą galima laikyti tik du kartus. Neišlaikius įskaitos rezidentas šalinamas iš rezidentūros. Kasmet rezidentai peratestuojami kitiems metams. Peratestavimo komisija sudaroma VU MF Dekanės įsakymu. Ketverių metų laikotarpiu rezidentas privalo parašyti bent vieną mokslinį straipsnį Lietuvos recenzuojamuose žurnaluose. Straipsniai gali būti paruošti ir kelių autorių. Baigiamąjį darbą (mokslinis straipsnis, pranešimas (referatas) konferencijoje, praktinis darbas) vertina VU Rektoriaus patvirtinta rezidentūros baigiamųjų egzaminų komisija. Vertinimo rezultatai (iki 3 balų) pridedami prie baigiamojo egzamino (raštu ir žodžiu bei praktinė užduotis). Egzamino klausimuose yra išdėstyta moters fiziologija, patologija, ligų etiologija, patogenezė, diferencinė diagnostika, gydymo būdai. ¼ dalį egzamino klausimų sudaro gretutinių specialybių klausimai (chirurgija, anesteziologija, neonatologija, terapija, endokrinologija...). Išlaikius egzaminą išduodamas profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, kuris suteikia galimybę gauti gydytojo akušerio ginekologo licenciją. 8. Pedagoginis ir mokslinis personalas Rezidentų vadovus parenka Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas rezidentūros koordinatorius, atsižvelgdamas į jų profesinę patirtį, mokslinę veiklą ir pedagoginius sugebėjimus. Jam rekomendavus kandidatai apsvarstomi Akušerijos ir ginekologijos klinikos posėdyje. Pateikę reikalingus dokumentus kandidatai teikiami VU Rektoriui, kuris priima juos dirbti VU nepagrindinėms pareigoms rezidentų vadovais vienerių metų laikotarpiui. Prieš darbo pradžią Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas supažindina su jų pareigomis, atsakomybe, rezidentų mokymo tikslais, programomis ir darbo metodika. Rezidentų vadovai dirba su rezidentais cikle, atitinkančiame jų profesinę kvalifikaciją. Rezidentai mokomi praktinio gydytojo akušerio ginekologo darbo. Visus teorinius seminarus praveda VU pedagogai akušeriai ginekologai. 9. Programos aprūpinimas Akušerijos ginekologijos bazės yra VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinikoje (VšĮ VMUL, VU ligoninė Santariškių klinikos, Centro filialas, Vilniaus gimdymo namai, Antakalnio poliklinikos MK, Šeškinės poliklinikos MK). Akušerijos ir ginekologijos klinikoje kasmet būna virš 3000 gimdymų, Centro filiale ~1300 gimdymų, Vilniaus gimdymo namuose iki 3000 gimdymų. Galimybės rezidentams išmokti praktinio darbo įgūdžių yra geros. Vilniaus miestas šiandien stokoja šiuolaikinės akušerijos ginekologijos klinikos moderniame pastate, tačiau teorinių žinių ir praktinių įgūdžių įgijimui, esant dideliam gimdymų skaičiui, sąlygos yra pakankamos. Akušerijos ir ginekologijos klinikoje veikia moderni ir šiuolaikinė aparatūra, čia gydomos didelės rizikos nėščiosios, gimdyvės ir naujagimiai, gydomos ir operuojamos ginekologinės ligonės.

10 . Išoriniai ryšiai Akušerijos ginekologijos rezidentūra vyksta ir Kauno medicinos universitete, rezidentūros programos ir jų turinys derinami. Akušerijos ginekologijos rezidentūros programos dalis gali būti vykdoma ir Kauno medicinos universitete pagal dvišales sutartis ir užsienio universitetuose ir klinikose. Į užsienio universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami suderinus rezidentūros studijų programas Vilniaus universiteto nustatyta tvarka; grįžęs rezidentas pateikia koordinatoriui dokumentus, ataskaitą ir atsiskaito už atliktą ciklą koordinatoriui. Nepristatęs dokumentų ar užtrukęs ilgiau nei patvirtinta Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymu, rezidentas svarstomas MF Tarybos posėdyje ir informuojamas Vilniaus universiteto Rezidentūros ir doktorantūros skyrius. 11. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas Studijų turinys nuolat yra ir bus koreguojamas, atsižvelgiant į: - realias gydytojo akušerio ginekologo darbo funkcijas šiuo metu Lietuvoje, - vertinant įvairių Europos šalių akušerių ginekologų funkcijas, kurios yra skirtingos įvairiose šalyse ir priklauso nuo rezidentų rengimo trukmės bei sveikatos apsaugos sistemų skirtingo finansavimo bei apmokėjimo gydytojams už darbą principų. Programos turinys, mokymo metodika, dėstytojų kvalifikacija ir rūpestingumas išsiaiškinami anoniminės rezidentų apklausos metu baigiantis mokslo metams, aptariami su rezidentais bei jų vadovais. Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas, atsakingas už šių rezidentų darbo koordinavimą, koreguoja esamus trūkumus ir parenka būsimuosius rezidentų vadovus kitiems metams. Praktinio darbo trūkumai šalinami kasdieniame darbe. Rezidentūros bazėse rezidentai dirba vyresnių patyrusių gydytojų rezidentų vadovų ir skyriaus vedėjų nuolatinėje priežiūroje, dirbdami jų asistentais, kaip numato LR įstatymai ir teisės aktai. Rezidentas skatinamas savarankiškam darbui ir studijoms. Įgytas rezidento žinias, gebėjimus ir savarankiškumo laipsnį vertina ir koreguoja: 1. Rezidento vadovas kasdienio praktinio darbo metu: - kasdien vizituojant kuruojamus ligonius, - juos aptardamas su rezidentu, - budėjimų metu, - skirdamas rezidentą demonstruoti ligonius rytinių gydytojų konferencijų metu, - apklausiant rezidentą apie pasirengimą operacijai ar manipuliacijai, - įvertinant rezidento sugebėjimus ją atliekant, - aptariant gydytojų ir rezidentų padarytas diagnostikos ar gydymo klaidas, analizuojant jų priežastis ir būdus pašalinti. 2. Rezidentų vadovas ar VU pedagogas teorinių seminarų metu. Jų metu netikslumus pastebi ir koreguoja ne tik jie, bet ir kiti seminare dalyvaujantys rezidentai. 3. Rezidento vadovas ar skyriaus vedėjas įvertina praktinį rezidento darbą kiekvieno mėnesio pabaigoje, įrašydamas į rezidento dienyną. 4. Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas kiekvieną mėnesį įvertina rezidento bei jo vadovo darbą skyriuje. 5. VU pedagogas įskaitų metu (raštu ir žodžiu) po kiekvieno programoje numatyto ciklo.. Pasibaigus rezidentūros metams komisija iš 3 asmenų: Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas, VU pedagogas ir rezidento vadovas, įvertina ar rezidentas įvykdė tų metų rezidentūros programą. Vertinama:

11 11 - ar dirbo visuose programoje numatytuose cikluose, kaip dirbo, - ar išmoko, kiek ir kokių operacijų ir med. manipuliacijų atlikti, - kokį etapą atliko savo moksliniame darbe. Teigiamai įvertinus, rezidentas peratestuojamas kitiems mokslo metams. 7. Rezidentūros baigiamojo kvalifikacinio egzamino komisija (žr. p.7). Akušerijos ginekologijos rezidentūros programa kas keli metai yra atnaujinama, vertinama ir tvirtinama MF Taryboje. Nuo šių metų ji bus tvirtinama ir VU Senate, VU Rektoriaus bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų kokybės vertinimo centre. Už programos atnaujinimą atsakingas akušerijos ir ginekologijos rezidentūros koordinatorius. 12. Programos poreikis Šiandien Lietuvoje gyvena apie 3,7 milijono gyventojų. Lietuvos demografinę situaciją ryškiai įtakoja moterų sveikatos būklė, visuomenės narių požiūris į šeimą ir motinystę, valstybės dėmesys moterų socialinėms reikmėms, naujos technologijos medicinoje, plati medikamentų rinka. Visi šie veiksniai tarpusavyje artimai susiję ir visi jie veikia Lietuvos demografinę būklę. Lietuvoje yra apie 1 milijoną fertilinio amžiaus moterų. Asmens sveikatos priežiūrą joms teikia apie 00 šeimos gydytojų ir beveik 900 gydytojų akušerių ginekologų. Per visą gyvenimą moters organizmas patiria didelius fiziologinius pokyčius. Įvertinti šių pokyčių ribas, atskirti patologiją nuo normos ribų, diagnozuoti ligas, vykdyti profilaktines priemones, gydyti moteris šiuolaikinių technologijų pagalba šios dienos gydytojo akušerio ginekologo uždavinys. LR SAM reguliuoja ruošiamų gydytojų rezidentų akušerių ginekologų kiekį, kasmet skiriama po 3-4 valstybės finansuojamas akušerijos ginekologijos rezidentūros vietas. Iki šiol Akušerijos ir ginekologijos klinika kasmet rengdavo papildomai po kelis rezidentus, kurie patys apmokėdavo rezidentūros išlaidas. Dažniausiai tai buvo užsienyje baigę vientisąsias studijas rezidentai arba užsienio piliečiai. 13. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija VU Akušerijos ir ginekologijos klinika šiuo metu rengia 17 rezidentų. Klinika pajėgi rengti viso apie 25 rezidentus. Todėl, esant poreikiui, užpildžius kasmetines 3-4 valstybės finansuojamas vietas, dar galėtų būti rengiami 2-3 apmokami rezidentai. Į rezidentūrą pretenduoja asmenys, baigę vientisąsias medicinos studijas ir internatūrą.

12 Priedai Ciklų programos 1. programa 1. Ciklo pavadinimas Akušerija. Gimdymo fiziologija. 2. Apimtis kreditais 12 (3 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 380 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Perinatalinės medicinos pagrindai. Rizikos veiksniai nėščiajai ir vaisiui. Nėštumo diagnostika. Gimdymo termino nustatymas. Nėščios moters tyrimas. Fiziologiniai moters organizmo pokyčiai nėštumo ir gimdymo metu. Neinvaziniai vaisiaus būklės tyrimai nėštumo ir gimdymo metu Invaziniai vaisiaus būklės tyrimai gimdymo metu Nėščiosios paruošimas gimdymui. Gimdymo fiziologija. Gimdymo biomechanizmas. Pirmas gimdymo laikotarpis. Antras gimdymo laikotarpis. Trečias gimdymo laikotarpis. Kardiotokografija gimdymo metu. Gimdymo skausmo malšinimo būdai, jų privalumai ir trūkumai. Naujagimio pirmas tualetas ir būklės įvertinimas po gimimo. 8 Iš viso 0 Praktiniai įgūdžiai: 1. Gimdyvių priėmimas į gimdyklą (darbas priėmimo skyriuje, anamnezės surinkimas, išorinis ir vidinis akušerinis nėščiosios tyrimas, Leopoldo griebsenos, gimdymo termino apskaičiavimas pagal pastojimo, paskutinių mėnesinių, vaisiaus pirmųjų judesių, ankstyvos įskaitos datas). 2. Įvertinti gimdymo veiklą, sąrėmius. 3. Atlikti makštinį tyrimą. 4. Užrašyti ir įvertinti KTG. 5. Atlikti ultragarsinį tyrimą.. Atlikti amniotomiją. 7. Atlikti perineotomiją. 8. Atlikti intraveninę injekciją. 9. Atlikti šlapimo pūslės kateterizavimą.. Kirpti ir susiūti tarpvietę. 11. Susiūti gimdos kaklelį. 12. Priimti naujagimį galvinėje pirmeigoje. 13. Asistuoti ir atlikti cezario pjūvio operaciją.

13 13 4. Ciklo tikslas išmanyti normalaus gimdymo priežiūrą ir mokėti suteikti pagalbą gimstant naujagimiui (galvinė pirmeiga), įvertinti riziką motinai ir vaisiui gimdymo metu. Išmokti įvertinti vaisiaus būklę, sąrėmių stiprumą, gimdymo veiklos dinamiką, teisingai atlikti makštinį tyrimą. Įgyti praktinių įgūdžių atliekant nesudėtingas manipuliacijas ir operacijas gimdymo metu. Studijų metodai. Ciklo metu pirmų metų rezidentas mokosi ir dirba gimdykloje gydytojo asistento teisėmis, vadovaujant rezidentūros vadovui ir skyriaus vedėjui ar skyriaus kuratoriui docentui. Rezidentas dalyvauja apžiūrint gimdyves, aptariant priežiūros ir gimdymo taktiką, prižiūri gimdyves ir atlieka vidinius akušerinius tyrimus ir kitas manipuliacijas, dalyvauja bendrose vizitacijose. Budi su akušeriais ginekologais nakties metu. Jo savarankiškumo laipsnį atliekant manipuliacijas, asistuojant operacijoms įvertina rezidento vadovas ir skyriaus vedėjas. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius klausimus klinikoje esančioje bibliotekoje, iškilusius klausimus dėl ligonių priežiūros ir gydymo aptaria ir diskutuoja su savo vadovu, skyriaus gydytojais, skyriaus kuratoriumi, skyriaus vedėju. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Perinatalinės medicinos pagrindai. Rizikos veiksniai nėščiajai ir vaisiui. Antenatalinis, intranatalinis, postnatalinis laikotarpiai. Mažos ir didelės perinatalinės rizikos veiksniai, jų grupės.rizikingas nėštumas ir gimdymas. Perinatologijos centrų uždaviniai. Moksliniais įrodymais pagrįsta gimdymo priežiūra. A, B, C lygių rekomendacijos. 2. Nėštumo diagnostika. Gimdymo termino nustatymas. Abejotini, apytikriai, tikrieji nėštumo požymiai. Hormoninė nėštumo diagnostika. Gimdymo termino nustatymas pagal paskutinių mėnesinių datą, ultragarsu, pagal pirmus vaisiaus judesius, ankstyvą įskaitą, pastojimo datas. 3. Nėščios moters tyrimas. Bendra ir akušerinė anamnezė, apžiūra, specialus akušerinis tyrimas: išorinis (apžiūra, matavimai, Leopoldo griebsenos, auskultacija), vidinis (makštinis) tyrimas. 4. Fiziologiniai moters organizmo pokyčiai nėštumo ir gimdymo metu. Endokrininės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, urogenitalinės sistemos pokyčiai. Nėščiųjų kūno higiena. 5. Neinvaziniai vaisiaus būklės tyrimai nėštumo ir gimdymo metu. Vaisiaus širdies auskultacija, vaisiaus judesių testas, gimdos dugno augimo kreivė, amnioskopija, vaisiaus biofizinis profilis, vaisiaus biometrija, doplerometrija.. Invaziniai vaisiaus būklės tyrimai gimdymo metu. Tiesioginė KTG, ph tyrimas iš pirmaujančios vaisiaus dalies, pulsoksimetrija ir kt., jų proognozinė reikšmė, privalumai, trūkumai. 7. Nėščiosios paruošimas gimdymui. Gimdyvės priėmimas į stacionarą. Šeimos psichoprofilaktinis ruošimas gimdymui. Specialūs užsiėmimai ir mokymai. 8. Gimdymo fiziologija. Artėjančio gimdymo požymiai. Gimdymo kanalas kietieji ir minkštieji gimdymo takai. Vaisiaus galvos matmenys, siūlės, momenėliai. Gimdyvės priežiūra, kai gimdymo eiga normali. 9. Gimdymo biomechanizmas. Gimdymo biomechanizmas pakaušinės pirmeigos priekinio ir užpakalinio vaizdo atvejais. Pagrindiniai biomechanizmo momentai.. Pirmas gimdymo laikotarpis. Atsidarymo laikotarpio priežiūra, fazės, trukmė, pirmą kartą ir pakartotinai gimdančių moterų. 11. Antras gimdymo laikotarpis. Išvarymo laikotarpio trukmė, ypatumai, komlikacijos, priežiūros ypatumai. Rankinė pagalba gimdymo metu. 12. Trečias gimdymo laikotarpis. Placentinio laikotarpio trukmė, priežiūra. Placentos atsidalinimo požymiai. Būdai padėti placentai užgimti.

14 Kardiotokografija gimdymo metu. Vaisiaus širdies veiklos ir gimdymo veiklos monitorinis įvertinimas. Reaktyvios, aktyvuotinos, patologinės kardiotokogramos kriterijai. 14. Gimdymo skausmo malšinimo būdai, jų privalumai ir trūkumai. Nemedikamentinės gimdymo skausmo malšinimo priemonės. Medikamentinės analgezijos ir anestezijos metodai. Regioninė gimdymo analgezija: absoliučios ir sąlyginės kontraindikacijos. 15. Naujagimio pirmas tualetas ir būklės įvertinimas po gimimo. V. Apgar skalė, balai. Naujagimio virkštelės sutvarkymas, svėrimas, matavimas. Naujagimio tyrimas. Praeinančios naujagimio būklės. Sveiko naujagimio priežiūra. Naujagimio maitinimas.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. Gimdymo pagalba: Vadovėlis medicinos specialybių studentams. Sudarytojas A. Venckauskas. V.: Avicena, p. 2. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V.: Vilniaus universiteto leidykla, p. 3. Williams obstetrics/ Cunningham F. G. et al. -, 21st edition, p. 4. V. Čigriejienė. Priešlaikinis gimdymas. Kaunas, p. 5. Essentials of prenatal diagnosis/ ed. J. L. Simpson, S. Elias. Churchill Livingstone, p.. A. Arlauskienė, V. Gintautas. Vaisiaus būklės vertinimas gimdymo metu. Mokymo-metodinė priemonė. V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, Kauno Medicinos universitetas, 2000, - 24 p 8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias manipuliacijas ir intervencijas, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias per įskaitą ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Ciklo bazė VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, gimdymo skyrius su priėmimo kambariu ir intensyvios slaugos palata.. Rezidentūros vadovas Gražina Drąsutienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 33 m. (žr. priedą ), Kornelija Mačiulienė, gydytoja akušerė ginekologė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 33 m. (žr. priedą ), Ričardas Daunoravičius, gydytojas akušeris ginekologas, darbo stažas 29 m. (žr. priedą ). 2. programa 1. Ciklo pavadinimas Moters fiziologija ir patologija po gimdymo 2. Apimtis kreditais 4 (1 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 130 val.

15 15 Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Moters organizmo pokyčiai pogimdyminiu laikotarpiu. Gimdos ir kitų organų involiucija. Laktacijos ypatumai. Žindymo krūtimi svarba. Pogimdyminio laikotarpio klinika. Pagimdžiusios moters priežiūra. Pagimdžiusios per cezario pjūvį priežiūra pooperaciniu laikotarpiu. Dažniausiai pasitaikanti spenelių ir krūtų patologija (spenelių įtrūkimai, laktostazė): priežastys, diagnostika, gydymas, profilaktika. Gimdos subinvoliucija. Septinės pogimdyminės komplikacjos (endometritas, parametritas, mastitas). Pogimdyminis sepsis. Nėštumo sąlygotų ir sisteminių ligų gydymas pogimdyminiu laikotarpiu. Medikamentų vartojimas žindymo metu Iš viso 30 Praktiniai įgūdžiai: 1. Išmokti vertinti bendrą pagimdžiusios moters būklę, krūtų ir spenelių būklę, gimdos involiuciją, lochijų pobūdį. 2. Diagnozuoti ir gydyti moterų po gimdymo krūtų spenelių įtrūkimus, laktostazę, gimdos subinvoliuciją, hematometrą, endometritą. Paimti medžiagą pasėliui iš gimdos kaklelio, įtariant endometritą. 3. Nuimti siūles po cezario pjūvio operacijos, įvertinti žaizdos būklę. 4. Atlikti mėginius, atliekant kraujo transfuziją. 5. Pildyti medicininę dokumentaciją. 4. Ciklo tikslas įsisavinti pagimdžiusios moters tyrimo ypatumus, įgyti praktinių įgūdžių diagnozuojant ir gydant dažniausiai pasitaikančią pogimdyminio laikotarpio patologiją. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo jo kuruojamose palatose, dalyvauja bendrose vizitacijose, konsiliumuose, aptariant kuruojamų ligonių diagnostikos ir gydymo taktiką. Atlieka įvairias medicinines intervencijas ir manipuliacijas. Jų apimtį numato ir už jas juridiškai atsako rezidentūros vadovas. Kartu su gydytojų brigada budi akušerijos skyriuje. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus, juos aptaria ir diskutuoja su rezidentų vadovu. Konkrečius klinikinius atvejus aptaria ligonių vizitacijų, rytimetinių konferencijų ar teorinių seminarų metu. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Moters organizmo pokyčiai pogimdyminiu laikotarpiu. Gimdos ir kitų organų involiucija. Endokrininės, širdies ir kraujagyslių, kraujodaros, virškinimo, šlapimą išskiriančios sistemų pokyčiai pogimdyminiu laikotarpiu. Lytinių organų involiucija. Gimdos dydžio mažėjimas po gimdymo, gimdos kaklelio involiucija,gimdos gleivinės regeneracija. Išskyros iš gimdos, jų pobūdis ir kitimai. Makšties, tarpvietės involiucija. Krūtų pokyčiai, priešpienis, laktacijos pradžia.

16 1 2. Laktacijos ypatumai. Žindymo krūtimis svarba. Motinos pieno sąstatas, jo svarba naujagimiui. Žindymo trukmė, dažnis. Krūtų ir spenelių priežiūra. Žindymo reikšmė motinai ir vaikui. Hipogalaktija, hipergalaktija. 3. Pogimdyminio laikotarpio klinika. Pagimdžiusios moters priežiūra. Pagimdžiusios per cezario pjūvį priežiūra pooperaciniu laikotarpiu. Moters savijauta, bendra būklė. Nusiskundimų ir bendros būklės vertinimas. Spenelių ir krūtų apžiūra. Gimdos involiucijos kontrolė. Tarpvietės pažeidimų priežiūra. Išskyrų iš gimdos kontrolė. Pagimdžiusios režimas ir mityba. Kinezoterapija. Moters priežiūra po cezarinio pjūvio operacijos, pjūvio priežiūros principai. Hospitalizacijos būtinybė ir trukmė po gimdymo natūraliais gimdymo takais ir po cezarinio pjūvio operacijos. 4. Dažniausiai pasitaikanti spenelių ir krūtų patalogija ( spenelių įtrūkimai, laktostazė): priežastys, diagnostika, gydymas, profilaktika. Gimdos subinvoliucija. Spenelių įtrūkimai: problematiškumas, galimos priežastys, gydymas, profilaktika. Laktostazė: priežastys, diagnostika, gydymas, profilaktika. Gimdos involiucijos sutrikimas po gimdymo: klinika, diagnostika, gydymas, galimos profilaktinės priemonės. 5. Septinės pogimdyminės komplikacijos (endometritas, parametritas, mastitas). Pogimdyminis sepsis. Septinių pogimdyminių komplikacijų diagnostikos kriterijai, rizikos veiksniai. Endometritas po gimdymo: klinika, diagnostika, gydymas. Parametritas po gimdymo: klinika, diagnostika, gydymas. Mastitas po gimdymo: priežastys, klinika, konservatyvus gydymas, operacinio gydymo kriterijai ir principai. Pogimdyminis sepsis: klinika, diagnostika, gydymas, operacinio gydymo kriterijai ir principai.. Nėštumo sąlygotų ir sisteminių ligų gydymas pogimdyminiu laikotarpiu. Nėščiųjų, sergančių nėštumo sąlygotomis ligomis gydymas pogimdyminiu laikotarpiu, priežiūros principai, moters būklės vertinimas. Moterų, sergančių sisteminiėmis ligomis gydymas ir jų ypatumai pogimdyminiu laikotarpiu, specialistų konsultacijos. 7. Medikamentų vartojimas žindymo laikotarpiu. Medikamentų patekimas į pieną, jų poveikis naujagimiui. Rekomenduotini medikamentai žindymo metu, esant būtinybei ir pasirinkimo galimybei.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V.: Vilniaus universiteto leidykla, p. 2. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. V., p. 3. Gimdymo pagalba (J. Ališauskas ir kt.).- V.: Avicena, p. 4. Mastitas. Rūšys ir jų valdymas. PSO, Ženeva, 2000 (vertimas į lietuvių kalbą). V.: VšĮ Pradžių pradžia, p. 5. Relaktacija. Patirties ir rekomendacijų apžvalga. V.: Pradžių pradžia, p.. Volkov N. A. Patologija laktacii i mastopatija. Novosibirsk, p. 7. Williams W., Beek Yr. Obstetrics and gynaecology. New York, Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias manipuliacijas ir intervencijas, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Rezidentūros

17 17 vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Ciklo bazė VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika. Rezidentūros vadovas gyd. R. Daunoravičius, gydytojas akušeris ginekologas, darbo stažas 29 m. (žr. priedą ), Olga Račkauskienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 43 m. (žr. priedą , 2). 3. programa 1. Ciklo pavadinimas Nėštumo patologija (nėščiųjų ligos) 2. Apimtis kreditais 8 (2 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 20 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Nėščiųjų seilėtekis, nėščiųjų vėmimas. Hipertenzinės nėščiųjų būklės. Nėščiųjų anemija. Kraujavimas nėštumo pradžioje. Priešlaikinis gimdymas. Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas. Šlapimo takų infekcija nėštumo metu. Perinatalinė infekcija. Oligohidramnionas, polihidramnionas. Vaisiaus būklės diagnostika. Iš viso 0 Praktiniai įgūdžiai: 1. Nėštumo diagnostika. 2. Vaisiaus antenatalinės būklės įvertinimas, biofizinis profilis, kardiotokografija. 3. Specifinių nėščiųjų ligų diagnostika, akušerinės taktikos nustatymas. 4. Asistuoti cezario pjūvio operacijos metu. 5. Amnioskopija.. Priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo diagnostika. 4. Ciklo tikslas įsisavinti svarbiausius nėščiųjų ligų diagnostikos, gydymo principus, vaisiaus būklės vertinimo metodus (kardiotokografiją, judesių testą ir kt.). Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo jo kuruojamose palatose, dalyvauja bendrose vizitacijose, konsiliumuose, aptariant kuruojamų ligonių diagnostikos ir gydymo taktiką. Atlieka įvairias medicinines intervencijas ir manipuliacijas. Jų apimtį numato ir už jas juridiškai atsako rezidentūros vadovas. Kartu su gydytojų brigada budi akušerijos skyriuje. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus, juos aptaria ir diskutuoja su

18 18 rezidentų vadovu. Konkrečius klinikinius atvejus aptaria ligonių vizitacijų, rytmetinių konferencijų ar teorinių seminarų metu. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Nėščiųjų seilėtekis, nėščiųjų vėmimas. Ankstyvųjų specifinių nėščiųjų ligų apibrėžimas, etiopatogenezė, klinikiniai ypatumai. Diferencinė diagnostika su virškinamojo trakto, CNS, inkstų ligomis. Nėščiųjų seilėtekio ir vėmimo gydymas. Nėščiųjų priežiūros ypatumai esant atkakliems vėmimams. 2. Hipertenzinės nėščiųjų būklės (HNB). HNB apibrėžimas, dažnis, klasifikacija ACOG, (JAV akušerių ginekologų draugija). Rizikos veiksniai. HDN etiopatogenezė. Nėščiųjų hipertenzijos ir preeklampsijos diagnostika, priežiūra ir gydymas. Eklampsija: klinikiniai požymiai, akušerinė taktika. Skubi AKS korekcija. Preeklampsijos ir eklampsijos komplikacijos. HELLP sindromas, diagnostika, klinika, gydymo principai. 3. Nėščiųjų anemija. Nėščiųjų anemijos etiologija, rizikos veiksniai. Diagnostiniai kriterijai, klinika, gydymas. Nėščiųjų anemija dėl folio rūgšties stokos. Klinikos ir diagnostikos ypatumai, gydymo principai ir profilaktika. 4. Kraujavimas nėštumo pradžioje. Kraujavimo pirmuoju nėštumo trimestru priežastys. Savaiminio nėštumo nutrūkimo klasifikacija pagal klinikinę eigą. Gresiančio persileidimo, progresuojančio, dalinio persileidimo klinikiniai ypatumai, gydymas ir rizika. Nesivystantis nėštumas, diagnostika, gydymas. 5. Priešlaikinis gimdymas (PG). PG apibrėžimas, dažnis, etiologija ir rizikos veiksniai: motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija ir socialiniai-biologiniai veiksniai. PG klinika: latentinė ir aktyvi fazės; diagnostika. Nėštumo prolongavimo kontraindikacijos. PG gydymo principai. Tokolizė. Vaisiaus plaučių brandinimas. Prognozė.. Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas (PVVN). PVVN dažnis, etiologija, patogenezė, rizikos veiksniai. PVVN diagnostiniai kriterijai, komplikacijos. Intrauterinės infekcijos simptomatika. PVVN klinikinė taktika atskirais nėštumo laikotarpiais (22-23 sav., sav, 35-3 sav). 7. Šlapimo takų infekcija nėštumo metu. ŠTI dažnis, sukėlėjai, etiopatogenezės ypatumai, rizikos veiksniai. Besimptomė bakteriurija: klinika, diagnostika, gydymas. Cistitas. Ūmus pielonefritas: klinika, diagnostika, gydymo principai, komplikacijos, profilaktika. 8. Perinatalinė infekcija (PI). PI apibūdinimas, etiopatogenezė, komplikacijos. Chorioamnionitas, klinika, diagnostikos ypatumai, komplikacijos motinai ir vaisiui. Gydymas ir klinikinė taktika. B grupės β-hemolizinio streptokoko infekcija. Lyties takų infekcijos nėštumo metu. Bakterinė vaginozė. Kandidozė. 9. Oligohidramnionas, polihidramnionas. Vaisiaus vandenų apykaita. Vaisiaus vandenų apykaitos sutrikimų priežastys. Oligohidramniono klinika, diagnostika. Gydomoji amniocentezė, metodika.. Vaisiaus būklės diagnostika. Vaisiaus judesių testas. Vaisiaus širdies auskultacija. Kardiotokografija, tiesioginė, netiesioginė. Nestresinis testas. Nėščiųjų ultragarsinės patikros principai. Gimdos dugno aukščio matavimas. Amnioskopija. Invaziniai vaisiaus būklės tyrimo metosai: amniocentezė, kordocentezė, metodika.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. Gimdymo pagalba. Vadovėlis. J. Ališauskas, A. Arlauskienė, D. Baliutavičienė ir kt. V.: Avicena, p.

19 19 2. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V.: Vilniaus universiteto leidykla, p. 3. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. V.: Vaistų žinios, p. 4. V. Čigriejienė. Priešlaikinis gimdymas. Kaunas: Spindulys, 1998, p. 5. D. Baliutavičienė. Nėštumas ir diabetas. Kaunas: Vitae Litera, 2001, 395 p.. Geros akušerinės praktikos gairės. Sudarė R. Nadišauskienė, B. Stray-Pedersen. Kaunas: Vitae Litera, 2005, p. 7. A. Arlauskienė. Vaisiaus prenatalinės būklės vertinimas (tyrimo metodai, klinikinė interpretacija). Mokymo priemonė. V., 1995, - 35 p. 8. A. Arlauskienė, N. Drazdienė. Rh imunizacija: profilaktika, nėščiųjų ir naujagimių priežiūra. Metodinės rekomendacijos. V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, 1999, - 20p. 9. A. Arlauskienė, V. Gintautas. Vaisiaus būklės vertinimas gimdymo metu. Mokymo-metodinė priemonė. V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, Kauno Medicinos universitetas, 2000, - 24 p. 8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias manipuliacijas ir intervencijas, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Ciklo bazė VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika. Rezidentūros vadovė Audronė Arlauskienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 30 m. (žr. priedą , 2). 4. programa 1. Ciklo pavadinimas Konservatyvioji ginekologija 2. Apimtis kreditais 12 (3 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 32 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Hormonų biosintezė, metabolizmas, veikimo mechanizmas. 4 Menstruacinio ciklo reguliacija. Hipotalamo, hipofizės, kiaušidžių funkcijos tyrimai. Normalus lyties formavimasis bei jo patologija. Mergaičių brendimo patologija. Amenorėja. Policistinės kiaušidės. Anovuliacija. Hirsutizmas. Virilizacija. Mėnesinių patologija: premenstruacinis sindromas, dismenorėja

20 Disfunkciniai kraujavimai iš gimdos. Pre- ir perimenopauzės fiziologija. Pakaitinė terapija kiaušidžių hormonais. Skydliaukės patologija. Šeimų planavimas. Kontracepcijų metodai. Šeimų nevaisingumas. Ovuliacijos indukcija ir jos komplikacijos. Pagalbiniai nevaisingumo gydymo metodai. Endometriozė. Chroninis dubens skausmas. Dubens uždegiminė liga. 8 Iš viso Praktiniai įgūdžiai: 1. Išmokti įvertinti moters reprodukcinės sistemos funkcinius ir anatominius sutrikimus. 2. Sugebėti vertinti klinikinių bei hormoninių tyrimų duomenis. 3. Įvertinti rentgenologinių tyrimų duomenis. 4. Ištirti moters reprodukcinę sistemą ultragarsiniu metodu. 5. Įsisavinti įvairios patologijos konservatyvaus gydymo metodus, sugebėti pritaikyti medikamentinį gydymą. 4. Ciklo tikslas įsisavinti moters reprodukcinės sistemos fiziologijos, patologijos diagnostiką. Sugebėti taikyti adekvačius įvairius gydymo metodus. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo. Dalyvauja gydant ligonius, aptariant jų diagnostikos ir gydymo taktiką bendrose vizitacijose, atliekant įvairias diagnostines ir gydomąsias manipuliacijas. Budi skyriuje su gydytojais ginekologais. Jo savarankiškumo laipsnį, pavedant atlikti įvairias medicinines manipuliacijas įvertina rezidentūros vadovas ir už tai atsako juridiškai. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus, juos aptaria su rezidentų vadovu. Konkrečus klinikinius atvejus aptaria ligonių vizitacijų, rytimetinių konferencijų ar teorinių seminarų metu. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Hormonų biosintezė, metabolizmas, veikimo mechanizmas. Gonadotropinių hormonų struktūra. GnRH, gonadotropinių bei kitų baltyminės prigimties hormonų veikimo mechanizmas. Polipeptidinių hormonų veikimo reguliavimo mechanizmas. Lytinių steroidinių hormonų cheminės sandaros giminingumas. Steroidinių hormonų receptoriai ir veikimo mechanizmas, jų veiklos reguliacija ir pernešimas kraujyje. 2. Menstruacinio ciklo reguliacija. Hipotalamo, hipofizės, kiaušidžių funkcijos tyrimai. Menstruacinio ciklo skirstymas į 4 fazes: proliferacijos, ovuliacijos, sekrecijos, mėnesinių. Dviejų gonadotropinių hormonų dviejų ląstelių sistema. Folikulų brendimas ir selekcija. Grįžtamųjų ryšių sistema. Inhibinas, aktyvinas, folostatinas. Ovuliacijos mechanizmas. Liuteininė fazė. Hormoniniai tyrimai bei jų vertinimas. 3. Normalus lyties formavimasis bei jo patologija. Lyties biologinis apibrėžimas. Lyties formavimosi etapai: chromosominis lyties susidarymas, lyties determinacija, lyties diferenciacija. Lyties determinacijos ir diferenciacijos endokrininės kontrolės mechanizmas. 4. Mergaičių brendimo patologija. Priešlaikinis lytinis brendimas. Jo etiopatogenezinė klasifikacija, etiologija: centrinės kilmės, periferinės kilmės, dalinio, izoliuoto, priešlaikinio brendimo priežastys. Šios patologijos diagnostika. Vėluojantis lytinis brendimas.

21 21 Klasifikacija. Pagumburio ir hipofizės veiklos sutrikimas. Pirminis kiaušidžių veiklos nepakankamumas. Periferinės priežastys. Mergaičių tyrimo ir gydymo principai. 5. Amenorėja. Pirminės ir antrinės amenorėjos apibrėžimas. Amenorėjos klasifikacija pagal gonadotropinų kiekį bei patologijos lygį: gimdos, makšties, kiaušidžių, hipofizės, CNS ir pagumburio liaukos. Diagnostika pagal lygius: anamnezė, apžiūra, ginekologinis tyrimas bei spacialūs tyrimai: hormoninis, ultragarsinis, endoskopinis, KT arba MBR, okulisto, neurologo tyrimai. Gydymo principai pagal amenorėjos priežastis.. Policistinės kiaušidės. Anovuliacija. Policistinių kiaušidžių apibrėžimas. Anovuliacijos klasifikacija ir priežastys. Klinikiniai simptomai, diagnostika, ir diferencinė diagnostika. Gydymo principai. 7. Hirsutizmas. Virilizacija. Apibrėžimai. Androgenų sintezė ir metabolizmas moters organizme. Padidėjusio androgenų kiiekio priežastys ir klinika. Kiaušidžių, antinksčių ir mišrios kilmės padidinto androgenų kiekio diferencinė diagnostika. Gydymo principai. 8. Mėnesinių patologija: premenstruacinis sindromas, dismenorėja. Premenstruacinio sindromo bei premenstruacinio disforinio sindromo (PDS) apibrėžimas. Patologijos etiopatogenezė, neurotransmiterių apykaitos sutrikimas bei jų reikšmė. Diagnostikos kriterijai, rekomenduojami algoritmai. Papildomų klinikinių tyrimų tikslingumas. Gydymo principai. Dismenorėjos apibrėžimas. Pirminės bei antrinės dismenorėjos priežastys, klinika, diagnostika ir diferencinė diagnostika. Dismenorėjos gydymas. 9. Disfunkciniai kraujavimai iš gimdos. Apibrėžimas. Lytinių hormonų sukeltų kraujavimų iš gimdos tipai. Disfunkcinių kraujavimų bei normalaus menstruacinio kraujavimo skirtumai. Etiologinės priežastys ir diferencinė diagnostika. Disfunkcinių, anovuliacinių kraujavimų priežastys.. Pre- ir perimenopauzės fiziologija. Pakaitinė terapija kiaušidžių hormonais. Terminai: menopauzė, priešlaikinė menopauzė, indukuota menopauzė, premenopauzė, perimenopauzė, postmenopauzė. Klinikiniai simptomai, susiję su estrogenų trūkumu. Indikacijos pakeičiamajai hormonų terapijai. Kiti hormoninio gydymo poveikiai. Pakeičiamojo gydymo hormonais alternatyvos ir kontraindikacijos. Pacientės rizikos veiksnių įvertinimas ir ištyrimas. Gydymo principai, hormonų vartojimo būdai. Hormonų vartojimo rizika. 11. Skydliaukės patologija. Skydliaukės funkcija ir jos gaminami hormonai. Skydliaukės hormonų reikšmė. Skydliaukės funkcijos sutrikimų reikšmė moters reprodukcinei funkcijai. Skydliaukės patologijos klasifikacija, priežastys. Patologijos kliinka. Tyrimo metodai bei gydymo principai. Skydliaukės funkcijos sutrikimai nėštumo metu ir jų korekcija. 12. Šeimų planavimas. Kontracepcijų metodai. Apibrėžimas. Problemos aktualumas. Situacija Lietuvoje ir kitose šalyse. Šeimų planavimo metodai, jų patikimumas bei prieinamumas. Kontracepcijos metodų privalumai ir trūkumai. Hormoninės kontracepcijos privalumai ir trūkumai. 13. Šeimų nevaisingumas. Apibrėžimas. Problemos aktualumas. Vyrų nevaisingumo priežastys. Nevaisingos šeimos ištyrimo algoritmas. Nevaisingumo gydymas, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastį. 14. Ovuliacijos indukcija ir jos komplikacijos. Pagalbiniai nevaisingumo gydymo metodai. Anovuliacijos klasifikacija bei ištyrimo ir gydymo algoritmas. Ovuliacijos indukcijos indikacijos ir kontraindikacijos. Moters ištyrimas ir ovuliacijos indukcijos protokolai. Ovuliacijos indukcijos komplikacijos, jų diagnostika ir gydymo principai. Pagalbiniai nevaisingumo gydymo metodai. Jų privalumai ir trūkumai. Indikacijos pasirenkant vieną ar kitą metodą. Nevaisingos šeimos ištyrimas. 15. Endometriozė. Apibrėžimas, epidemiologija, aktualumas. Endometriozės klasifikacija. Etiopatogenezė. Susirgimo klinika ir tyrimo metodai. Medikamentinis gydymas. Chirurginis endometriozės gydymas: indikacijos ir metodai. Kombinuotas endometriozės gydymas. Adenomiozė. Klinikiniai simptomai. Diagnostika ir gydymo metodai.

22 22 1. Chroninis dubens skausmas. Apibrėžimas. Aktualumas. Klasifikacija. Etiopatogenezė. Ginekologinės kilmės skausmas (funkcinis ir organinis). Ne ginekologinės kilmės skausmas. Tyrimo metodai ir diferencinė diagnostika. 17. Dubens uždegiminė liga. Apibrėžimas. Klasifikacija: endometritas, salpingitas, ofortas, miometritas, peritonitas. Epidemiologija. Dubens uždegimo komplikacijos. Susirgimo priežastys, dažniausi sukėlėjai. Diagnostikos kriterijai. Diferencinė diagnostika bei diagnostikos metodai. Gydymo algoritmas.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. L. Speroff, R. Gloss, N. Kase. Clinical gynecologic endocrinology and infertility. Lippincott Williams and Vilkins, R. Lobo, J. Kelsey, R. Marcus. Menopause. Biology and pathobiology. Academic press, R. Shaw, W.P. Soutter, S. L. Stenton. Gynaecology. Elsevier science, V. Klimas, J. Ališauskas. Lėtinės anovuliacijos sindromas. V., Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V.: Vilniaus universiteto leidykla, p.. Ž. Bumbulienė, R. Jakučionytė, J. M. Kiesytė, V. Vasjanova. Vaikų ir paauglių ginekologija. V., G. Mečėjus. Ultragarsinė diagnostika ginekologijoje. V., V. Klimas. Rinktinės ginekologinės endokrinologijos temos. V., Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias manipuliacijas ir intervencijas, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias per įskaitą ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Ciklo bazė VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika.. Rezidentūros vadovas Jonas Ališauskas, gydytojas akušeris ginekologas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, darbo stažas 33 m. (žr. priedą ). 5. programa 1. Ciklo pavadinimas. Abdominalinė chirurgija 2. Apimtis kreditais 4 (1 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 130 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Pilvo sienos anatomija, pilvo ertmės organų topografinė anatomija. 3

23 Bendri operacinės technikos principai: pjūviai, drenų tvirtinimas, žaizdos užsiuvimas. Ūmus ir lėtinis apendicitas: klinika, diagnostika, gydymas. Žarnų nepraeinamumo priežastys, klinikiniai simptomai, gydymas. Skrandžio perforacijos klinika, diagnostika. Ūmaus cholecistito ir cholecistopankreatito klinika, diagnostika, gydymas. Hemoperitoniumas po pilvo traumų (blužnies, kepenų plyšimas). Ūmaus apendicito, cholecystopankreatito klinika nėštumo metu Iš viso 30 Praktiniai įgūdžiai: 1. Mokėti įvertinti ūmų pilvą. 2. Echoskopiškai nustatyti skystį pilvo ertmėje. 3. Mokėti vertinti klinikinius ir laboratorinius tyrimus, esant ūmiam pilvui. 4. Įsisavinti ligonių enterinį ir parenterinį maitinimą. 5. Išmokti drenuoti pilvo ertmę. 4. Ciklo tikslas įsisavinti chirurginės kilmės ūmių pilvo susirgimų kliniką, diagnostiką ir gydymo taktiką. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis: kartu su gydytoju aptaria ligonių diagnostikos ir gydymo taktiką, dalyvauja bendrose vizitacijose, dalyvauja atliekant įvairias chirurgines procedūras ir operacijas. Budi su chirurgų brigada. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus, juos aptaria su rezidento vadovu. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Pilvo sienos anatomija, pilvo ertmės organų topografinė anatomija. Bendri operacinės technikos principai: pjūviai, drenų tvirtinimas, žaizdos užsiuvimas. Studijuojama pilvo sienos anatomija, operacinių pjūvių lokalizacija, žaizdos siuvimas, drenavimo principai, drenų tvirtinimas. Pilvo ertmės organų žarnyno, didžiosios taukinės, skrandžio, kepenų, blužnies, inkstų šlapimtakių topografinė anatomija. 2. Ūmus ir lėtinis apendicitas: klinika, diagnostika, gydymas. Ūmaus apendicito klinika, vystymosi dinamika, klinikinių tyrimų dinamika. Diferencinė diagnostika. Apendiktomija. Pooperacinio laikotarpio priežiūra. Lėtinio apendicito klinika ir diagnostika. 3. Žarnų nepraeinamumo priežastys, klinikiniai simptomai, gydymas. Žarnų nepraeinamumo klasifikacija, klinika. Bendros ligonės ir pilvo būklės kitimo dinamika. Ligonės tyrimo metodika. Pilvo būklės vertinimas po įvairių pilvo operacijų; palpacija, perkusija, auskultacija. Diferencinė diagnostika. Konservatyvus ir operacinis gydymas. 4. Skrandžio perforacijos klinika, diagnostika. Skrandžio perforacijos klinika, diferencinė diagnostika. Ligonės tyrimo metodika. 5. Ūmaus cholecystito ir cholecystopankreatito klinika, diagnostika, gydymas. Ligonės tyrimo metodika: anamnezė, ligonės bendros būklės įvertinimas, klinikinių ir biocheminių tyrimų įvertinimas. Tyrimų dinamiški tyrimai. Diferencinė diagnostika. Gydymas.. Hemoperitoniumas po pilvo traumų (blužnies, kepenų plyšimas). Blužnies plyšimo priežastys. Klinikiniai simptomai susidarant hematomai ir jų pasikeitimas kraujui išsiliejus į pilvo ertmę. Hemoperitomiumo diagnostika anemizacijos požymiai, pilvo palpacija,

24 24 perkusija, echoskopija. Diferencinė kraujavimo į pilvo ertmę priežasčių diagnostika. Kepenų plyšimo klinika, diagnostika. Diferencinė diagnostika. 7. Ūmaus apendicito, cholecystopankreatito klinika nėštumo metu. Kirmėlinės ataugos topografinė anatomija ir jos kitimas nėštumo metu. Klinikos ypatumai nėštumo metu. Diagnostika. Diferencinė diagnostika nuo akušerinės patologijos. Operacinis gydymas. Nėštumo priežiūros taktika. Ūmaus cholecistopankreatito nėštumo metu priežastys, klinika, diagnostika, gydymo taktika.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V., p. 2. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. V., p. 8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą atliktą ciklo metu darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne; kuruotus ligonius, atliktas ir stebėtas diagnostikos gydomąsias manipuliacijas, teorinius seminarus, paskaitas, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus. Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įvertina visą rezidento atlikto darbo turinį bei teorines žinias per įskaitą ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Rezidentūros bazė VUL Santariškių klinikos Centro filialas.. Rezidentūros vadovas Narimantas Samalavičius, gydytojas abdominalinis chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras, (žr. priedą , 2), Romanas Drąsutis, gydytojas abdominalinis chirurgas, darbo stažas 43 m. (žr. priedą ).. programa 1. Ciklo pavadinimas Operacinės ginekologijos pagrindai 2. Apimtis kreditais 8 (2 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 250 val. Eil. Nr Temos pavadinimas Moters lyties organų anatomija, mažojo dubens topografinė anatomija. Moters lyties organų operavimo būdai, operaciniai pjūviai. Vulvos, makšties, gimdos kaklelio, gimdos gleivinės chirurginiai susirgimai. Mažosios ginekologinės operacijos, indikacijos, atlikimo technika. Ligonių paruošimas ginekologinėms (abdominalinėms, vaginalinėms, endoskopinėms, mažosioms ) operacijoms. Teorinė dalis, val

25 Planinės ir neatidėliotinos (skubios) operacijos, ligonės paruošimo ypatumai. Pooperacinė ligonių slauga, galimos komplikacijos, jų diagnostika, profilaktika ir gydymas. Ginekologinių ligonių pooperacinio laikotarpio ypatumai. Endoskopinės operacijos: laparoskopija, histeroskopija. Indikacijos, operacinių veiksmų galimybė. Didžiųjų ginekologinių operacijų atlikimo principai. 8 Iš viso 70 Praktiniai įgūdžiai: 1. Išorinių lyties organų, makšties ir gimdos gleivinės chirurginės patologijos diagnostika, gydymo taktikos parinkimas. 2. Atlikti mažąsias ginekologines operacijas: gimdos gleivinės išgramdymą, gimdos kaklelio biopsija, konizaciją, prieangio cistų ir abscesų prapjovimą ar pašalinimą, makšties cistų pašalinimą ir kt. 3. Paskirti atitinkamą ligonio priešoperacinį paruošimą. 4. Asistuoti atliekant endoskopines ir atvirąsias ginekologines operacijas. 5. Įsisavinti didžiųjų ginekologinių operacijų eigą. 4. Ciklo tikslas susipažinti su moters lyties organų anatomija, topografine anatomija, ligonių paruošimu, pooperacine slauga, įsisavinti mažųjų ginekologinių operacijų techniką, susipažinti su didžiųjų bei endoskopinių ginekologinių operacijų eiga bei technika, įgyti praktinius įgūdžius dalyvaujant atliekant ginekologines operacijas. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo. Kartu su gydytojais dalyvauja gydant ligonius, aptariant jų diagnostikos ir gydymo principus, bendrose vizitacijose, atliekant ginekologines operacijas bei kitas diagnostines bei gydomąsias procedūras. Budi su gydytojų akušerių ginekologų brigada. Rezidento savarankiškumo laipsnį vertina rezidentūros vadovas (budėjimo metu vyriausias pamainos budintis) ir už tai juridiškai atsako. Rezidentas savarankiškai studijuoja temos teorinius klausimus, naudodamas visą prieinamą literatūrą, juos aptaria bei diskutuoja su rezidentūros vadovu. Konkrečios klinikinės situacijos bei ligoniai aptariami vizitacijų, rytinių konferencijų ar teorinių užsiėmimų metu. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Moters lyties organų anatomija, mažojo dubens topografinė anatomija. Moters išoriniai lyties organai. Moters vidiniai lyties organai, jų anatomija. Vidinių lyties organų aprūpinimas krauju, limfinis drenažas. Moters lyties organų funkcinė anatomija, pokyčiai menstruacinio ciklo metu. Lyties organų anatomijos ypatumai iki brendimo ir menopauzėje. Mažojo dubens topografinė anatomija, vidinių lyties organų santykis su gretimais organais. 2. Moters lyties organų operavimo būdai, operaciniai pjūviai. Ginekologijoje taikomi laparotominiai pjūviai (išilginis ir skersinis), jų privalumai, trūkumai, galimi sunkumai. Makštinės operacijos, jų pasirinkimo kriterijai. Makštinių operacijų privalumai ir trūkumai, galimi sunkumai. Endoskopinės operacijos, jų taikymo galimybės. 3. Vulvos, makšties, gimdos kaklelio, gimdos gleivinės chirurginiai susirgimai. Vulvos abscesai, kondilomos, prieangio liaukos cistos ir abscesai, gydymo taktika, operavimo principai. Makšties pertvara, mergystės plėvės ir makšties dalinės atrezijos, makšties cistos. Gimdos kaklelio ikivėžiniai susirgimai, seni gimdos kaklelio plyšimai (laceracija), gimdos

26 2 kaklelio hipertrofinis pailgėjimas. Gimdos gleivinės išvešėjimas, polipozė. Kraujavimas iš gimdos, diferencinė diagnostika, gydymo principai. 4. Mažosios ginekologinės operacijos, indikacijos, atlikimo technika. Vulvos ir prieangio abscesų atvėrimas, drenavimas. Vulvos biopsija, išaugų ekscizija. Prieangio liaukos cistos marsupialinizacija, pašalinimas. Makšties cistų atvėrimas ir šalinimas. Gimdos kaklelio biopsija, konizacija, plastines operacijos, amputacija. Gimdos ertmės išgramdymas. Mažųjų ginekologinių operacijų indikacijos, pasirinkimo kriterijai, pasiruošimas operacijoms, instrumentai, atlikimo technika. 5. Ligonių paruošimas ginekologinėms (abdominalinėms, makštinėms, endoskopinėms, mažosioms ) operacijoms. Planinės ir neatidėliotinos (skubios) operacijos, ligonės paruošimo ypatumai. Ligonių ruošimo operacijoms indikacijos, tikslas, paruošimo ypatumai planuojant makštines, abdominalines ir endoskopines operacijas. Ruošimas operacijoms: operacinio lauko rengimas, žarnyno ruošimas, trombozių ir infekcinių komplikacijų profilaktika. Ligonių ruošimas planinėms operacijoms, tyrimų vertinimas, mažakraujystės korekcija. Paruošimas neatidėliotinai operacijai: ligonės būklės ir situacijos vertinimas, žarnyno ruošimas.. Pooperacinė ligonių slauga, galimos komplikacijos, jų diagnostika, profilaktika ir gydymas. Ginekologinių ligonių pooperacinio laikotarpio ypatumai. Ligonių stebėjimas po operacijos, kitų organų ir sistemų funkcijos vertinimas. Pooperacinė slauga, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikusios funkcijos korekcija. Dinaminis ir mechaninis žarnų nepraeinamumas, diagnostika, gydymo principai. Šlapimo pūslės funkcijos sutrikimas, jo korekcija. Pooperacinis cistitas. Tromboembolinių komplikacijų profilaktika. Ligonių slauga po makštinių operacijų, tarpvietės priežiūra, režimas, kraujavimo iš vulvos, makšties, gimdos kaklelio ir gimdos vertinimas, gydymo principai. 7. Endoskopinės operacijos: laparoskopija, histeroskopija. Indikacijos, operacinių veiksmų galimybė. Laparoskopinės operacijos: operaciniai pjūviai, instrumentai, jų paskirtis, operatorių stovėjimas prie operacinio stalo. Laparoskopinių operacijų atlikimo technika, galima apimtis. Histeroskopija: instrumentai, gimdos ertmei išplėsti naudojami skysčiai, jų privalumai ir trūkumai. Galimos specifinės komplikacijos histeroskopijos metu, jų profilaktika. Diagnostinė ir operacinė histeroskopija. Endoskopinių operacijų indikacijos, ligonių papildomas ištyrimas, operacinių veiksmų galimybė. 8. Didžiųjų ginekologinių operacijų atlikimo principai. Gimdos kūno pašalinimo operacija laparotominiu būdu: operacijos eiga, kraujagyslių ir raiščių perrišimas, gretimų organų pažeidimo vengimas. Pilnas gimdos pašalinimas laparotominiu būdu: operacijos eiga, raiščių perrišimo ypatumai, makšties atvėrimo būdai, gretimų organų pažeidimo apsauga. Gimdos pašalinimas per makštį: operacinio lauko paruošimas, operacijos eiga, raiščių ir kraujagyslių perrišimas, makšties bigės užsiuvimo būdai. Makšties ir tarpvietės plastinės operacijos, jų eiga, operacijos principai. Operacijos esant daliniam ar pilnam gimdos išslinkimui, makšties bigės fiksacija, operacijų eiga.. Dalykas privalomas. 7. Rekomenduojama literarūra: 1. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V., p. 2. J. A. Rock, J. D. Tamson. TE Linde s operative gynecology Ž. Bumbulienė, R. Jakubčionytė ir kt. Vaikų ir paauglių ginekologija. V., Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. V., p.

27 27 5. V. Čigriejienė, E. Tarnauskas. Kolposkopijos pagrindai. Kaunas, p.. R. Žiobakas, J. Ališauskas. Pakeičiamosios hormonų terapijos perspektyvos. Lietuvos akušerija ir ginekologija, 2003, 2, E. R. Novak, J. D. Woodruff. Gynecologic and Obstetric pathology. Philadelphia: W. B. Saunders company, 1979, p. 8. L. Speroff, R. H. Glass, N. G. Kase. Clinical Gynecologic endocrinology and infertality. Baltimore, Maryland, p. 9. G. Mečėjus. Ultragarsinė diagnostika ginekologijoje. Atlasas. Mokomoji knyga. Vilnius, Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdienio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą ciklo pabaigoje, kuri vyksta žodžiu ir raštu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas žymi savo rezidentūros dienyne: kuruotus ligonius, atliktas, asistuotas ir stebėtas diagnostines ir gydomąsias manipuliacijas, teorinius seminarus, paskaitas, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Ciklo pabaigoje rezidento vadovas įskaitos metu įvertina visą rezidento atlikto darbo turinį bei teorines žinias ir galutinį vertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Rezidentūros bazė: VšĮ VMUL ginekologijos skyrius, Vilniaus miesto gimdymo namų ginekologijos skyrius, VU ligoninės Santariškių klinikos ginekologijos skyrius, VGPUL ligoninės ginekologijos skyrius.. Rezidentūros vadovas Gediminas Mečėjus, gydytojas akušeris ginekologas, lektorius, biomedicinos mokslų daktaras, darbo stažas 14 m. (žr. priedą ). 7. programa 1. Ciklo pavadinimas Prenatalinė diagnostika 2. Apimtis kreditais 8 (2 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 20 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Fizikiniai ultragarsinės diagnostikos principai. 3 Ultragarsinė nėščiųjų patikra. Ultragarsinis tyrimas nėštumo pirmajame trimestre. I-ojo nėštumo trimestro patologijos ultragarsinė diagnostika. Ultragarsinis tyrimas II-III nėštumo trimestruose. Doplerometrija akušerijoje. Biofizinis vaisiaus profilis. 3 Vaisiaus apsigimimai: epidemiologija, ultragarsinė diagnostika, prognozė. Vaisiaus augimo sulėtėjimas. Invazinės procedūros ultragarso kontrolėje: amniocentezė, 3 kordocentezė, intrauterinė hemotransfuzija. UG diagnostika ginekologijoje. 3 Gimdos ir kiaušidžių dariniai

28 Transvaginalinė echoskopija. 3 Iš viso 0 Praktiniai įgūdžiai: 1. Įsisavinti ultragarsinio nėščiųjų tyrimo metodiką. Žinoti nėščiųjų ultragarsinės patikros principus. 2. Invazinių vaisiaus būklės vertinimo metodų taikymas nėštumo metu. 3. Ultragarsinė diagnostika ginekologijoje. 4. Transvaginalinės echoskopijos metodika. 4. Ciklo tikslas įsisavinti ultragarsinio tyrimo metodikas akušerijoje ir ginekologijoje. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba ultragarsinės diagnostikos kabinete (Perinatologijos centre) gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus, juos aptaria ir diskutuoja su rezidentų vadovu. Atlieka ultragarsinius tyrimus, asistuoja invazinėms procedūroms, ultragarso kontrolėje, dalyvauja rytmetinėse konferencijose, konsiliumuose. Rezidento savarankiškumo apimtį asistuojant ar atliekant įvairias tyrimo metodikas bei procedūras nustato ir už jas juridiškai atsako rezidentūros vadovas. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Fizikiniai ultragarsinės diagnostikos (UG) principai. UG diagnostika akušerijoje; aparatūra, tikslas, uždaviniai. UG kabineto darbo organizavimas. 2. Ultragarsinė nėščiųjų patikra. Akušerinės echoskopijos klinikinė reikšmė, indikacijos, kontraindikacijos, rizika motinai ir vaisiui. Pacientės paruošimas, tyrimo metodika. Papildomų UG tyrimų indikacijos nėštumo metu. 3. Ultragarsinis tyrimas pirmajame nėštumo trimestre. Sonoembriologija. Embriono vystymosi kriterijai. Gemalinės pūslės, embriono, trynio maišo vertinimas: metodika, biometrija. 4. Pirmojo nėštumo trimestro patologijos ultragarsinė diagnostika. Nesivystantis nėštumas, pūslinė išvisa, intrauterinė hematoma, negimdinis nėštumas, gimdos ir kiaušidžių dariniai. UG diagnostiniai kriterijai. 5. Ultragarsinis tyrimas antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestru. Ultragarsinės fetometrijos metodika. Vaisiaus vandenų kiekio UG rodikliai: vaisiaus vandenų tūris ir indeksas. Placentos lokalizacija, echostruktūra, storis. Vaisiaus svorio apskaičiavimas.. Doplerometrija akušerijoje. Indikacijos doplerometrijai nėštumo metu. Klinikinė reikšmė. Metodika. Placentos kraujotakos sutrikimų klinikinė klasifikacija. Kraujotakos sutrikimų sindromas. 7. Biofizinis vaisiaus profilis. Tyrimo indikacijos, metodika, klinikinė interpetacija. 8. Vaisiaus apsigimimai: epidemiologija, ultragarsinė diagnostika, prognozė. Vaisiaus apsigimimai. Antenatalinė vaisiaus raidos ydų ultragarsinė diagnostika, epidemiologija, priežastys, prognozė. Vaisiaus nervinio vamzdelio ydų, virškinamojo trakto, inkstų ir kt. sistemų dažniausių raidos ydų diagnoastikos ypatumai. 9. Vaisiaus augimo sulėtėjimas (VAS). VAS klasifikacija. VAS ultragarsinė diagnostika. Simetrinio, nesimetrinio ir mišraus tipo VAS diagnostiniai kriterijai. Klinikinė taktika.. Invazinės procedūros ultragarso kontrolėje: amniocentezė, kordocentezė, intrauterinė hemotransfuzija. Indikacijos amniocentezei. Sąlygos, tyrimo metodika. Vaisiaus vandenų tyrimo klinikinė reikšmė, interpretacija. Diagnostinė ir gydomoji amniocentezė. Kordocentezė. Indikacijos, nėščiosios paruošimas, sąlygos, metodika. Rizika motinai ir

29 29 vaisiui. Intrauterinė hemotransfuzija: metodika, klinikinė reikšmė, rizika, prognozė. Amnioinfuzija nėštumo metu: diagnostinė ir gydomoji amnioinfuzija. Sąlygos, metodika. 11. UG diagnostika ginekologijoje. Indikacijos. Tyrimo apibūdinimas. Tyrimo metodika, pacientės paruošimas. Vidinių lytinių organų dydžio, padėties, formos, ciklinių morfologinių pokyčių vertinimas. 12. Gimdos ir kiaušidžių dariniai. Gimdos kaklelio, gimdos kūno patologijos UG diagnostika. Gimdos miomos. Adenomiozė. Gimdos gleivinės patologija: išvešėjimas, polipai, karcinoma. Svetimkūnis gimdos ertmėje. Kiaušidžių patologijos UG diagnostika: gėrybiniai augliai, auglių piktybiškumo kriterijai. Hiperstimuliacijos sindromas. Policistozė. Kiaušintakų patologija hidrosalpingsas, piosalpingsas. 13. Transvaginalinė echoskopija (TVE). TVE naudojimas akušerijoje ir ginekologijoje. Tyrimo metodika, sąlygos, privalumai ir trūkumai, klinikinė reikšmė.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. A. Arlauskienė. Vaisiaus prenatalinės būklės vertinimas (tyrimo metodai, klinikinė interpretacija). Mokymo priemonė. V., 1995, - 35 p. 2. A. Arlauskienė, V. Gintautas. Vaisiaus būklės vertinimas gimdymo metu. Mokymo-metodinė priemonė. V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, Kauno Medicinos universitetas, 2000, - 24 p. 3. A. Arlauskienė. Pirmojo nėštumo trimestro patologijos diagnostika ultragarsu. Ultragarsinė diagnostika Metodinių rekomendacijų ir straipsnių rinkinys.v.: Spauda, 2000, p. 4. A. Arlauskienė, E. Baužytė. Doplerometrija akušerijoje: vaisiaus kraujotakos tyrimai. Kn.: Dolerinė ultragarsinė diagnostika Mokomoji priemonė. V.: 2004, p. 5. Geros akušerinės praktikos gairės. Sudarė R. Nadišauskienė, B. Stray-Pedersen. Kaunas: Vitae Litera, 2005, p.. E. Sauerbrei, K. T. Nguyen, R. L. Nolan. A practical guide to Ultrasound in Obstetrics and Gynecology. New York: Raven Press, 1987, p. 7. Transvaginal sonography. Ed. I. E. Timor-Tritsch, S. Rottem. New York: Elsevier, 1991, p. 8. P. W. Callen. Ultrasonography in Obstetrics and Gynecology. Philadelphia: W. B. Saunders, 2000, - 78 p. 8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias manipuliacijas ir intervencijas, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Ciklo bazė VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika. Rezidentūros vadovė Audronė Arlauskienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 30 m. (žr. priedą , 2).

30 30 8. programa 1. Ciklo pavadinimas Ambulatorinė nėščiųjų ir ginekologinių ligonių priežiūra 2. Apimtis kreditais 20 (5 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 35 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Ambulatorinės akušerinės ir ginekologinės pagalbos organizacija Ambulatorinė nėščiųjų priežiūra Vaisiaus būklės tyrimai Nėštumo sukeltos ligos Sisteminės ligos ir nėštumas Medikamentai ir fitoterapija nėštumo metu Menstruacinio ciklo sutrikimai Lyties organų uždegimai Lyties organų ikivėžinės būklės ir ligos, gerybiniai navikai Lyties organų piktybiniai navikai Netaisyklingos lyties organų padėtys Seksualinės problemos. Nevaisingumas Krūtų ligos Vaikų ir paauglių ginekologinės konsultacijos ypatumai Lyties organų sklaidos trūkumai. Lytinio brendimo sutrikimai. Mergaičių vulvos ir makšties ligos. Paauglių seksualinė sveikata Iš viso 15 Praktiniai įgūdžiai: 1. Susipažinti su moterų konsultacijos darbo organizacija, darbo vidaus tvarkos taisyklėmis, darbo saugos reikalavimais, kokybės sistemos procedūromis. Išmokti surinkti anamnestinius duomenis, nepažeidžiant moterų teisių, kokybiškai užpildyti medicininę dokumentaciją. 2. Išmokti atlikti moters genitalijų išorinę ir vidinę apžiūrą, krūtų palpaciją, įvertinti tyrimų duomenis. 3. Mokėti paimti tepinėlius iš makšties, gimdos kaklelio citologiniam, bakteriologiniam tyrimui ir juos įvertinti.. 4. Išmokti nustatyti ankstyvą nėštumą, žinoti genetinių ligų nustatymo principus, nėštumo vystymosi sutrikimus, mokėti juos koreguoti, įvertinti nėštumo riziką. 5. Savarankiškai vykdyti pirminę nėščiųjų priežiūrą (remiantis galiojančiais įstatymais), įvertinti antenatalinę vaisiaus būklę auskultuojant, kardiotokografiškai, vertinant vaisiaus judesius, gimdos dugno aukštį.. Prižiūrėti ir konsultuoti nėščiąsias, esant didelės rizikos nėštumui, nustatyti indikacijas specialistų konsultacijoms. 7. Žinoti šeimos planavimo metodus ir mokėti parinkti juos konkrečiai šeimai, koreguoti seksualinę disfunkciją, moters reprodukcinę endokrinologiją, menopauzinius ir pomenopauzinius sutrikimus. 8. Mokėti nustatyti lytiškai plintančias ligas, įtarti ikivėžinius ir vėžinius susirgimus, krūtų patologiją, aptikti gerybinius lytinių organų navikus.

31 31 9. Išmokti atlikti kolposkopija, gimdos kaklelio, makšties biopsiją, pašalinti polipus, kondilomas, atlikti kriodestrukciją, diatermokoaguliaciją (elektroeksciziją), diagnostinę gimdos ertmės vakuumaspiraciją (arba nėštumo nutraukimą), JUS įdėjimą ir išėmimą.. Mokėti įvertinti ir koreguoti mergaičių ir paauglių ginekologines problemas. 4. Ciklo tikslas įsisavinti ambulatorinės akušerinės ir ginekologinės pagalbos principus: išmokti vykdyti nėščiųjų priežiūrą, vertinti antenatalinę vaisiaus būklę, diagnozuoti ir gydyti nėštumo sąlygotas ligas, lytinių organų uždegimus, bakterinę vaginozę, navikus (gerybinius ir piktybinius), krūtų patologiją, šeimų nevaisingumą, mėnesinių ciklo sutrikimus, įgyti praktinius įgūdžius atliekant ambulatorines intervencijas bei operacijas. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo; dalyvauja apžiūrint, tiriant ir gydant jo pacientus, atliekant jiems įvairias manipuliacijas ir intervencijas. Rezidento savarankiškumo laipsnį pavedant atlikti ar asistuoti med. manipuliacijas nusprendžia ir už tai juridiškai atsako rezidentūros vadovas. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus, juos aptaria ir diskutuoja su rezidentų vadovu teorinių seminarų metu. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas: 1. Ambulatorinės akušerinės ir ginekologinės pagalbos organiozacija. Darbo organizaciją, apimtį, taisykles, saugos reikalavimus, kokybės sistemos procedūras ir kt. reglamentuojantys dokumentai. Svarbiausi ambulatorinės pagalbos darbo rodikliai. Profilaktinė moterų patikra. 2. Ambulatorinė nėščiųjų priežiūra. Pirminė ir antrinė nėščiosios sveikatos priežiūra. Privalomi tyrimai. Specialistų konsultacijos. Didelės perinatalinės rizikos veiksniai. Nėščiųjų higiena ir mityba. Alkoholis, rūkymas ir narkotikai nėštumo metu. Rengimas gimdyti. 3. Vaisiaus būklės tyrimai. Vaisiaus judesių vertinimas. Auskultacija. Kardiotokografija, nestresinis testas. Ultragarsinė patikra. 4. Nėštumo sukeltos ligos. Seilėtekis, pykinimas, vėmimas. Etiologija, diagnostika ir gydymas. Nėštumo sukelta hipertenzija ir preekliampsija. Etiologija, rizikos veiksniai, diagnostika, priežiūra ir gydymas. Nėštumo nutrūkimo grėsmė. Kraujavimas nėštumo metu. Priežastys, diferencinė diagnostika, gydymas. Rh izoimunizacija, profilaktikos svarba. 5. Sisteminės ligos ir nėštumas. Širdies ir kraujagyslių ligos. Virškinimo organų sistemos ligos. Inkstų ligos. Nervų sistemos ligos. Endokrininiai susirgimai. Jungiamojo audinio ligos. Kraują gaminančių organų ligos. Krešėjimo sistemos defektai. Infekcinės ligos. Medicininės indikacijos nėštumui nutraukti.. Medikamentai ir fitoterapija nėštumo metu. Medikamentų klasifikacija pagal potencialų teratogeninį poveikį. Nėščiųjų farmakoterapijos principai. Fitoterapija. 7. Menstruacinio ciklo sutrikimai. Amenorėja, premenstruacinis sindromas, dismenorėja, nenormalus kraujavimas iš gimdos. Menopauzės ir pomenopauziniai sutrikimai. Klinikiniai simptomai, susiję su estrogenų trūkumu. Pakeičiamoji hormonų terapija (PHT). Pacientės, vartojančios PHT, priežiūra. PHT alternatyvos. 8. Lyties organų uždegimai. Vulvitas, bartolinitas, kolpitas, endometritas. Etiologija, klinika, diagnostika ir gydymas. Dubens uždegiminė liga (salpingitas, salpingooforitas): etiologija, klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika. Lytiškai plintančios ligos. Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai. Rizikos veiksniai, klinika, diagnostika, gydymas. Genitalijų pūslelinė. Smailiagalės kondilomos. Lyties organų uždegimas nėštumo metu. 9. Lyties organų ikivėžinės būklės ir ligos, gerybiniai navikai. Intraepitelinė išorinių lyties organų neoplazija. Gimdos kaklelio ikivėžinės būklės. Rizikos veiksniai, diagnostika,

32 32 gydymas, profilaktika. Citologinis tyrimas. Kolposkopija. Endometriumo hiperplazija. Funkcinės kiaušidžių cistos. Gerybiniai kiaušidžių augliai. Gimdos mioma. Endometriozė.. Lyties organų piktybiniai navikai. Vulvos, gimdos kaklelio, endometriumo, kiaušidžių vėžys. Rizikos veiksniai, etiologija, klinika, diagnostika. Ankstyvos diagnostikos svarba. 11. Netaisyklingos lyties organų padėtys. Makšties ir gimdos nusileidimas. Gimdos iškritimas. Etiologija, rizikos veiksniai, klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika. Šlapinimosi sutrikimai. Gimdos retrofleksija, hiperantefleksija. 12. Seksualinės problemos. Nevaisingumas. Seksualiniai sutrikimai. Nevaisingumas. Moterų ir vyrų nevaisingumo priežastys. Moterų ir vyrų nevaisingumo diagnostika ir gydymas ambulatorinėje grandyje. Pagalbiniai nevaisingumo gydymo metodai. Šeimos planavimo metodai. Kontraceptinių priemonių pasirinkimas. 13. Krūtų ligos. Krūtų tyrimo metodai: inspekcija, palpacija, ultragarsinis tyrimas, mamografija, citologinis tyrimas. Gerybinės krūtų ligos. Diagnostika, klinika, gydymas. Krūtų vėžys. Savikontrolės svarba ankstyvai krūtų vėžio diagnostikai. 14. Vaikų ir paauglių ginekologinės konsultacijos ypatumai. Apžiūros ypatumai. Prepubertetinio amžiaus mergaitės ginekologinio tyrimo indikacijos. Tyrimo metodai. 15. Lyties organų sklaidos trūkumai. Lytinio brendimo sutrikimai. Mergaičių vulvos ir makšties ligos. Mergystės plėvės atrezija. Makšties sklaidos trūkumai. Gimdos anomalijos. Kiaušidžių raidos anomalijos. Klasifikacija, etiologija, klinika, diagnostika, gydymas. Priešlaikinis ir vėluojantis lytinis brendimas. Valgymo sutrikimai. Nervinė anoreksija ir bulimija. Mėnesinių ciklo sutrikimai: pirminė amenorėja, dismenorėja, juvenilinis disfunkcinis kraujavimas. Vulvovaginitas. Lytinių lūpų sąaugos. Įšorinių lyties organų dermatitas. Vulvos ir makšties neoplazmos. Lyties organų traumos. 1. Paauglių seksualinė sveikata. Paauglių seksualinė sveikata, nėštumas, kontracepcija. Lytinė prievarta.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V.: Vilniaus universiteto leidykla, p. 2. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. V.: Vaistų žinios, p. 3. A. Arlauskienė. Vaisiaus prenatalinės būklės vertinimas (tyrimo metodai, klinikinė interpretacija). Mokymo priemonė. V., 1995, - 35 p. 4. A. Arlauskienė, N. Drazdienė. Rh imunizacija: profilaktika, nėščiųjų ir naujagimių priežiūra. Metodinės rekomendacijos. V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, 1999, - 20p. 5. Ž. Bumbulienė, R. Jakubčionytė. ir kt. Vaikų ir paauglių ginekologija. V., V. M. Čigriejienė, E. Tarnauskas. Kolposkopijos pagrindai. Kaunas, V. M.Čigriejienė, E. Juozaitytė ir kt. Onkoginekologijos vadovas. Kaunas, p. 8. R. Čepulienė. Krūtų patologija I dalis. Lietuvos akušerija ir ginekologija p. 9. Geros akušerinės praktikos gairės. Sudarė R. Nadišauskienė, B. Stray-Pedersen. Kaunas: Vitae Litera, 2005, p.. V. Klimas, B. Žaliūnas. Šeimos planavimo metodai. I dalis. Hormoninė kontracepcija. V., 2000, p. 11. L. Levkov, R. Janickienė. Pagalbiniai nevaisingumo gydymo metodai. Kaunas, 2003, p.

33 Menoragijų diagnostika ir gydymas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. V., 2005, - 23 p. 13. Nėštumo patologija (sudarė R. Nadišauskienė). Kaunas, 2003, - 0 p. 14. H. Stankevičius. Menopauzės problemos ir praktinė hormonų terapija. Kaunas, 1998, - 21 p. 15. E. Markūnienė. Motinystės menas. Kaunas, 2000, - 52 p. 1. R. Žiobakas, J. Ališauskas ir kt. Pakeičiamosios hormonų terapijos praktinės rekomendacijos, Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija (LAGD). 2005, - 34 p. 8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidentų vadovas rezidento kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias procedūras, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą). Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbo turinį bei teorines žinias ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Ciklo bazė VšĮ Antakalnio ir Šeškinės poliklinikų Moterų konsultacijos, VU Onkologijos institutas.. Rezidentūros vadovai Regina. Mekienė, gydytoja akušerė ginekologė, darbo stažas 38 m. (žr. priedą ), Olga Račkauskienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 43 m. (žr. priedą , 2). 9. programa 1. Ciklo pavadinimas Anesteziologija ir reanimatologija akušerijoje ginekologijoje 2. Apimtis kreditais 4 (1 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 130 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Gimdymo skausmo malšinimo metodai. Akušerinių intervencijų ir operacijų skausmo malšinimas. Ginekologinių intervencijų ir operacijų skausmo malšinimas. Reanimacijos principai. Kraujo ir pakaitalų transfuzija. 4 Iš viso 30 Praktiniai įgūdžiai: 1. Išmokti parinkti medikamentus gimdymo skausmo malšinimui. 2. Žinoti intraveninio, intubacinio ir regioninio skausmo malšinimo principus, vartojamų medikamentų poveikį, narkozės komplikacijas ir jų prevenciją. 3. įsisavinti reanimacijos principus sustojus kvėpavimui, širdies veiklai. 4. Intubuoti ligonę.

34 34 4. Ciklo tikslas įsisavinti gimdymo skausmo malšinimo metodus, vartojamų medikamentų poveikį gimdymo eigai, vaisiui, reanimacinės pagalbos principus nukraujavimo, anafilaksinio šoko, DJK sindromo, eklampsijos, sunkios somatinės patologijos, tromboembolijos atvejais. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis, vadovaujamas rezidentūros vadovo gimdymo skyriuje, operacinėse ir procedūrų kambariuose, apžiūri planinėms operacijoms ruošiamas ligones, dalyvauja vykdant intraveninį akušerinių ir ginekologinių procedūrų skausmo malšinimą, vykdant endotrachėjinį ir regioninį skausmo malšinimą. Seka pacientės būklę po narkozės intensyvios slaugos palatoje. Budi su anesteziologų brigada. Rezidento savarankiškumo laipsnį pavedant atlikti ar asistuoti vykdant gimdymo ar operacijos skausmo malšinimą vertina rezidento vadovas ir už tai juridiškai atsako. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus, juos aptaria ir diskutuoja su rezidento vadovu, aptardami konkrečius klinikinius atvejus ligonių vizitacijų, rytinių konferencijų ar teorinių seminarų metu. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Gimdymo skausmo malšinimo metodai. Medikamentinis, inhaliacinis, regioninis gimdymo skausmo malšinimo metodai. Medikamentai, vartojami gimdymo skausmo malšinimui. 2. Akušerinių intervencijų ir operacijų skausmų malšinimas. Akušerinių intervencijų ir operacijų nuskausminimo ypatumai. Bendroji nejautra (intraveninė, endotrachėjinė), epidurinė, spinalinė, kombinuota. Gimdymo ir akušerinių operacijų, esant sunkiai akušerinei ir sisteminei patologijai, nuskausminimas. Pacienčių paruošimas skubiai ir planinei operacijai, pooperacinė priežiūra. Narkozės komplikacijos. 3. Ginekologinių intervencijų ir operacijų skausmų malšinimas. Ikioperacinis ligonių paruošimas, narkozės rizikos laipsnio įvertinimas. Tromboembolinių komplikacijų profilaktika. Sutrikimai ir komplikacijos, pasireiškiančios anestezijos metu. 4. Reanimacijos principai. Kraujo ir pakaitalų transfuzija. Reanimacinė pagalba hemoraginio šoko, DIK sindromo atveju, įvykus tromboembolijai, anafilaktiniam šokui. Reanimacinės pagalbos organizacija terminalinių būklių atveju.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. J. Ivaškevičius, J. Šipylaitė. Bendroji anesteziologija. V.: Vilniaus universiteto leidykla, p. 2. Gimdymo pagalba (J. Ališauskas ir kt.). V.: Avicena, p. 3. Obstetric Anesthesia: Principles and practice (edited by) David H. Chestmet. -2nd ed. Mosby, Obstetric anesthesia and uncommon disorders (edited by) David R. Gambling. M. Joanne Douglas, W. B. Saunders company, USA, p. 8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias manipuliacijas ir intervencijas, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną.

35 35 9. Ciklo bazė VGPUL, VMUL.. Rezidentūros vadovas Olga Račkauskienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 43 m. (žr. priedą , 2).. programa 1. Ciklo pavadinimas Naujagimių fiziologija ir patologija 2. Apimtis kreditais 4 (1 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 142 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Naujagimių sveikatos priežiūros organizavimas bei valdymo principai. Naujagimių gaivinimas. Perinatalinis CNS pažeidimas. Kritinės naujagimių būklės, reikalaujančios skubios chirurginės pagalbos. Iš viso 18 Praktiniai įgūdžiai: 1. Naujagimio gaivinimo žingsniai AMCD : a. Kvėpavimo takų išvalymas b. Mekonijaus išvalymas iš kvėpavimo takų c. Trachėjos intubavimas d. Išorinis širdies masažas e. Stemplės ir skrandžio zondavimas f. DPV Ambu maišu pro kaukę ir inkubacinį vamzdelį g. Virkštelės venos kateterizavimas 2. Kvėpuojamosios CPAP sistemos taikymas. 4. Ciklo tikslas išmokti taikyti įgytas teorines žinias, teikiant sveikatos priežiūrą skirtingo brandumo naujagimiams, atpažinti sunkią naujagimio būklę, gaivinti naujagimį ir teikti būtinąją medicinos pagalbą. Žinoti bendruosius naujagimių sveikatos priežiūros organizavimo bei valdymo principus, akušerijos ir naujagimių skyrių higienos režimo organizavimo principus, skirtingo brandumo naujagimių slaugos ir maitinimo principus, natūralaus maitinimo privalumus, skirtingo brandumo naujagimių anatomines ir fiziologines ypatybes ir jų svarbą naujagimio adaptacijos eigai, svarbiausių naujagimių ligų, gyvybei gresiančių ūminių būklių priežastis, patogenezės principus, klinikinius požymius, tyrimo ir gydymo metodus, visuotinio naujagimių tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų tvarką ir metodiką, naujagimio gaivinimo ir intensyviosios terapijos principus. Įsisavinti pagimdžiusios moters tyrimo ypatumus, įgyti praktinių įgūdžių diagnozuojant ir gydant dažniausiai pasitaikančią pogimdyminio laikotarpio patologiją. Studijų metodai: Darbas naujagimių skyriuje akušerijos stacionare: naujagimio priėmimas, pirmasis apžiūrėjimas, būklės, fizinio, morfologinio ir neurologinio brandumo įvertinimas,

36 3 fiziologinių refleksų tyrimas, sveiko naujagimio priežiūra, natūralaus maitinimo skatinimas, rizikos veiksnių, galinčių sutrikdyti naujagimio adaptaciją, įvertinimas, naujagimio gaivinimas gimdykloje, nuolatinis būklės ir gyvybinių funkcijų stebėjimas, preliminarios klinikinės diagnozės nustatymas, diferencinei diagnostikai reikiamų tyrimų ir būklės stebėjimo ir gydymo plano sudarymas, gaunamų tyrimų vertinimas ir gydymo metodų koregavimas. Budėjimai kartu su gydytoju neonatologu naujagimių skyriuje. Dalyvavimas skyriuje atliekamose gydomosiose ir diagnostinėse procedūrose ir intervencijose, programoje numatytų atlikti savarankiškai procedūrų įsisavinimas; Gydomų ligonių pristatymas skyriaus ir bendrose klinikos vizitacijose, pateikiant klinikinį ir gydymo pagrindimą bei literatūros apžvalgą šia tema Medicininės literatūros savarankiškas studijavimas bei pristatymas pagal numatytas teorinių seminarų temas. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Naujagimių sveikatos priežiūros organizavimo bei valdymo principai Perinatalinės ir naujagimių sveikatos priežiūros regionalizavimas. Naujagimių sveikatos duomenų informacinė bazė. Perinatalinės mirties priežasčių analizė. Ankstyvoji naujagimių raidos sutrikimų atranka. 2. Naujagimių gaivinimas Naujagimio gaivinimas pagal Amerikos pediatrų akademijos ir Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas. Gaivinimo ypatybės mekonijaus aspiracijos atveju. Manekeno kursas. 3. Perinatalinis CNS pažeidimas: hipoksinis, ischeminis, gimdymo trauma, toksinis, raidos sutrikimai. Priežastys, patofiziologija, klinikiniai sindromai, šiuolaikiniai diagnostikos metodai, diferencinė diagnostika. Traukuliai. Gydymo principai, profilaktika. 4. Kritinės naujagimių būklės, reikalaujančios skubios chirurginės pagalbos. Stemplės atrezija, žarnų atrezija, pilorostenozė, diafragmos išvarža, priekinės pilvo sienos defektai. Antenatalinė ir postnatalinė diagnostika, gydymo taktika.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. Aut.kolektyvas, red.raugalė A. Vaikų ligos, I t., Vilnius, Nelson Text book of Pediatrics, editor R.E. Behrman, Volpe J.J. Neurology of the newborn, Philadelphia:W.B.Sauders Amerikos pediatrų asociacijos internetas: 8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka. Rezidento dienyne žymima gydytų naujagimių patologinių būklių skaičius bei stebėtų ir savarankiškai atliktų procedūrų skaičius, dalyvavimas teoriniuose seminaruose. Įvertinami skyriaus vizitacijose ir klinikų konferencijose pristatyti ir referuoti ligoniai. Po ciklo laikoma įskaita raštu (testas, situacinis uždavinys). Darbas ir žinios vertinamos balų sistema. 9. Ciklo bazė VMUL naujagimių skyrius.. Rezidentų vadovas: Nijolė Drazdienė, gydytoja neonatologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 30 m VMUL, (žr. priedą , 2).

37 programa 1. Ciklo pavadinimas. Onkologija 2. Apimtis kreditais 8 (2 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 20 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Vulvos intraepitelinė neoplazija, vėžys: klinika, diagnostika, gydymas. Gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija, vėžys: klinika, citologinis tyrimas, kolposkopija, morfologinis tyrimas, gydymas Endometriumo hiperplazija, vėžys: etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Kiaušidžių cistomos, vėžys: klinika, diagnostikos metodai, gydymas. Krūtų gėrybinės ligos, gėrybiniai navikai, vėžys: klinika, diagnostika, 15 gydymas. Iš viso 0 Praktiniai įgūdžiai: 1. Citologinio tepinėlio paėmimas iš gimdos kaklelio, tyrimo rezultatų įvertinimas. 2. Įsisavinti kolposkopiją. 3. Įsisavinti gimdos kaklelio displazijų operacinio gydymo metodus diatermokonizaciją, kaklelio amputaciją, kriochirurginį metodą. 4. Susipažinti su endometriumo vėžio gydymo taktika. 5. Įsisavinti kiaušidžių cistomų gydymą.. Susipažinti su kiaušidžių, gimdos kaklelio vėžio chemoterapiniu gydymu. 7. Susipažinti su spindulinės terapijos panaudojimo indikacijomis, metodika gydant genitalijų piktybinius navikus. 8. Žinoti genitalijų vėžio profilaktikos programą Lietuvoje. 9. Mokėti atlikti pilvo ertmės punkciją esant ascitui. 4. Ciklo tikslas įsisavinti moters lyties organų gerybinių ir piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo principus. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas dirba VU Onkologijos institute gydytojo asistento teisėmis, vadovaujamas rezidentūros vadovo. Kartu su gydančiu gydytoju dalyvauja gydant ligonius, aptariant jų diagnostikos ir gydymo taktiką. Jo savarankiškumo laipsnį pavedanti atlikti ar asistuoti įvairias chirurgines procedūras ar operacijas nusprendžia rezidento vadovas. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Vulvos intraepitelinė neoplazija, vėžys: klinika, diagnostika, gydymas. Vulvos intraepitelinės neoplazijos (VIN) tipai: karpuotasis, bazoloidinis, gerai diferencijuotas tipai. VIN rizikos veiksniai. Vulvos intraepitelinis vėžys: nediferencijuotu Ca in situ, diferencijuotu Ca in situ. Neplokščialąstelinis intraepitelinis vėžys (Paget liga, melanoma in situ). Diagnostika: vulvoskopija, citologinis tyrimas, biopsija. VIN gydymas: plati ekscizija, lazerioterapija, paprasta vulvektomija. Profilaktinė chemoterapija 5- tu. Vulvos vėžio etiologija, klinika, stadijos, gydymas. 2. Gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija, vėžys: klinika, citologinis tyrimas, kolposkopija, morfologinis tyrimas, gydymas. Rizikos veiksniai gimdos kaklelio

38 38 intraepitelinei neoplazijai (CIN) ir vėžiui išsivystyti. Žmogaus papilomos viruso vaidmuo, kiti veiksniai. CIN klinika. Diagnostika: kolposkopija, citologinis tyrimas, tepinėlio paėmimas, vertinimas. CIN laipsniai, gydymo metodai destrukciniai metodai, diatermokonizacija, kaklelio amputacija. Gimdos kaklelio vėžio ankstyvieji požymiai. Vėžio stadijos. Ankstyvų vėžio stadijų diagnostika, vėžio išplitimo įvertinimas (chromocistoskopija, radioizotopinė renografija, rektoskopija, limfografija, kompiuterinė tomografija). Gimdos kaklelio vėžio spindulinis kombinuotas paliatyvus gydymas. Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa. 3. Endometriumo hiperplazija, vėžys: etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Endometriumo hiperplazijos etiologija, histologinė klasifikacija (paprasta hiperplazija, kompleksinė, atipinė), klinika. Diagnostika: echoskopija, gimdos gleivinės išgrandymas, histeroskopija. Gydymas hormoninis, operacinis. Endokrininiai ir medžiagų apykaitos pokyčiai sergant endometriumo vėžiu. Endometriumo vėžio histologinis įvertinimas, subrendimas. Vėžio stadijos. Operacinis, spindulinis ir hormoninis gydymas. 4. Kiaušidžių cistomos, vėžys: klinika, diagnostikos metodai, gydymas. Kiaušidžių navikų klasifikacija. Kiaušidžių cistomų klinika, diagnostikos metodai. Gydymas atsižvelgiant į histologinę struktūrą ir ligonės amžių. Kiaušidžių vėžio rizikos veiksniai. Ankstyvų stadijų (I-II) kiaušidžių vėžio klinika ir diagnostika. Toli pažengusio kiaušidžių vėžio klinikiniai simptomai. Kiaušidžių vėžio diagnostika: klinikiniai požymiai, ginekologinis tyrimas, echoskopija, laparoskopija, ascito citologinis tyrimas, kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas. Ankstyvų stadijų ir toli pažengusio vėžio gydymas. Chemoterapiniai preparatai, ligonių tyrimai, naudojant chemoterapiją. 5. Krūtų gėrybinės ligos, gėrybiniai navikai, vėžys: klinika, diagnostika, gydymas. Mastopatijų etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Fibroadenomų, lipomų, cistų diagnostika ir gydymas. Krūtų savikontrolė, apčiuopa, echoskopija, mamografija. Ankstyvų stadijų krūtų vėžio diagnostika. Toli pažengusio krūtų vėžio simptomai, diagnostika.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V., p. 2. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. V., p. 3. V. M. Čigriejienė, E. Juozaitytė ir kt. Onkoginekologijos vadovas. Kaunas, 2003, 20 p. 4. V. M. Čigriejienė, K. Žilinskas, Z. Stukonienė ir kt. Gimdos kaklelio ikivėžinių ligų diagnostikos ir gydymo protokolas. Lietuvos akušerija ir ginekologija, 2005, 2, p. 5. Piktybinių navikų išplitimo įvertinimas (NNM sistema). V., p. 8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą atliktą ciklo metu darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne; kuruotus ligonius, atliktas ir stebėtas diagnostikos gydomąsias manipuliacijas, teorinius seminarus, paskaitas, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus. Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atlikto darbo turinį bei teorines žinias ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Rezidentūros bazė VU Onkologijos institutas.

39 39. Rezidentūros vadovas Narimantas Samalavičius, gydytojas abdominalinis chirurgas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, (žr. priedą , 2). 12. programa 1. Ciklo pavadinimas Akušerija. Gimdymo patologija. 2. Apimtis kreditais 24 ( mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 792 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Gimdymo priežiūra, esant sėdynės pirmeigai. 8 Gimdymo priežiūra, esant atloštinėms (Iº, IIº, IIIº) vaisiaus pirmeigoms. Skersinė ir įstrižinė vaisiaus padėtys. 8 Daugiavaisio gimdymo priežiūra. 8 Priešlaikinio gimdymo priežiūra. 8 Vaisiaus hipoksija gimdymo metu. Gimdos plyšimas. 8 Distocija. Normaliai prisitvirtinusios placentos atšoka. 8 Placentos pirmeiga. 8 Akušerinės replės. 8 Vakuuminė vaisiaus ekstrakcija. 8 Cezario pjūvio operacija. 8 Gimdos revizija ir placentos pašalinimas. 8 Vaisių smulkinančios operacijos 8 Užsitęsęs nėštumas. 8 Gimdymo sužadinimas. 8 Gimdymo takų plyšimai. 8 Smulkių vaisiaus dalių ir virkštelės iškritimas. Embolija vaisiaus vandenimis. 8 Kraujavimas placentiniu ir ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu Iš viso 18 Praktiniai įgūdžiai: 1. Atlikti išorinį ir vidinį akušerinį tyrimą. 2. Apskaičiuoti gimdymo terminą. 3. Paimti tepinėlį ir pasėlį. 4. Atlikti vaisiaus echoskopiją, doplerometriją. 5. Atlikti amniotomiją.. Atlikti amnioskopiją. 7. Įvertinti kardiotokogramas (norma ir patologija). 8. Atlikti perineotomiją. 9. Susiūti tarpvietę ir gimdymo takų plyšimus.

40 40. Priimti naujagimį sėdyninėje pirmeigoje. 11. Uždėti akušerines reples. 12. Atlikti vaisiaus vakuuminę ekstrakciją. 13. Gaivinti naujagimį (elementarios reanimacijos įgūdžiai). 14. Intubuoti naujagimį. 15. Mokėti pademonstruoti (ant fantomo) vaisių smulkinančias operacijas, naudotinus instrumentus. 1. Atlikti išorinį vaisiaus apgręžimą. 17. Atlikti gimdos patikrinimą ranka ir instrumentu. 18. Atlikti pudendinę nejautrą. 19. Atlikti vidinį vaisiaus monitoringą (tiesioginė KTG). 20. Atlikti cezario pjūvio operaciją. 4. Ciklo tikslas išmokti įvertinti akušerinę situaciją, nustatyti preliminarią diagnozę, teisingai pildyti gimdymo istoriją, prižiūrėti ne tik normalias gimdyves, bet ir gimdyves su nėštumo patologija. Išmokti diagnozuoti ir gydyti nėščiųjų preeklampsiją ir eklampsiją bei suteikti pagalbą, ištikus eklampsijos priepuoliui. Įgyti praktinių įgūdžių uždedant akušerines reples ir atliekant vakuuminę vaisiaus ekstrakciją bei atlikti kitas akušerines manipuliacijas. Išmokti atlikti cezario pjūvio operaciją. Išmokti suteikti pagalbą, vaisiui gimstant sėdmeninėje pirmeigoje. Studijų metodai. Ciklo metu pirmų metų rezidentas mokosi ir dirba gimdykloje gydytojo asistento teisėmis vadovaujant rezidentūros vadovui ir skyriaus vedėjui ar skyriaus kuratoriui docentui.. Rezidentas dalyvauja apžiūrint gimdyves, aptariant priežiūros ir gimdymo taktiką, prižiūri gimdyves ir atlieka makštinius tyrimus ir kitas manipuliacijas, dalyvauja bendrose vizitacijose. Budi su akušeriais ginekologais nakties metu. Jo savarankiškumo laipsnį atliekant manipuliacijas, asistuojant operacijoms, vertina rezidento vadovas ir skyriaus vedėjas. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius klausimus klinikoje esančioje bibliotekoje, iškilusius klausimus dėl ligonių priežiūros ir gydymo aptaria ir diskutuoja su savo vadovu, skyriaus gydytojais, skyriaus kuratoriumi, skyriaus vedėju. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Gimdymo priežiūra, esant sėdyninei pirmeigai. Sėdyninių pirmeigų rūšys. Gimdymo biomechanizmas, esant sėdyninei pirmeigai. Gimdymo priežiūra. Gimdymo rankinė pagalba. Indikacijos cezario pjūvio operacijai. Rankų išlaisvinimo metodai. Išorinis vaisiaus apgręžimas. 2. Gimdymo priežiūra, esant atloštinėms (Iº, IIº, IIIº) vaisiaus pirmeigoms. Gimdymo priežiūra, esant viršugalvinei vaisiaus pirmeigai. Gimdymo biomechanizmas esant Iº atloštinei vaisiaus pirmeigai. Atloštinės pirmeigos diagnozė, gimdymo eiga, ypatumai, komplikacijos. Gimdymo priežiūra, esant kaktinei vaisiaus pirmeigai. Gimdymo biomechanizmas esant IIº atloštinei vaisiaus pirmeigai. Kaktinės pirmeigos diagnozė, gimdymo užbaigimo būdas, komplikacijos. Gimdymo priežiūra, esant veidinei vaisiaus pirmeigai. Gimdymo biomechanizmas esant IIIº atloštinei vaisiaus pirmeigai. Priekinio ir užpakalinio vaizdo atvejai. Gimdymo eiga, komplikacijos. 3. Skersinė ir įstrižinė vaisiaus padėtys. Skersinės vaisiaus padėties priežastys, diagnostika, nėštumo eiga, gimdymo taktika. 4. Daugiavaisio gimdymo priežiūra. Daugiavaisio nėštumo diagnostika. Problemos motinai ir vaisiui. Gimdymo priežiūros taktika, komplikacijos. Indikacijos cezario pjūvio operacijai. 5. Priešlaikinio gimdymo priežiūra. Etiologija ir rizikos veiksniai (motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija). Priešlaikinio gimdymo diagnostika. Priešlaikinio gimdymo fazės. Priešlaikinio gimdymo gydymas. Vaisiaus plaučių brandinimas. Antibakterinė terapija.

41 41. Vaisiaus hipoksija gimdymo metu. Etiologija, patogenezė. Ūmi ir lėtinė vaisiaus hipoksija. Klinika, diagnostika ir gydymas. 7. Gimdos plyšimas. Rizikos veiksniai, etiologija. Gimdos plyšimo klasifikacija. Klinika (iki plyšimo, įvykus gimdos plyšimui). Diagnostika, gydymas. 8. Distocija. Distocijos priežastys: gimdymo jėgų anomalijos, gimdymo takų anomalijos, vaisiaus padėties ir vystymosi anomalijos. Distocijos sukeliamos gimdymo komplikacijos. 9. Normaliai prisitvirtinusios placentos atšoka. Etiologija ir rizikos veiksniai. Placentos atšokos klinikinės formos. Klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, komplikacijos, gydymas.. Placentos pirmeiga. Pirmeigės placentos laipsniai. Kaklelinė placenta. Etiologija, klinika, diagnostika, gydymas. Gimdymo taktika. 11. Akušerinės replės. Akušerinių replių klasifikacija. Indikacijos. Gimdymo užbaigimas replių pagalba: būtinos sąlygos. Operacijos technika, sukeliamos komplikacijos. 12. Vakuuminė vaisiaus ekstrakcija. Indikacijos, sąlygos, kontraindikacijos. Galimos komplikacijos. 13. Cezario pjūvio operacija. Apibūdinimas, dažniausios indikacijos. Planinių ir skubių cezario pjūvio operacijų indikacijos. Gimdyvės paruošimas cezario pjūvio operacijai, nejautros parinkimas. Laparotominio pjūvio ir gimdos pjūvio parinkimas. Antibiotikų profilaktika. Priežiūra po operacijos. 14. Gimdos revizija ir placentos pašalinimas. Operacijų indikacijos, technika. 15. Vaisių smulkinančios operacijos. Indikacijos, sąlygos, technika (kraniotomija, kranioklazija, kleidotomija, dekapitacija, evisceracija, spondilotomija). 1. Užsitęsęs nėštumas. Etiologija ir patogenezė. Rizikos veiksniai, diagnostika, taktika. Gimdos kaklelio brandumo įvertinimas. Naujagimio pernešiojimo požymiai. 17. Gimdymo sužadinimas. Gimdymo sužadinimo indikacijos. Natūralūs ir sintetiniai prostaglandinai, oksitocinas. Jų naudojimo privalumai ir trūkumai. 18. Gimdymo takų plyšimai. Tarpvietės plyšimų klasifikacija. Rizikos veiksniai. Diagnostika, gydymas, komplikacijos. Siuvimo technika Iº, IIº, IIIº, IVº tarpvietės plyšimo atvejais. 19. Smulkių vaisiaus dalių ir virkštelės iškritimas. Etiologija, diagnostika. Gimdymo priežiūros taktika. 20. Embolija vaisiaus vandenimis. Patofiziologija, klinika, diagnostika, gydymas. 21. Kraujavimas placentiniu ir ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Dažniausios placentinio laikotarpio kraujavimo priežastys (placentos priaugimas, įaugimas, gimdos sienos peraugimas). Ankstyvojo pogimdyminio kraujavimo priežastys (gimdos atonija, gimdymo takų plyšimas, placentos likučiai, kraujo krešėjimo sutrikimas ir kt.). hemoraginis šokas. Diseminuota intrauterinė koaguliacija.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. Gimdymo pagalba: Vadovėlis medicinos specialybių studentams. Sudarytojas A. Venckauskas. V.: Avicena, p. 2. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V.: Vilniaus universiteto leidykla, p. 3. Williams obstetrics/ Cunningham F. G. et al. -, 21st edition, p. 4. V. Čigriejienė. Priešlaikinis gimdymas. Kaunas, p. 5. Essentials of prenatal diagnosis/ ed. J. L. Simpson, S. Elias. Churchill Livingstone, p.

42 42. A. Arlauskienė, V. Gintautas. Vaisiaus būklės vertinimas gimdymo metu. Mokymo-metodinė priemonė. V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, Kauno Medicinos universitetas, 2000, - 24 p 8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias manipuliacijas ir intervencijas, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Ciklo bazė VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, gimdymo skyrius su priėmimo kambariu ir intensyvios slaugos palata.. Rezidentūros vadovai Jolita Zakarevičienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 15 m. (žr. priedą , 2). Kornelija Mačiulienė, gydytoja akušerė ginekologė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 33 m. (žr. priedą ). Ričardas Daunoravičius, gydytojas akušeris ginekologas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, darbo stažas 29 m. (žr. priedą ). 13. programa 1. Ciklo pavadinimas Operacinė ginekologija 2. Apimtis kreditais 20 (5 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 25 val. Eil. Nr Temos pavadinimas Kraujavimas iš gimdos, diferencinė diagnostika, gydymo principai. Gimdos padėties anomalijos, makšties nusileidimas. Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, diagnostika, tipai, korekcijos principai. Gimdos miomos, klinika, diagnostika, gydymo principai. Kiaušidžių augliai, diagnostika, gydymo principai. Negimdinis nėštumas: variantai, diagnostika, gydymo principai. Pūlingi mažojo dubens susirgimai, klinika, diagnostika, chirurginio gydymo indikacijos ir principai. Moters lyties organų onkologiniai susirgimai, gydymo principai. Didžiosios ginekologinės operacijos. Laparotominės, makštinės, endoskopinės operacijos. Ginekologinių operacijų atlikimo metodika. Operacinio metodo parinkimas. Paliatyvios operacijos. Operacinio pjūvio parinkimas. Ligonių papildomas ištyrimas esant sisteminei patologijai. Ligonių paruošimas operacijai po buvusių širdies kraujagyslių sistemos susirgimų. Teorinė dalis, val

43 Tromboembolinių komplikacijų rizika, profilaktika. Galimos chirurginės komplikacijos operacijos metu, jų diagnostika, gydymas. Pooperacinė ligonių slauga po didelės apimties ginekologinių operacijų, po operacijų dėl onkologinių susirgimų. Hemotransfuzijos pagrindai: indikacijos, atlikimo technika, hemotransfuzijos atlikimo laikas. Iš viso Praktiniai įgūdžiai: 1. Įvaldyti visus ginekologinių ligų diagnostikos metodus. 2. Išmokti ginekologinių operacijų eigą. 3. Įšmokti asistuoti ginekologinėms operacijoms. 4. Mokėti, asistuojant patyrusiems gydytojams, atlikti visas ginekologines operacijas. 5. Atlikti išilginę ir skersinę laparotomiją.. Mokėti diagnozuoti komplikacijas operacijos metu ir sugebėti jas ištaisyti. 7. Atlikti diagnostinę laparoskopiją, histeroskopiją. 4. Ciklo tikslas Įsisavinti ginekologinių chirurginių ligų diagnostiką, operacinę techniką, operacijų apimtis, įgyti praktinių įgūdžių atliekant visas ginekologines operacijas, mokėti pažinti komplikacijas ir jas gydyti. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo. Kartu su gydytojais dalyvauja gydant ligonius, aptariant jų diagnostikos ir gydymo principus, bendrose vizitacijose, atliekant ginekologines operacijas bei kitas diagnostines bei gydomąsias procedūras. Budi su gydytojų akušerių ginekologų brigada. Rezidento savarankiškumo laipsnį įvertina rezidentūros vadovas (budėjimo metu vyriausias pamainos budintis) ir už tai juridiškai atsako. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius temos klausimus, naudodamas visą prieinamą literatūrą, juos aptaria bei diskutuoja kartu su rezidentūros vadovu. Konkrečios klinikinės situacijos bei ligoniai aptariami vizitacijų, rytinių konferencijų ar teorinių užsiėmimų metu. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Kraujavimas iš gimdos, diferencinė diagnostika, gydymo principai. Ciklinis ir neciklinis kraujavimas iš gimdos. Ciklinio kraujavimo iš gimdos priežastys, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymo principai. Neciklinio kraujavimo iš gimdos priežastys, diferencinė diagnostika, gydymo taktika. Pirmoji pagalba esant gausiam kraujavimui iš gimdos. Juvenilinis kraujavimas, jo gydymo principai. Kraujavimo diagnostika ir gydymo principai esant perimenopauzei ir menopauzei. 2. Gimdos padėties anomalijos, makšties nusileidimas. Gimdos hiperantefleksija ir retrofleksija, gydymo indikacijos ir chirurginis gydymo galimybės. Gimdos dalinis ir pilnas išslinkimas, paruošimas operacijai, chirurginio gydymo metodai. Makšties priekinės sienelės nusileidimas, cistocelė. Makšties užpakalinės sienelės nusileidimas, rektocelė, senas tarpvietės plyšimas. Makšties nusileidimo chirurginis gydymas. 3. Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, diagnostika, tipai, korekcijos principai. Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu: problematiškumas, diagnostika, tipai. Šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metu operacinio gydymo galimybės, abdominalinės ir vaginalinės operacijos (Burch, Lahodny, TVT, TOT, Kelly, Štekelio operacijos), operacinio gydymo pasirinkimo kriterijai. Dirglios šlapimo pūslės sindromas, jo diagnostika.

44 44 4. Gimdos miomos, klinika, diagnostika, gydymo principai. Gimdos miomos, jų lokalizacija, klinika pagal dydį ir lokalizaciją. Gimdos miomų diagnostikos metodai, operacinio gydymo kriterijai. Operacinio gydymo tikslingumas, operacijos apimties pasirinkimas. Gimdos miomų šalinimas laparoskopinių ir histeroskopiniu metodu. 5. Kiaušidžių augliai, diagnostika, gydymo principai. Kiaušidžių auglių klasifikacija, funkciniai kiaušidžių dariniai. Kiaušidžių auglių galimo piktybiškumo kriterijai, diagnostikos metodai. Kiaušidžių auglių gydymo taktika pagal tikėtiną piktybiškumą, operacijos apimtis. Kiaušidžių augliai ir nėštumas, priežiūros taktika.. Negimdinis nėštumas: variantai, diagnostika, gydymo principai. Negimdinio nėštumo klasifikacija. Nėštumas kiaušintakyje, diagnostika, gydymo principai, operacijos apimtis. Nėštumas kiaušidėje, gydymas. Reti negimdinio nėštumo variantai: nėštumas pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje, kiaušintakio intersticinėje dalyje, rudimentiniame gimdos rage, diagnostika, gydymo ypatumai. Nežinomas negimdinis nėštumas: ligonės priežiūros taktika. 7. Pūlingi mažojo dubens susirgimai, klinika, diagnostika, chirurginio gydymo indikacijos ir principai. Mažojo dubens uždegiminė liga, predisponuojantys veiksniai, diagnostika, gydymo principai. Abscesas mažajame dubenyje, pelviperitonitas, difuzinis peritonitas. Mažojo dubens uždegiminės ligos chirurginio gydymo indikacijos, operacinio pjūvio pasirinkimas, operacijos apimtis. 8. Moters lyties organų onkologiniai susirgimai, gydymo principai. Vulvos piktybiniai navikai, diagnostika, gydymo principai. Gimdos kaklelio piktybiniai navikai, diagnostika, gydymo principai. Gimdos gleivinės piktybiniai susirgimai, jų diagnostika, operacijos apimtis. Kiaušidžių piktybiniai susirgimai, operacijos apimtis. Kiaušintakių piktybiniai navikai. Gimdos kūno piktybiniai susirgimai, gydymo principai. 9. Didžiosios ginekologinės operacijos. Laparotominės, makštinės, endoskopinės operacijos. Ginekologinių operacijų atlikimo metodika. Pilnas ir dalinis gimdos pašalinimas laparotominių būdu, operacijos eiga, ypatumai, galimos komplikacijos, naudojami instrumentai, operatorių išsidėstymas, funkcijos. Gimdos pašalinimas per makštį, operacijos ypatumai, smulki eiga, operatorių išsidėstymas, naudojami instrumentai. Makšties plastinės operacijos, operacijos esant pilnam ar daliniam gimdos išslinkimui. Šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metu operacijos, operacinio gydymo metodo pasirinkimo kriterijai. Endoskopinės (laparoskopinės ir histeroskopinės) operacijos, jų atlikimo technika, metodika, galimos komplikacijos ir jų prevencija. Visų ginekologinių operacijų atlikimo metodika, instrumentarijus.. Operacinio metodo parinkimas. Paliatyvios operacijos. Operavimo metodo parinkimo kriterijai, operacinio gydymo taktikos aptarimas ir suderinimas su paciente. Paliatyvios (neradikalios) ginekologinės operacijos, pasirinkimo kriterijai, pacientės būklės įvertinimas. 11. Operacinio pjūvio parinkimas. Laparotominiai pjūviai, jų privalumai ir trūkumai. Operacinio pjūvio parinkimas, galimų komplikacijų prevencija. 12. Ligonių papildomas ištyrimas esant sisteminei patologijai. Ligonių paruošimas operacijai po buvusių širdies kraujagyslių sistemos susirgimų. Kitų specialistų konsultacijos, jų išvadų bei atliktų tyrimų vertinimas ir interpretacija numatant operacinį gydymą ir jo apimtį. Ligonių ištyrimas ir paruošimas operacijai esant širdies kraujagyslių sistemos patologijai, terapeuto išvadų vertinimas ir interpretavimas. 13. Tromboembolinių komplikacijų rizika, profilaktika. Ligonių su galima tromboembolinių komplikacijų rizika nustatymas, operacijų su didele tromboembolinių komplikacijų rizika numatymas ir jų atlikimo pagrindimas. Tromboembolinių komplikacijų profilaktika: kojų bintavimas, antikoaguliantų naudojimas, aktyvus pooperacinis laikotarpis. 14. Galimos chirurginės komplikacijos operacijos metu, jų diagnostika, gydymas. Žarnyno pažeidimas operacijos metu, diagnostika, gydymo principai. Šlapimo pūslės

45 45 pažeidimas, diagnostika, gydymas. Šlapimtakių pažeidimas operacijos metu, diagnostika, gydymas. Ligatūrų nuo kraujagyslių nukritimas, kraujavimo stabdymo principai. Tiesiosios žarnos pažeidimas, diagnostika, gydymo principai. 15. Pooperacinė ligonių slauga po didelės apimties ginekologinių operacijų, po operacijų dėl onkologinių susirgimų. Ligonių slauga po didelės apimties operacijų. Drenų priežiūra, funkcionavimo vertinimas. Šlapimo pūslės kateterio prižiūra, laikymo trukmė. Ligonių slauga po įvykusių chirurginių komplikacijų. Pooperacinė dieta, režimas. 1. Hemotransfuzijos pagrindai: indikacijos, atlikimo technika, hemotransfuzijos atlikimo laikas. Kraujo ir jo komponentų perpylimo indikacijos, perpilamo tirpalo parinkimas. Kraujo ir jo komponentų perpylimo technika, ligonio būklės stebėjimas ir kontrolė. Kraujo ir jo komponentų perpylimo laiko parinkimas: prieš operaciją, operacijos metu ir pooperaciniu laikotarpiu.. Dalykas privalomas. 7. Rekomenduojama literatūra: 7. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V., p. 8. J. A. Rock, J. D. Tamson. TE Linde s operative gynecology Ž. Bumbulienė, R. Jakubčionytė ir kt. Vaikų ir paauglių ginekologija. V., Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. V., p. 11. V. Čigriejienė, E. Tarnauskas. Kolposkopijos pagrindai. Kaunas, p. 12. R. Žiobakas, J. Ališauskas. Pakeičiamosios hormonų terapijos perspektyvos. Lietuvos akušerija ir ginekologija, 2003, 2, E. R. Novak, J. D. Woodruff. Gynecologic and Obstetric pathology. Philadelphia: W. B. Saunders company, 1979, p. 14. L. Speroff, R. H. Glass, N. G. Kase. Clinical Gynecologic endocrinology and infertality. Baltimore, Maryland, p. 15. G. Mečėjus. Ultragarsinė diagnostika ginekologijoje. Atlasas. Mokomoji knyga. Vilnius, Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdienio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą ciklo pabaigoje, kuri vyksta žodžiu ir raštu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas žymi savo rezidentūros dienyne: kuruotus ligonius, atliktas, asistuotas ir stebėtas diagnostines ir gydomąsias manipuliacijas, teorinius seminarus, paskaitas, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus. Ciklo pabaigoje rezidento vadovas įskaitos metu įvertina visą rezidento atlikto darbo turinį bei teorines žinias ir galutinį vertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Rezidentūros bazė: VšĮ VMUL ginekologijos skyrius, Vilniaus miesto Gimdymo namų ginekologijos skyrius, VUL Santariškių klinikos ginekologijos skyrius, VGPUL ligoninės ginekologijos skyrius.. Rezidentūros vadovai Gediminas Mečėjus, gydytojas akušeris ginekologas, lektorius, biomedicinos mokslų daktaras, darbo stažas 14 m. (žr. priedą ), Violeta Poškienė, gydytoja akušerė ginekologė, darbo stažas 28 m. (žr. priedą ).

46 4 14. programa 1. Ciklo pavadinimas Akušerijos patologija 2. Apimtis kreditais 20 (5 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 80 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Daugiavaisis nėštumas. Rh izoimunizacija. Vaisiaus augimo sulėtėjimas. Vaisiaus hipoksija. Preeklampsija, eklampsija. HELLP sindromas. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, kepenų ligos ir nėštumas. Cukrinis, gestacinis diabetas ir nėštumas. Nėštumas ir širdies ligos. Nėštumas ir ūmus pilvas. Kraujavimas nėštumo metu. Užsitęsęs nėštumas. Pernešiojimas. Nėštumas ir inkstų ligos. Iš viso 120 Praktiniai įgūdžiai: 1. Specifinių nėščiųjų ligų ir somatinės patologijos diferencinė diagnostika, gydymas, akušerinė taktika. 2. Skubi pagalba akušerinių kraujavimų atveju. 3. Planinės ir skubios cezario pjūvio operacijos technika. 4. Transabdominalinė amniocentezė. 5. Gimdos kaklelio apsiuvimas.. Gimdos ertmės išgrandymas. 7. Kraujo perpylimas. 4. Ciklo tikslas įsisavinti nėščiųjų ir vaisiaus patologijų diagnostikos ir gydymo principus. Įgyti praktinių įgūdžių atliekant pagrindines akušerines procedūras ir operacijas. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo jo kuruojamose palatose, dalyvauja bendrose vizitacijose, konsiliumuose, aptariant kuruojamų ligonių diagnostikos ir gydymo taktiką. Atlieka įvairias medicinines intervencijas ir manipuliacijas. Jų apimtį numato ir už jas juridiškai atsako rezidentūros vadovas. Kartu su gydytojų brigada budi akušerijos skyriuje. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus, juos aptaria ir diskutuoja su rezidentų vadovu. Konkrečius klinikinius atvejus aptaria ligonių vizitacijų, rytmetinių konferencijų ar teorinių seminarų metu. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Daugiavaisis nėštumas (DN). DN dažnis, etiologija ir patogenezė. Diagnostika, nėštumo ir gimdymo komplikacijos. Nėščiosios priežiūros ypatumai.

47 47 2. Rh izoimunizacija. Rh konflikto etiopatogenezė, rizikos veiksniai. Rh izoimunizacijos diagnostika ir klinikinė taktika. Vaisiaus vandenų tyrimas. Gydymo principai. Rh izoimunizacijos imunoprofilaktika. 3. Vaisiaus augimo sulėtėjimas (VAS). VAS dažnis, etiologija, veiksniai, susiję su vaisiumi, placenta, motina. Diagnostika, nėštumo priežiūros ypatumai. Komplikacijos vaisiui ir naujagimiui. Akušerinė taktika. 4. Vaisiaus hipoksija. Antenatalinės, intranatalinės ir postnatalinės VH rizikos veiksniai. Etiologija ir patogenezė. VH nėštumo metu diagnostika: vaisiaus judesių pokyčiai, kardiotokogramos, ultragarsiniai tyrimai, doplerometrijos ypatumai. Diferencinė diagnostika. Gydymas. Akušerinė taktika. Antenatalinė vaisiaus sritis. 5. Preeklampsija, eklampsija. HELLP sindromas. Lengva ir sunki preeklampsija: diagnostika, klinikinė simptomatika, etiopatogenezė. Nėščiųjų priežiūra esant lengvai preeklampsijai, gydymo principai, vaisiaus būklės vertinimas. Akušerinė taktika sunkios preeklampsijos atveju. Antihipertenzinė terapija, skubi ir planinė AKS korekcija. Traukulių profilaktika ir slopinimas. Klinikinė taktika įvykus eklampsijai. Preeklampsijos ir eklampsijos komplikacijos motinai ir vaisiui, profilaktika. HELLP sindromo patogenezė, klinika, diagnostika, akušerinė taktika.. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INCH), kepenų ligos ir nėštumas. INCH etiopatogenezė, klinikiniai simptomai, diferencinė diagnostika su kepenų ligomis, HELLP sindromu ir kt. Gydymas ir akušerinė taktika. Ūminė nėščiųjų riebalinė hepatozė. Komplikacijos. Hepatitas B, hepatitas C nėštumo metu: diagnostika, klinikinė taktika. 7. Cukrinis, gestacinis diabetas ir nėštumas. CD dažnis, klasifikacija pagal P. White. CD eigos ypatumai nėštumo metu, nėštumo komplikacijos, komplikacijos vaisiui ir naujagimiui. Diagnostika. Nėščiųjų priežiūros ypatumai. Gydymas. Akušerinė taktika. Prognozė. Gestacinio diabeto rizikos veiksniai, etiologija, diagnostika. Gliukozės tolerancijos testo (GTT) klinikinė reikšmė. Klinikinė taktika, prognozė. 8. Nėštumas ir širdies ligos. Fiziologiniai širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai nėštumo metu. Širdies ligų klasifikacija. Funkcinės širdies būklės vertinimas nėštumo metu (NYHA klasifikacija). Rizika motinai ir vaisiui. Pirminė ir antrinė hipertenzija, diagnostika, gydymas. Širdies ydos, ritmo sutrikimai, endokarditai, perikarditai, nėščiųjų kardiomiopatija. Priežiūros principai. 9. Nėštumas ir ūmus pilvas. Ūmus apendicitas, klinika, gydymas. Kasos uždegimas, klinika, gydymas. Tulžies pūslės uždegimas, simptomai, diferencinė diagnostika, gydymas. Ūmių chirurginių susirgimų eigos ypatumai nėštumo metu.. Kraujavimas nėštumo metu. Kraujavimo priežastys antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestru. Placentos pirmeiga. Etiologija ir patogenezė. Komplikacijos motinai ir vaisiui. Visiška ir dalinė placentos pirmeiga. Žemas placentos prisitvirtinimas. Diagnostika. Nėščiųjų priežiūra. Akušerinė taktika. Placentos atšoka, dažnis, rizikos veiksniai. PA klinikinės formos: lengva, vidutinė, sunki. Diagnostika, komplikacijos, gydymas. Klinikinė taktika. 11. Užsitęsęs nėštumas. Pernešiojimas. Apibrėžimas, etiologija ir patogenezė. Diagnostika. Galimos komplikacijos: vaisiaus hipoksija, makrosomija, oligohidramnionas, perbrendimo sindromas. Užsitęsusio nėštumo priežiūra. Gimdymo taktika. 12. Nėštumas ir inkstų ligos. Fiziologiniai uropoetinės sistemos pokyčiai nėštumo metu. Inkstų ir šlapimo takų infekcijos rizikos veiksniai, dažniausi sukėlėjai. Asimptominė bakteriurija, klinika, diagnostika, gydymas. Cistitas, klinika, diagnostika, gydymas. Pielonefritas, klinika, diagnostika, gydymas. Inkstų akmenligė, klinika, diagnostika, gydymas. Nėščiųjų priežiūros ypatumai.. Dalykas privalomas

48 48 7. Rekomenduojama literatūra: 1. Gimdymo pagalba. Vadovėlis. J. Ališauskas, A. Arlauskienė, D. Baliutavičienė ir kt. V.: Avicena, p. 2. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V.: Vilniaus universiteto leidykla, p. 3. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. V.: Vaistų žinios, p. 4. V. Čigriejienė. Priešlaikinis gimdymas. Kaunas: Spindulys, 1998, p. 5. D. Baliutavičienė. Nėštumas ir diabetas. Kaunas: Vitae Litera, 2001, 395 p.. Geros akušerinės praktikos gairės. Sudarė R. Nadišauskienė, B. Stray-Pedersen. Kaunas: Vitae Litera, 2005, p. 7. A. Arlauskienė. Vaisiaus prenatalinės būklės vertinimas (tyrimo metodai, klinikinė interpretacija). Mokymo priemonė. V., 1995, - 35 p. 8. A. Arlauskienė, N. Drazdienė. Rh imunizacija: profilaktika, nėščiųjų ir naujagimių priežiūra. Metodinės rekomendacijos. V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, 1999, - 20p. 9. A. Arlauskienė, V. Gintautas. Vaisiaus būklės vertinimas gimdymo metu. Mokymo-metodinė priemonė. V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, Kauno Medicinos universitetas, 2000, - 24 p.. Williams W., Beek Yr. Obstetrics and gynaecology. New York, Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias manipuliacijas ir intervencijas, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Ciklo bazė VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika. Rezidentūros vadovas Audronė Arlauskienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 30 m. (žr. priedą , 2). Danutė Lištvanienė, gydytoja akušerė ginekologė, darbo stažas 23 m. (žr. priedą ). 15. programa 1. Ciklo pavadinimas Ginekologija 2. Apimtis kreditais 20 (5 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 50 val. Eil. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. Nr Amenorėjos: priežastys, diagnostikos metodai, gydymas. Lėtinis anovulacinis sindromas. Disfunkciniai kraujavimai.

49 Kraujavimų iš genitalijų po menopauzės priežastys, diagnostika, gydymas. Kraujavimų iš genitalijų priežasčių diagnostika. Mergaičių ir paauglių lytinio vystymosi sutrikimai. Genitalijų vystymosi anomalijos, klinika, diagnostika, gydymas. Dubens uždegiminė liga (DUL): klinika, pakenkimų lokalizacija, diagnostika, gydymas. Ginekologinės kilmės sepsis: priežastys, klinika, diagnostika, gydymas. Genitalijų ir ekstragenitalinė (sisteminė) endometriozė: klinika, diagnostika, gydymas. Gimdos kaklelio patologija. Nevaisinga šeima: tyrimo metodika, moterų nevaisingumo priežastys, gydymas. Negalinčių išnešioti nėštumo moterų ištyrimas ir gydymas. Moterų lyties organų netaisyklingos padėtys: klinika, gydymas. Dalinis šlapimo nelaikymas. Gimdos miomos: konservatyvus ir operacinis gydymas. Kiaušidžių cistos ir cistomos: diagnostika, gydymas. Ginekologinių ligonių reabilitacija. 2 Iš viso Praktiniai įgūdžiai: 1. Mokėti įvertinti mėnesinių ciklo sutrikimų pobūdį, įvertinti kiaušidžių funkciją. 2. Įsisavinti histeroskopiją. 3. Nustatyti lyties organų anomalijų pobūdį ir numatyti gydymą. 4. Diagnozuoti dubens uždegiminę ligą, įvertinti uždegiminio pakenkimo lokalizaciją ir pobūdį. 5. Mokėti vertinti klinikinius ir laboratorinius pokyčius vystantis sepsiui.. Vertinti citologinį tyrimą, įsisavinti kolposkopiją. 7. Įsisavinti HSG, laparoskopiją. 8. Įsisavinti operacija netaisyklingų gimdos padėčių ir šlapimo nelaikymo gydymui. 9. Mokėti pasirinkti gimdos miomų gydymo metodą, įsisavinti miomektomiją, subtotalinę ir totalinę histerektomiją.. Mokėti vertinti kiaušidžių auglius kliniškai, echoskopiškai, histologinio tyrimo duomenis. 4. Ciklo tikslas įsisavinti ginekologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodus. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis, vadovaujamas rezidento vadovo. Dalyvauja gydant ligonius, aptariant jų diagnostikos ir gydymo taktiką, atliekant įvairias operacines procedūras ir operacijas. Budi su akušerių-ginekologų brigada. Jo savarankiškumo laipsnį pavedant atlikti ar asistuoti įvairias medicinines manipuliacijas, operacijas nusprendžia rezidento vadovas. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus, juos aptaria ir diskutuoja su rezidentų vadovu rytinių konferencijų ar teorinių seminarų metu. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas. 1. Amenorėjos: priežastys, diagnostikos metodai, gydymas. Amenorėjų klasifikacija, priklausomai nuo pakenkimo lygio: hipotalaminės, hipofizės, gimdos, kiaušidžių kilmės amenorėjos. Hipotalaminė amenorėja: psichogeninės amenorėjos-galaktorėjos sindromas, tariamas nėštumas, nervinė anoreksija, adiposo-genitalinė distrofija, Lorenso-Muno-Bidlio

50 50 sindromas. Hipofizinė amenorėja: Šihano sindromas, Simonso liga, hipofizės navikai. Kiaušidžių kilmės amenorėja: rezistentiškų kiaušidžių sindromas, kiaušidžių išsekimo sindromas, policistinių kiaušidžių sindromas, kiaušidžių disgenezija, kiaušidžių navikai, testikulinė feminizacija. Gimdos kilmės amenorėja. Amenorėjų klinikiniai simptomai, tyrimo metodika: ligonių apžiūra, ginekologinis tyrimas, hormonų FSH, LH, prolaktino, estrogenų, testosterono, TTH rodiklių vertinimas. Amenorėjų gydymo principai. 2. Lėtinis anovulacinis sindromas. Kiaušidžių funkcijos įvertinimo testas.: bazinė temperatūra, echoskopinis genitalijų tyrimas, hormonų LH, FSH, prolaktino, estrogenų ir androgenų produkcijos įvertinimas. Hiperinsulinemija, nutukimas lėtinio anovulacinio sindromo atvejais. Gydymo principai, priklausantys nuo ligonės amžiaus ir generacinės funkcijos įvertinimas. 3. Disfunkciniai kraujavimai. Juveniliniai, reprodukcinio amžiaus, perimenopauzės laikotarpio kraujavimai. Kraujavimų patogenezė. Hormonų pokyčiai organizme. Klinikiniai simptomai. Simptominis ir patogenetinis kraujavimo stabdymas. Mėnesinių ciklo nutraukimas panaudojant prolonguoto veikimo progestinus, endometriumo ablacija. Kiaušidžių būklės įvertinimas laparoskopijos metu, kiaušidžių biopsija. 4. Kraujavimų iš genitalijų po menopauzės priežastys, diagnostika, gydymas. Kraujavimų priežastys: endometriumo vėžys, polipai, atrofija. Echoskopijos vaidmuo vertinant endometriumo būklę. Diagnostinė ir operacinė histeroskopija. Histologinio endometriumo tyrimo įvertinimas. 5. Kraujavimų iš genitalijų priežasčių diagnostika. Kraujavimų iš gimdos priežastys reprodukciniu, perimenopauzės laikotarpiu. Kraujavimo reprodukciniu laikotarpiu priežastys; disfunkciniai kraujavimai, gimdos miomos, polipai, endometriumo hiperplazija, endometritas, kraujavimai susieti su nėštumu, svetimkūniai gimdoje, endometriumo vėžys. Ligonių tyrimo metodai anamnezė, ginekologinis tyrimas, echoskopija, gimdos išgramdymas, histeroskopija, bakterioskopinis tyrimas, citologinis tyrimas. Gydymo metodai. Ligonių reabilitacija.. Mergaičių ir paauglių lytinio vystymosi sutrikimai. Ankstyvas lytinis brendimas ir jo priežastys. Pavėlavęs lytinis brendimas. Bendras augimo ir vystymosi sutrikimas. Lyties organų infantilizmas, jo priežastys, klinikinės formos. Pirminė amenorėja. Ligonių tyrimas ir gydymo principai. 7. Lyties organų vystymosi anomalijos. Klasifikacija: normaliai susiformavusių lyties organų vystymosi atsilikimas, ginatrezija, lyties organų vystymosi ydos. Lyties organų vystymosi atsilikimas: gimdos hipoplazija, genitalijų ir bendras infantilizmas. Klinikiniai simptomai: amenorėja, hipomenstruacinis sindromas, infertilitas, nevaisingumas. Simptominis, hormoninis gydymas. Ginatrezijos: mergystės plėvės, makšties, gimdos kaklelio atrezija. Klinika: simptomų pasireiškimo laikas atsiradus mėnesinėms. Hematocalpos, hematometra, hematosalpings. Gydymo metodai hymen incizija, makšties plastika. Gimdos ir makšties aplazija, diagnostika. Kolpopoezės metodai kolpopoezė iš lytinių lūpų gleivinės, iš pilvaplėvės. Gimdos raidos ydos: balno formos, dviragė gimda, dviguba gimda. Diagnostika, klinika, gydymas. Kiaušidžių aplazija, disgenezija. Išorinių lyties organų vystymosi ydos tikrasis ir tariamas hermafroditizmas. Ligonių ištyrimo metodika, gydymas. 8. Dubens uždegiminė liga (DUL): klinika, pakenkimų lokalizacija, diagnostika, gydymas. Dažniausiai pasitaikantys ligos sukėlėjai: bakterijos, chlamidijos. Klasifikacija: endometritas, salpingooforitas, parametritas, pūlingas salpingitas, kiaušidės pūlinys. Intrauterinių spiralių ir intrauterinių procedūrų reikšmė uždegimo išsivystymui. Klinika, diagnostika. Konservatyvus gydymas. Parodymai operaciniam gydymui. 9. Ginekologinės kilmės sepsis: priežastys, klinika, diagnostika, gydymas. Kiaušintakių ir kiaušidžių pūlingas plyšimas uždegimo plitimo dinamika. Nelegalūs nėštumo nutraukimai,

51 51 jų vaidmuo sepsio išsivystymui. Septicemija, septikopiemija, dauginis organų pakenkimas. Klinikinių ir biocheminių tyrimų kitimo dinamika. Ligonių būklės vertinimas. Gydymo principai. Parodymai operaciniam gydymui. Židinio šalinimas.. Genitalijų ir ekstragenitalinė endometriozė: klinika, diagnostika, gydymas. Endometriozės kilmę aiškinančios teorijos implantacinė, metaplastinė, embriogeninė, imunologinė. Gimdos adenomiozės klinika, diagnostika ginekologinis tyrimas, echoskopijos vertinimas. Gydymas hormoninis, parodymai operacijos. Kiaušidžių endometriozės klinika, diagnostikos būdai ginekologinis tyrimas, echoskopija, laparoskopija. Pelveopatijos operacinis ir hormoninis gydymas. Retrocervikalinė gimdos kaklelio endometriozė, klinikiniai simptomai, gydymas. Kombinuotų kontraceptikų, progestinų, gonadotropinių hormonų agonistų panaudojimas. 11. Gimdos kaklelio patologija. Gimdos kaklelio susirgimų klasifikacija: gėrybinės ligos, CIN, CIS, vėžys. Kolposkopiniai vaizdai, citologinio tyrimo vertinimas pagal Betez_La klasifikaciją. Gimdos kaklelio biopsijos ir konizacijos medžiagos histologinio tyrimo vertinimas. Gimdos kaklelio patologijos gydymo metodai: chemokoaguliacija, kriochirurginis gydymas, diatermochirurginiai gydymo metodai, bezerio panaudojimas, operacinis gydymas. Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa. 12. Nevaisinga šeima: tyrimo metodika, moterų nevaisingumo priežastys, gydymas. Pirminis tyrimų lygis: anamnezė, bendras ištyrimas, ginekologinis ištyrimas, onkoginekologinis ištyrimas, bazinė temperatūra. Vyro ištyrimas, spermos tyrimas. Antrinis tyrimo lygis: ultragarsinis lyties organų tyrimas, hormonų tyrimas 21-ą mėnesinių ciklo dieną, postkoitinis testas, HSG. Trečias lygis: laparoskopija ir laparochromosalpingoskopija, histeroskopija. Dažniausios nevaisingumo priežastys: endokrininės priežastys, kiaušintakių nepratekamumas, imuninės priežastys. Endokrininio nevaisingumo priežastys: hipotalamohipofizinės sistemos funkcijos sutrikimas, hiperprolaktinemija, kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, įgimti ir įgyti lyties organų anatominiai pokyčiai, kiaušidžių funkcijos sutrikimai dėl kitų endokrininių liaukų funkcijos sutrikimų. Kiaušintakių pratekamumo įvertinimas: HSG, laparochromosalpingoskopija. Moterų nevaisingumo konservatyvus gydymas, operacinis gydymas. IVF. 13. Negalinčių išnešioti nėštumo moterų ištyrimas ir gydymas. Rizikos veiksnių įvertinimas, kiaušidžių funkcijos įvertinimas, lyties organų anatominių sutrikimų įvertinimas, spermos ištyrimas. Patogenetinis moterų gydymas. 14. Moterų lyties organų netaisyklingos padėtys: klinika, gydymas. Dalinis šlapimo nelaikymas. Moters lyties organų anatomija. Lyties organų anatomijos pokyčiai vertikalioje ir horizontalioje plokštumoje. Klasifikacija: makšties nusileidimas, gimdos nusileidimas ir iškritimas, gimdos retrofleksija ir retroversija, gimdos hiperantefleksija. Diagnostika. Gydymas: gimdos padėtis koreguojanti gimnastika, operacinis gimdos ir makšties nusileidimo gydymas. Gimdos iškritimo operacinis gydymas. Šlapimo nelaikymo laipsniai, priežastys. Ligonių ištyrimo metodai sfinkterometrija, uretrovezikografija, urodinaminiai tyrimai. Operacinio gydymo metodai operacijos pro makštį: priekinės makšties sienelės plastika, Kelly operacija, tiesioginė raumenų plastika pagal Štekelį, Lohodny operacija, vezikopeksijos. 15. Gimdos miomos: konservatyvus ir operacinis gydymas. Miomų lokalizacijos nustatymas: echoskopija, histeroskopija. Parodymai operaciniam gydymui. Operacijų metodai miomektomija, dalinė histerektomija, pilna histerektomija. Parodymai operacinei histeroskopijai. Hormoninis miomų gydymas, reguliuojant ar nutraukiant mėnesinių ciklą. 1. Kiaušidžių cistos ir cistomos: diagnostika, gydymas. Kiaušidžių navikų klasifikacija: a. Epiteliniai navikai; seroziniai navikai; mucininiai navikai; endometrioidiniai navikai; šviesių ląstelių (mezonefroidiniai) navikai. b. Strominiai navikai.

52 52 c. Lipoidoląsteliniai navikai. d. Gonadoblastomos. Kiaušidžių navikų rizikos veiksniai. Navikų klinikiniai simptomai, diagnostikos metodai ginekologinis tyrimas, echoskopija, laparoskopija, žymens Ca 125 nustatymas. Kiaušidžių navikų operacinis gydymas. Ekstra atlikto histologinio tyrimo įvetinimas. Indikacijos pakaitinei hormonų terapijai po kiaušidžių pašalinimo. 17. Ginekologinių ligonių reabilitacija. Fizioterapija po ginekologinių operacijų. Fizioterapijos ir sanatorinio-kurortinio gydymo panaudojimas esant, genitalijų infantilizmui, nenormalioms genitalijų padėtims.. Dalykas privalomas 7. Rekomenduojama literatūra: 1. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V., p. 2. J. A. Rock, J. D. Tamson. TE Linde s operative gynecology Ž. Bumbulienė, R. Jakubčionytė ir kt. Vaikų ir paauglių ginekologija. V., Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. V., p. 5. V. Čigriejienė, E. Tarnauskas. Kolposkopijos pagrindai. Kaunas, p.. R. Jakubčionytė, R. Radišauskienė, R. Čepulienė. Kontracepcijos būdų naudojimo rekomendacijos. Kaunas, R. Žiobakas, J. Ališauskas. Pakeičiamosios hormonų terapijos perspektyvos. Lietuvos akušerija ir ginekologija, 2003, 2, L. Speroff, R. H. Glass, N. G. Kase. Clinical Gynecologic endocrinology and infertality. Baltimore, Maryland, p. 8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kartu su Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentu seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą atliktą ciklo metu darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne. Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias per įskaitą ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Rezidentūros bazė VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika.. Rezidentūros vadovas Bronius Domža, gydytojas akušeris ginekologas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, darbo stažas 41 m. (žr. priedą , 2). 1. programa Pasirenkamieji kursai: Pasirenkamojo ciklo pavadinimas. Onkoginekologija 2. Apimtis kreditais 4 (1 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 130 val.

53 53 Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val Vulvos intraepitelinės neoplazijos ir vėžio paplitimas, klinika ir diagnostikos galimybės. Šiuolaikiniai chirurginio ir spindulinio gydymo principai. Gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija: etiologija ir patogenezė, šiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo metodai. Gimdos kaklelio vėžio anatomija, histologiniai tipai ir klasifikacija. Chirurginis gimdos kaklelio vėžio gydymas. Gimdos kaklelio vėžio gydymo metodų sąveika ir derinimas. Paprastoji ir atipinė endometriumo hiperplazija. Endometriumo vėžys: etiopatogenezė, klinika, šiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo principai. Gerybiniai kiaušidžių dariniai. Kiaušidžių vėžys: klinika, diagnostikos metodai, gydymas. Gerybinės krūtų ligos. Krūties vėžys: rizikos veiksniai, klinika, diagnostika, gydymo principai. Iš viso 30 Praktiniai įgūdžiai: 1. Citologinio tepinėlio paėmimas iš gimdos kaklelio, tyrimo rezultatų įvertinimas. 2. Įsisavinti kolposkopiją. 3. Įsisavinti gimdos kaklelio displazijų operacinio gydymo metodus diatermokonizaciją, gimdos kaklelio amputaciją, kriochirurginius metodus. 4. Susipažinti su endometriumo vėžio gydymo taktika. 5. Įsisavinti kiaušidžių cistomų gydymo principus.. Susipažinti su kiaušidžių, gimdos kaklelio vėžio chemoterapijos principais.. 7. Susipažinti su spindulinės terapijos panaudojimo indikacijomis ir metodika gydant genitalijų piktybinius navikus. 8. Mokėti atlikti pilvo ertmės punkciją esant ascitui. 4. Ciklo tikslas įsisavinti moters lyties organų gerybinių ir piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo principus. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas dirba VU Onkologijos institute gydytojo asistento teisėmis, vadovaujamas rezidentūros vadovo. Kartu su gydančiu gydytoju dalyvauja gydant ligonius, aptariant jų diagnostikos ir gydymo taktiką. Jo savarankiškumo laipsnį pavedanti atlikti ar asistuoti įvairias chirurgines procedūras ar operacijas vertina rezidento vadovas. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.. Vulvos intraepitelinės neoplazijos ir vėžio paplitimas, klinika ir diagnostikos galimybės. Šiuolaikiniai chirurginio ir spindulinio gydymo principai. Neoplaziniai epiteliniai vulvos odos ir gleivinės pažeidimai: sklerozinė kerpligė, plokščiųjų ląstelių hiperplazija, kitos dermatozės. Vulvos intraepitelinės neoplazijos (VIN) tipai: plokščialąstelinė (VIN 1-3) ir neplokščialąstelinė intraepitelinė neoplazija (Paget liga, melanoma in situ). Mišrūs epiteliniai pažeidimai. VIN rizikos veiksniai. Vulvos intraepitelinis vėžys: nediferencijuotas Ca in situ, diferencijuotas Ca in situ. Diagnostika: vulvoskopija, citologinis tyrimas, biopsija. VIN gydymas: plati lokali ekscizija, elektroeksczija, lazerioterapija, fotodinaminė terapija, paprasta vulvektomija. Profilaktinė terapija 5-fluoruraciliu, interferonu. Vulvos vėžio etiologija, klinika, stadijos, TNM ir FIGO

54 54 klasifikacija. Vulvos vėžio chirurginio gydymo ypatumai. Pooperacinė spindulinė terapija. Šiuolaikiniai vulvos vėžio gydymo algoritmai. Pacientės stebėjimas po gydymo. 7. Gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija: etiologija ir patogenezė, šiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo metodai. Gimdos kaklelio vėžio anatomija, histologiniai tipai ir klasifikacija. Chirurginis gimdos kaklelio vėžio gydymas. Gimdos kaklelio vėžio gydymo metodų sąveika ir derinimas. Gimdos kaklelio intraepitelinės neoplazijos (CIN) ir gimdos kaklelio vėžio etiologija ir rizikos veiksniai. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vaidmuo. CIN diagnostika: kolposkopija, citologinis tyrimas, tepinėlio paėmimas, vertinimas. Citologinių tepinėlių interpretacija pagal Bethesd os sistemą. Pacienčių su netipiniais citologiniais radiniais stebėjimo algoritmas. CIN gydymo metodai: paviršiniai (kriochirurgija, lazerio terapija, elektrokoaguliacija), gimdos kaklelio konizacija, amputacija, histerektomija. Ca in situ gydymas. Gimdos kaklelio vėžio plitimo būdai. Retieji gimdos kaklelio navikai. Gimdos kaklelio vėžio klinikinė TNM ir FIGO klasifikacija. Ankstyvų vėžio stadijų diagnostika, vėžio išplitimo įvertinimas (chromocistoskopija, radioizotopinė renografija, rektoskopija, limfografija, kompiuterinė tomografija). Gimdos kaklelio vėžio chirurginis gydymas: histerektomijos tipai, operacijų eiga, egzenteracijos operacijos, paliatyvus chirurginis gydymas. Spindulinis gimdos kaklelio vėžio gydymas: distancinė spindulinė terapija, brachiterapija. Sudėtinio gimdos kaklelio vėžio gydymo principai. Recidyvų ir tolimųjų metastazių gydymas. Specialieji gimdos kaklelio vėžio gydymo klausimai. 8. Paprastoji ir atipinė endometriumo hiperplazija. Endometriumo vėžys: etiopatogenezė, klinika, šiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo principai. Endometriumo hiperplazijos rizikos veiksniai, etiologija, histologinės klasifikacijos. Diagnostika: ultragarsinis tyrimas, gimdos gleivinės apiracinė biopsija ir išgramdymas, histeroskopija. Ligonių stebėjimo ir gydymo algoritmas, remiantis ultragarsiniu endometriumo vertinimu. Endometriumo vėžio TNM ir FIGO klasifikacija, prognoziniai veiksniai. Endometriumo vėžio gydymo algoritmas. Pooperacinės radioterapijos principai. 9. Gerybiniai kiaušidžių dariniai. Kiaušidžių vėžys: klinika, diagnostikos metodai, gydymas. Gerybinių kiaušidžių darinių klasifikacija (funkciniai kiaušidžių dariniai, hiperplastiniai dariniai, endometrioidinės cistos, tikrieji gerybiniai navikai). Kiaušidžių darinių klinika, diagnostikos metodai, diferencinė diagnostika. Gydymo principai, atsižvelgiant į darinio histologinę struktūrą ir pacientės amžių. Kiaušidžių vėžio rizikos veiksniai. Diagnostikos metodai: ginekologinis tyrimas, ultragarsinis tyrimas, laparoskopija, ascito citologinis tyrimas, kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas. Kiaušidžių vėžio histologinė TNM ir FIGO klasifikacija. Ankstyvojo (I-II stadijų) ir išplitusio (III-IV stadijų) epitelinio kiaušidžių vėžio gydymas. Chirurginio išplitusio kiaušidžių vėžio gydymo ypatumai. Piktybinių germinogeninių navikų gydymas. Chemoterapijos principai.. Gerybinės krūtų ligos. Krūtų vėžys: rizikos veiksniai, klinika, diagnostika, gydymo principai. Mastopatijų etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Gerybinių krūties navikų diagnostika ir gydymas. Tyrimo metodai: krūtų apžiūra ir palpacija, krūtų echoskopija, mamografija, aspiracinė punkcija ir biopsija. Atrankinė moters krūties vėžio patikra. Ankstyvų stadijų krūtų vėžio diagnostika. Naviko išplitimo diagnostika. Klinikinė TNM klasifikacija. Toli pažengusio krūtų vėžio simptomai, diagnostika. Chirurginio gydymo principai. Neoadjuvantinė ir adjuvantinė chemoterapija, hormonoterapija, spindulinė terapija.. Pasirenkamas ciklas 7. Rekomenduojama literatūra:

55 55. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. V., p. 7. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. V., p. 8. V. M. Čigriejienė, E. Juozaitytė ir kt. Onkoginekologijos vadovas. Kaunas, 2003, 20 p. 9. V. M. Čigriejienė, K. Žilinskas, Z. Stukonienė ir kt. Gimdos kaklelio ikivėžinių ligų diagnostikos ir gydymo protokolas. Lietuvos akušerija ir ginekologija, 2005, 2, p.. Piktybinių navikų išplitimo įvertinimas (NNM sistema). V., p. 8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą atliktą ciklo metu darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne; kuruotus ligonius, atliktas ir stebėtas diagnostikos gydomąsias manipuliacijas, teorinius seminarus, paskaitas, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus. Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atlikto darbo turinį bei teorines žinias ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Rezidentūros bazė VU Onkologijos institutas.. Rezidentūros vadovas Narimantas Samalavičius, gydytojas abdominalinis chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras, (žr. priedą , 2) Pasirenkamojo ciklo pavadinimas. Klinikinė genetika 2. Apimtis kreditais 4 (1 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis: 142 val. Eil. Teorinė dalis, Temos pavadinimas Nr. val. 1. Šeimos genetinis konsultavimas 2 2. Probando tyrimo principai ir genealoginė analizė 2 3. Bendrieji klinikiniai chromosominių ligų požymiai 2 4. Citogenetiniai ir molekuliniai citogenetiniai chromosomų 2 tyrimų metodai 5. Monogeninių ligų paveldėjimo principai 2. Netiesioginiai DNR ir tiesioginiai genų mutacijų tyrimo 2 metodai. 7. Visuotinio naujagimių tikrinimo programos 2 8. Teratogenezė ir įgimtos anomalijos. Teratogenai 2 9. Prenatalinis genetinis konsultavimas 2 Iš viso 18 Ciklo metu rezidentas privalo išmokti: 1. indikacijas genetiniam konsultavimui; 2. atpažinti šeimas, kuriose padidėjusi chromosominių ir geninių ligų rizika; 3. nubraižyti ir išanalizuoti genealoginį medį; 4. apskaičiuoti genetinę riziką esant įvairiems paveldėjimo tipams; 5. žinoti indikacijas citogenetiniam ir molekuliniam genetiniam tyrimui;

56 5. suprasti ir interpretuoti genetinių tyrimų indikacijas ir rezultatus; 7. išmokti žalingus aplinkos veiksnius, kurie pasižymi teratogeniniu poveikiu; 8. apskaičiuoti riziką įgimtoms vaisiaus raidos anomalijoms. 4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. Ciklas skirtas akušerių-ginekologų specialybės studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams bendrąsias žinias apie genetinį konsultavimą, probando tyrimo principus, bendruosius klinikinius chromosominių ir monogeninių ligų požymius ir tyrimo metodus; supažindinti su teratogenezės principais, teratogeniniais sindromais, toksinėmis medžiagomis, veikiančiomis reprodukcinę sistemą, bei prenatalinės diagnostikos naujovėmis. Cikle numatytos devynios skirtingos temos. Kiekvienai temai skirta po 2 valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Žmogaus ir medicininės genetikos katedros darbuotojai skaito paskaitas, praveda teorinius seminarus. Likusi dalis 142 val. skirtos praktiniams užsiėmimams. Praktinę dalį sudaro: a) praktikos darbai, kuriuose rezidentai braižo ir analizuoja genealoginius medžius; skaičiuoja genetinę riziką esant įvairiems paveldėjimo tipams; b) dalyvavimas genetinėje konsultacijoje; c) medicininių dokumentų pildymas; d) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą ir aptariami klinikiniai atvejai. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas Temos pavadinimas. Šeimos genetinis konsultavimas Trumpas turinio apibūdinimas: Genetinio konsultavimo apibrėžimas. Pagrindiniai genetinio konsultavimo uždaviniai ir tikslas. Direktyvus ir nedirektyvus genetinis konsultavimas. Bayes o teorema. Hardy Weinberg dėsnis. Genetinio konsultavimo įvertinimas ir psichologiniai aspektai. Moralinės ir etinės problemos genetiniame konsultavime Temos pavadinimas. Probando tyrimo principai ir genealoginė analizė Trumpas turinio apibūdinimas: Ligos anamnezė. Fenotipas. Genealoginio medžio braižymas ir analizė. Dermatoglifika. Tyrimai ir jų įvertinimas. Išvados. Genetinė prognozė ir stebėjimas. Bazinė genealoginio medžio informacija. Linijos genealoginiame medyje. Simboliai. Legenda. Klausimai braižant genealoginį medį. Genealoginio medžio etiketas. Genealoginio medžio analizė ir genetinė prognozė Temos pavadinimas. Bendrieji klinikiniai chromosominių ligų požymiai Trumpas turinio apibūdinimas: Chromosominės ligos apibrėžimas. Šeimos, kuriose padidėjusi chromosominių ligų rizika. Klinikinės kariotipo tyrimo indikacijos. Šeimos anamnezė ir nėštumas. Paciento, sergančio chromosomine liga, vystymasis, branda, vaisingumas, raidos anomalijos, mikroanomalijos, protinė raida, rentgenologiniai griaučių sistemos pokyčiai Temos pavadinimas. Citogenetiniai ir molekuliniai citogenetiniai chromosomų tyrimų metodai Trumpas turinio apibūdinimas: Indikacijos žmogaus kariotipo tyrimui, prenatalinis ir postnatalinis kariotipo tyrimas, ląstelių kultūros. Nediferenciniai dažymo metodai, jų taikymas. G-, C-, Q-, R-, NOR- dažymo metodai, jų taikymas, privalumai ir trūkumai. Radioizotopinė citogenetika, FISH, chromosomų tapymas, SKY, CGH, array-cgh tyrimų metodai, jų principas, specifika, taikymas, pranašumai ir trūkumai Temos pavadinimas. Monogeninių ligų paveldėjimo tipai Trumpas turinio apibūdinimas: Autosominis dominantinis paveldėjimas, klasikiniai požymiai. Redukuota penetrancija, variabili ekspresija, ligos su vėlyva pradžia, anticipacija, fenokopija, tėvai serga skirtingomis autosominio dominantinio paveldėjimo ligomis, pleotropija, spontaninė mutacija, homozigotos, vienos lyties pažeidimas, gonadinis mozaikiškumas.

57 57 Autosominis recesyvus paveldėjimas, klasikiniai požymiai. Redukuota penetrancija, variabili ekspresija, pseudodominavimas, giminių santuoka, genetinis izoliatas, sibsai sergantys skirtingomis ligomis. Su X chromosoma susijęs recesyvus paveldėjimas, klasikiniai požymiai. Patologinio geno nešiotojos tikimybės apskaičiavimas. Su X chromosoma susijęs dominantinis paveldėjimas, klasikiniai požymiai. 5.. Temos pavadinimas. Netiesioginiai DNR ir tiesioginiai genų mutacijų tyrimo metodai Trumpas turinio apibūdinimas: DNR polimorfizmas. Restrikcijos endonukleazė. DNR zondai. DNR žymėjimas radioaktyviais izotopais. DNR restrikcinių fragmentų ilgio polimorfizmo (RFIP) tyrimo schema. RFIP tyrimo privalumai ir trūkumai. Pasikartojančių DNR sekų tyrimas (VNTR, STR, CA ir kt.) ir šio tyrimo taikymo sritys. Netiesioginis mutantinių genų nustatymas, naudojant sukibimo analizę. Biologinės giminystės nustatymas DNR daktiloskopija. Grandininės polimerazinės reakcijos principas. Metodai, naudojami galimų mutacijų paieškai. Viengrandės DNR konformacijų analizės (SSCP) metodo principas ir jo panaudojimo galimybės. Heterodupleksų tyrimo metodas. Denatūruojančios gradientinės gelio elektroforezės tyrimo metodas, jo privalumai ir trūkumai. Mutacijų nustatymas naudojant restrikcijos endonukleazes (RED). DNR elektroforezinė analizė: agarozės, poliakrilamido geliai (denatūruojantys, nedenatūruojantys), jų pritaikymas ir skiriamoji geba Temos pavadinimas. Visuotinio naujagimių tikrinimo programos. Trumpas turinio apibūdinimas: fenilketonurijos ir hipotirozės ankstyvoji diagnostika. Visuotinio naujagimių tikrinimo organizacija ir reikšmė Temos pavadinimas. Teratogenezė ir įgimtos anomalijos. Teratogenai. Trumpas turinio apibūdinimas: Anomalijų kategorizacija. Kritiniai raidos periodai. Teratogenų poveikis raidai. Teratogeninio poveikio įvairovė. Cheminiai, fiziniai, biologiniai teratogenai. Teratogeniniai sindromai. Toksinės medžiagos, veikiančios reprodukcinę sistemą Temos pavadinimas. Prenatalinis genetinis konsultavimas. Trumpas turinio apibūdinimas: Indikacijos prenataliniam genetiniam konsultavimui. Rizikos vaisiui turėti įgimtas raidos anomalijas apskaičiavimas. Įgimtų raidos anomalijų priežastys ir struktūra.. Pasirenkamas ciklas. 7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: 1. Practical Genetic Counselling. P.S. Harper. th ed. Arnold, London, Introduction to Risk Calculation in Genetic Counseling. I.D. Young. 2 nd ed. Oxford University Press, Chromosome abnormalities and genetic counseling. R.J. McKinlay Gardner, G. R. Sutherland. Third ed P. Sudbery. Human Molecular Genetics. Addison Wesley Longman Limited, Inborn metabolic diseases. J. Fernades, J.M. Saudubray, G.van den Berghe. 3 rd edition. Springer, New York, Drugs in Pregnancy and Lactation. G.G. Briggs, R.K. Freeman, S.J. Yaffe. 7th ed. Lippincott Williams and Wilkins, Genetic disoders and the fetus. Diagnosis prevention and treatment // Ed. Milunsky. Baltimore and London, p. 8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kurį vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktikinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.

58 58 9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Medicininės genetikos centras.. Rezidentų vadovai: Algirdas Utkus, gydytojas genetikas, biomedicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 15 metų (žr. priedą ), Eglė Benušienė, gydytoja genetikė, biomedicinos mokslų daktarė, praktinio darbo patirtis 11 metų (žr. priedą ) Pasirenkamojo ciklo pavadinimas. Perinatalinė medicina 2. Apimtis kreditais 4 (1 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 0 val. Eil. Temos pavadinimas Nr Perinatalinė medicina, jos tikslas, uždaviniai, taikymo sritis. 5 Vaisiaus būklės vertinimas nėštumo metu. 5 Rh faktoriaus nesutapimas šeimose. 5 Vaisiaus raidos ydos, diagnostika. 5 Daugiavaisis nėštumas. 5 Vaisiaus augimo sulėtėjimas. 5 Priešlaikinis gimdymas, samprata, problemos aktualumas, priežiūra. 5 Gimdymas, priežiūros ypatumai. 5 Vaisiaus būklės vertinimas gimdymo metu. 5 Naujagimio būklės vertinimas ir priežiūra. 5 Neišnešioto naujagimio priežiūros ypatumai. 5 Invazinės diagnostinės ir gydomosios procedūros nėštumo metu Teorinė dalis, val. Iš viso 0 Praktiniai įgūdžiai: 1. Įsisavinti vaisiaus būklės tyrimo metodus nėštumo ir gimdymo metu (auskultaciją, kardiotokografiją, vaisiaus judesių testą). Žinoti nėščiųjų ultragarsinės patikros principus. 2. Susipažinti su invaziniais vaisiaus būklės vertinimo metodais. 3. Įsisavinti naujagimių būklės vertinimo metodus ir slaugos principus. 4. Ciklo tikslas įsisavinti šiuolaikinius vaisiaus ir naujagimio būklės vertinimo būdus. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba ultragarsinės diagnostikos kabinete (Perinatologijos centre) gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo. Rezidentas savarankiškai studijuoja teorinius kiekvienos temos klausimus, juos aptaria ir diskutuoja su rezidentų vadovu. Atlieka ultragarsinius tyrimus, asistuoja invazinėms procedūroms, ultragarso kontrolėje, dalyvauja rytmetinėse konferencijose, konsiliumuose. Rezidento savarankiškumo apimtį asistuojant ar atliekant įvairias tyrimo metodikas bei procedūras nustato ir už jas juridiškai atsako rezidentūros vadovas. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.

59 59 1. Perinatalinė medicina, jos tikslas, uždaviniai, taikymo sritis. Perinatologija kaip mokslo sritis. Perinatalinė medicina, jos taikymo sritis. Perinatalinės pagalbos organizavimas Lietuvoje, regionalizavimo principas. Perinatologijos centrai, darbo uždaviniai, tikslai, funkcijos. Nėštumo rizikos veiksniai, grupės, reikšmė. Antenatalinis, perinatalinis ir postnatalinis laikotarpiai. 2. Vaisiaus būklės vertinimas nėštumo metu. Vaisiaus judesių testas. Vaisiaus širdies auskultacija. Kardiotokografija, tiesioginė, netiesioginė. Nestresinis testas. Ultragarsinės nėščiųjų patikros principai. Gimdos dugno aukščio matavimas. Amnioskopija. Invaziniai vaisiaus būklės tyrimo metodai: amniocentezė, kordocentezė, metodika. 3. Rh faktoriaus nesutapimas šeimose. Izoimunizacijos profilaktika. Rh konfliktas nėštumo metu, vertinimas, nėštumo priežiūros ir gydymo ypatumai. Vaisiaus pakenkimo vertinimas (Liley schema su Whitfield veikimo kreive), intrauterinis gydymas ir nėštumo baigimo termino parinkimas. 4. Vaisiaus raidos ydos, diagnostika. Vaisiaus vystymosi ydos: širdies, virškinimo, uropoetinės, CNS, raumenų kaulų sistemos, prognozė, nėštumo ir gimdymo taktikos parinkimas, kriterijai. Vaisiaus augliai. 5. Daugiavaisis nėštumas. Daugiavaisis nėštumas, chorioniškumas, jo nustatymas. Dvynių transfuzijos sindromas, jo įvertinimas. Daugiavaisio nėštumo prognozė, nėštumo priežiūros ypatumai. Nėštumo užbaigimo laiko ir būdo parinkimas, vertinimo kriterijai.. Vaisiaus augimo sulėtėjimas. Vaisiaus intrauterinio augimo sulėtėjimas, problemos aktualumas, galimos priežastys. Augimo sulėtėjimo tipai, jų priežastys. Intrauterinio augimo sulėtėjimo diagnostika, ultragarsinės doplerometrijos reikšmė. Nėštumo priežiūra esant vaisiaus augimo sulėtėjimui, gydymo galimybės. Vaisiaus būklės vertinimas ir nėštumo užbaigimo laiko parinkimas.gimdymo priežiūros ypatumai ir problemos. 7. Priešlaikinis gimdymas, samprata, problemos aktualumas, priežiūra. Priešlaikinio gimdymo epidemiologija, socialiniai, ekonominiai ir medicininiai veiksniai. Priešlaikinio gimdymo numatymas, prognoziniai požymiai, galima profilaktika. Priešlaikinio gimdymo etiologija. Priešlaikinis gemalinių vandenų nutekėjimas, priežastys, požymiai, nėštumo priežiūros taktika. Priešlaikinio gemalinių vandenų nutekėjimo komplikacijos, jų profilaktika. Intrauterinė infekcija, jos įvertinimas, pasekmės, gydymo galimybės. Priešlaikinio gimdymo gydymo tikslai, taktika, metodai, efektyvumas. Tokolizė, jos tikslai, priemonės, trukmė. Vaisiaus plaučių brandumas, jo įvertinimas, reikšmė. Vaisiaus plaučių brendimo stimuliacija. Veiksniai, veikiantys plaučių brandumą, galimybė jų išvengti ar sumažinti poveikį. Priešlaikinio gimdymo sužadinimas, indikacijos, kriterijai, metodai, nėštumo užbaigimo taktika. 8. Gimdymas, priežiūros ypatumai. Gimdymas, laikotarpiai, priežiūros ypatumai. Vaisiaus būklės monitoringas gimdymo metu, indikacijos, reikšmė, tikslingumas, metodika. Vaisiaus gresiančios hipoksijos (nepakankamo adaptacijos sindromo) požymiai. Operacijos gimdymui užbaigti, instrumentinis gimdymas, indikacijos, metodika, poveikis vaisiui naujagimiui. 9. Vaisiaus būklės vertinimas gimdymo metu. Vaisiaus būklės vertinimas gimdymo metu. Invaziniai ir neinvaziniai vaisiaus tyrimo metodai, indikacijos, klinikinė reikšmė.. Naujagimio būklės vertinimas ir priežiūra. Naujagimio būklės vertinimas po gimdymo (Apgar skalė, kraujo dujų pusiausvyros vertinimas). Veiksniai, įtakojantys naujagimio būklę ir adaptaciją. Naujagimio asfikcija, galimos priežastys, naujagimio gaivinimas. Mekonijaus aspiracijos sindromas. Įgimta naujagimio infekcija, klinika, pasireiškimas, gydymas, prognozė. Sulėtėjusio intrauterinio augimo naujagimis, jo adaptacijos, slaugos ypatumai. Paratrofiškas naujagimis, pernešiotas naujagimis, adaptacijos problemos, gydymas. Naujagimio sklaidos ydos, gydymo ir slaugos ypatumai.

60 0 11. Neišnešioto naujagimio priežiūros ypatumai. Neišnešiotas naujagimis, jo fiziologiniai, adaptacijos, slaugos ypatumai, išgyvenamumas ir sergamumas. Hiperbilirubinemija, priežastys, diferencinė diagnostika, gydymo principai. 12. Invazinės diagnostinės ir gydomosios procedūros nėštumo metu. Invazinės procedūros ultragarso kontrolėje: amniocentezė, kordocentezė. Indikacijos amniocentezei. Sąlygos, tyrimo metodika. Vaisiaus vandenų tyrimo klinikinė reikšmė, interpretacija. Diagnostinė ir gydomoji amniocentezė. Kordocentezė. Indikacijos, nėščiosios paruošimas, sąlygos, metodika. Rizika motinai ir vaisiui. Intrauterinė hemotransfuzija: metodika, klinikinė reikšmė, rizika, prognozė. Amnioinfuzija nėštumo metu: diagnostinė ir gydomoji amnioinfuzija. Sąlygos, metodika.. Pasirenkamas ciklas. 7. Rekomenduojama literatūra: 1. A. Arlauskienė, V. Gintautas. Vaisiaus būklės vertinimas gimdymo metu. Mokymo-metodinė priemonė. V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, Kauno Medicinos universitetas, 2000, - 24 p. 17. A. Arlauskienė. Pirmojo nėštumo trimestro patologijos diagnostika ultragarsu. Ultragarsinė diagnostika Metodinių rekomendacijų ir straipsnių rinkinys.v.: Spauda, 2000, p. 18. A. Arlauskienė, E. Baužytė. Doplerometrija akušerijoje: vaisiaus kraujotakos tyrimai. Kn.: Dolerinė ultragarsinė diagnostika Mokomoji priemonė. V.: 2004, p. 19. A. Arlauskienė. Vaisiaus prenatalinės būklės vertinimas (tyrimo metodai, klinikinė interpretacija). Mokymo priemonė. V., 1995, - 35 p. 20. Geros akušerinės praktikos gairės. Sudarė R. Nadišauskienė, B. Stray-Pedrsen. Kaunas: Vitae Litera, 2005, p. 21. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas, V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 22. N. Drazdienė. Naujagimio ligos// Vaikų ligos. T.1, Vilnius, Gamta, 2000, , E. Sauerbrei, K. T. Nguyen, R. L. Nolan. A practical guide to Ultrasound in Obstetrics and Gynecology. New York: Raven Press, 1987, p. 24. Transvaginal sonography. Ed. I. E. Timor-Tritsch, S. Rottem. New York: Elsevier, 1991, p. 25. P. W. Callen. Ultrasonography in Obstetrics and Gynecology. Philadelphia: W. B. Saunders, 2000, - 78 p. 2. Manual of Obstetrics. Ed. K.R. Niswander Little, Brown and Company, Boston/Toronto, 1987,- 475 p. 27. Intrauterine Growth Restriction: Aetiology and management. Ed. J. Kingdom, P. Baker Springer-Verlag London Limite, 2000,- 434 p. 28. Cochran W. D. History and Physical Examination of the Newborn. Manual of Neonatal care by Cloherty J. P. and Stark A. R. 4 th ed., Perinatal medicine of the \millenium. Bologna: Monduzzi Editore, Pernoll M.S. Current Obstetrics and Gynecologic Diagnosis and Treatment. Appleton and Lange, Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias manipuliacijas ir

61 1 intervencijas, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias per įskaitą ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną. 9. Ciklo bazė VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika.. Rezidentūros vadovai Audronė Arlauskienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 30 m. (žr. priedą , 2), Gražina Drąsutienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 33 m. (žr. priedą ) Pasirenkamojo ciklo pavadinimas. Sveikatos vadybos pagrindai akušerijos ginekologijos vadybininkams 2. Apimtis kreditais 4 (1 mėn.) 3. Ciklo praktinė dalis valandomis 1 val. Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val Sveikatos politika ir vadybos vaidmuo nacionalinėje sveikatos sistemoje Komandos formavimas Vaidmenys komandoje Smegenų šturmo ir SWOT bei Suinteresuotų asmenų analizės panaudojimas, rengiant projektus Lietuvos sveikatos politikos formavimas vadybiniame kontekste Būtinos sąlygos efektyviam sveikatos sistemos valdymui Projekto /programos planavimas ir valdymas Anketinė apklausa ir jos analizė Kokybės valdymas priimant sprendimus Sveikatos priežiūros kokybės apžvalga: Sveikatos priežiūros kokybės ir visuotinio kokybės valdymo raida /klientų nuomonės tyrimai Sveikatos technologijų vertinimo vaidmuo kokybės valdymo proceso kontekste Procesus gerinančių priemonių taikymas Žmogiškieji resursai geresniam pokyčių valdymui Jūsų, kaip žmogiškųjų išteklių vadovo, vaidmuo Žmogiškųjų išteklių vadovo vaidmenys ir funkcijos Diskusija apie Lietuvos darbo ginčus ir jų sprendimo būdus Efektyvus samdymas ir atranka Ko ieškote samdydami darbuotojus? Organizacijos kultūros vaidmuo Darbuotojų motyvavimas Komandos ir komandų valdymas Konfliktų valdymas Konfliktų šaltiniai organizacijoje Konfliktų valdymo apklausa

62 Efektyvių komandų formavimas 2 Finansinės informacijos valdymas Kapitalo investicijų planavimas 2 Iš viso 50 Praktiniai įgūdžiai: 1. Suprasti skirtumus tarp kokybės užtikrinimo ir kokybės valdymo. 2. Suprasti kokybės sistemos plėtros svarbą ir išmokti taikyti komandų valdymo įgūdžius kokybės gerinimo (ir palaikymo) procesams. 3. Suprasti kaip nuolatinis kokybės gerinimas gali padėti efektyviau valdyti ligas, gerinti veiklos rezultatus ir mažinti sąnaudas. 4. Suprasti ir taikyti procesų analizės bei problemų identifikavimo metodus ir priemones, vertinimo procesus ir metodus. 5. Suprasti funkcinės veiklos valdymo svarbą gerinant ligoninių veiklos kokybę ir mažinant veiklos sąnaudas.. Suprasti ir išmokti taikyti veiklos rezultatų ir produktyvumo priemones ir vertinimo galimybes bei suprasti palyginimo svarbą. 7. Suprasti sveikatos technologijų vertinio esmę ir įtaką sveikatos priežiūros sistemoms bei įgyti mokslinių straipsnių vertinimo įgūdžių. 8. Suprasti, ką reiškia einamasis ir strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. 9. Suprasti, kokį vaidmenį organizacijos strategijoje vaidina žmogiškųjų išteklių valdymas.. Suprasti sąvokos,,organizacijos kultūra prasmę ir jos įtaką organizacijos, grupės ir vieno darbuotojo veiklai sveikatos priežiūros organizacijose. 11. Suprasti grupėje esančių kolegų organizacijos kultūros stipriąsias ir silpnąsias puses. 12. Suprasti darbo analizės reikšmę žmogiškųjų išteklių valdymui. 13. Suvokti, kodėl svarbu suprasti darbui keliamus reikalavimus, įskaitant žinias, įgūdžius ir sugebėjimus. 14. Suprasti su samdymo ir atrankos procesais susijusias problemas ir įsisavinti alternatyvų darbuotojų atrankos požiūrį. 15. Suprasti veiklos rezultatų vertinimo tikslus ir sistemas bei tai, kaip sudaryti darbuotojui palankią aplinką jo veiklos rezultatų vertinimo metu. 1. Suprasti su darbuotojų motyvavimu susijusius veiksnius ir išmokti sudaryti bei diegti motyvacijos diagnozavimo ir gerinimo strategijas. 17. Suprasti, kaip organizacijose kyla konfliktai ir išmokti taikyti alternatyvius konfliktų sprendimo būdus. 18. Suprasti grupės dinamikos organizacijoje reikšmę ir išmokti taikyti alternatyvius komandų valdymo ir jų veiklos gerinimo būdus. 4. Ciklo tikslas įsisavinti sveikatos vadybos pagrindinius principus ir metodus. Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamas rezidentūros vadovo jo kuruojamose palatose. Ruošia vadybos pavyzdinį projektą pristato skyriaus darbuotojams. 5. Pasirenkamas ciklas. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktinio darbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu. Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūros dienyne. Rezidentūros vadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias ir galutinį įvertinimą balų sistema įrašo į rezidento dienyną.

63 3 7. Ciklo bazė VU MF Visuomenės sveikatos instituto Socialinės medicinos skyriuje Šeškinės k. tel Rezidentūros vadovas Rolandas Čepulis, medicinos gydytojas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, darbo stažas 34 m. (žr. priedą ).

64 Dėstytojų ir numatomų rezidentų vadovų sąrašai Programoje dėstysiantys profesoriai ir docentai Eil. nr. Vardas, pavardė 1. Gražina Drąsutienė 2. Jonas Ališauskas 3. Audronė Arlauskienė Pedagoginis ir mokslo laipsnis Docentė, med.dr. Docentas, med. dr. Docentė, med. dr. Numatomas dėstyti dalykas ar ciklas, kuriam vadovaus Akušerija. Gimdymo fiziologija, pasirenkamieji kursai Konservatyvioji ginekologija Nėštumo patologija (nėščiųjų ligos), akušerijos patologija, prenatalinė diagnostika 4. Eglė Benušienė Med. dr. Klinikinė genetika 5. Rolandas Čepulis. Bronius Domža 7. Nijolė Drazdienė 8. Gediminas Mečėjus 9. Olga Račkauskienė Docentas, med. dr. Docentas, med.dr. Docentė, med. dr. Lektorius, med.dr. Docentė, med. dr. Sveikatos vadybos pagrindai akušerijos ginekologijos vadybininkams Ginekologija Naujagimių fiziologija ir patologija Operacinės ginekologijos pagrindai, Operacinė ginekologija Moters fiziologija ir patologija po gimdymo, ambulatorinė nėščiųjų ir ginekologinių ligonių priežiūra, anesteziologija akušerijoje ginekologijoje Profesinė kvalifikacija ir darbo stažas Gydytoja akušerė ginekologė, 33 m. Gydytojas akušeris ginekologas, 33 m. Gydytoja akušerė ginekologė, 30 m Gydytoja genetikė, 11 m. Medicinos gydytojas, 34 m. Gydytojas akušeris ginekologas, 41 m. Gydytoja pediatrėneonatologė, 33 m. Gydytojas akušeris ginekologas, 14 m. Gydytoja akušerė ginekologė, 43 m. Institucija, iš kurios kviečiama VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, VUL Santariškių klinikos Medicininės genetikos centras VU MF Visuomenės sveikatos institutas VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, VU Akušerijos ir ginekologijos klinika,

65 5. Narimantas Samalavičius 11. Algirdas Utkus 12. Jolita Zakarevičienė Med. dr. Docentas, med. dr. Docentė, med. dr. Abdominalinė chirurgija, onkologija Klinikinė genetika Gydytojas abdominalinis chirurgas Gydytojas genetikas, 15 m. Akušerija. Gydytoja akušerė Gimdymo patologija ginekologė, 15 m. VU Onkologijos institutas VUL Santariškių klinikos Medicininės genetikos centras VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, Eil. nr Numatomi rezidentų vadovų (ciklų vadovų) sąrašai Numatomas Pedagoginis dėstyti dalykas Profesinė Vardas, pavardė ir mokslo ar ciklas, kvalifikacija ir laipsnis kuriam darbo stažas vadovaus Institucija, iš kurios kviečiama Audronė Arlauskienė Ričardas Daunoravičius 3. Bronius Domža Docentė, med. dr. _ Docentas, med.dr. 4. Romanas Drąsutis _ 5. Nijolė Drazdienė Docentė, med. dr.. Danutė Lištvanienė _ 7. Kornelija Mačiulienė Med. dr. VU dėstytojai Nėštumo patologija (nėščiųjų ligos), akušerijos patologija, prenatalinė diagnostika Akušerija. Gimdymo fiziologija, gimdymo patologija Ginekologija Abdominalinė chirurgija Naujagimių fiziologija ir patologija Akušerijos patologija Akušerija. Gimdymo fiziologija, gimdymo patologija Gydytoja akušerė ginekologė, 30 m Gydytojas akušeris ginekologas, 29 m. Gydytojasakušeris ginekologas, 41 m. Gydytojas abdominalinis chirurgas, 43 m. Gydytoja pediatrėneonatologė, 33 m. Gydytoja akušerė ginekologė, 23 m. Gydytoja akušerė ginekologė, 33 m. VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, VšĮ VMUL skyriaus vedėjas VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, VUL Santariškių klinikos Centro filialo chirurgijos skyriaus vedėjas VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, VšĮ VMUL Vilniaus gimdymo namai

66 8. Regina Mekienė _ 9. Violeta Poškienė. Olga Račkauskienė Narimantas Samalavičius Jolita Zakarevičienė Docentė, med. dr. med. dr. Docentė, med. dr. ambulatorinė nėščiųjų ir ginekologinių ligonių priežiūra, Operacinė ginekologija Moters fiziologija ir patologija po gimdymo, ambulatorinė nėščiųjų ir ginekologinių ligonių priežiūra, anesteziologija akušerijoje ginekologijoje Abdominalinė chirurgija, onkologija Akušerija. Gimdymo patologija Gydytoja akušerė ginekologė, 38 m Gydytoja akušerė ginekologė, 28 m Gydytoja akušerė ginekologė, 43 m. Gydytojas abdominalinis chirurgas Gydytoja akušerė ginekologė, 15 m. Antakalnio poliklinikos MK VUL Santariškių klinikos VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, VU Onkologijos institutas VU Akušerijos ir ginekologijos klinika, Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl komisijos VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KOMISIJOS 2005 m. 04 mėn.20 d. Nr. D Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.99/V-445 patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai sudarau komisiją: Doc.dr. Algirdas Utkus - Medicinos fakulteto prodekanas, komisijos pirmininkas Dr. Juozas Stanaitis Bendrosios, plastinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos klinikos docentas Dr. Vytautas Kasiulevičius Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos lektorius Jonas Bartlingas - SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Robertas Adomaitis MF gydytojas rezidentas Jolanta Nekrošienė -Vilniaus universiteto Teisės skyriaus vedėja

67 7 Asta Gutauskienė Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vyresnioji specialistė 2. Įpareigoju komisiją, išnagrinėjus medicinos įstaigų pateiktas paraiškas, iki š.m. gegužės 13 d. atrinkti bazes, nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta bazė ir pateikti tvirtinti. 3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Doktorantūros ir rezidentūros skyriui. Rektorius Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., Medicinos fakultetui, komisijos nariams S. Vaškevičienė,

68 Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl komisijos darbo reglamento VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO 2005 m. gegužės 5 d. Nr. D 208 Vilnius Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-99/V-455 Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo tvirtinu rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentą. PRIEDAS. 2 lapai. Prorektorius dr. A. Pikturna Doktorantūros ir rezidentūros sk., Finansų ir ekonomikos direkcijai, Medicinos fakultetui A. Gutauskienė, PATVIRTINTA VU prorektoriaus

69 9 dr. A. Pikturnos 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D-208 REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau vadinama Komisija) sudaroma rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai, atliekamai Vilniaus universitete nustatyta tvarka, organizuoti ir vykdyti. 2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto studijų nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentu, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu. 3. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. 4. Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos organizavimu ir jų atlikimu. II. KOMISIJOS FUNKCIJOS 5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos procedūrų atlikimu.. Komisija, organizuodama rezidentūros bazių vertinimą ir atranką bei ją atlikdama; parenka rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos kriterijus; vertina, ar potencialių rezidentūros bazių pasiūlymai attinka keltus reikalavimus; nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus; nustato tinkamiausias bazes; patvirtina ir priima sprendimą apie atrinktas rezidentūros bazes; nagrinėja potencialių bazių pretenzijas; atlieka kitus veiksmus, numatytus teisės aktais, reikalingus rezidentūros bazių atrankai ir vertinimui organizuoti ir vykdyti. 7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento punkte nurodytoms funkcijoms vykdyti. III. KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS 8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę: gauti iš potencialių rezidentūros bazių reikalingą informaciją apie įstaigos veiklą, mokymo proceso aprūpinimo, rezidentūros organizavimo galimybes įstaigoje; prašyti, kad potencialios bazės esant reikalui paaiškintų pasiūlymus; gavusi Vilniaus universiteto įgaliojimą, atmesti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos išvadas, jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinanti rezidentūros bazė buvo likviduota, reorganizuota ar neįvykdė įsipareigojimų, ar netinkamai juos vykdė; susipažinti su informacija, susijusia su bazių vertinimo ir atrankos nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu. 9. Komisija privalo:

70 70 vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Vilniaus universiteto nustatytas užduotis; vykdydama funkcijas ir užduotis, laikytis teisės aktų reikalavimų; Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų susijusių su rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos, paaiškinimus; nustatyti rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti atliekami rezidentūros bazėje; nustatyti maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių bazėje; nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė; apie savo sprendimą raštu informuoti paraiškos teikėją; neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo ir atrankos procedūromis, jei jos atskleidimas prieštarauja įstatymams. IV. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. 11. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas skiriamas Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymu. 12. Jei pirmininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus universiteto Rektorius paskiria jį pavaduojantį Komisijos narį. 13. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. 14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš pirmininko paskirtų Komisijos narių. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 15. Posėdžio protokolai ir kiti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos procedūrų dokumentai saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 1. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas rezidentūros bazes, priėmus sprendimą nutraukti vertinimą ir atranką, įvykdžius visas Vilniaus universiteto užduotis. Nuolatinės Komisijos veikla pasibaigia, ją sudarusiam Vilniaus universitetui priėmus sprendimą dėl jos išformavimo. 17. Komisijos nariai, pažeidę teisės aktus, šį reglamentą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

71 Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl rezidentūros bazių VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL REZIDENTŪROS BAZIŲ 2005 m. 05 mėn. 25 d. Nr. D - 23 Vilnius Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais ( Nr. ISAK- 99/V priedas) ir Vilniaus universiteto Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos sprendimu, įsakau: 1. Keturių metų laikotarpiui nuo iki tvirtinti šias rezidentūros bazes: 1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai; 1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras; 1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė; 1.4. Valstybinis patologijos centras; 1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė; 1.. VšĮ Antakalnio poliklinika; 1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras; 1.8. VšĮ Centro poliklinika; 1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė; 1.. Vilniaus priklausomybės ligų centras; Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM; VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė; VšĮ Šeškinės poliklinika VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika; UAB Sanitas Familiae ; 1.1. UAB Baltupių šeimos medicinos centras, Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas. 2. Dviejų metų laikotarpiui nuo iki tvirtinti šias rezidentūros bazes: