RAGENOS CENTRINĖS DALIES STORĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI (LITERATŪROS APŽVALGA)

Transcription

1 RAGENOS CENTRINĖS DALIES STORĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI (LITERATŪROS APŽVALGA) FACTORS DETERMINING CENTRAL CORNEAL THICKNESS (LITERATURE REVIEW) Saulius Galgauskas 1,2, Evelina Cikanavičiūtė 4, Ona Garlaitė 1,2, Gražina Juodkaitė 1,2, Janina Tutkuvienė 3 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ANG ir Akių ligų klinika 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centras 3 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra 4 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas 1 Vilnius University Faculty of Medicine, ENT and Eye Clinic 2 Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos Center of Eye Diseases 3 Vilnius University Faculty of Medicine, Department of Anatomy, Histology and Anthropology 4 Vilnius University Faculty of Medicine SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: ragenos centrinės dalies storis, akispūdis, lytis, amžius. Ragena tai akies optinės sistemos dalis, nuo kurios būklės tiesiogiai priklauso regėjimas ir jo kokybė. Populiarėjant refrakcijos ydų korekcijai eksimeriniu lazeriu, vis didesnę prognostinę reikšmę operacijos sėkmei ir pooperacinių komplikacijų atsiradimui turi ragenos centrinės dalies storis. Ragenos centrinės dalies storis matuojamas prieš kiekvieną tokią operaciją, bet kol kas tyrėjų nuomonė nesutampa dėl tokio svarbaus ragenos centrinės dalies storio vaidmens gydymo prognozei. Taip pat nėra aišku, nuo kokių veiksnių šis dydis priklauso, kaip lemia normalią akies homeostazę ir koks jo ryšys su kitomis ligomis. Dažniausiai tyrinėjami veiksniai, galintys turėti įtakos ragenos centrinės dalies storiui. Tai etninė grupė, amžius, lytis, antropometriniai rodikliai, medikamentai, paros laikas, mirksėjimo dažnis, matavimo prietaiso rūšis. Daugumoje studijų nustatyta, kad įvairių etninių grupių žmonių ragenos centrinės dalies storis yra skirtingas. Tad turėtų būti taikomos atskiros ragenos centrinės dalies storio normos skirtingoms etninėms grupėms. Apie kitus veiksnius tyrimų duomenys ganėtinai skurdūs ir labai kontroversiški. Randamas neabejotinas ragenos storio ryšys tiek su padidėjusiu akispūdžiu, tiek su glaukoma. Tai labai svarbu glaukomos atsiradimui ir progresavimui prognozuoti bei gydyti. Mokslininkai randa ragenos centrinės dalies storio įtaką tiksliems akispūdžio rodmenims. Tai žinant ir ieškant tikslesnių akispūdžio matavimo priemonių, bus galima išvengti tiek hiperdiagnostikos, tiek ir hipodiagnostikos klaidų diagnozuojant akių hipertenziją ir glaukomą. ABSTRACT Key words: central corneal thickness; intraocular pressure, gender, age. Cornea is the part of the optical system of the eye. Vision and its quality depends directly on the status of the cornea. Laser-refractive procedures becoming more popular, central corneal thickness has increasing prognostic value for the success of the operation and the occurrence of post-operative complications. Pachymetry the examination which is being done before every operation of such kind. Investigators still have contradictory opinions upon the important role of central corneal thickness on the prognosis of the treatment. The correlation of the cornea with other diseases and factors influencing normal homeostasis of the cornea are still unknown. Ethnic group, age, gender, anthropometric variables, medications, time of day, frequency of the blinking, type of measuring device are the most investigative factors, which may influence the central thickness of the cornea. Most of the studies conclude that the central corneal thickness is different among different ethnic groups. In the consequence, individual rates should be applied for for different ethnic groups. Unfortunately, researches data about other factors are rather poor and contradictory. In addition to race, investigators find a clear correlation between central corneal thickness with increased intraocular pressure and with glaucoma. This is particularly important for the initiation of glaucoma, calculation the progression and treatment. Changing central corneal thickness medications would serve for the treatment. Scientists also found that central corneal thickness has the influence on the inaccurate intraocular pressure measurement readings. The knowledge of that and the quest for more accurate measurement gives the opportunity to avoid hyperdiagnostic and hypodiagnostic errors diagnosing ocular hypertension and glaucoma. Saulius Galgauskas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centras Santariškių g. 2, Vilnius saulius.galgauskas@santa.lt 4 Copyright 2010 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved. teorija ir praktika T. 16 (Nr. 1) 4 9 p.

2 IR JO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ĮVAIRIŲ VEIKSNIŲ IŠTYRIMO AKTUALUMAS Ragenos ligos sudaro apie 25 proc. visų akių ligų. Tai ragenos formavimosi ydos, įvairios kilmės keratitai, degeneracinės ragenos ligos. Pasaulyje išpopuliarėjus refrakcijos ydų gydymui eksimeriniu lazeriu, vis svarbesnę reikšmę įgyja ragenos centrinės dalies storis (RCS). Diskusija, ar ragenos centrinės dalies storis turi įtakos galimoms pooperacinėms komplikacijoms, pasaulyje vyksta jau keliolika metų. Vieni teigia, jog atliekant refrakcijos ydos korekciją eksimeriniu lazeriu, kai ragena yra plona (<500µm), komplikacijų tikimybė nedidėja. Studija, atlikta 2007 m., kurioje dalyvavo 63 pacientai, pateikė duomenis, rodančius, jog trumparegystės korekcija lazeriu yra saugi ir techniškai nuspėjama [1]. Šios diskusijos oponentai teigia, kad tinkamiausias ragenos centrinės dalies storis atlikti operaciją yra daugiau nei 500 µm. Jei ji plonesnė, operacija nerekomenduojama. Pagrindinė ir labai rimta gresianti komplikacija operuojant per ploną rageną yra ragenos ektazija [2, 3]. Kadangi atliktų tyrimų rezultatai varijuoja, ši diskusija ne tik netyla, bet vis labiau populiarėjant regos korekcijoms lazeriu įgyja didesnį pagreitį m. du mokslininkai Hansas Goldmannas ir Theo Schmidtas pristatė Goldmano aplanacinį tonometrą, kuris pripažintas auksiniu standartu akispūdžiui (AS) matuoti [4]. Diskutuodami apie galimą ragenos centrinės dalies storio įtaką AS rodikliams jie pripažino, kad RCS galėtų turėti įtakos AS rodikliams. Bet, kalbėdami apie ragenos centrinės dalies storį, jie tvirtino, jog, nesant jokios ragenos patologijos, jos storis negali būti daug didesnis nei 520 µm. Vis dėlto 1975 m. Ehlers studijos metu nustatė, kad ir sveikų ragenų centrinės dalies storis gali būti labai skirtingas [5]. Taigi nuo ko priklauso ragenos centrinės dalies storis ir kodėl jo dydis taip įvairuoja? Atliekama daug tyrimų, kokia yra RCS įtaka glaukomos vystymuisi ir progresavimui. Kadangi glaukoma yra viena ligų, sukeliančių aklumą, nustatyta RCS įtaka jos vystymuisi ir atrasti būdai, padėsiantys koreguoti RCS, galėtų labai padėti glaukomos profilaktikai ir gydymui. RAGENOS CENTRINĖS DALIES STORIS IR JO PRIKLAUSOMYBĖ NUO ETNINĖS GRUPĖS Įvairios studijos nurodo skirtingas CRS normos vertes. Roterdamo studijos nurodo vidutinį sveikų žmonių ragenos storį 537 µm ( µm). Bron nustatė vidutinį ragenos storį 545 µm ( µm) [6]. Shah ir bendraautoriai nurodo vidutinį ragenos storį 554 µm ( µm) [7]. Nomura ir kt., ištyręs 1317 japonų nuo 40 iki 80 metų, nustatė vyrų vidutinį ragenos storį 518 µm,o moterų 511 µm [7]. Atlikus tyrimus su gyvūnais nustatyta, jog ragenos centrinės dalies storis priklauso nuo gyvulio rūšies, bet paprastai ragena būna plonesnė nei 1000 µm [8]. Daug atliktų darbų apie ragenos storį nurodo aiškią priklausomybę nuo etninės grupės. Įvairių studijų CRS rezultatai labai varijavo. Nustatyta, kad ploniausią rageną turi Australijos aborigenai (515 µm) [31], šiaurės afrikiečiai ir juodaodžiai ( µm) [32], indai (519,9 µm) [33]. 1 lentelė. Skirtingų etninių grupių RCS [9 30] Etninė grupė/šalis Autorius Metai Tiriamųjų sk. Metodas RCS Akių patologija Baltaodžiai/JAV La Rosa ir kt U/S Nėra Baltaodžiai/JAV Shimmyo ir kt U/S 552,59 Nėra Baltaodžiai/JAV Brandt ir kt U/S 579 Akių hipertenzija Baltaodžiai/JAV Nemesure ir kt U/S 545,2 Nėra Baltaodžiai/ispanų kilmės Shimmyo ir kt U/S 551,10 Nėra amerikiečiai Baltaodžiai/Vokietija Hahn ir kt U/S 546,9 Nėra Baltaodžiai/Vokietija Bechmann ir kt OCT 540 Nėra Baltaodžiai/Vokietija Wirbelauer ir kt OCT 534 Nėra Baltaodžiai/Ispanija Maldonado ir kt OCT 538,9 Nėra Baltaodžiai/Izraelis Morad ir kt U/S 521 Normalaus akispūdžio glaukoma Juodaodžiai/Sudanas Mohamed U/S 530,15 Nėra Juodaodžiai/Ruanda Forsius ir kt U/S 524 Nėra Juodaodžiai/JAV Shimmyo ir kt U/S 535,46 Nėra Juodaodžiai/JAV Brandt ir kt U/S 555,7 Akių hipertenzija Juodaodžiai/JAV La Rosa ir kt U/S 531,9 Nėra Juodaodžiai/JAV Nemesure ir.kt U/S 529,8 Nėra Mongolidai/JAV Wong ir kt OCT 555,96 Nėra Mongolidai/JAV Aghaian ir kt U/S 555,6 Nėra Mongolidai/JAV Cho P U/S 574 Nėra Mongolidai/JAV Shimmyo ir kt U/S 549,79 Nėra Mongolidai/JAV Foster ir kt Optical 545 Nėra U/S ultragarsas; OCT optinė koherentinė tomografija teorija ir praktika T. 16 (Nr. 1) 5

3 Storiausia ragena nustatyta baltaodžių (545,2 µm) [34] ir Lotynų Amerikos gyventojų (546,9 µm) [35]. Barbados Eye studija nustatė, kad juodaodžiai (529,8 µm) turėjo plonesnę rageną nei baltaodžiai (545,2 µm) ir mulatai (537,8 µm) [34]. Singapūre atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad kinų vaikai turėjo storesnę rageną nei malajų ir indų vaikai [36]. Nedaug kalbama apie priežastis, kodėl skiriasi ragenos centrinės dalies storis tarp etninių grupių. Galima manyti, jog tai susiję su genetiniais veiksniais, skirtingos aplinkos ir klimato sąlygomis. 1 lentelėje pateiktos RCS reikšmės, rastos įvairių studijų metu pagal pacientų rasę ir kilmę PRIKLAUSOMYBĖ NUO AMŽIAUS Ragenos centrinės dalies storio priklausomybės nuo amžiaus tyrimų duomenys yra labai skirtingi. Vieni autoriai nenustatė jokios ragenos centinės dalies storio priklausomybės nuo amžiaus, kiti nurodo sumažėjusį, priklausomai nuo amžiaus, ragenos storį m. paskelbta Reikjavik Eye studija, kurioje buvo tirti 925 sveiki 50 metų ir vyresni asmenys, nustatė, kad ragenos centrinės dalies storis nepriklauso nuo amžiaus [37] m. atliktame tyrime ištyrus 1242 dalyvius, kurių amžius buvo nuo 10 iki 87 metų, nustatyta, kad ragenos centrinės dalies storis sumažėja po 5 6 µm kiekvieną dešimtmetį [38]. Buvo atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad senstančio žmogaus ragenos endotelio ląstelių skaičius mažėja, o paties endotelio ląstelės didėja [39]. Mokslininkų nuomone, ragenos plonėjimas senstant galėtų būti susijęs su keratocitų retėjimu ir kolageno skaidulų irimu. Kita teorija kalba apie aplinkos veiksnių poveikį ragenos struktūrai ir vientisumui, dėl kurių ji, didėjant žmogaus amžiui, kinta. Tai sukelia ragenos plonėjimą. Autoriai, nustatę ragenos centrinės dalies storio mažėjimą, priklausomą nuo amžiaus tik moterų grupėje, šį procesą aiškina hormonų apykaitos pokyčiais senstant moters organizme [40]. PRIKLAUSOMYBĖ NUO LYTIES Kitas nagrinėjamas galimai ragenos centrinės dalies storį lemiantis veiksnys yra lytis. Iki šiol nėra vienos nuomonės, ar šis veiksnys gali turėti įtakos ragenos centrinės dalies storiui, ar jis neturi jam jokios įtakos m. paskelbtame Tailande atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 467 tiriamieji, nerasta jokios koreliacijos tarp lyties ir RCS. Kita Beijing Eye studija, atlikta 2008 m. Kinijoje, tyrinėjo suaugusių kinų ragenos centrinės dalies storį ir galimą RCS koreliaciją su akių ir bendraisiais veiksniais [41]. Tyrime dalyvavo 3251 asmuo. Paaiškėjo, jog vyriška lytis reikšmingai turėjo ryšį su ragenos centrinės dalies storiu m. buvo atliktas tyrimas Japonijoje. Jo metu ištyrus 7313 žmonių (2848 vyrus ir 4465 moteris) nustatyta, kad vyrų ragenos buvo šiek tiek storesnės nei moterų (521 µm vyrų ir 514 µm moterų) [42]. PRIKLAUSOMYBĖ NUO ANTROPOMETRINIŲ DUOMENŲ Nėra pakankamai duomenų apie RCS priklausomybę nuo kūno masės ir ūgio m. Singapūre buvo atlikta malajų etninės grupės studija, kurioje dalyvavo 3280 asmenų nuo 40 iki 80 metų [43]. Tyrimo metu nustatyta silpna RCS koreliacija su kūno masės indeksu m. Jono ir kt. paskelbtoje Beijing Eye studijoje nenustatė statistikai reikšmingo ryšio tarp ūgio, svorio ir RCS [44]. Šios srities darbų nėra daug atlikta ir literatūros duomenys gana negausūs, nors šiuo metu atliekamas didelis tyrimas Indijoje, kuriuo kaip tik norima nustatyti RCS ir žmogaus antropometrinių duomenų bei somatinių ligų tarpusavio ryšį. PRIKLAUSOMYBĖ NUO PAROS LAIKO IR MIRKSĖJIMO Ragenos centrinės dalies storis keičiasi fiziologiškai paros metu m. atliktoje studijoje apie ragenos centrinės dalies storio ir jautrumo svyravimą paros metu nustatyta, jog per 24 val. ragenos centrinės dalies storis pasikeitė 3,9 proc. [45]. Naktį ragena pastorėdavo apie 2,9 proc. Praėjus dviem valandoms po prabudimo ir atsimerkimo, ragena vėl suplonėdavo, t. y. jos storis grįždavo į pradinę būseną. Dieną ragena buvo šiek tiek plonesnė, bet nebuvo statistiškai patikimo skirtumo tarp reikšmių. Kita studija, atlikta Turkijoje 2004 m., nustatė, jog ragena labai suplonėja nemirksint apie 1 min. [46]. Tyrimo pradžioje RCS vidurkis buvo 544,0µm, o po 60 sek. nemirksint 531,0 µm. Šis laikinas ragenos storio pakitimas, ko gero, susijęs su ašarų plėvelės struktūriniais pokyčiais. PRIKLAUSOMYBĖ NUO MEDIKAMENTŲ Atliekami tyrimai, kurių metu analizuojamas įvairių medikamentų poveikis ragenos storiui m. atlikta studija tyrinėjo pakaitinės hormonų terapijos efektą postmenopauzės laikotarpiu akies parametrams. Buvo nustatyta, kad tų moterų, kurios kaip pakaitinę hormonų terapiją vartojo transderminį 17[β]-estradiolį (50 [mg/d), ragena nedaug sustorėjo [49]. Kitas 2007 m. paskelbtas tyrimas patvirtino ragenos nežymų suplonėjimą vartojant Bimatoprost [48] m. buvo paskelbtas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog prostaglandinų analogai Travoprost ir Latanoprost nedaug sumažina ragenos centrinės dalies storį [47]. 6 teorija ir praktika T. 16 (Nr. 1)

4 2 lentelė. RCS ir akispūdžio įtaka glaukomai atsirasti Ragenos storis ir akispūdis Glaukomos rizika Stora ragena + normalus akispūdis -- Stora ragena + aukštas akispūdis + Plona ragena + normalus akispūdis +/- Plona ragena + aukštas akispūdis ++++ Vidutinio storio ragena + normalus akispūdis -- Vidutinio storio ragena + aukštas akispūdis ++ IR AKISPŪDŽIO REIKŠMIŲ RYŠYS Akispūdžio ir RCS galimą ryšį pirmiausia įvardijo Goldmannas ir Schmidtas, kai jie sukūrė aplanacinį tonometrą [4]. Akių hipertenzijos diagnozė nustatoma, kai yra padidėjęs akispūdis, bet nėra kitų glaukomai būdingų požymių. Goldmano aplanacinė tonometrija laikoma auksiniu akispūdžio nustatymo standartu. Kai buvo kuriamas šis tonometras, mokslininkai manė, jog ragenos centrinės dalies storis yra nekintantis dydis. Todėl tonometras buvo sukalibruotas akiai, kurios ragenos storis yra 520 µm. Kai pachimetrija tapo rutininiu tyrimu, paaiškėjo, jog ragenos centrinės dalies storis gali būti labai įvairus. Atlikta daug studijų, patvirtinusių ryšį tarp RCS ir akispūdžio. Jų metu buvo nustatyta teigiama koreliacija tarp šių dviejų rodiklių tiek moterų, tiek vyrų grupėse m. paskelbta Tajimi studija, kurioje tirti 2868 asmenys (40 metų ir vyresni) [50]. Nustatyta, kad ragenos centrinės dalies storis turi patikimą ryšį su akispūdžiu. Tyrimų duomenimis, stora ragena lemia pervertinamas akispūdžio reikšmes, o tai gali sąlygoti akių hipertenzijos hiperdiagnostiką, o plona ragena nepakankamai įvertintą akispūdį. RAGENOS CENTRINĖS DALIES STORIS IR GLAUKOMA Ocular Hypertension Treatment studija nustatė, kad RCS yra predisponuojantis veiksnys glaukomai vystytis [51]. Tikimybė, kad akys, kurių ragenos centrinės dalies storis buvo 555 µm ir mažiau, susirgs glaukoma, buvo tris kartus didesnė negu tos akys, kurių ragenos centrinės dalies storis buvo 588 µm ir daugiau. Plonesnė nei 555 µm ragena ir didelis akispūdis (daugiau nei 24 mmhg) gali būti pagrindinis gydymo taikinys mažinant glaukomos atsiradimo tikimybę. Šie du veiksniai paskatino domėtis ir diskutuoti apie RCS svarbą gydant glaukomą ir jos profilaktikai. Bet kol kas nėra akivaizdžių rezultatų, kurie leistų ragenos storį laikyti nepriklausomu rizikos veiksniui glaukomai vystytis. 2 lentelėje nurodyta ragenos storio drauge su akispūdžiu įtaka glaukomos atsiradimo rizikai. Kadangi akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomos diagnostinių kriterijų, netikslus jo išmatavimas dėl ragenos centrinės dalies storio svyravimų įtakos gali lemti nepakankamą glaukomos atsiradimo rizikos ar jos progresavimo įvertinimą. PRIKLAUSOMYBĖ NUO MATAVIMO PRIETAISO RŪŠIES Svarbu paminėti, kad akispūdžio reikšmių ir RCS ryšys gali priklausyti nuo matavimo prietaiso rūšies. Kaip jau žinome, Goldmano tonometras yra sukalibruotas akiai, kurios ragenos storis 520 µm. Kadangi RCS skirtingose populiacijose ir tam tikrose grupėse varijuoja, kad išvengtume ragenos centrinės dalies storio matavimų netikslumų, bandomi kiti instrumentai RCS matuoti ir lyginamas jų tikslumas su klasikinio Goldmano tonometro duomenimis. Tuo tikslu daroma daugybė tyrimų. Vienas jų 2005 m. atlikta studija, kurioje buvo tiriama RCS įtaka akispūdžiui matuojant šiais prietaisais: Goldmano tonometru, Tono- Pen XL ir Canon TX-10 nekontaktiniu tonometru [52]. Visais instrumentais buvo nustatyta RCS įtaka akispūdžio reikšmei. Nustatyta, kad kiekvienam10 µm ragenos pastorėjimui Goldmano tonometru akispūdis išmatuojamas didesnis 0,28 mmhg; Tono-Pen 0,31 mmhg ir nekontaktiniu tonometru 0,46 mmhg. Nustatyta, kad matuojant akispūdį nekontaktiniu tonometru, duomenis kur kas labiau veikė RCS nei matuojant Goldmano tonometru. Kitas tyrimas rodo, jog akispūdis, nustatytas Tono-Pen tonometru, 62 proc. visų atvejų buvo panašus kaip ir matuojant Goldmano tonometru [53]. LITERATŪRA 1. Kymionis GD, Bouzoukis D, Diakonis V, Tsiklis N, Gkenos E, Pallikaris AI et al. Long-term results of thin corneas after refractive laser surgery. Am J Ophthalmol. 2007; 144(2): Kymionis GD, Diakonis VF, Kounis G, Bouzoukis DI, Gkenos E, Ginis H et al. Effect of excimer laser repetition rate on outcomes afterphotorefractive keratectomy. J Cataract Refract Surg. 2008; 34(6): Zalentein WN, Tervo TM, Holopainen JM. Seven-year followup of LASIK for myopia. J Refract Surg. 2009; 25(3): Goldmann H, Schmidt T. Ueber Applanationstonometrie. Ophthalmologica. 1957; 134: Ehlers N, Bramsen T, Sperling S. Applanation tonometry and central corneal thickness. Acta Ophthalmol (Copenh) 1975; 53: Bron AM, Creuzot-Garcher C, Goudeau-Boutillon S, et al. Falsely elevated intraocular pressure due to increased central cor- teorija ir praktika T. 16 (Nr. 1) 7

5 neal thickness. Graefes Arch Clin Exp Ophthalmol. 1999; 237: Shah S, Chatterjee A, Mathai M. Relationship between corneal thickness and measured intraocular pressure in a general ophthalmology clinic. Ophthalmology. 1999; 106: Babrauskienė V, Paunksnienė M. Kiaulių ragenos storio ypatybės. Veterinarija ir zootechnika. 1997; T.4 (26): Nomura H, Ando F, Niino N, Shimokata H, Miyake Y. The relationship between intraocular pressure and refractive error adjusting for age and central corneal thickness. Ophthalmic Physiol Opt. 2004; 24(1): Nomura H, Ando F, Niino N, Shimokata H, Miyake Y. The relationship between age and intraocular pressure in a Japanese population: the influence of central corneal thickness. Curr Eye Res. 2002; 24(2): Villegas VM, Díaz L, Emanuelli A, Izquierdo NJ, Townsend W. Central corneal thickness and intraocular pressure in Puerto Rican glaucoma patients. P R Health Sci J. 2007; 26(1): Hashemi H, Yazdani K, Mehravaran S, KhabazKhoob M, Mohammad K, Parsafar H et al. Corneal thickness in a population-based, cross-sectional study: the Tehran Eye Study. Cornea. 2009; 28(4): Aghaian E, Choe JE, Lin S, Stamper RL. Central corneal thickness of Caucasians, Chinese, Hispanics, Filipinos, African Americans, and Japanese in a glaucoma clinic. Ophthalmology. 2004; 111(12): Altinok A, Sen E, Yazici A, Aksakal FN, Oncul H, Koklu G. Factors influencing central corneal thickness in a Turkish population. Curr Eye Res. 2007; 32(5): Jonas JB, Nangia V, Matin A, Kulkarni M, Bhojwani K. Prevalence and associations of keratoconus in rural maharashtra in central India: the central India eye and medical study. Am J Ophthalmol. 2009; 148(5): Fansi AA, Papamatheakis DG, Harasymowycz PJ. Racial variability of glaucoma risk factors between African Caribbeans and Caucasians in a Canadian urban screening population. Can J Ophthalmol. 2009; 44(5): Landers JA, Billing KJ, Mills RA, Henderson TR, Craig JE.Central corneal thickness of indigenous Australians within Central Australia. Am J Ophthalmol. 2007; 143(2): Kohli PG, Randhawa BK, Singh KD, Randhawa GS, Kohli AK. Relation between central corneal thickness and intraocular pressure in Punjabi population. J Med Eng Technol. 2010; 34(1): Oriowo OM. Profile of central corneal thickness in diabetics with and without dry eye in a Saudi population. Optometry. 2009; 80(8): Zhang SH, Zhao JL. Implication of the measurement of central corneal thickness in management of glaucoma patients. Ch J Ophthalmol. 2009; 45(2): Wong TT, Wong TY, Foster PJ, Crowston JG, Fong CW, Aung T; SiMES Study Group. The relationship of intraocular pressure with age, systolic blood pressure, and central corneal thickness in an asian population. Invest Ophthalmol Vis Sci. 2009; 50(9): Channa R, Mir F, Shah MN, Ali A, Ahmad K. Central corneal thickness of Pakistani adults. J Pak Med Assoc. 2009; 59(4): Jonuscheit S, Doughty MJ. Evidence for a relative thinning of the peripheral cornea with age in white European subjects. Invest Ophthalmol Vis Sci. 2009; 50(9): Chen MJ, Liu YT, Tsai CC, Chen YC, Chou CK, Lee SM. Relationship between central corneal thickness, refractive error, corneal curvature, anterior chamber depth and axial length. J Chin Med Assoc. 2009; 72(3): Babalola OE, Kehinde AV, Iloegbunam AC, Akinbinu T, Moghalu C, Onuoha I. A comparison of the Goldmann applanation and non-contact (Keeler Pulsair EasyEye) tonometers and the effect of central corneal thickness in indigenous African eyes. Ophthalmic Physiol Opt. 2009; 29(2): Su DH, Wong TY, Foster PJ, Tay WT, Saw SM, Aung T. Central corneal thickness and its associations with ocular and systemic factors: the Singapore Malay Eye Study. Am J Ophthalmol. 2009; 147(4): Xu L, Zhang H, Wang YX, Jonas JB. Central corneal thickness and glaucoma in adult Chinese: the Beijing Eye Study. J Glaucoma. 2008; 17(8): Kim NR, Kim CY, Oh JH, Lee ES. Corneal thickness and anterior chamber depth by Orbscan in normal and primary openangle glaucoma patients in Korea. J Glaucoma. 2008; 17(6): Graeber CP, Torres MB, Shields MB. Central corneal thickness in a Puerto Rican population. J Glaucoma Aug; 17(5): Torres RJ, Jones E, Edmunds B, Becker T, Cioffi GA, Mansberger SL. Central corneal thickness in Northwestern American Indians/Alaskan Natives and comparison with White and African- American persons. Am J Ophthalmol. 2008; 146(5): Durkin SR, Tan EW, Casson RJ, Selva D, Newland HS. Central corneal thickness among Aboriginal people attending eye clinics in remote South Australia. Clin Experiment Ophthalmol. 2007; 35(8): Nomura H, Ando F, Niino N, Shimokata H, Miyake Y. The relationship between age and intraocular pressure in a Japanese population: the influence of central corneal thickness. Curr Eye Res. 2002; 24(2): Lifshitz T, Levy J, Rosen S, Belfair N, Levinger S. Central corneal thickness and its relationship to the patient s origin. Eye. 2006; 20(4): Nemesure B, Wu SY, Hennis A, Leske MC; Barbados Eye Study Group. Corneal thickness and intraocular pressure in the Barbados eye studies. Arch Ophthalmol. 2003; 121(2): Hahn S, Azen S, Ying-Lai M, Varma R; Los Angeles Latino Eye Study Group. Central corneal thickness in Latinos. Invest Ophthalmol Vis Sci. 2003; 44(4): Tong L, Saw SM, Siak JK, Gazzard G, Tan D. Corneal thickness determination and correlates in Singaporean schoolchildren. Invest Ophthalmol Vis Sci. 2004; 45(11): Eysteinsson T, Jonasson F, Sasaki H, Arnarsson A, Sverrisson T, Sasaki K et al. Reykjavik Eye Study Group. Central corneal thickness, radius of the corneal curvature and intraocular pressure in normal subjects using non-contact techniques: Reykjavik Eye Study. Acta Ophthalmol Scand. 2002; 80(1): Foster PJ, Baasanhu J, Alsbirk PH, Munkhbayar D, Uranchimeg D, Johnson GJ. Central corneal thickness and intraocular pressure in a Mongolian population. Ophthalmology. 1998; 105(6): Hashemian MN, Moghimi S, Fard MA, Fallah MR, Mansouri MR. Corneal endothelial cell density and morphology in normal Iranian eyes. BMC Ophthalmol. 2006; 6: Lekskul M, Aimpun P, Nawanopparatskul B, Bumrungsawat S, Trakulmungkijkarn T, Charoenvanichvisit J.The correlations between Central Corneal Thickness and age, gender, intraocular pressure and refractive error of aged years old in rural Thai community. J Med Assoc Thai. 2005; 88 Suppl 3: S Zhang H, Xu L, Chen C, Jonas JB. Central corneal thickness in adult Chinese. Association with ocular and general parameters. The Beijing Eye Study. Graefes Arch Clin Exp Ophthalmol. 2008; 246(4): Suzuki S, Suzuki Y, Iwase A, Araie M. Corneal thickness in an ophthalmologically normal Japanese population. Ophthalmology. 2005; 112(8): Su DH, Wong TY, Foster PJ, Tay WT, Saw SM, Aung T. Central corneal thickness and its associations with ocular and systemic factors: the Singapore Malay Eye Study. Am J Ophthalmol. 2009; 147(4): Xu L, Zhang H, Wang YX, Jonas JB. Central corneal thickness and glaucoma in adult Chinese: the Beijing Eye Study. J Glaucoma. 2008; 17(8): teorija ir praktika T. 16 (Nr. 1)

6 45. Toit R, Vega JA, Fonn D, Simpson T. Diurnal variation of corneal sensitivity and thickness. Cornea. 2003; 22(3): Dayanir V, Sakarya R, Ozcura F, Kir E, Aktunç T, Ozkan BS et al. Effect of corneal drying on central corneal thickness. J Glaucoma. 2004; 13(1): Hatanaka M, Vessani RM, Elias IR, Morita C, Susanna R Jr. The effect of prostaglandin analogs and prostamide on central corneal thickness. J Ocul Pharmacol Ther. 2009; 25(1): Stefan C, Dumitrica DM, Tebeanu E, Nae I, Sapundgieva A, Dragomir L. Prostaglandin analogues and central corneal thickness. Oftalmologia. 2007; 51(4): Affinito P, Di Spiezio Sardo A, Di Carlo C, Sammartino A, Tommaselli GA, Bifulco G et al. Effects of hormone replacement therapy on ocular function in postmenopause. Menopause. 2003; 10(5): Tomidokoro A, Araie M, Iwase A; Tajimi Study Group. Corneal thickness and relating factors in a population-based study in Japan: the Tajimi study. Am J Ophthalmol. 2007; 144(1): Brandt JD, Gordon MO, Beiser JA, Lin SC, Alexander MY, Kass MA; Ocular Hypertension Treatment Study Group. Changes in central corneal thickness over time: the ocular hypertension treatment study. Ophthalmology. 2008; 115(9): Tonnu PA, Ho T, Newson T, El Sheikh A, Sharma K, White E et al. The influence of central corneal thickness and age on intraocular pressure measured by pneumotonometry, non-contact tonometry, the Tono-Pen XL, and Goldmann applanation tonometry. Br J Ophthalmol. 2005; 89(7): Iester M, Mermoud A, Achache F, Roy S. New Tonopen XL: comparison with the Goldmann tonometer. Eye (Lond). 2001; 15(1): Gautas 2009 m. lapkričio 19 d., aprobuotas 2009 m. gruodžio 16 d. Submitted November 19, 2009, accepted December 16, teorija ir praktika T. 16 (Nr. 1) 9