VIDUTINIS RAGENOS STORIS IR JO PRIKLAUSOMYBĖ NUO LYTIES, RAGENOS GAUBTUMO IR AKISPŪDŽIO

Transcription

1 VIDUTINIS RAGENOS STORIS IR JO PRIKLAUSOMYBĖ NUO LYTIES, RAGENOS GAUBTUMO IR AKISPŪDŽIO CENTRAL CORNEAL THICKNESS AND ITS RELATIONSHIP TO GENDER, INTRAOCULAR PRESSURE AND CORNEAL CURVATURE Saulius Galgauskas 1,2, Ernesta Ringailaitė 1, Gražina Juodkaitė 1,2 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centras 1 Vilnius University Faculty of Medicine 2 Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos Center of Eye Diseases SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: ragenos centrinės dalies storis, ragenos gaubtumas, akispūdis. Tikslas. Nustatyti vidutinio ragenos centrinės dalies storio priklausomybę nuo lyties, akispūdžio ir ragenos gaubtumo. Metodai. Atliktas prospektyvinis skerspjūvio tyrimas. Tiriamieji atrinkti iš VU MF studentų pagal šiuos kriterijus: tiriamųjų amžius metai, sveikos, neoperuotos ragenos. Tirtas 101 studentas (202 akys), iš jų 84 moterys, 17 vyrų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 22 metai (18 26 m.). Ragenos centrinės dalies storis buvo išmatuotas ultragarsiniu pachimetru ( Quantel Medical B VI, Prancūzija), akispūdis aplanaciniu tonometru ( Tono-Pen ), ragenos gaubtumas matuotas autorefraktometru ( Topcon KR 8000 ). Rezultatai. Dešinės akies vidutinis ragenos centrinės dalies storis (±SD) buvo 548,23 ± 34,81 μm, kairės akies 548,65 ± 35,71 μm (p<0,001), moterų 546,24 ± 33,27 μm, vyrų 558,83 ± 34,36 μm. Akispūdis dešinėje akyje buvo 15,30 ± 2,80 mmhg, kairėje 15,47 ± 2,69 mmhg (p<0,001). Ragenos gaubtumas dešinėje akyje buvo 7,808 ± 0,253 mm (43,26 ± 1,39 D), kairėje 7,800 ± 0,250 mm (43,47 ± 2,01 D) (p<0,001). Ragenos centrinės dalies storio tarpusavio koreliacijos koeficientas su: 1) lytimi r=0,211 (p<0,05); 2) akispūdžiu dešinėje r=0,149 (p=0,144), kairėje r=0,169 (p=0,096); 3) ragenos gaubtumu dešinėje r=0,227 (p=0,022), kairėje r=0,220 (p=0,045). Išvados. Buvo rastas statistiškai patikimas skirtumas tarp tirtų kintamųjų abiejose akyse: centrinės ragenos dalies storio, akispūdžio, ragenos gaubtumo. Nustatyta, jog moterų ragenos plonesnės nei vyrų, kuo ragenos gaubtumas didesnis, tuo plonesnė ragena ir kuo ragenos gaubtumas mažesnis, tuo storesnė ragena. Tarpusavio ryšio tarp akispūdžio ir vidutinio ragenos centrinės dalies storio statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta. ABSTRACT Key words: central corneal thickness, corneal curvature, intraocular pressure. Purpose. To investigate the relationship between central corneal thickness, gender, intraocular pressure and corneal curvature. Methods. A prospective cross-sectional study was accomplished. Participants were selected among students. 202 eyes of 101 person (84 females, 17 males) were analyzed. The mean age was 22 years, range: years. Central corneal thickness was measured by ultrasonic pachymeter ( Quantel Medical B VI, France), intraocular pressure by applanation tonometry ( Tono-Pen ) and the corneal curvature by autorefraktometre ( Topcon KR 800 ). Results. The mean central corneal thickness(±sd) of right eyes was 548,23 ± 34,81 μm, of left eyes 548,65 ± 35,71 μm, this is statistically significant difference. Intraocular pressure: of the right eye was 15,30 ± 2,80 mmhg and of the left - 15,47 ± 2,69 mmhg (p<0,001). Corneal curvature: of the right was 7,808 ± 0,253 mm (43,26 ± 1,39 D), of the left - 7,800 ± 0,250 mm (43,47 ± 2,01 D) (p<0,001). Correlation coefficient in comparison central corneal thickness with: 1) gender was r=0,211 (p<0,05); 2) intraocular pressure of the right eye was r=0,149 (p=0,144), ), of the left r=0,169 (p=0,096); 3) corneal curvature of right eye was r=0,227 (p=0,022), left r=0,220 (p=0,045). Conclusion. During the research it was found statistically significant difference between the investigated variables in both eyes: the central part of the corneal thickness, intraocular pressure and corneal curvature. It was founded that women s cornea is thinner than men s. The corneal curvature is higher, the thinner the cornea is, and the thicker the cornea, the corneal curvature is lower. Between the intra-ocular pressure, and the average central corneal thickness, a statistically significant difference was not found. Saulius Galgauskas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ANG ir Akių ligų klinika Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centras Santariškių g. 2, Vilnius saulius.galgauskas@santa.lt teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1), p. Copyright 2009 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved. 19

2 ĮVADAS Akispūdžio matavimas vienas svarbiausių tyrimų, norint diagnozuoti ir tinkamai gydyti glaukomą [1]. Dėl to labai svarbu tiksliai ir tinkamai interpretuoti akispūdžio duomenis. Akispūdis nustatomas tonometru, suplokštinant arba įspaudžiant rageną. Taigi ragenos parametrai gali turėti poveikį akispūdžio matavimo tikslumui. Goldmano aplanacinis tonometras klinikinėje praktikoje yra laikomas auksiniu akispūdžio matavimo standartu, tačiau kai kurios atliktos studijos parodė, jog tiksliam akispūdžiui didelę įtaką daro ragenos storis [2]. Tonometro rodmenys teoriškai apskaičiuoti ragenoms, kurių storis yra 500 mikronų, o priekinio ir užpakalinio paviršiaus išsigaubimas yra normalus ir lygiagretus [2, 3]. Tačiau iš tikrųjų ragenos storis svyruoja nuo 420 iki 620 mikronų. Ragenos storis matuojamas įvairiais metodais. Skiriami kontaktiniai (ultragarsinė pachimetrija, konfokalinė mikroskopija ir endotelio mikroskopija) ir nekontaktiniai (optinė pachimetrija, Orbscan pachimetrija ir lazerinė pachimetrija) būdai. Dažniausiai ragenos storis matuojamas ultragarsiniu pachimetru [4]. Esant ragenos ligoms ar astigmatizmui ragenos paviršius nėra tolygiai išsigaubęs. Visais šiais atvejais akispūdžio matavimas bus netikslus ir skaičius neatitiks tikrojo akispūdžio. Kai ragena stora, išmatuotas akispūdis būna klaidingai didesnis nei yra iš tikrųjų. Nustačius padidėjusį akispūdį, pradedamas tyrimas dėl galimos glaukomos. Tuo atveju, jei glaukomai būdingų kitų pakitimų nerandama, tačiau akispūdis yra padidėjęs, nustatoma akių hipertenzija. Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad esant akių hipertenzijai daugelio pacientų ragenos būna storesnės. Taigi esant 500 mikronų ragenos storiui, šis spaudimas būtų normalus. Pasitaiko ir priešingų atvejų, kai ragena plona, tonometro duomenys klaidingai mažesni nei tikrasis akispūdis [3, 5, 6]. Koregavimo reikšmė (mmhg) Centrinis ragenos storis mikronais 1 pav. Akispūdžio duomenų koregavimo priklausomybė nuo ragenos storio Siūloma, išmatavus akispūdį, įvesti korekcijos faktorių per plonai ar per storai ragenai (1 pav.). Remiantis regresine analize yra nustatyti korekcijos faktoriai. Jie varijuoja nuo 0,18 mm Hg/10 µm iki 0,37 mm Hg/10 µm [3, 4]. Šiuo metu vis dažniau atliekamos refrakcinės lazerinės operacijos toliaregystei ar trumparegystei koreguoti, jos pakeičia ragenos storį negrįžtamai. Po tokio pobūdžio operacijų ragena suploninama, pakinta jos paviršiaus išsigaubimas, rigidiškumas. Todėl akispūdis būna klaidingai mažesnis negu tikrasis akies spaudimas. Ragenos centrinės dalies storio matavimas yra būtinas vertinant paciento tinkamumą šiai operacijai ir norint išvengti galimų chirurginių komplikacijų. Atliktas tyrimas norint nustatyti vidutinį ragenos centrinės dalies storį ir išsiaiškinti jo tarpusavio ryšį su lytimi, akispūdžiu ir ragenos gaubtumu. METODAI Buvo atliktas prospektyvinis skerspjūvio tyrimas. Į tyrimą pateko 101 VU MF studentas savanoris (202 akys). Tiriamieji buvo įtraukti į tyrimą vadovaujantis šiais pagrindiniais kriterijais: sveikos, neoperuotos ragenos, tiriamieji neserga glaukoma ir konjunktyvitu, amžius metai. Buvo tiriamos abi akys. Kiekvienas tiriamasis pirmiausia užpildė tyrimo protokolą (vardas, pavardė, amžius, lytis, lėtinės ligos), vėliau protokolas atiteko tyrėjui ir buvo baigtas pildyti surašant tyrimų duomenis. Pirmiausia tyrėme ragenos gaubtumą ir refrakciją autorefraktometru ( Topcon KR 8000 ). Nustatytų dviejų pagrindinių meridianų vidurkį panaudojome kaip ragenos gaubtumo matmenį atliekant vėlesnę statistinę analizę. Ragenos centrinės dalies storį matavome ultragarsiniu pachimetru ( Quantel Medical B VI, Prancūzija). Prieš matavimą į abiejų akių junginės maišą sulašindavome po 1 lašą 0,4 proc. oksibuprokaino hidrochlorido (anestetikas) tirpalo ir prašydavome, kad tiriamasis fiksuotų žvilgsnį į prieš jį esantį objektą. Tuomet pachimetro davikliu švelniai priliesdavome ragenos centrinę dalį. Testą kartojome penkis kartus. Pachimetras automatiškai apskaičiuodavo vidutinį ragenos centrinės dalies storį. Akispūdį abiejose akyse matavome aplanaciniu tonometru ( Tono-Pen ), juo švelniai liesdami ragenos paviršių. Prietaisas automatiškai rodė akispūdžio reikšmę. Statistinė analizė atlikta abiem akims atskirai. Palyginimui naudotos koreliacinės programos, naudojant SPSS 16.0 duomenų analizės sistemą. REZULTATAI Tyrime dalyvavo 101 studentas savanoris (202 akys), iš jų 84 moterys ir 17 vyrų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 22 metai (18 26 m.). 20 teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1)

3 Dešinės akies ragenos storis (mikrometrai) 25, , Tiriamųjų skaičius 15,0 10, , Kairės akies ragenos storis (mikrometrai) 0 450,00 500,00 550,00 600,00 650,00 Ragenos centrinės dalies storis (mikrometrai) 2 pav. Dešiniųjų ir kairiųjų akių centrinės ragenos dalies storio tarpusavio ryšys (tiesinė priklausomybė) 3 pav. Vidutinio centrinės ragenos dalies storio pasiskirstymas Vidutinis (±SD) centrinės ragenos dalies storis dešiniųjų akių buvo 548,23 ± 34,81 μm ir svyravo nuo 451 iki 626 μm, kairiųjų akių 548,65 ± 35,71 μm, svyravo nuo 451 iki 638 μm (p<0,001). Taigi gautas statistiškai patikimas skirtumas tarp abiejų akių vidutinio centrinės ragenos dalies storio (2 pav.). Apskaičiavus abiejų akių ragenos centrinės dalies storių vidurkius, gautas normalusis pasiskirstymas pagal Gauso dėsnį (3 pav.). Akispūdis (±SD) dešinėje akyje buvo 15,30 ± 2,80 mmhg, jo svyravimas nuo 10 iki 22 mmhg. Kairėje 15,47 ± 2,69 mmhg, svyravimas nuo 10 iki 26 mmhg. Tarp abiejų akių akispūdžio matmenų gautas statistiškai patikimas skirtumas (p<0,001). Ragenos gaubtumas (±SD) dešinėje akyje buvo 7,808 ± 0,253 mm (43,26 ± 1,39 D), svyravimas nuo 7,36 iki 8,72 mm (38,62 46D). Kairėje 7,800 ± 0,250 mm (43,47 ± 2,01 D), svyravimas nuo 7,38 iki 8,78 mm (38,38 58,12D). Tarp abiejų akių ragenos gaubtumo matmenų nustatyta teigiama koreliacija (p<0,001). Taikant Pearsono koreliaciją, nustatyta teigiama tarpusavio koreliacija tarp centrinės ragenos dalies storio ir lyties r=0,211 (p<0,05). Moterų centrinės ragenos dalies storis 546,24 ± 33,27 μm, vyrų 558,83 ± 34,36 μm. Tarp akių, akispūdžio ir ragenos centrinės dalies storio patikimo ryšio nerasta (p>0,05). Tarp ragenos centrinės dalies storio ir ragenos gaubtumo nustatyta teigiama koreliacija: dešinėse akyse koreliacijos koeficientas r=0,227 (p=0,022), kairėse akyse r=0,220 (p=0,045). Atlikus statistinę analizę gautas patikimas ryšys tarp akispūdžio ir lyties (p<0,05). Analizuojant akispūdžio ir ragenos gaubtumo tarpusavio ryšį statistiškai patikimo skirtumo nerasta (p>0,05). Ragenos gaubtumo ir lyties tarpusavio koreliacijos koeficientas pasiskirstė taip: kairės r=0,191 (p=0,055), dešinės r=0,187 (p=0,061). Atlikus šį tyrimą nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp abiejų akių tirtų kintamųjų: centrinės ragenos dalies storio, akispūdžio, ragenos gaubtumo. Nustatyta centrinės ragenos dalies storio priklausomybė nuo lyties, ragenos gaubtumo, taip pat silpna koreliacija su akispūdžiu. REZULTATŲ APTARIMAS Akispūdžio matavimai aplanaciniu tonometru rodo, kad rezultatas priklauso nuo ragenos centrinės dalies storio [1, 6, 7, 8, 9]. Iš tikrųjų tai, kad ragenos centrinės dalies storis gali daryti įtaką akispūdžio rezultatų tikslumui, yra labai nesena. Pirmą kartą šis santykis buvo pateiktas Goldmanno ir Schmidto, kai jie pasiūlė aplanacinį tonometrą 1957 m. Nors Goldmannas ir Schmidtas pripažino, kad ragenos centrinės dalies storis teoriškai gali pakeisti akispūdžio matmenis, 3,06 mm skersmens tonometro matavimo galvutė buvo suprojektuota taip, kad suplokštintų centrinę ragenos sritį, esant 520 μm ragenos storiui. Daugelis atliktų studijų parodė, jog matuojant akispūdį aplanaciniu tonometru, norint gauti tikslius duomenis, jis turi būti pritaikomas prie ragenos centrinės dalies storio [3, 7, 8, 9]. teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1) 21

4 Manoma, jog ragenos centrinės dalies storio matavimus ultragarsiniu pachimetru gali paveikti prieš tai atliekamas akispūdžio matavimas aplanaciniu tonometru. Anksčiau atliktų studijų metu nerasta jokios reikšmingos įtakos šiems matavimams [10, 11, 12]. Mūsų tyrimo metu ragenos centrinės dalies storį matavome prieš akispūdžio matavimą. Vienintelė Damji ir bendraautorių atlikta studija rekomendavo akispūdį matuoti prieš ragenos centrinės dalies storio matavimus [11], bet tai nepritapo klinikinėje praktikoje. Reikėtų pažymėti ir tai, kad anksčiau atlikti tyrimai rodo, jog aplanacinis tonometras Tono-Pen, kuriuo mes naudojomės, yra vienas patikimiausių ir patogiausių prietaisų akispūdžiui matuoti [12, 13]. Norint nustatyti ragenos storio svarbą klinikinėje oftalmologijos praktikoje, pasaulyje buvo atlikta nemažai studijų. Lietuvoje buvo atlikta tik keletas panašaus pobūdžio tyrimų. Šiuo mūsų tyrimu nustatytas vidutinis centrinės ragenos dalies storis, atskirai kairiosioms (548,65 μm) ir dešiniosioms akims (548,23 μm), panašus į ankstesnių mūsų tyrimų metu gautus rezultatus 549,45 μm [14]. Panašūs duomenys gauti tiriant amerikiečius, kilusius iš Vidurio ir Pietų Amerikos 546,9 μm [7]. Daugelis darbų nurodo ženklius etninius centrinės ragenos dalies storio skirtumus. Mokslininkai, ištyrę įvairių rasių žmonių ragenos storį, nustatė, jog juodaodžių ji daug plonesnė nei kitų rasių atstovų. B. Nemesure ir kt. (2003 m.) atliktoje studijoje juodaodžiams nustatyta daug plonesnė nei baltaodžių ragena (atitinkamai 528,8 µm ir 545,2 µm) [15]. Kitose studijose nurodomos gerokai plonesnės ragenos Grenlandijos eskimų nei danų arba lotynų amerikiečių nei baltaodžių [4, 5, 7]. Nėra bendro sutarimo dėl ragenos centrinės dalies storio ryšio su lytimi. Dauguma studijų nerado jokio statistiškai patikimo skirtumo, susijusio su lytimi [10, 16, 17]. Mūsų tyrime gauta maža, bet statistiškai patikima koreliacija tarp lyties ir ragenos centrinės dalies storio. Toks ryšys buvo gautas ir tarp amerikiečių, kilusių iš Vidurio ir Pietų Amerikos [7]. Mūsų atliktame tyrime, ieškant tarpusavio ryšio tarp akispūdžio ir vidutinio ragenos centrinės dalies storio, statistiškai patikimo skirtumo nerasta (p>0,05), tačiau kitose studijose rastas labai patikimas ryšys tarp vidutinio ragenos centrinės dalies storio ir akispūdžio [2, 6, 7, 13, 18]. Mūsų atliktas tyrimas parodė teigiamą koreliaciją tarp vidutinio ragenos gaubtumo ir vidutinės ragenos centrinės dalies storio (storesnės ragenos yra plokštesnės, plonesnės ragenos yra gaubtesnės). Panaši koreliacija tarp vidutinio ragenos centrinės dalies storio ir ragenos gaubtumo rasta ir ankstesnėse studijose, atliktose ne Lietuvoje [2, 19]. Ragenos gaubtumo poveikis akispūdžiui, kuris matuotas aplanaciniu tonometru, lieka abejotinas ir iki galo neaiškus. T. Eysteinsson, F. Jonasson, H. Sasaki ir kt. [6] ištyrė 925 akis, tačiau nerado patikimos koreliacijos tarp ragenos gaubtumo ir akispūdžio, kurį registravo naudojant nekontaktinį tonometrą. Panašūs rezultatai gauti ir kitame tyrime, atliktame A. Paranhos jaun. ir kt., kai tyrėjai akispūdį matavo Goldmano aplanaciniu tonometru, aplanaciniu tonometru ( Tono-Pen ) ir nekontaktiniu tonometru 404 akyse [20]. Tačiau kitose atliktose studijose gauta keletas patikimų koreliacijų tarp šių dviejų matmenų [21, 22]. Mūsų atliktoje studijoje gauta silpna koreliacija tarp abiejų akių ragenos gaubtumo ir akispūdžio. Šiai priklausomybei iš dalies įtakos galėjo turėti ir tai, kad mūsų studijoje buvo gauta patikima koreliacija tarp vidutinio ragenos centrinės dalies storio ir ragenos gaubtumo. Siūlome matuojant akispūdį kartu nustatyti ir ragenos centrinės dalies storį. Tai ypač rekomenduojama įtariant glaukomą. Reikalingos tolesnės didesnės apimties studijos ir įvairiapusiški tyrimų metodai, kad būtų galima palyginti didesnes tiriamųjų grupes ir prietaisų tarpusavio tikslumą reikšmingumą, praktiškumą. IŠVADOS 1. Rastas statistiškai patikimas skirtumas tarp kintamųjų abiejose akyse: centrinės ragenos dalies storio, akispūdžio ir ragenos gaubtumo. 2. Nustatyta, jog moterų ragenos yra plonesnės nei vyrų. 3. Kuo ragenos gaubtumas didesnis, tuo plonesnė ragena, kuo ragena storesnė, tuo gaubtumas mažesnis. 4. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp akispūdžio ir vidutinio ragenos centrinės dalies storio nerasta. LITERATŪRA 1. Fogagnolo P, Rossetti L, Mazzolani F, Orzalesi N. Circadian variations in central corneal thickness and intraocular pressure in patients with glaucoma. Br J Ophthalmol. 2006; 90: Saleh TA, Adams M, McDermott B, Claridge KG, Ewings P. Effects of central corneal thickness and corneal curvature on the intraocular pressure measurement by Goldmann applanation tonometer and ocular blood flow pneumatonometer. Clinical and Experimental Ophthalmology. 2006; 34: Neverauskienė J. Ragenos storio įtaka ir reikšmė diagnozuojant ir gydant glaukomą. Sveikata. 2003; 4: Aleksiūnienė I. Ragenos pachimetrija ir akispūdis. Lietuvos oftalmologija. 2006; 3(16): 34 35, Durkin SR, Tan E, Dphil RJC, Selva D, Newland HS. Central corneal thickness among Aboriginal people attending eye clinics in remote South Australia. Clinical and Experimental Ophthalmology. 2007; 35: Eysteinsson T, Jonasson F, Sasaki H, Arnarsson A, Sverrisson T, Sasaki K, et al. Central corneal thickness, radius of the corneal curvature and intraocular pressure in normal subjects using non-contact techniques: Reykjavik Eye Study. Acta Ophthalmol. Scand. 2002; 80: Hahn S, Azen S, Ying-Lai M, Varma R, Los Angeles Latino Eye Study Group. Central Corneal Thickness in Latinos. Invest Ophthalmol Vis Sci. 2003; 44: Shah S, Chatterjee A, Mathai M. Relationship between corneal 22 teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1)

5 thickness and measured intraocular pressure in a general ophthalmology clinic. Ophthalmology. 1999; 106: Stodmeister R. Applanation tonometry and correction according to corneal thickness. Acta Ophthalmol Scand. 1998; 76: Herndon LW, Choudhri SA, Cox T, Damji KF, Shields MB, Allingham RR. Central corneal thickness in normal, glaucomatous, and ocular hypertensive eyes. Arch Ophthalmol 1997; 115: Damji KF, Muni RH, Munger RM. Influence of corneal variables on accuracy of intraocular pressure measurement. J Glaucoma. 2003; 12: Feltgen N, Leifert D, Funk J. Correlation between central corneal thickness, applanation tonometry, and direct intracameral IOP readings. Br J Ophthalmol. 2001; 85: Bhan A, Browning AC, Shah S, Hamilton R, Dave D, Harminder S Dua. Effect of Corneal Thickness on Intraocular Pressure Measurements with the Pneumotonometer, Goldmann Applanation Tonometer, and Tono-Pen. Invest Ophthalmol Vis Sci. 2002; 43: Galgauskas S, Juodkaitė G, Damijonaitytė A. Vidutinis Lietuvos gyventojų centrinės ragenos dalies storis. Lietuvos oftalmologija. 2005; 3: Nemesure B; Suh-Yuh Wu, Hennis A, Leske C, for the Barbados Eye Study Group. Corneal Thickness and Intraocular Pressure in the Barbados Eye Studies. Arch Ophthalmol. 2003;121: Bron AM, Creuzot-Garcher C, Goudeau-Boutillon S, et al. Falsely elevated intraocular pressure due to increased central corneal thickness. Graefes Arch Clin Exp Ophthalmol. 1999; 237: Foster PJ, Baasanhu J, Alsbirk PH, Munkhbayar D, Uranchimeg D, Johnson GJ. Central corneal thickness and intraocular pressure in a Mongolian population. Ophthalmology. 1998; 15: Juodkaitė G, Galgauskas S, Sliesoraitytė I. Centrinės ragenos storio vaidmuo diagnuozuojant akių hipertenziją. Lietuvos oftalmologija. 2003; 3: Shimmyo M, Ross AJ, Moy A, Mostafavi R. Intraocular pressure, Goldmann applanation tension, corneal thickness, and corneal curvature in Caucasians, Asians, Hispanics, and African Americans. Am J Ophthalmol. 2003; 136: Paranhos A Jr, Paranhos FR, Prata JA Jr, Omi CA, Mello PA, Shields MB. Influence of keratometric readings on comparative intraocular pressure measurements with Goldmann, Tono-Pen, and noncontact tonometers. J Glaucoma. 2000; 9: Gunvant P, Baskaran M, Vijaya L, Joseph I S, Watkins R J, Nallapothula M, Broadway D C, O Leary D J. Effect of corneal parameters on measurements using the pulsatile ocular blood flow tonograph and Goldmann applanation tonometer. Br J Ophthalmol. 2004; 88: Mark HH. Corneal curvature in applanation tonometry. Am J Ophthalmol. 1973; 76: Gautas 2009 m. balandžio 2 d., aprobuotas 2009 m. balandžio 14 d. Submitted April 2, 2009, accepted April 14, 2009 teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1) 23