Sigita Pedišienė CIVIQ 20 KLAUSIMYNO, SKIRTO SERGANČIŲJŲ LĖTINIU VENŲ NEPAKANKAMUMU GYVENIMO KOKYBEI VERTINTI, PSICHOMETRINIŲ SAVYBIŲ VERTINIMAS

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra Sigita Pedišienė CIVIQ 20 KLAUSIMYNO, SKIRTO SERGANČIŲJŲ LĖTINIU VENŲ NEPAKANKAMUMU GYVENIMO KOKYBEI VERTINTI, PSICHOMETRINIŲ SAVYBIŲ VERTINIMAS Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija) Darbo mokslinis vadovas Prof. dr. G. Vanagas KAUNAS, 2015

2 2 Pedišienė S. CIVIQ 20 klausimyno, skirto sergančiųjų lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybei vertinti, psichometrinių savybių vertinimas: Visuomenės sveikatos antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas Prof. dr. Giedrius Vanagas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra.- Kaunas, p. SANTRAUKA Lėtinis venų nepakankamumas dažna problema, kurios simptomus jaučia beveik pusė visų gyventojų. Dėl įvairių, su liga susijusių simptomų, esmingai pablogėja sergančiųjų gyvenimo kokybė. CIVIQ 20 tai plačiausiai LVN tyrimams naudojams specifinis klausimynas, leidžiantis įvertinti ligos ir jos simptomų įtaką gyvenimo kokybei. Iki šiol šis klausimynas nebuvo pritaikytas Lietuvos populiacijai. Darbo tikslas - adaptuoti Lietuvoje CIVIQ 20 klausimyną ir įvertinti jo psichometrines savybes lėtiniu venų nepakankamumu sergančiųjų tarpe. Tyrimo metodika. Nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo atliekama asmenų, sergančių lėtiniu venų nepakankamumu ir tyrimo vykdymo metu besigydžiusių Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje apklausa. Vertintos pagrindinės psichometrinės klausimynų savybės pagrįstumas (konstrukcijos ir kriterijaus), patikimumas (vidinis nuoseklumas, stabilumas laiko atžvilgiu), jautrumas skirtingoms būklėms. Pakartotiniam tyrimui reposndentai apklausti praėjus 4 savaitėm po pirmosios anketos užpildymo, klausimyno pagrįstumo vertinimui CIVIQ 20 klausimyno balai lyginti su SF-36 ir EQ-5D klausimynais. Rezultatai. Pagrindinio tyrimo metu apklausti 165 respondentai, pakartotinio 20. Visų klausimyną sudarančių klausimų Spirmeno koreliacijos koeficientai su savo skale buvo didesni už 0,4, taip pat koreliacija su sava skale buvo stipresnė, nei su kitomis klausimyno skalėmis. Koreliacija tarp CIVIQ 20 skausmo, fizinės sveikatos skalių ir atitinkamų SF-36 skalių buvo stipri (>0,7). Taip pat nustatyta stipri (r=-0,757) koreliacija tarp CIVIQ 20 ir EQ-5D bendros gyvenimo kokybės balų. Cronbach o alfa bendrai gyvenimo kokybei buvo 0,942, o atskirų skalių 0,765-0,886. Tarpklasinis koreliacijos koeficientas tarp dviejų matavimų bendrai gyvenimo kokybei 0,940, atskiroms skalėms - 0,852-0,949. Nustatyta neigiama priklausomybė tarp gyvenimo kokybės balų ir respondentų jaučiamų su liga susijusių simptomų. Išvados. Lietuviška CIVIQ 20 klausimyno versija pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis. Klausimyno konstrukcijos ir kriterijaus pagrįstumas, patikimumas (vidinis nuoseklumas ir stabilumas laiko atžvilgiu), jautrumas skirtingoms ligos būklėms atitinka klausimynams keliamus reikalavimus. Raktiniai žodžiai: CIVIQ 20, SF 36, EQ-5D, pagrįstumas, patikimumas, jautrumas, vidinis nuoseklumas, venų nepakankamumas, gyvenimo kokybė.

3 3 Pedisiene S. Evaluation of Psychometric Characterisics of CIVIQ 20 Questionnaire for Patients with Chronic Venous Insufficiency for the Assessment of the Quality of Life: Public health second cycle studies graduation work / the scientific supervisor of work Prof. Dr. Giedrius Vanagas, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, p. SUMMARY Chronic venous insufficiency is a common problem, the symptoms of which feels nearly half population of the world. For a variety of disease-related symptoms the quality of life of these individuals seriously deteriorates. CIVIQ 20 is widely usable a specific questionnaire which allows assess the influence of the disease and its symptoms on patients' quality of life. So far, this questionnaire has not been adapted for Lithuanian population. The objective of the work is to adapt CIVIQ 20 questionnaire to Lithuania population and to evaluate its psychometric characteristics in patients with chronic venous insufficiency. Research methodology. During the period from October 10, 2014 till March 31, 2015 was made inquiry of the individuals who had chronic venous insufficiency and who were treated in Kaunas Clinics of Cardiac, Thoracic and Vascular Surgery Clinic during the period of the research. It was assessed the basic psychometric properties of the questionnaire such as validity (of construction and criterion), reliability (internal-consistency, reproducibility), sensitivity for different conditions. For the re-examination respondents were interviewed after 4 weeks after the first questionnaire filling. For the validity of the questionnaire, the points of CIVIQ 20 questionnaire were compared with SF-36 and EQ-5D questionnaires. Results. During the basic study period there were interviewed 165 respondents, during the second one 20. In all questionnaire comprising questions, Spearman s correlation coefficients were greater than 0,4. In addition, correlation with its own scale was stronger than with other questionnaire s scales. Correlation among CIVIQ 20 pain, physical health scales and the corresponding SF-36 scales is strong (>0,7). It was also established a strong (r=0,757) correlation between CIVIQ 20 and EQ-5D overall quality of life scores. Cronbach alpha for the common quality of life was 0,942 and of separate scales 0,765-0,886. Intraclassical correlation coefficient between the two measurements for the overall quality of life was 0,940, for the separate scales - 0,852-0,949. It was identified a negative correlation between the quality of life scores and disease-related complaints of the respondents. Conclusions. Lithuanian version of CIVIQ 20 questionnaire is characterized with good psychometric characteristics. The validity of construction and criterion, reliability (internalconsistency, reproducibility), sensitivity for different conditions of this questionnaire meets the requirements of the questionnaires. Keywords: CIVIQ 20, SF 36, EQ-5D, validity, reliability, sensitivity, internalconsistency, venous insufficiency, quality of life.

4 4 TURINYS SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 8 TIKSLAS IR UŽDAVINIAI LITERATŪROS APŽVALGA Lėtinio venų nepakankamumo epidemiologija ir gydymas Paplitimas Priežastys ir išsivystymo mechanizmas Simptomai ir požymiai Gydymas ir profilaktika Gyvenimo kokybės apibrėžimas ir vertinimas Lėtinis venų nepakankamumas ir gyvenimo kokybė Gyvenimo kokybės klausimynų psichometrinių savybių vertinimas Klausimynų psichometrinės savybės Kitų šalių patirtis vertinant CIVIQ 20 psichometrines savybes TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS Tyrimo metodika Tyrimo instrumentas Tiriamųjų kontingentas Apklausos organizavimas Statistinė duomenų analizė REZULTATAI Pirminio klausimyno psichometrinių savybių analizė Pirminio klausimyno pagrįstumas Pirminio klausimyno patikimumas Pirminio klausimyno redakcijos apžvalga Galutinio klausimyno psichometrinių savybių analizė Galutinio klausimyno pagrįstumas Galutinio klausimyno patikimumas Galutinio klausimyno jautrumas REZULTATŲ APTARIMAS DARBO TRŪKUMAI, PRIVALUMAI, TOLESNĖS TYRIMO GALIMYBĖS IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI... 82

5 5 SANTRUMPOS AVVQ Aberdeen Varicose Vein Questionnaire klausimynas BGK bendras gyvenimo kokybės balas BSV bendras sveikatos vertinimas CEAP lėtinio venų nepakankamumo klasifikacijos sistema, besiremianti klinika, etiologija, anatomija ir patofizilogija. CIVIQ 20 - Chronic Venous Insufficiency Quality of Life Questionnaire CXVUQ Charing Cross Venous Ulceration Questionnaire EB emocinė būsena EG energingumas/ gyvybingumas EQ 5 D - EuroQol Group asociacijos penkių dimencijų klausimynas FA fizinis aktyvumas FS fizinė sveikata GK Gyvenimo kokybė ICC tarpklasinis koreliacijos koeficientas (angl. Intraclass Correlation Coefficient) JAV Jungtinės Amerikos Valstijos LVN lėtinis venų nepakankamumas MD- mediana NHP Nottingham Health Profile gyvenimo kokybės klausimynas PS psichinė sveikata PSDF privalomojo sveikatos draudimo fondas PSO Pasaulio Sveikatos Organizacija RELIEF - Reflux assessment and quality of life improvement with micronized Flavonoids in chronic venous insufficiency tyrimas. r s Spirmeno koreliacijos koeficientas S skausmas SF 36 Medical Outcomes Study Short Form 36 klausimynas SF 12 - Medical Outcomes Study Short Form 12 klausimynas SP standartinė paklaida SR socialiniai ryšiai

6 6 VAS vizualinė analoginė skalė VEINES Venous Insufficiency Epidemiological and Economic Study gyvenimo kokybės klausimynas VEP veiklos apribojimas dėl emocinių problemų VFP veiklos apribojimas dėl fizinių probemų VVCSS - Varicose Venous Clinical Severity Score klausimynas

7 7 PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNAS Gyvenimo kokybė - tai individo savos pozicijos gyvenime suvokimas, jo tikslų, lūkesčių, interesų bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena/ žmogaus pasitenkinimas esamo gyvenimo rodikliais, juos lyginant su siekiamu ar idealiu gyvenimo lygiu. Jautrumas klausimyno psichometrinė savybė, rodanti klausimyno gebą aptikti gyvenimo kokybės skirtumus tarp skirtingos būklės pacientų (jautrumas skirtingoms būklėms) ir jos pokyčius laikui bėgant (jautrumas pokyčiui). Lėtinis venų nepakankamumas tai veninės sistemos funkcijos sutrikimas (kraujotakos sulėtėjimas ir mikrocirkuliacijos sutrikimas), atsirandantis dėl venų vožtuvų nepakankamumo. Pagrįstumas klausimyno psichometrinė savybė, rodanti, ar klausimynas atitinka savo paskirtį, ar vertina tai, ką norima juo vertinti. Pagrįstumas skiriamas į matavimo ir tyrimo pagrįstumą. Patikimumas klausimyno psichometrinė savybė, atspindinti matavimų tikslumą ir pastovumą. Patikimumas skiriamas į vidinį nuoseklumą ir stabilumą laiko atžvilgiu. Psichometrinės klausimynų savybės kiekybiniai klausimyno požymiai, paremti statistine matavimo duomenų analize. Šios savybės apima klausimyno pagrįstumą, patikimumą, jautrumą. Stabilumas laiko atžvilgiu klausimyno psichometrinė savybė (patikimumo vertinimo dalis), atspindinti matavimų pastovumą ir vertinama taikant pakartotinės apklausos metodą. Vidinis nuoseklumas klausimyno psichometrinė savybė (patikimumo vertinimo dalis), rodanti klausimyną sudarančių klausimų homogeniškumą.

8 8 ĮVADAS Tiriamoji problema. Lėtinė venų liga apibrėžiama kaip veninės sistemos funkcijos sutrikimas, atsirandantis dėl venų vožtuvų nepakankamumo [57]. Lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas plačiai paplitusi sveikatos problema, kuri vieniems pacientams tesukelia kosmetinį defektą, kitiems reiškiasi nemaloniais simptomais, dėl išsiplėtusių venų, odos pokyčių ar net atsivėrusių opų [5]. Tyrimai rodo, kad beveik kas antras (apie proc.) suaugusių žmonių skundžiasi kojų nuovargiu, maudimu ir pabrinkimais. Šie negalavimai dažniau vargina moteris ir žmones, kurių darbas susijęs su ilgu stovėjimu ar vaikščiojimu [52, 57]. Sulaukę 50 metų amžiaus 40 proc. moterų ir 20 proc. vyrų skundžiasi venų negalavimais [5]. Įvairūs su liga susiję simptomai, dikomfortas, skausmas, gėda ir nepasitikėjimas dėl prasto estetinio vaizdo riboja sergančiųjų darbinę, visuomeninę, socialinę ir kitą veiklą. Dėl visų šių priežasčių stipriai blogėja sergančių asmenų gyvenimo kokybė. Gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip individo savos pozicijos gyvenime suvokimas, jo tikslų, lūkesčių, interesų bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena [104, 51]. Ją lemia ne tik objektyvus, bet ir subjektyvus vertinimas (kaip pats asmuo supranta savo būseną). Todėl gyvenimo kokybė dažniausiai vertinama pasitelkiant specialius klausimynus. Deja, dauguma klausimynų, vertinančių gyvenimo kokybę yra sukurti anglų ar kitomis užsienio kalbomis, pritaikyti vertinti tik tų šalių gyventojų gyvenimo kokybę. Siekiant kokybiškai ir patikimai vertinti tam tikros šalies (ar tam tikra liga sergančiųjų) gyvenimo kokybę, pasirinktas klausimynas, laikantis rekomendacijų, pirmiausia turi būti išverstas, adaptuotas tam tikrai populiacijai ir įvertintos jos psichometrinės savybės, įsitikinta klausimyno tinkamumu vertinti pasirinktos populiacijos gyvenimo kokybei. Darbo naujumas ir aktualumas. Gyvenimo kokybės (GK) tyrimai plačiai naudojami visuomenės sveikatos, medicinos srityse, o jų poreikis vystantis naujoms technologijoms tik didėja. GK gali būti vertinama kelių tipų klausimynais: visuminiais, bendriniais ir specifiniais. Specifiniai klausimynai geriausiai atspindi konkrečios ligos, kuriai jie yra sukurti, įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei. Lietuvoje įvairiuose tyrimuose (vertinant tiek tam tikromis ligomis sergančiųjų, tiek bendrosios populiacijos gyvenimo kokybę) dažniausiai naudojami bendriniai, jau Lietuvos populiacijai adaptuoti gyvenimo kokybės klausimynai, tokie kaip EQ 5D, SF 36, SF 12 ir pan.

9 9 Būtent šiais klausimynais Lietuvoje vertinama ir asmenų, sergančių LVN, gyvenimo kokybė, nes į Lietuvių kalbą nėra išversta ir Lietuvos populiacijai adaptuota nei vieno specifinio lėtiniam venų nepakankamumui GK klausimyno. Tuo tarpu bendriniai klausimynai negali atskleisti tikrojo konkrečios ligos ir jos sukeliamų nusiskundimų poveikio sergančiojo gyvenimo kokybei. Pasaulyje, vertinant sergančiųjų letiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybę dažniausiai naudojami šie specifiniai klausimynai CXVUQ, VEINES, AVVQ bei CIVIQ 20. Dėl optimalaus klausimų skaičiaus, gebėjimo gyvenimo kokybę įvertinti skirtingose keturiose srityse (fizinės ir psichinės sveikatos, skausmo ir socialinių ryšių), CIVIQ 20 laikomas vienu geriausiu klausimynu, vertinančiu sergančiųjų LVN gyvenimo kokybę. Taip pat kitų šalių patirtis rodo, jog šis klausimynas pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis, yra jautrus gyvenimo kokybės pokyčiams po gydymo, nėra pernelyg nukreiptas tik į ligos simptomus. Tai rodo klausimyno tinkamumą vertinant asmenų, sergančių LVN, gyvenimo kokybę. Taigi, visame pasaulyje dažniausiai naudojamas klausimynas sergančiųjų lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybei vertinti yra CIVIQ 20. Deja, šis klausimynas nėra išverstas į Lietuvių kalbą ir mūsų šalyje jis nenaudojamas. Darbo praktinė reikšmė. CIVIQ 20 gyvenimo kokybės klausimynas, jį adaptavus Lietuvos populiacijai galėtų būti naudinga priemonė įvairiuose klinikiniuose, visuomenės sveikatos, ekonominiuose ir kituose tyrimuose. Šis klausimynas galėtų būti naudojamas vertinant kasdienę sergančiųjų LVN gyvenimo kokybę, ligos ir su ja susijusių nusiskundimų bei simptomų įtaką paciento gyvenimo kokybei, analizuojant ligos sukeliamus negalavimus. Klinikinėje praktikoje CIVIQ 20 galėtų padėti nustatyti gydymo poveikį sergančiojo gyvenimo kokybei, vertinti skirtingų gydymo alternatyvų efektyvumą. Lyginant gydymo ir slaugos efektyvumą galėtų padėti įvertinti šių paslaugų naudą pacientui. Taip pat CIVIQ 20 klausimynas galėtų būti naudojams klinikiniuose vaistų tyrimuose. Šis klausimynas vertingas ir sveikatos politikoje, vertinant paslaugų efektyvumą, didinant pacientų pasitenkinimą paslaugomis. Tokie tyrimai naudingi diegiant naujus gydymo būdus, ieškant kainos poveikio atžvilgiu efektyviausios gydymo alternatyvos, skirstant PSDF lėšas, organizuojant gydymo kompensavimą.

10 10 TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tikslas adaptuoti Lietuvoje CIVIQ 20 klausimyną ir įvertinti jo psichometrines savybes lėtiniu venų nepakankamumu sergančiųjų tarpe. Uždaviniai: 1. Įvertinti CIVIQ 20 klausimyno pagrįstumą (konstrukcijos ir kriterijaus) lėtiniu venų nepakankamumu sergančiųjų tarpe. 2. Įvertinti CIVIQ 20 klausimyno patikimumą: vidinį nuoseklumą, stabilumą laiko atžvilgiu, lėtiniu venų nepakankamumu sergančiųjų tarpe. 3. Įvertinti CIVIQ 20 klausimyno jautrumą skirtingoms būklėms lėtiniu venų nepakankamumu sergančiųjų tarpe.

11 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Lėtinio venų nepakankamumo epidemiologija ir gydymas Lėtinis venų nepakankamumas (LVN) tai veninės kraujotakos sulėtėjimas ir mikrocirkuliacijos sutrikimas [58]. Sergamumas šia liga skiriasi atskirose populiacijose priklausomai nuo rizikos faktorių paplitimo, diagnostikos kriterijų tikslumo, medicininės diagnostikos bei gydymo kokybės ir prieinamumo. Nustatyti šie rizikos faktoriai: vyresnis amžius, moteriška lytis, nėštumas, artimieji sergantys LVN, nutukimas, specialybė susijusi su ortostaze. Taip pat yra keletas rizikos faktorių, galinčių turėti įtakos LVN išsivystymui ir klinikiniam pasireiškimui, kurie dar nėra gerai ištirti, tai: mityba, fizinis aktyvumas, hormonų vartojimas [6]. Nors bet koks nepakankamumas daugumai asocijuojasi su vyresniu amžiumi, tačiau epidemiologiniai klinikiniai tyrimai parodė, kad pradinių lėtinių venų nepakankamumo požymių atsiranda jau metų amžiuje, o vidutinis sergančiųjų amžius 45 metai. Deja, tai darbingo amžiaus žmonių liga. Ši liga gali pažeisti vieną ar abi kojas [43] Paplitimas Veninės kraujotakos sutrikimai yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, jie vis dar nėra laiku diagnozuojami ir dažnai nesulaukia deramo gydytojų bei pacientų dėmesio [90]. Lėtinė venų liga dažna priežastis, dėl kurios kreipiamasi į gydytoją Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Šios ligos paplitimas labai skiriasi priklausomai nuo geografinės padėties, didžiausias sergamumas stebimas Vakarų šalyse [6]. Lėtinio venų nepakankamumo požymių patiria apie pusė pasaulio populiacijos, apie ketvirtis serga venų varikoze [30]. Nustatyta, kad net iki 50 proc. į polikliniką dėl kitų priežasčių besikreipiančių žmonių turi lėtinio venų nepakankamumo požymių [43]. Vakarų Europoje bei JAV LVN serga 35,0 58,9 proc. visų gyventojų (50 55 proc. moterų ir apie proc. vyrų) [90]. Bonos studija Vokietijoje, parodė, kad 44 proc. vyrų ir 56 proc. moterų turi LVN požymių [80], visoje Europoje ja serga proc. moterų ir proc. vyrų [43]. Moterys dėl hormoninių ir fiziologinių ypatumų venų ligomis serga 5 6 kartus dažniau negu vyrai [52]. Manoma, kad kiekvienais metais visame pasaulyje lėtinių venų susirgimų padaugėja 2,6 proc.

12 12 tarp moterų ir 2,0 proc. tarp vyrų [106]. Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad tik 14 proc. suaugusiųjų neturi jokių veninės kraujotakos sutrikimų [90]. Kiek gyventojų LVN serga Lietuvoje, tikslios statistikos nėra, tačiau, remiantis Europos duomenimis, Lietuvoje faktiškai turėtų būti apie tūkst. tokių ligonių. Kauno medicinos universiteto bendrosios praktikos gydytojų duomenimis, LVN serga apie 57,2 proc. apklaustų gyventojų [54]. Lietuvoje, apklausus 5195 pacientus (2041 vyrą ir 3154 moteris), net 8 iš 10 asmenų nustatyta lėtinė venų liga, tačiau vos trečdalis iš jų yra gydomi [58]. Pagal Lietuvos Valstybinės ligonių kasos pranešimą [48] 2012 m. Lietuvoje atliktos 6544, 2013m LVN gydymo operacijos. Trofinių opų dažnis iki 5 proc. vyresniems ir 3 proc. visose amžiaus grupėse. Manoma, kad Lietuvoje ligonių, kuriems yra tropinių opų, yra du kartus daugiau nei kitose Europos šalyse [90]. Lietuvoje ligonis trofinėms opoms gydyti išleidžia nuo 200 iki 500 litų savo lėšų per metus [43]. Taigi, lėtinė venų liga Europoje, kartu ir Lietuvoje paplitusi problema. Nors dažnai manoma, kad tai tik vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau įrodyta, kad šios ligos požymiai atsiranda jau darbingo amžiaus žmonėms. Nerimą kelia ir tai, kad sergamumas šia liga nuolat auga. Nors nėra tikslių duomenų, koks sergamumas LVN yra Lietuvoje, vykdytos apklausos rodo, kad ši liga Lietuvoje gali būti netgi labiau paplitusi nei kitose Europos šalyse. Situacija yra dar prastesnė, nes Lietuvoje tik nedidelė dalis sergančiųjų LVN yra gydomo, dėl to daugėja šios ligos sukeliamų komplikacijų (tarp jų trofinių opų), o kartu didėja ir Privalomojo sveikatos draudimo fordo (PSDF) išlaidos šios ligos gydymui Priežastys ir išsivystymo mechanizmas Lėtinis venų nepakankamumas apibrėžiamas kaip veninės sistemos funkcijos sutrikimas, atsirandantis dėl venų vožtuvų nepakankamumo [56]. Jis pasireiškia veninės kraujotakos sulėtėjimu ir mikrocirkuliacijos sutrikimais [52]. LVN gali pažeisti: paviršinių, giliųjų venų sistemą ar abi venines sistemas [52, 56, 57, 58]. Dažniausia lėtinės venų ligos priežastis venų vožtuvų tikras arba santykinis (reliatyvus) nesandarumas [52]. Jei vožtuvai pažeisti, deformuoti arba vena išsiplėtusi, vožtuvai nebeuždaro kraujagyslės spindžio, ir kraujas, atsipalaidavus kojų raumenims, grįžta atgal, kaupiasi kojose. Ryškėja veninė hipertenzija, progresuoja lėtinis venų nepakankamumas [52, 56, 58 ]. Sutrikus

13 13 normaliai veninės sistemos veiklai, vystosi veninė hipertenzija [5]. Ji lemia morfologinius kapiliarinės ir limfinės mikrocirkuliacijos pokyčius [32]. Tai ilgainiui sukelia lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo simptomus ir vėlyvąsias ligos komplikacijas [5], pakanka mikrotraumos, kad atsivertų opa [90]. Sunkus LVN gali sąlygoti ir galūnės netekimą [36]. LVN priežastys kol kas dar nėra visiškai aiškios [58]. Šiandien jau išaiškinta ir kai kurių naujų duomenų apie ligos priežastis. Nustatyta, kad ši liga yra paveldima. Ją lemia kelios genų mutacijos, kurių potenciali vieta jau yra nustatyta [57, 58]. Lėtinę venų ligą skatina šie veiksniai: ilgas stovėjimas, sėdėjimas, nejudrus gyvenimo būdas, karštis [52, 57, 58, 56], vyresnis amžius, moteriška lytis, antsvoris ir nutukimas, rūkymas, lėtinis vidurių užkietėjimas, geriamųjų kontraceptikų vartojimas, buvusi giliųjų venų trombozė, cukrinis diabetas, ankštų aptemptų drabužių dėvėjimas, kelionės [57]. Apibendrinant, galima pasakyti, kad pagrindinė lėtinio venų nepakankamumo priežastis venų vožtuvų nesandarumas, atsirandantis dėl įvairių priežasčių. Laiku nepastebėtas ir negydytas venų vožtuvų nepakankamumas sukelia įvairius nemalonius simptomus, sutrikimus bei komplikacijas Simptomai ir požymiai Venų išsiplėtimas siejamas su venų sienelių pokyčiais, jų vožtuvų sandarumo mažėjimu bei veninio kraujo sąstoviu. Dėl šių priežasčių vystosi audinių hipoksija (deguonies trūkumas audiniuose) bei lėtinis uždegimas [43]. Neretai žmonės per visą gyvenimą nepatiria jokių nemalonių simptomų, išskyrus tamsiai violetinės ar mėlynos spalvos venas, kurios gali būti susiraičiusios ar mazguotos. Tačiau atsiradę simptomai būna varginantys ir nemalonūs [43]. Ligos simptomai, ypač skausmas ir sunkumo jausmas, išryškėja labai anksti [57]. LVN simptomai ir objektyvūs pakitimai priklauso nuo pažeidimo laipsnio, t.y. vožtuvų nesandarumo laipsnio, venų sienelių patvarumo, blauzdos raumenų aponeurozių siurblio funkcijos, paviršinių bei perforuojančių venų ir jų vožtuvų būklės, kiek laiko jau yra LVN, bendros ligonio būklės, ūgio, svorio, gyvenimo būdo, darbo pobūdžio [90]. Liga ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais, o jos pradžią ir trukmę nustatyti sunku. Kojų venos paprastai išsiplečia anksčiau, nei atsiranda negalavimai. Liga vystosi ir sunkėja iš lėto, dėl to žmonės,,pripranta prie simptomų ir labai dažnai neišsako jų gydytojui. Šie veiksniai

14 14 lemia tai, kad tik maža dalis žmonių pradedama gydyti laiku. Nepastebėta liga progresuoja, pasėkmės būna vis sunkesnės, o gydymas sudėtingesnis ir ženkliai brangesnis [90]. Lėtinė venų liga vystosi laipsniškai, pereidama tam tikras stadijas fazes. Iš pradžių sergantieji jaučia kojų sunkumą, blauzdų deginimą, kojos naktimis pabrinksta (vaikštant edemos sumažėja), vargina mėšlungis [58, 57, 56], kojų dilgčiojimą, skausmą, tvinkčiojimą, odos perštėjimą, kojų nuovargį, neramumą [5]. Pradiniai simptomai stiprėja ilgiau pabuvus vienoje padėtyje, atšilus orams pavasarį, vasarą [43], o palengvėja ilsintis ir/ ar pakėlus kojas [5]. Ilgainiui kojų skausmas, tinimas stiprėja ir tik vėliau pradeda ryškėti varikozinis paviršinių venų išsiplėtimas, kojos pabrinkusios būna nuolat, atsiranda trofinių odos pakitimų (oda tampa plona, lygi, blizganti, išnyksta kojų, ypač blauzdų plaukuotumas). Tokia oda esti lengvai pažeidžiama, žaizdos sunkiai ir ilgai gyja, formuojasi opos [58, 57, 56], gali vystytis tromboflebitas [43]. Sergant lėtine kojų venų liga padidėja tromboflebito, venų trombozės bei plaučių embolijos pavojus [58, 57]. Galima išskirti tris ligos stadijas: I stadija: kojų sunkumas, nuovargis, tirpimas,,,skruzdžių bėgiojimo jausmas, patinimas, mėšlungis. II stadija: odos pakitimai telangiektazės, retikulinės venos, venų varikozė, edema, pigmentacija, lipodermatosklerozė, skaumas. III stadija: trofinės opos [43]. Užsienio šalyse ypač populiari CEAP lėtinio venų nepakankamumo klasifikacija (7 priedas), besiremianti klinika, etiologija, anatomija ir patofiziologija [52]. Klinikinėje jos dalyje nurodoma, ar liga asimptominė, ar pasireiškia kokiais nors simptomais (sunkumo jausmas kojose, odos niežulys ir pan.). Etiologinėje nustatoma, ar venų liga įgimta, pirminė ar antrinė. Anatominėje pažeistos paviršinės, giliosios, perforuojančios venos ar yra minėtų pažeidimų derinys. Patofiziologinėje dalyje nurodoma venų disfunkcijos priežastis: refliuksas, obstrukcija, ar abiejų veiksnių derinys [44]. Tačiau Lietuvoje ši klasifikacija nėra paplitusi ir plačiai nenaudojama. Ligos simptomų stiprumas taip pat gali būti vertinamas VVCSS (Varicose Venous Clinical Severity Score) instrumentu [60]. Juo vertinami klinikiniai simptomai [15]. Instrumentas paremtas devynių pagrindinių ligos simptomų: skausmo, varikozinių venų, edemos, odos

15 15 pigmentacijos, uždegimo, šiurkštumo, opų (skaičius, būklė, dydis) vertinimu [50]. Tačiau šis instrumentas taip pat Lietuvoje nėra oficialiai ir plačiai naudojamas. Būdingiausi venų nepakankamumo simptomai: apsunkusios, pavargusios, ypač vakare, kojos [57]; kojų skausmas, deginimas ar mėšlungis [90, 58, 57, 56, 52]; niežėjimas [58, 57, 56]; nuolatinis varginantis diskomfortas, sunkumo jausmas stovint, sėdint; paviršinių venų išsiplėtimas, mazgai; apatinės galūnės patinimas (edema); rudos pigmentinės dėmės, opos;,,skruzdžių bėgiojimo jausmas, niežėjimas [90]. greitas kojų nuovargis [52]. Tyrimuose lyginant varikozių sukeltus vyrų ir moterų simptomus, vyrai dažniausiai skundėsi niežėjimu, o moterys sunkumu, tempimu, skausmu ir niežėjimu [90]. Būdinga, kad simptomai ir nemalonūs pojūčiai sustiprėja ilgiau pastovėjus, pavaikščiojus ar pasėdėjus. Lėtinės venų ligos simptomai taip pat paryškėja dienos pabaigoje, ilgiau pabuvus vienoje padėtyje, karštoje aplinkoje [52]. Apžiūrint lėtine venų liga sergantį pacientą nustatomi šie ligos požymiai: telangiektazės, retikulinės venos; varikozinės venos; edema; odos pakitimai; neužgijusios ar užgijusios opos [52, 56, 57, 58 ]. Objektyviai įvertinti venų būklę ir kraujotaką padeda ultragarsinis doplerio tyrimas [52]. LVN simptomus jaučia apie 50 proc. bendros populiacijos. Ligos simptomai, ypač skausmas ir sunkumo jausmas, išryškėja labai anksti [56]. Palyginti ankstyvųjų ligos stadijų požymiai telangiektazės ir retikulinės venos atsiranda daugiau nei 80 proc. pacientų. Varikozinis kamieninių venų išsiplėtimas atsiranda proc. moterų ir proc. vyrų. Lėtinės opos išsivysto 1 proc. visos populiacijos. Tik 50 proc. opų pagydoma per 4 mėnesius [56, 57]. Deja, net trys ketvirtadaliai sergančiųjų lėtine venų liga negydomi [57]. Negydant gali kilti pavojingų komplikacijų venų uždegimas, egzema, tromboembolija. Sutrikus odos mitybai

16 16 galutinai, ji išplonėja, atsiveria sunkiai gyjančios opos, gali kraujuoti iš išsiplėtusių veninių mazgų, o retais atvejais atsirasti ir piktybinių pakitimų. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kad kuo greičiau būtų galima gauti racionalią pagalbą [56]. Pagrindinės LVN komplikacijos: Kojų diskomforto simptomus sukelta veninė hipertenzija apatinių galūnių raumenų ir fascijų struktūrose. Varikozinės venos ne tik kosmetinė problema, bet ir svarbus veninės hipertenzijos požymis. Kojų edema dėl pažeistos kapiliarų membranos kojos ima tinti. Paviršinių venų pažeidimui būdingas epizodinis kulkšnių tinimas, o edema virš jų rodo pažeistas giliąsias venas. Negyjančios opos paprastai būna aplink vidinę kulkšnį, nes šioje srityje veninis spaudimas didžiausias dėl stambių perforuojančių venų [5]. Trofinės opos dažniausia komplikacija, dėl kurių galima susirgti infekcine liga, pavyzdžiui, rože [90, 43]. Lipodermatosklerozė apatinių galūnių odos pokyčiai vystosi dėl kapiliarų proliferacijos, riebalų nekrozės, odos ir poodinio sluoksnio audinių fibrozės. Oda tampa paraudusi ar rudos spalvos dėl hemosiderino sankaupų [5]. Viena pavojingiausių būklių kojų venų tromboflebitas (išsivysto uždegimas aplinkiniuose audiniuose, venoje susidaro krešulys) [90, 43]. Ypač pavojinga komplikacija giliųjų venų trombozė bei galima pasėkmė plaučių arterijos tromboembolija [90, 43]. Taigi, pirmieji LVN simptomai yra kojų sunkumas, deginimo jausmas, mėšlungis, kojų nuovargis. Vėliau pasireiškia skausmas, tinimas, atsiranda išsiplėtęs venų tinklas ar mazgai. Negydant vystosi tolesni audinių pažeidimai, kurie sukelia komplikacijas opas, įvairius uždegiminius procesus Gydymas ir profilaktika Ankstyvas lėtinės venų ligos diagnozavimas ir gydymas padeda išvengti vėlesnių sunkių komplikacijų, todėl ypač svarbu kuo anksčiau nustatyti šią patologiją ir laiku pradėti gydyti [57]. Gydant siekiama sumažinti venų kraujo spaudimą, slopinti infekciją ir uždegimą, gerinti

17 17 deguonies tiekimą odos ir poodžio audiniams, skatinti trofinius reparacinius procesus [52]. Tad gydant LVN siekiama mažinti ar šalinti ligos simptomus ar bent sulėtinti jos progresavimą [58, 57, 56]. Svarbiausias LVN gydymo tikslas yra gyvenimo kokybės pagerinimas [14]. Lėtinė venų liga gydoma ilgai, kompleksiškai ir pakopomis. Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, ligos fazes, komplikacijų ir gali būti konservatyvus ar chirurginis [52, 58]. Konservatyvus lėtinės venų ligos gydymas apima medikamentinį, kompresinį [52, 57, 56] bei bendro pobūdžio priemones [57, 56]. Medikamentinis gydymas taikomas esant bet kokio sunkumo laipsnio LVN. Plačiai vartojami geriamieji preparatai, tepalai ir geliai, kurie pagerina kojų veninę kraujotaką, sumažina tinimą, sunkumą, skausmą, padeda apsisaugoti nuo sunkių šios ligos komplikacijų [90]. Kompresinės priemonės stipriai suspaudžia galūnę, kartu paviršines venas (pagerėja veninio kraujo nuotėkis į giliąsias venas) ir audinius [58]. Nors konservatyvus gydymas gali sumažinti pacientų jaučiamą diskomfortą ir sulėtinti ligos progresavimą, tačiau negali išgydyti ir pašalinti ligos priežasties [79]. Maždaug vienam trečdaliui sergančiųjų lėtiniu venų nepakankamumu reikalingas intervencinis venų gydymas [94]. Chirurginis LVN gydymas laikomas auksiniu standartu [81]. Jis įprastai apima pažeistų kraujagysių perrišimą ar jų pašalinimą (išpjovimą) [102, 22]. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo išrastos ir imtos taikyti minimaliai invazyvios intraveninės operacijos kaip alternatyva chirurginiam venų varikozės gydymui [22, 105]. Trys pagrindinės naujosios minimaliai invazyvios LVN operacinio gydymo procedūros tai lazerinis gydymas, radioažnuminis gydymas, skleroterapija [73]. Dažniausiai iš naujų procedūrų taikomas lazerinis gydymas [15]. Siekiant išvengti LVN išsivystymo bei jos progresavimo būtina laikytis šių profilaktikos priemonių: nesimaudyti karštoje vonioje, nesikaitinti ilgai saulėje, palaikyti normalų kūno masės indeksą, sportuoti ir sveikai maitintis [43, 52, 58], nevilkėti stipriai aptempiančių, spaudžiančių drabužių, dėvėti patogią avalynę su ne aukštesne nei 5 cm pakulne [43, 58, 90], ilgai nestovėti ar nesėdėti vienoje vietoje, nesėdėti sukryžiavus kojas [43, 52, 90], nerūkyti [43; 90], ilsėtis ir miegoti truputį pakeltomis kojomis [58]. Taigi, lėtinio venų nepakankamumo gydymas yra kompleksinis. Labai svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau, dar ligai nepažengus. Tik taip bus išvengta ligos progresavimo bei komplikacijų, maksimaliai išsaugota bei pagerinta sergančiųjų gyvenimo kokybė.

18 Gyvenimo kokybės apibrėžimas ir vertinimas Gyvenimo kokybė tai plati sąvoka, apimanti ir fizinę žmogaus sveikatą, ir psichologinę būseną, nepriklausomumą, socialinius santykius, asmenines pažiūras, tikėjimą bei aplinką [104] m. PSO pasiūlė tokį gyvenimo kokybės apibrėžimą: gyvenimo kokybė tai individo savos pozicijos gyvenime suvokimas, jo tikslų, lūkesčių, interesų bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena [104, 51]. Subjektyvioji sveikatos būklė ar sveikatos sąlygota GK apima įvairius simptomus: skausmą, fiziologinius duomenis (kraujo spaudimą,gliukozės koncentraciją kraujyje), fizinę būklę (vaikščiojimą, judrumą), jutimo funkcijas, lytinį aktyvumą, negalią, fizinius trūkumus, pažinimo funkciją bei emocinę būklę depresiją, nerimą ar priešingai teigiamus pojūčius, suvokimą apie savo esamą ir būsimą sveikatą; pasitenkinimą sveikatos priežiūra [63]. Klinikinėje praktikoje dažniau vartojamas terminas sveikatos sąlygota (su sveikata susijusi) GK, apibūdinama kaip integrali fizinė, psichologinė, emocinė ir socialinė paciento būsena, paremta jo subjektyviaisiais pojūčiais. Akcentuojama, kad pagrindinės sveikatos sąlygotos GK dalys yra psichologinė, socialinė, fizinė ir dvasinė gerovė [78, 88, 89]. Medicinoje priimta gyvenimo kokybę nagrinėti siauresne prasme, apsiribojant tais jos aspektais, kurie tiesogiai susiję su tiriamų žmonių sveikata. Kadangi sveikatos priežiūros darbuotojus mažiau domina kiti gyvenimo kokybės aspektai, ne taip labai susiję su sveikata ar jos priežiūra, pvz., pajamos ar aplinkos kokybė, vartojamas terminas su sveikata susijusi gyvenimo kokybė [100, 39]. Gyvenimo kokybė yra svarbus visuomenės sveikatos veiksnys. Jos užtikrinimas ir gerinimas yra vienas iš Lietuvos sveikatos programos [26], Lietuvos metų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos [25] tikslų. GK vertinimui naudojami klausimynai sudaromi remiantis skirtingais GK apibrėžimais, modeliais. Nors vieningos nuomonės ir nėra, GK tyrėjai sutaria, kad visi GK tyrimų instrumentai turėtų matuoti tiriamojo fizinę būklę, psichologinį gerbūvį, bendravimą su kitais žmonėmis ir kasdienę veiklą [72]. Fizinis gerbūvis apima intervalą nuo specifinių simptomų sukelto diskomforto iki žvalumo ar bendro pasitenkinimo savo sveikata. Psichinis gerbūvis tai nerimo, depresijos bei pykčio nebuvimas, geros emocijos ir pasitenkinimas socialine parama [34].Kai kurie autoriai kaip atskirą sritį siūlo įtraukti skausmo įvertinimą [74,99].

19 19 Individų ir jų grupių GK įvertinimui yra naudojami klausimynai [34]. Jie plačiai naudojami norint įvertinti ligos poveikį asmens gyvenimui [1]. Gyvenimo kokybės klausimynai skirstomi į tris pagrindines grupes: Visuminiai (globalūs) Generiniai (bendrieji) Specifiniai [95]. Visuminiai klausimynai vertina GK plačiausiu ir bendriausiu būdu. Tai gali būti vieno klausimo klausimynas, skalė, kuri vertina bendrą paciento gyvenimo kokybę [95]. Bendriniai klausimynai leidžia įvertinti universalius sveikatos aspektus, turinčius įtakos GK, bei leidžia palyginti skirtingų grupių GK [42]. Bendriniai klausimynai sveikatos priežiūroje apibrėžia ligos ar simptomų įtaką paciento gyvenimui. Jie matuoja bendrą sveikatos aspektų ir sričių spektrą, kurie yra taikomi plačiai ir įvairiai apibūdinti populiacijos būklę ir dažniausiai apima šias sferas: psichinę, fizinę ir socialinę būklę, yra tinkami visos populiacijos GK vertinti [95]. Bendriniai GK tyrimo klausimynai dažniausiai naudojami epidemiologinių tyrimų metu, tačiau tinka ir įvairioms pacientų grupėms tirti bei įvairioms ligoms ir būklėms palyginti. Dažniausiai naudojami bendriniai GK tyrimo instrumentai: Sickness Impact Profile (SIP), Nottingham Health Profile (NHP), Medical Outcomes Study Short Form 36 (SF-36), European quality of life (EQ-5D), World Health Organization quality of life 100 (WHOQOL-100) [72]. Specifiniai klausimynai yra skirti pacientų, sergančių tam tikromis ligomis, GK tyrimui. Bendrojo pobūdžio klausimynai puikiai įvertina bendrą žmogaus būklę, tačiau nėra pakankamai jautrūs specifiniams sutrikimams, atsirandantiems sergant tam tikromis ligomis arba lyginant skirtingus gydymo metodus, todėl tam tikroms ligoms tirti kuriami specifiniai klausimynai [31]. Specifiniai klausimynai skirti kokios nors vienos ligos ar būklės (dusulio, skausmo, silpnumo) intensyvumui išmatuoti, vertinti funkcijos sutrikimus (miego, darbingumo). Daugeliui ligų yra sudaryti specifiniai klausimynai, skirti tik tam tikra liga sergančiųjų vertinimui [87]. Specifinių ligai instrumentų yra geresnis turinio pagrįstumas, klausimyno specifiškumas bei jautrumas. Tačiau šie klausimynai negali būti naudojami norint palyginti sergančiųjų tam tikra liga ir bendros populiacijos (kontrolinės ir tiriamųjų grupių) GK [95]. Jie yra svarbūs vetinant ekonominę ligos naštą, taip pat naudingi vertinant sveikatos priežiūros priemonių poveikį sergančiųjų gyvenimo kokybei [35].

20 20 Bendriniai klausimynai nesukurti nustatyti specifinių ligos aspektų įtakai GK, kurie dažnai yra esminiai vertinant tam tikros ligos įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei [95]. Bendrojo pobūdžio klausimynai geriau apibūdina bendrą GK bei jos pokyčius, o specifiniai tam tikrai ligai subtilesnį ligos poveikį GK [31]. Renkantis, kokį klausimyną naudoti būtina atsižvelgti į tyrimo tikslą ir uždavinius, metodiką ir praktinius tyrimo apribojimus [95]. Tačiau vertinant sergančių konkrečia liga pacientų GK ir neturint tikslo jos palyginti su bendros populiacijos GK visuomet daug naudingiau rinktis ligai specifišką instrumentą Lėtinis venų nepakankamumas ir gyvenimo kokybė Lėtinis venų nepakankamumas tai svarbi klinikinė būklė, turinti svarbias epidemiologines bei socialines ekonomines pasėkmes. Vakarų šalyse, dėl didelio šios ligos paplitimo, jos diagnozavimo bei gydymo išlaidų, prarastų darbo valandų ir įtakos sergančiųjų gyvenimo kokybei ligos kaina yra gerai žinoma [2]. Venų varikozės gydymas yra didelė finansinė ir darbinė našta nacionalinei sveikatos sistemai [53]. Pacientų savo sveikatos suvokimo vertinimas vis dažniau naudojamas tiriant gydymo poveikį, ypač tarp sergančiųjų lėtinėmis ligomis [64]. Pacientų pasitenkinimas, apimantis simptomų sumažėjimą ir GK pagerėjimą yra laikomi vis svarbesniais gydymo rezultatų rodikliais, ypač tarp sergančiųjų LVN, kur pacientų mirtingumas yra žemas [21]. Šiuolaikinėje flebologijoje LVN įtakos sergančiojo kasdieninei veiklai analizė, gydymo ryšio su gyvenimo kokybe vertinimas tapo ypač svarbus [16]. LVN tai būklė, sukelianti žymius somatinius simptomus, kurie savo ruožtu gali turėti įtakos psichologiniams sutrikimams ir socialinės funkcijos sunkumams. Dar visai neseniai vertinant gydymo įtaką sergančiųjų gyvenimui visas dėmesys buvo skiriamas funkcinei būklei ir fizioterapijos poveikiui fiziniam pasirengimui. Intensyvi gyvenimo kokybės tyrimų plėtotė medicinos moksluose suteikė galimybę vertinti GK asmenims, sergantiems lėtine venų liga. Tai naudingas diagnostinis metodas, padedantis nustatyti ligos sunkumą bei gydymo poveikį [36]. Lėtinis venų nepakankamumas paliečia apie 50 proc. vakarų šalių gyventojų ir yra susijęs su prastesne gyvenimo kokybe [76]. Įrodyta, kad sergančiųjų LVN asmenų gyvenimo kokybė visame pasaulyje yra sutrikdyta ir prastesnė nei bendroje populiacijoje [85].

21 21 Matoma venų varikozė yra susijusi su prastesne sergančiųjų GK [53]. Be pablogėjusio kosmetinio vaizdo, kuris gali turėti įtakos psichologiniam diskomfortui, LVN simptomai yra skaudančios, pavargusios, neramios kojos, nepatogumas, patinimas bei mėšlungis. Galimos LVN komplikacijos: egzema, lipodermatosklerozė, tromboflebitas, veninės opos. Tad nenuostabu, kad asmenų, sergančių LVN, gyvenimo kokybė yra ženkliai suprastėjusi dėl varikozinėmis venomis išvagotų kojų, kitų ligos simptomų bei komplikacijų [62]. Gyvenimo kokybės tyrimai parodė, kad lėtinės venų ligos susijusios su padidėjusiu skausmu, sumažėjusiomis fizinėmis funkcijomis ir judrumu, padidėjusia depresija bei socialine izoliacija [86]. Venų išsiplėtimas dažnai yra diskomforto, skausmo, darbingumo sumažėjimo, neįgalumo ir pablogėjusios su sveikata susijusios gyvenimo kokybės priežastis [36]. Nustatyta, kad sunkėjant lėtinės venų ligos formai (remiantis CEAP klasifikacija) blogėja ir sergančiųjų gyvenimo kokybė [67, 65]. Taip pat esant didesniam skaičiui ligos simptomų ir nusiskundimų, GK tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos srityse yra prastesnė. Asmenų, kurie patiria dilgčiojimą, mėšlungį, neramių kojų požymius, tinimą, sunkumą, gyvenimo kokybė fizinės sveikatos srityje yra prastesnė, nei tų, kurie šių simptomų nejaučia. Prastesnė GK psichinės sveikatos srityje susijusi su tais pačiais simptomais [21]. Tarp asmenų, sergančių lėtine venų liga, vyresnis amžius, anksčiau buvusios paviršinių ir giliųjų venų trombozės yra susiję su prastesne gyvenimo kokybe (naudojant SF-12 klausimyną). Tuo tarpu naudojant specifinį ligai CIVIQ 20 klausimyną, nustatyta, kad prastesnė gyvenimo kokybė yra susijusi su vyresniu amžiumi, anksčiau buvusia paviršinių venų tromboze bei didesniu kūno svoriu [67]. Nustatyta, kad esant venų opoms dėl lėtinio venų nepakankamumo, respondentų GK (naudojant tiek SF 12, tiek CIVIQ 20 klausimynus) yra reikšmingai prastesnė, nei jų nesant [66]. Opos, ypač lėtinės, pasikartojančios, labiau paplitusios tarp mažas pajamas gaunančių pacientų. Tai rodo, kad gerinant pacientų priežiūrą ir chirurginį gydymą, siekiant pagerinti opų gijimą bei sumažinti jų pasikartojimą, pagerėtų sergančiųjų GK [24]. JAV atliktas tyrimas parodė, kad prastesnė sergančiųjų LVN gyvenimo kokybė taip pat yra susijusi su žinių trūkumu apie jų ligą, patiriamu diskomfortu, skausmu ir nepatogumais. Respondentai nurodė, kad šeimos, draugų bei artimųjų parama yra ypač svarbi padedant jiems susidoroti su liga [103].

22 22 Lėtinio venų nepakankamumo gydymas sumažina simptomų pasireiškimą, komplikacijų dažnį bei pagerina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [76]. Gydant varikozinius pacientus, nustatyta, kad tiek lazerinis gydymas, tiek skleroterapija bei operacinis gydymas yra reikšmingai susiję su pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimu po gydymo [76]. Taip pat nustatyta, kad kompresinių kojinių bei specialių vidpadžių naudojimas padeda pagerinti LVN sergančiųjų gyvenimo kokybę [93]. Venų varikozės gydymas padeda pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bent vieneriems metams [53]. Taigi lėtinis venų nepakankamumas neabejotinai turi neigiamą įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei. Dėl jo ne tik sumažėja asmens darbingumas, bet ir suprastėja psichologinė būsena, socialinis funkcionavimas. Ligos simptomų pasireiškimo stiprumas, komplikacijų ir nusiskundimų kiekis tiesiogiai susiję su prastesne GK. Tuo tarpu, įrodyta, kad gydymas efektyviai pagerina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Tačiau tam, kad GK būtų įvertinta tiksliai ir patikimai, reikalingas ligai specifinis ir tiramosios populiacijos kultūrai adaptuotas klausimynas Gyvenimo kokybės klausimynų psichometrinių savybių vertinimas Kiekvienas mokslininkas, nagrinėjantis su sveikata susijusią gyvenimo kokybę arba subjektyviai vertinamą sveikatos būklę, susiduria su problema, kokį klausimyną pasirinkti, kaip rasti tinkamiausią konkrečiam tyrimui ir kaip interpretuoti gautus duomenis. Nemažą painiavą sukelia angliška terminologija, apibūdinanti klausimynų savybes [34]. Visi tyrimuose naudojami gyvenimo kokybės klausimynai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, jų psichometrinės savybės turi būti tinkamos. Stambiausios ir dažniausiai literatūroje aprašomos psichometrinių savybių grupės yra pagrįstumas, patikimumas ir jautrumas. Kiekviena jų dar skirstoma į smulkesnes grupes (1 pav.). Klausimyno pagrįstumas naudojamas siekiant nustatyti ar klausimynas vertina tikrai tai, kam vertinti ir buvo sukurtas, ar jis atitinka savo paskirtį. Klausimyno patikimumas atspindi matavimų tikslumą ir pastovumą. Jautrumas apibūdina ar klausimynas geba aptikti skirtingas respondentų būkles ar jų pasikeitimą po tam tikro laikotarpio. Literatūroje rekomenduojama naudoti standartizuotus klausimynus, verstus iš originalo kalbos ir adaptuotus tikslinei kultūrai, laikantis metodologinių nuorodų [83]. Mechaninis verstų klausimynų taikymas neužtikrina patikimų duomenų surinkimo ir patikimų tyrimo išvadų. Turėtų būti verčiama klausimo esmė, o ne tekstas pažodžiui [47]. Vargu, ar vyresnio amžiaus Lietuvos

23 23 kaimo gyventojas atsakytų į klausimą, ar labai jis pavargsta, laisvalaikiu žaisdamas kėgliais ar golfą [34]. 1 pav. Klausimynų psichometrinės savybės. Dauguma GK tyrimo instrumentų buvo sukurti Anglijoje ir JAV, todėl juos būtina tiksliai ir suprantamai išversti iš anglų kalbos. Klausimyną turėtų versti mažiausiai du vertėjai. Vienas arba du vertėjai turėtų versti klausimyną iš anglų kalbos į lietuvių atskirai vienas nuo kito, vėliau savo vertimus suderinti. Vertėjai turėtų gerai suprasti verčiamą dokumentą bei žmonių grupę, kuri bus tiriama. Keleto žmonių (mažiausiai 4), atstovaujančių kontingentui, kuriam ruošiamas GK tyrimo instrumentas, paprašoma perskaityti ir pakomentuoti išverstą klausimyną. Jie skaito dokumentą savo gimtąja kalba ir nežino, kaip buvo sudaryti klausimai anglų kalba. Pagal šios grupės pastabas klausimynas taisomas ir atiduodamas atgalinam vertimui iš lietuvių kalbos į anglų. Šį darbą atlieka kitas vertėjas, kuris žino, kam klausimynas bus naudojamas, tačiau nėra matęs jo originalo kalba. Originalusis ir verstasis iš lietuvių kalbos į anglų kalbą klausimynai sulyginami. Radus neatitikimų, šis procesas kartojamas tol, kol paruošiamas tikslus, aiškus ir priimtinas klausimyno variantas. Prieš taikant klausimyną visam kontingentui, atliekamas bandomasis tyrimas nedidelėje žmonių grupėje ir neaiškūs klausimai dar kartą koreguojami (kultūrinė adaptacija) [91]. Visas klausimyno vertimo ir kultūrinio adaptavimo procesas privalo būti dokumentuojamas [69]. Tik laikantis šių taisyklių klausimyno vetimas bus laikomas pilnaverčiu.

24 24 GK klausimynai, kuriais naudojantis nustatomos populiacinės GK normos, turėtų atitikti šiuos reikalavimus: turėtų apimti kuo daugiau GK sričių; būti lengvai užpildomi; turėti tam tikras psichometrines ypatybes; klausimynas turėtų būti tinkamas tarptautiniams bei klinikiniams GK tyrimams [4]. Taigi, norint naudoti iš orginalo kalbos išverstą klausimyną nepakanka tik pažodinio vertimo. Tam, kad būtų įsitikinta, kad instrumentas yra patikimas, būtina įvertinti jo psichometrines savybes Klausimynų psichometrinių savybių rūšys Patikimo ir tinkančio gyvenimo kokybės tyrimams klausimyno parengimas yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja daug laiko, pastangų ir, žinoma, lėšų, todėl geriau naudoti jau sukurtus klausimynus [34]. Kalbinė klausimyno adaptacija reiškia ne tik formalų gramatinį vertimą, bet ir klausimyno pirminių indikatorių tinkamumo naujoje kultūroje ekspertinį įvertinimą. Minėtą tinkamumą užtikrina tik specialios metodinės technikos [71]. Kokio nors klausimyno panaudojimo galimybės įvairiomis aplinkybėmis nustatomos palaipsniui, remiantis loginėmis sąsajomis tarp jo turinio ir vertinamo reiškinio, tarp klausimyno skalių įverčių ir kitais metodais gautų matavimų duomenų. Taip pat atsižvelgiama į įverčių skirtumus, lyginant žinomas (pvz., psichikos ir somatinių ligonių) grupes arba tiriant tuos pačius asmenis skirtingu laikotarpiu (pvz., iki gydymo ir baigus gydymą) [100,10,68,102,12,40]. Būtina psichometrinių tyrimų dalis klausimyno stabilumo ir pagrįstumo įvertinimas [76]. Paprastai vertinamos šios psichometrinės GK tyrimo instrumento savybės: praleistų atsakymų procentas visiems klausimynams; respondentų, atsakiusių mažiau nei į 50 proc. anketos klausimų, skaičius; klausimynų be loginių nesutapimų procentas; statistiškai reikšmingi klausimyno stabilumo duomenys; daugumos klausimų koreliacija turėtų būti stipresnė su ta sritimi, kuriai jie priklauso ir silpnesnė su kitomis sritimis [4].

25 25 Gyvenimo kokybės klausimynas turi atitikti jam keliamus psichometrinius reikalavimus [83]. Klausimynas privalo pasižymėti šiomis pakankamomis psichometrinėmis charakteristikomis: turinio pagrįstumas, stabilumas (vidinis nuoseklumas, stabilumas laiko atžvilgiu), jautrumas [64]. 1. Pagrįstumas (angl. validity) tai klausimyno patikimumas pagrindinėms charakteristikoms įvertinti, kurias numatoma tirti. Tai instrumento tinkamumo matas, rodantis, ar klausimynas atitinka savo paskirtį [13], ar vertina tai, ką norima juo vertinti [28, 27, 68]. Klausimynas pagrįstas tik tuo atveju, jei matuoja tai, kam ir buvo sukurtas matuoti [95]. Terminas pagrįstumas apibūdina ne tiek paties klausimyno savybę, bet, jį naudojant, daromų išvadų pagrįstumą. Nereikėtų klausimyno, skalės vertinti tinkama, pagrįsta apskritai. Tiksliau būtų vertinti, ar tinkamai (pagrįstai) pasirinktas klausimynas konkrečiam moksliniam tyrimui, ar pagrįstas surinktų duomenų interpretavimas. Remiantis to paties instrumento, naudoto skirtingomis aplinkybėmis, rodmenimis, galima padaryti išvadas, kurių pagrįstumą dar reikia įrodyti [68]. Pagrįstumas nusako įrodymų, kuriais galima pagrįsti anketavimo duomenimis paremtas išvadas, kilmę [34]. Pagrįstumas skirstomas į tyrimo ir matavimo pagrįstumą Matavimo pagrįstumas matavimo kokybės apibūdinimas, rodantis, ar tikrai išmatuojama tai, kas norima išmatuoti. Matavimo pagrįstumas skirstomas į turinio, konstrukcijos ir kriterijaus pagrįstumą Turinio (angl. content validity) pagrįstumas matas, kuriuo matuojami visi tiriamojo reiškinio dėmenys. Norint sukurti tinkamą GK instrumentą, būtina siekti, kad jis aprėptų visus svarbiausius aspektus. Tiriant GK, būtina vertinti kasdieninę, darbinę asmens veiklą, santykius šeimoje, socialinius santykius ir t. t. [55]. Reikia įsitikinti, kad egzistuoja aiškus logiškas ryšys tarp klausimyną sudarančių klausimų bei vertinamo reiškinio (pvz., gyvenimo kokybės). Nuspręsti, ar jo turinys atitinka tyrimo objektą, turi potencialūs vartotojai - tyrėjai. Be to, svarbu, ar šis apibrėžimas yra gerai žinomas, ar galima logiškai jį susieti su klausimyną sudarančiais klausimais [68] Konstrukcijos pagrįstumas (angl. construct validity) matavimo ir teoriško tiriamojo reiškinio modelio standarto atitikimas [55]. Vidinė (loginė) klausimyno struktūra turi atitikti klausimynu vertinamos sudėtingos sąvokos teorinę struktūrą [68,12]. Konstrukcijos pagrįstumas tikrina kokią konstrukciją ar charakteristiką skalė vertina [27]. Pirmiausiai bandoma nustatyti, ar teisingai parinktas teorinis GK modelis, vėliau tikrinama, ar sudaryta GK vertinimo

26 26 skalė jį atitinka. Konstrukcijos pagrįstumas tiesiogiai neišmatuojamas ir tik ilgalaikė įvairių duomenų analizė jį patvirtina arba paneigia [55]. Dabar konstrukcijos pagrįstumas vis dažniau nagrinėjamas statistinės analizės metodais: faktorine analize, klasterine analize. Jas atlikus, galima nustatyti, ar klausimų grupė apima tą pačią sąvoką, ar keletą skirtingų, taip pat patikrinti, ar klausimyno loginė struktūra atitinka vertinamo reiškinio įsivaizduojamą teorinę struktūrą [68,12]. Konstrukcijos tinkamumo vertinimas atliekamas naudojant konvergencijos tinkamumą ir diskriminantinį (divergencijos) tinkamumą [27] Konvergentinis pagrįstumas rodo, kaip tarpusavyje koreliuoja tos pačios srities ar giminingų sričių klausimai (pvz.: fizinė ir nepriklausomumo arba psichologinė ir dvasingumo sritys) [55] Diskriminantinis pagrįstumas nustatomas, įvertinus ryšius tarp skirtingų sričių klausimų ar tarpusavyje nesusijusių sričių. Jei GK tyrimo metodika parengta tinkamai, koreliacija tarp skirtingų sričių klausimų turėtų būti silpnesnė nei srities viduje [55] Kriterijaus pagrįstumas (angl. criterion validity) rodo, ar gauti GK klausimyno tam tikros srities vertinimai atitinka standartą [55], ar skalė vertina tinkamai atsižvelgiant į kitus prasmingus kriterijus (demografinės ir psichografinės savybės ir ar atitinkamas vertinimas) [27]. Jis skirstomas į konkurencinį ir prognozuojamąjį [55, 33] Konkurencinis kriterijaus pagrįstumas (angl. concurrent validity) rodo matavimo ir tam tikro standarto atitikimą tuo pačiu laiko momentu. Tiriant GK, konkurencinis kriterijaus pagrįstumas vertinamas ieškant sąsajų tarp skirtingų metodikų giminingų sričių [55]. Alternatyvus klausimynas, su kuriuo lyginamas naujasis prilyginamas,,auksiniam standartui [33]. Jei bandomojo klausimyno įverčiai stipriai koreliuoja su kito instrumento, kuriuo vertinama ta pati sąvoka, įverčiais ir silpnai koreliuoja su logiškai netapataus (vertinančio skirtingą sąvoką) instrumento įverčiais, daroma išvada, kad klausimyno struktūra atitinka tiriamą sąvoką [100, 12, 68, 11, 40] Prognozuojamasis kriterijaus pagrįstumas tai galimybė numatyti matavimo standartą (pvz.; intelekto testo naudojimas profesinei karjerai numatyti) [55] Tyrimo pagrįstumas tai tyrimo apibūdinimas, rodantis nustatytų tirtos žmonių grupės dėsningumų tikrumą ir tinkamumą visai populiacijai. Tyrimo pagrįstumas skirstomas į vidinį ir išorinį.

27 Vidinis tyrimo pagrįstumas (angl. internal validity) tai tyrimo apibūdinimas, rodantis tirtos grupės nustatytų dėsningumų tikrumą Išorinis tyrimo pagrįstumas (angl. external validity) tai tyrimo apibūdinimas, rodantis, ar dėsningumai, nustatyti tiriant tam tikrą asmenų grupę, tinka visai populiacijai [55]. 2. Patikimumas (angl. reliability) tai matavimo kokybės apibūdinimas, rodantis, kaip kartotinių matavimų reikšmės išsidėsto apie medianą [55]. Klausimyno patikimumas atspindi matavimų tikslumą ir pastovumą [37]. Jei matavimų reikšmės yra panašios į medianos, vadinasi, matavimų stabilumas yra didelis [55]. Bet kokio matavimo instrumento patikimumas rodo matavimo tikslumą, t.y. rodo, kiek stabilūs yra pakartotinio tyrimo metu gauti dominančio reiškinio įverčiai. Klausimynų patikimumą galima patikrinti keliais būdais [34]. Patikimumas vertinamas vidiniu nuoseklumu (angl. internal consistency) ir stabilumu laiko atžvilgiu (angl. reproducibility) testo-retesto ( angl. test-retest reliability) metodu [31] Klausimyno vidinis nuoseklumas rodo jį sudarančių klausimų homogeniškumą, t.y., kaip stipriai koreliuoja atsakymų į klausimus, sudarančių klausimyną ar tam tikrą loginę jo dalį, įverčiai. Jei koreliacijos pakankamai stiprios, galima manyti, kad tie klausimai patikimai apibūdina tiriamą reiškinį arba sąvoką. Nestiprios koreliacijos rodo esant matavimo paklaidą. Tačiau, jei klausimynas skirtas sudėtingesniems reiškiniams įvertinti ir apima keletą komponentų, vieną komponentą apibūdinančių klausimų įverčiai tarpusavyje turėtų koreliuoti stipriau negu su kitą komponentą apibūdinančių klausimų įverčiais. Nustatant klausimyno (skalės) vidinį nuoseklumą, apskaičiuojamas Cronbacho alfa koeficientas: α reikšmės gali būti nuo 0 iki 1 [82]. Atliekant grupinius gyvenimo kokybės tyrimus, klausimyno vidinis pastovumas laikomas pakankamai geru, kai Kronbacho α koeficientas yra lygus arba didesnis už 0,70. Atliekant individualaus tipo vertinimą, šis koeficientas turi būti lygus arba didesnis už 0,90 [77]. Cronbacho alfa koeficientas remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį bei įgalina patikslinti reikiamų klausimų skaičių skalėje. Jeigu atskirų klausimų dispersijų suma yra artima visos skalės dispersijai, reiškia atskiri klausimai tarpusavyje nekoreliuoja, t. y. jie neatspindi to paties dalyko. Šiuo atveju, klausimyno skalė yra sudaryta iš atsitiktinių klausimų ir Cronbacho alfa koeficientas yra artimas 0. Jeigu visos skalės dispersija yra ženkliai didesnė už atskirų klausimų dispersijų sumą, reiškia atskiri klausimai tarpusavyje koreliuoja, t. y. jie atspindi tą patį dalyką. Šiuo atveju, Cronbacho alfa koeficientas yra artimas 1 [82].

28 28 Cronbacho alfa koeficientas didėja didinant klausimų, sudarančių klausimyną, skaičių. Todėl klausimynai su didesniu klausimų skaičiumi yra patikimesni. Taip pat, negalima lyginti pagal Cronbacho alfa koeficientą dviejų skalių su skirtingu elementų skaičiumi [82] Klausimyno stabilumas laiko atžvilgiu vertinamas taikant pakartotinės apklausos test-retest metodą. Priklausomai nuo protokolo apklausa kartojama po kelių dienų arba savaičių [82,92]. Testo-retesto stabilumas nustatomas, įvertinus sąsajas tarp pirminio ir pakartotinio tyrimo, taikant tą pačią metodiką [76]. Apklausiant tą patį asmenį po tam tikro laiko, balai turi koreliuoti, jei nėra ryškių sveikatos arba kitokių būklės pokyčių [92]. Jei negaunamas panašus įvertis (kai yra visos prielaidos to tikėtis), galima spręsti apie nepatikimą skalę, klausimyną [76]. Tačiau šis metodas netinka, jei egzistuoja didelė tikimybė, kad antrąjam matavimui didelės įtakos gali turėti pirmasis (atminties įtaka), matuojamas požymis gali kisti dėl išorinių priežasčių ar linkęs keistis savaime laikui bėgant, taip pat, jei tiriamą reiškinį vertina keli stebėtojai (šiuo atveju apskaičiuojamas Cohen Kappa koeficientas) [11,10,68,102]. Nors kai kurie tyrinėtojai skeptiškai vertina stabilumo laiko atžvilgiu patikimumą, klausimyno stabilumas pakartotiniams vykdymams vis dar yra gana populiarus [82]. 3. Jautrumas ši savybė ypač svarbi renkantis klausimyną gyvenimo kokybės pokyčiui vertinti laikui bėgant. Klausimyno jautrumas pokyčiui rodo jo gebą aptikti įvykusį ligonių sveikatos būklės pasikeitimą, pvz., po gydymo [100]. Jautrumas pokyčiui tiesiogiai susijęs su gydymo grupės tiriamųjų gyvenimo kokybės įverčių kaitos dydžiu ( signalu") ir kontrolinės grupės tiriamųjų gyvenimo kokybės įverčių svyravimu ( triukšmu") [40]. Dažniausiai išskiriamas 2 rūšių jautrumas: 3.1. Jautrumas skirtingoms būklėms (angl. sensitivity) vertina ar klausimynas geba aptikti gyvenimo kokybės skirtumus tarp skirtingos būklės pacientų (darant prielaidą, kad sunkesnės būklės asmenų gyvenimo kokybė yra prastesnė) Jautrumas būklės pokyčiams (angl. responsiveness) lyginama gyvenimo kokybės balai (jų vidurkiai) prieš iš po gydymo. Šiuo metodu siekiama įvertinti ar klausimynas geba aptikti gyvenimo kokybės pokyčius kintant respondentų klinikinei būklei (gerėjant būklei gerėja GK ir atvirkščiai). Grindų ir lubų" fenomenas. Šis reiškinys gali gerokai sumažinti galimybę klausimynu nustatyti reikšmingą sveikatos pokytį. Ligonis, kuris savo sveikatą įvertino mažiausiu balu, vėlesnio tyrimo metu gali teigti, kad jo sveikata dar labiau pablogėjo. Žinoma, klausimyne šis

29 29 pasikeitimas neatsispindės ( grindų" fenomenas). Ir priešingai, jei kokia nors tiriamųjų funkcija įvertinama maksimaliu balų skaičiumi viename klausimyne, gali būti, kad kitame ši funkcija bus įvertinta ne vien didžiausiais balais, o tai rodo, jog pirmąjį klausimyną veikia lubų" fenomenas [100,12]. Jei didelė dalis respondentų pasirenka aukščiausią arba žemiausią atsakymo variantą daroma išvada, kad klausimyno (klausimo, skalės) jautrumas yra prastas ir todėl jis negali nustatyti gyvenimo kokybės pokyčių bei skirtumų. Bandant GK klausimynus, dažniausiai daroma prielaida, kad sunkiau sergančių ligonių gyvenimo kokybės įverčiai turi būti mažesni (arba didesni, priklausomai nuo vertinimo skalės gradacijos), o žinomas efektyvus gydymo metodas priešingai - siejasi su gyvenimo kokybės įverčių padidėjimu (sumažėjimu). Taigi galima apskaičiuoti koreliaciją tarp gyvenimo kokybės klausimyno įverčių ir klinikinių ar funkcinių ligos sunkumo rodiklių. Arba lyginti gydytų ir negydytų pacientų gyvenimo kokybės įverčius, o šie turėtų neprieštarauti klinikiniams pacientų duomenims, taip pat kitų (jau išbandytų) gyvenimo kokybės klausimynų įverčiams. Nereikia tikėtis labai stiprios sąsajos tarp fiziologinių parametrų ir GK įverčių - tarp jų negali būti tiesioginės priklausomybės, nes net būdami fiziologiškai panašios būklės, ligoniai gali labai skirtingai vertinti funkcinę būklę bei GK. Kai tiek daug įvairių veiksnių daro įtaką gyvenimo kokybės įverčiams, stiprios sąsajos tarp fiziologinio parametro ir klausimyno įverčio neradimas dar nepaneigia nei GK vertinimo, nei fiziologinio rodmens matavimo pagrįstumo [68]. Taigi literatūroje aprašyta daug skirtingų klausimynų psichometrinių savybių. Jos skiriasi savo metodika, paskirtimi. Individualaus tyrimo klausimynui vertinti skirtos psichometrinės savybės turi būti pasirinktos pagal tyrimo tikslus, klausimyno tipą. Tačiau visgi dažniausiai vertinamos klausimynų charakteristikos yra patikimumas (vidinis nuoseklumas ir stabilumas laiko atžvilgiu), pagrįstumas (matavimo ir tyrimo) bei jautrumas (skirtingoms būklėms, pokyčiams) Kitų šalių patirtis vertinant CIVIQ 20 psichometrines savybes Dėl sparčiai besivystančio medicinos mokslo ir technologijų, nuolat didėja GK klausimynų, kurie būtų išversti į daugelį kalbų, poreikis visame pasaulyje [29]. Tyrimuose, vertinančiuose sergančiųjų LVN gyvenimo kokybę, naudojami tiek bendriniai, tiek specifiniai GK klausimynai [59]. Vienas dažniausiai naudojamų bendrųjų klausimynų yra SF-36 klausimynas (trumpa sveikatos apklausos forma, angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire) [101].

30 30 Įrodyta, kad SF 36 klausimynas yra tinkamas naudoti sergančiųjų LVN gyvenimo kokybei vertinti [96]. Taip pat naudojama ir trumpesnė šio klausimyno versija (SF-12) [65]. Dar vienas iš plačiausiai naudojamų bendrinių klausimynų - Nottingham Health Profile (NHP) [96]. NHP klausimynas pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis, tačiau nustatyta, kad SF 36 klausimyno jautrumas ir vidinis nuoseklumas yra geresnis [97]. Tačiau bendriniai klausimynai negali visiškai identifikuoti sergančiųjų LVN specifinių nusiskundimų [62]. Nei vienas iš bendrinių GK klausimynų nevertina svarbių faktorių sergantiesiems LVN, kaip stovėjimas ar sėdėjimas ilgą laiko tarpą [64]. Todėl specifiniai klausimynai tampa svarbesni ir populiaresni vertinant sergančiųjų LVN gyvenimo kokybę [96]. Dažniausiai naudojami specifiniai klausimynai sergančiųjų LVN gyvenimo kokybei tirti yra: Charing Cross Venous Ulceration Questionnaire (CXVUQ), Venous Insufficiency Epidemiological and Economic Study (VEINES), Aberdeen Varicose Vein Questionnaire (AVVQ) bei Chronic Venous Insufficiency Quality of Life Questionnaire (CIVIQ 20). CXVUQ buvo sukurtas vertinti asmenų, turinčių kojų opų, gyvenimo kokybei. Tačiau šis klausimynas nepasižymėjo dideliu jautrumu GK pokyčiams po gydymo [96]. VEINES klausimyną sudaro 35 klausimai: 25 iš jų vertina LVN simptomų poveikį gyvenimo kokybei ir 10 ligos simptomų stiprumą. Šis klausimynas akcentuoja fizinius simptomus ir nevertina psichologinių bei socialinių GK aspektų [49]. AVVQ klausimyną sudaro 13 klausimų, vertinančių venų varikozės simptomus. Jis išsamiai vertina LVN simptomų pasireiškimą [23]. Klausimynas vertina specifinių ligos simptomų įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei. Klausimynas vertinamas taškais nuo 0 (jokio LVN poveikio gyvenimo kokybei) iki 100 [14]. CIVIQ 20 klausimyną sudaro 20 klausimų, kurie vėliau grupuojami į keturias kategorijas: fizinės ir psichinės sveikatos, skausmo bei socialinių ryšių. Taip pat vertinama bendra GK [61, 20]. CIVIQ 20 pasižymi geru vidiniu nuoseklumu ir patikimumu. Jis taip pat yra jautrus gyvenimo kokybės pokyčiams po gydymo [61]. GK vertinama taškais nuo 0 iki 100. Visi keturi specifiniai GK klausimynai įvertinti kaip tinkami tirti sergančių lėtine venų liga gyvenimo kokybei. AVVQ ir CXVUQ klausimynai yra plačiai naudojami, tačiau jie pernelyg nukreipti į specifinius ligos elementus, bet ne į platesnę ligos įtaką gyvenimo kokybei, ligos išeitims ir gydymo veiksmingumui [70]. VEINES klausimynas palyginus yra ilgas, todėl optimaliausias tiek tyrėjui, tiek respondentui išlieka CIVIQ 20 GK klausimynas.

31 31 CIVIQ 20 klausimynas buvo sukurtas 1995 m. Prancūzijoje. Originali jo kalba pancūzų [62]. CIVIQ 20 klausimynas yra išverstas ir adaptuotas 28 skirtingoms populiacijoms. Iš jų 17 kultūriškai adaptuoti naudojant rekomenduojamą,,forward-backward vertimo metodologiją (1 lentelė), likę 11 jos nenaudojant (2 lentelė) [19]. CIVIQ 20 klausimyno versijos išverstos naudojant,,forward-backward metodologiją Eil.Nr. Šalis Kalba Metai 1 Austrija Vokiečių Kanada Prancūzų Kanada Anglų Prancūzija Prancūzų Graikija Graikų Italija Italų Nyderlandai Olandų Lenkija Lenkų Portugalija Portugalų Singapūras Anglų Rumunija Rumunų Slovėnija Slovėnų Ispanija Ispanų Jungtinė Karalystė Anglų JAV Anglų JAV Ispanų Vietnamas Vietnamiečių lentelė 2 lentelė CIVIQ 20 klausimyno versijos išverstos nenaudojant,,forward-backward metodologijos Eil.Nr. Šalis Kalba Metai 1 Brazilija Portugalų 2 Kinija Kinų Čekija Čekų 4 Egiptas Arabų 5 Vengrija Vengrų 6 Indija Anglų 7 Japonija Japonų Rusija Rusų 9 Slovakija Slovakų 10 Šveicarija Prancūzų 11 Turkija Turkų

32 32 Didžioji dalis šio klausimyno į kitas kalbas išversta RELIEF (Reflux assessment and quality of life improvement with micronized flavonoids) tyrimui. Šis tyrimas apėmė 23 (Argentina, Austrija, Brazilija, Brunėjus, Kolumbija, Čekijos Respublika, Egiptas, Graikija, Honkongas, Vengrija, Indija, Malaizija, Meksika, Marokas, Filipinai, Lenkija, Rusija, Slovakija, Singapūras, Ispanija, Šri Lanka, Turkija, Venesuela ) šalis, kurioms klausimynas ir buvo išverstas [46, 45]. Kuriant CIVIQ 20 klausimyną, norint įvertinti jo tinkamumą naudoti, buvo apskaičiuota ne viena svarbi psichomentinė klausimyno charakteristika. Vertinant klausimyno patikimumą (vidinį nuoseklumą) skaičiuotas Cronbach o alfa koeficientas. Jis buvo 0,9 psichinės sveikatos skalei, 0,83 fizinės sveikatos skalei, 0,832 skausmo skalei ir 0,673 socialinei skalei pirmojo matavimo metu. Antrojo matavimo metu, visų skalių koeficientai buvo žemesni, atitinkamai: 0,853; 0,711; 0,779; 0,654. Tačiau Cronbach o alfa įverčiai parodė, kad kalsuimyno vidinis nuoseklumas yra priimtinas [62]. Vertinant stabilumą laiko atžvilgiu skaičiuotas Pirsono koreliacijos koeficientas tarp 2 matavimų (0 ir 15 dienomis). Jis svyravo nuo 0,8133 iki 0,9633 (kiekvienam klausimui atskirai) bei nuo 0,8529 iki 0,9774 (skirtingoms klausimyno sritims). Taigi tai rodo, gerą klausimyno stabilumą laiko atžvilgiu [62]. Matuojant klausimyno jautrumą skaičiuotas Pirsono koreliacijos koeficientas tarp GK balų (4 srityse ir bendrajai GK) ir klinikinės ligos stadijos (sunkumo). Buvo vertinami tokie subjektyviai jaučiami simptomai: skausmas, kojų sunkumas, skausmas, mėšlungis, tirpimo, deginimo jausmas. Kiekvieno simptomo stiprumas išreikštas balais nuo 0 (silpnas) iki 3 (labai stiprus). Vėliau šie balai susumuoti ir apskaičiuotas bendras ligos požymių pasireiškimo balas. Nustatytos koreliacijos tarp subjektyvių nemalonių pojūčių ir gyvenimo kokybės buvo reikšmingos (psichinės sveikatos ir simptomų koreliacija 0,463 ; fizinės sveikatos 0,457 ; skausmo 0,604; socialinių ryšių 0,316; bendros GK 0,524). Tuo tarpu bjektyvių požymių ir GK balų koreliacija visose srityse buvo mažesnė [62]. Taip pat vertintas jautrumas pokyčiui. Nustatyta, kad po gydymo praėjus dviems mėnesiams ir pagerėjus respondentų sveikatos būklei, tai atsispindėjo ir gyvenimo kokybės vertinime (pagerėjus pacientų sveikatai, GK reikšmingai pagerėjo tiek atskiruose klausimuose tiek srityse) [62].

33 33 Taigi sukurto naujo klausimyno - CIVIQ 20 turinys pripažintas tinkamas sergančiųjų LVN gyvenimo kokybei vertinanti [62] metai Lozano su kolegomis CIVIQ 20 klausimyną pritaikė Ispanijos populiacijai. Šis klausimynas buvo skirtas RELIEF tyrimui. Rengiant ispanišką klausimyno versiją naudota rekomenduojama,,forward-backward metodika. Analizuojant ispaniškos klausimyno versijos psichometrines savybes nustatyta, kad vidinio nuoseklumo Cronbach o alfa koeficientas visose keturiose srityse viršijo 0,7. Vertinant stabilumą laiko atžvilgiu koreliacijos koeficientas tarp 0 ir 15 dienos matavimų skirtingose srityse svyravo nuo 0,87 iki 0,92. Ispaniškoji versija pasižymėjo puikiu jautrumu pokyčiams - GK reikšmingai pagerėjo, pagerėjus respondentų būklei [64] m. Erevnidou su kolegomis CIVIQ 20 pritaikė Graikijos populiacijai [29]. Klausimynas taip pat verstas pagal,,forward-backward metodiką. Kriterijaus pagrįstumui įvertinti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas tarp atitinkamų CIVIQ 20 ir SF 36 klausimynų sričių. Skausmo skalės koreliacijos koeficientas buvo 0,77; fizinės sveikatos - 0,82; socialinės funkcijos 0,54 ir psichinės sveikatos -0,48. Taigi skaumo ir fizinės sveikatos skalių koreliacija buvo stipri, socialinės funkcijos vidutinė, o psichinės sveikatos silpna. Vertinant stabilumą laiko atžvilgiu respondentai buvo apklausti po dviejų savaičių. Skaičiuotas Pirsono koreliacijos koeficientas tarp pirmojo ir pakartotinio matavimų rezultatų. Koreliacijos koeficientas skirtingiems klausimams bei sritims tarp šių dviejų matavimų svyravo nuo 0,845 iki 0,96. Bendros GK koreliacijos koeficientas 0,98. Vidinio nuoseklumo Cronbach o alfa koeficientas buvo 0,82 skausmo, 0,83 fizinės sveikatos, 0,77 psichinės sveikatos, 0,83 socialinės funkcijos skalėms ir 0,79 bendrai GK. Taigi klausimynas pasižymėjo gerais stabilumo ir pagrįstumo rodikliais [29] metais Biemans ir kolegos CIVIQ 20 pritaikė Olandijai (naudojant,,forwardbackward metodologiją) [8]. Tačiau analizuojant tyrimo duomenis dėmesys skiriamas buvo tik bendriems gyvenimo kokybės balams, nes klausimyno struktūra kėlė abejonių. Vertinant klausimyno vidinį nuoseklumą apskaičiuotas Cronbach o alfa koeficientas buvo 0,94. Analizuojant stabilumą laiko atžvilgiu koreliacijos koeficientas tarp dviejų matavimų balų buvo 0,86. Vertinant pagrįstumą - skaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp dviejų CIVIQ 20 ir SF 36 skalių (fizinės ir psichinės sveikatos). Jis buvo -0,64 fizinės sveikatos ir -0,42 psichinės sveikatos skalėms.

34 34 Vertinant klausimyno jautrumą nustatyta, kad esant sunkesnei ligos formai (remiantis CEAP klasifikacija), CIVIQ 20 balai buvo aukšteni (GK prastesnė). Taip pat nustatytas geras klausimyno jautrumas pokyčiams - reikšmingas GK balų pokytis po gydymo. Mediana prieš gydymą (kvartilinis plotis ), po gydymo reikšmingai sumažėjo (kvartilinis plotis ). Bendros GK balas reikšmingai sumažėjo nuo 23,68 (SP 16.04) iki 15,6 (SP 13.20) [8]. Kadangi CIVIQ 20 klausimynas išverstas RELIEF tyrimui, keli moksliniai straipsniai apžvelgia šiame tyrime dalyvavusių šalių klausimyno psicometrines savybes neskirstant jų į atskirų šalių grupes. Pavyzdžiui 2000 metais Jantet G. apžvelgė 6 šalių (Čekija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Rusija, Ispanija) klausimynų patikimumą, jų duomenis analizuodamas bendrai [45]. CIVIQ 20 išverstas ir adaptuotas kiekvienos tyrime dalyvaujančios šalies kultūrai. Nustatyta, kad klausimyno vidinis nuoseklumas yra geras (Cronbacho alfa visose srityse ir bendroje GK >0,7). Vertinant konvergentinį pagrįstumą, visiems klausimams koreliacijos koeficientas su savo skale buvo >0,4. Koreliacijos koeficientas tarp dviejų matavimų balų bendrai GK ir visosoms sritims >0,8. Launois 2010 metais apžvelgė 18 šalių RELIEF tyrimo rezultatus [61]. Nustatytas geras klausimyno vidinis nuoseklumas - Cronbach o alfa 0,94 bendram GK balui, 0,86 fizinės sveikatos, 0,89 psichinės sveikatos, 0,83 skausmo ir 0,76 socialinių ryšių skalėms. Vertinant stabilumą laiko atžvilgiu koreliacijos koeficientas bendrai GK buvo 0,956. Tai rodo itin gerą klausimyno patikimumą. Analizuojant konstrukcijos pagrįstumą vertintas konvergentinis ir diskriminantinis pagrįstumas. Nustatyta, kad visi klausimai gerai koreliavo su savo sritimis (koreliacijos koeficientai su sava skale >0,4), tad klausimyno skalių struktūra yra gera. Tačiau vertinant diskriminantinį pagrįstumą socialinių ryšių ir skausmo skalių klausimai, taip pat gerai koreliavo ir su kitomis (kurioms klausimai nepriklauso) skalėmis. Jantet G. su kolegomis 2002 metais apžvelgė visų 23 RELIEF tyrime dalyvavusių šalių rezultatus [46]. CIVIQ 20 kultūriškai adaptuotas 6 šalims, į kitas kalbas tik išverstas. Vertinant konvergentinį pagrįstumą, visiems klausimams koreliacijos koeficientas su savo skale buvo >0,4. Vidinio nuoseklumo Cronbacho alfa >0,7. Vertinant stabilumą laiko atžvilgiu koreliacijos koeficientai tarp pirmojo ir antrojo matavimų visose srityse buvo >0,8. Taigi, visi apžvelgti straipsniai ir tyrimai rodo, kad CIVIQ 20 klausimyno vertintos psichometrinės savybės yra geros ar net puikios. Pagrindinės tyrimuose aptariamos

35 35 charakteristikos yra vidinis nuoseklumas, stabilumas laiko atžvilgiu, jautrumas skirtingoms būklėms, jautrumas pokyčiui, konstrukcijos ir kriterijaus pagrįstumas. Tačiau itin atsargiai ir kritiškai reikėtų vertinti tyrimus, kartu analizuojančius ir aprašančius kelių šalių apibendrintus CIVIQ 20 klausimyno psichometrinių savybių duomenis, ypač jei klausimynas yra išverstas nesilaikant,,forward-backward metodologijos. Lietuvoje 2009 metais R. Grigonienė savo magistro baigiamajame darbe,,pacientų sergančių lėtiniu venų nepakankamumu operacinio gydymo įtaka gyvenimo kokybei naudojo CIVQ-20 klausimyną [38]. Tačiau darbe klausimyno vertimo į lietuvių kalbą procedūra neaprašyta, taip pat nevertintas išversto klausimyno patikimumas, bei tinkamumas naudoti Lietuvos ligoniams. Taigi, jaučiamas tokio klausimyno Lietuvoje poreikis, tačiau iki šiol nei vienas iš specifinių lėtiniam venų nepakankamumui gyvenimo kokybės klausimynų nėra adaptuotas Lietuvos populiacijai.

36 36 2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS 2.1.Tyrimo metodika Siekiant į lietuvių kalbą išversti CIVIQ 20 klausimyną ir įvertinti jo psichometrines savybes tyrimas buvo atliktas trimis etapais: pilotinis, pagrindinis ir pakartotinis matavimai. Visuose etapuose buvo taikytas kiekybinis tyrimo metodas. Buvo atliktas momentinis tyrimas, respondentai apklausai atrinkti netikimybinės parankios atrankos būdu apklausti asmenys, tyrimo vykdymo metu gulėję Kauno klinikų širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriuje bei asmenys, lankęsi pas šios klinikos ambulatorinio skyriaus angiochirurgus. Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo Prof. dr. R. Benečio (3 priedas), Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovės Dr. J. Toliušienės (4 priedas) sutikimai atlikti tyrimą įstaigoje. Taip pat gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC VS (M) (5 priedas) tyrimui atlikti. Tyrimas vykdytas nuo 2014 metų spalio 10 dienos iki 2015 metų kovo 31 dienos. 2.2.Tyrimo instrumentas Pilotiniam tyrimui atlikti buvo paruošta anoniminė anketa, sudaryta iš 58 klausimų (2 priedas). Klausimyną sudarė 3 dalys: Socialiniai demografiniai klausimai CIVIQ 20 klausimynas SF- 36 klausimynas Socialiniai demografiniai klausimai (1 2 klausimai). Jais vertintas respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių. Kadangi socialinės demografinės charakteristiko nėra tiesiogiai susijusios su šio tyrimo tikslu ir uždaviniais, detaliau jos nagrinėtos nebuvo. CIVIQ 20 klausimynas (3 22 klausimai). Naudoti šį klausimyną tyrime (su tikslu išvertus jį į Lietuvių kalbą, įvertinti psichometrines savybes) buvo gautas de Recherches Inrernationales SERVIER instituto ir klausimyno kūrėjo Prof. Robert Launois sutikimas. Klausimynas į lietuvių kalbą verstas remiantis angliška (Jungtinei Karalystei skirta) CIVIQ 20 versija. Klausimyną į lietuvių kalbą vertė du nepriklausomi vertėjai. Vėliau

37 37 klausimynas abiejų vertėjų buvo derinamas, aiškinamasi nesutapusios, ginčų kėlusios vietos. Dėl daugiausia diskusijų sukėlusių klausimų buvo konsultuojamasi su profesionaliu vertėju bei lietuvių kalbos filologu. Pagal jų pastabas ir rekomendacijas klausimynas buvo pataisytas, sudarytas jo pirminis variantas. CIVIQ 20 klausimynas vertina sergančiųjų gyvenimo kokybę keturiose skirtingose GK srityse: skausmo (4 klausimai), fizinės sveikatos (4 klausimai), psichinės sveikatos (9 klausimai) ir socialiniai ryšiai (3 klausimai) (3 lentelė). Klausimynu vertinama respondentų savijauta per pastarąsias keturias savaites [20]. CIVIQ 20 klausimyno modelis 3 lentelė Sritis Klausimo Nr. anketoje Klausimo turinys Skausmas 3 Kojų skausmas 4 Nepatogumai ir suvaržymai kasdienėje veikloje 5 Prastas miegas 6a Stovėjimas ilgą laiko tarpą Fizinė sveikata 6b Lipimas laiptais 6c Tupėjimas, klūpojimas 6d Spartus ėjimas 6f Namų ruoša Psichinė sveikata 7a Buvo susirūpinęs 7b Greitai pavargdavo 7c Jautėsi našta kitiems 7d Turėjo būti atsargus 7e Gėdijosi parodyti kojas 7f Lengvai susierzindavo 7g Jautėsi neįgalus 7h Buvo sunku keltis rytais 7i Nenorėjo niekur eiti Socialiniai ryšiai 6e Keliavimas automobiliu, autobusu, lėktuvu 6g Dalyvavimas šventėse 6h Sportavimas, energinga veikla Kiekvienas klausimas, sritis ir bendra gyvenimo kokybė vertinama balais. Kiekvieno klausimo taškų svoris vienodas ( jis vertinamas skalėje nuo 1 iki 5). Kiekvienos srities balai suskaičiuojami susumuojant jas sudarančių klausimų balus, o vertinant bendrą GK sudedami visų 20 klausimų taškai ( minimali bendros GK balų suma 20, maksimali 100). Mažiausia ir didžiausia taškų suma atskirose srityse priklauso nuo to, kiek klausimų sudaro kiekvieną sritį.

38 38 Tam, kad būtų galima palyginti kiekvienos srities balus, jie paverčiami nustatytu indeksu. Kiekvienos srities ir bendros gyvenimo kokybės balai skaičiuojami pagal formulę: S m M m x 100 S klausimų balų, sudarančių kiekvieną sritį suma (respondento atsakymai); m minimali teorinė balų suma, jei visi respondento atsakymai, sudarantys vieną sritį, būtų įvertinti žemiausiais balais; M maksimali teorinė balų suma, jei visi respondento atsakymai, sudarantys vieną sritį, būtų įvertinti aukščiausiais balais [18]. Taigi, pasitelkiant šį skaičiavimą, nepriklausomai nuo to, kiek klausimų sudaro kiekvieną kategoriją, balų suma kiekvienoje iš jų gali būti nuo 0 iki 100 [18]. Didesnis balų skaičius reiškia prastesnę gyvenimo kokybę. SF 36 klausimynas (23 58 klausimai). Naudoti šį klausimyną tyrime buvo gautas QualityMetric leidimas bei licencija (6 priedas). Šiuo klausimynu, yra vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta. SF 36 šiam tyrimui pasirinktas dėl plataus jo naudojimo sergančiųjų LVN gyvenimo kokybei tirti visame pasaulyje. Taip pat šis klausimynas yra adaptuotas Lietuvos populiacijai, jį sudarančios sritys sutampa su CIVIQ 20 klausimyno sritimis (tai leidžia įvertinti klausimyno kriterijaus pagrįstumą). Taip pat sutampa CIVIQ 20 SF 36 klausimynųvertinamos savijautos laikotarpis (abiem pastarosios 4 savaitės). Klausimyną sudaro 36 klausimai, atspindintys aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą (FA), veiklos apribojimą dėl fizinių (VFP) ir emocinių (VEP) problemų, skausmą (S), bendrą sveikatos vertinimą (BSV), energingumą/gyvybingumą (EG), socialinius ryšius (SR) bei emocinę būseną (EB). Šios sritys jungiamos į dvi sveikatos kategorijas fizinę (FS) ir psichinę (PS) sveikatą. Fizinei sveikatai vertinti skirtos šios sritys: fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, skausmas, bendros sveikatos vertinimas. Psichinei sveikatai vertinti skiriamos sritys: energinumas/gyvybingumas, socialiai ryšiai, veiklos apribojimas dėl emocinių problemų bei emocinė būklė (4 lentelė) [100, 98].

39 39 SF-36 v2 klausimyno modelis 4 lentelė Kategorija Sritis Klausimo Klausimo turinys Nr. anketoje Fizinė Fizinis aktyvumas 10a Energinga veikla sveikata (FA) 10b Nuosaiki veikla (FS) 10c Maisto pirkinių kolnojimas, nešimas 10d Lipimas laiptasi keletą maršų 10e Lipimas laiptais vieną maršą 10f Pasilenkimas, klūpojimas 10g Ėjimas daugiau nei 1 km 10h Ėjimas kelis šimtum m 10i Ėjimas 100 m 10j Maudymasis, rengimasis Veiklos aprobojimas 11a Skyrė mažiau laiko darbui dėl fizinių 11b Atliko mažiau, nei norėtų negalavimų (VFP) 11c Buvo apribotas savo veikloje 11d Kilo sunkumų atliekant darbus Skausmas (S) 14 Skausmo stiprumas 15 Skausmo trukdymas normaliam darbui Bendras sveikatos 8 Bendras sveikatos vertinimas vertinimas (BSV) 18a Greičiau suserga nei kiti 18b Sveikas kai ir kiti 18c Mano, jog sveikata blogės 18d Sveikata puikia Psichinė Energingumas/ 16a Jautėsi gyvybingas sveikata gyvybinumas (EG) 16e Buvo energingas (PS) 16g Jautėsi išsekęs 16i Jautėsi pavargęs Socialiniai ryšiai 13 Sveikata trukdė normaliai visuomeninei veiklai (SR) 17 Sveikata trukdė veiklai su šeima, draugais Veiklos apribojimas 12a Skyrė mažiau laiko darbui dėl emocinių 12b Atliko mažiau, nei norėtų problemų (VEP) 12c Darbą atliko ne taip rūpestingai Emocinė būsena 16b Buvo susinervinęs (EB) 16c Jautėsi nusiminęs 16d Jautėsi ramus, taikus 16f Jautėsi nusiminęs, prislėgtas 16h Buvo laimingas Sveikatos pokytis 9 Dabartinė sveikata lyginant su buvusia prieš metus

40 40 Klausimas, vertinantis respondentų sveikatos pokytį per metus (Nr. 9), nėra naudojamas skaičiuojant nei vienos iš GK sričių ar kategorijų balus. Tačiau šis klausimas tyrėjui suteikia naudingos informacijos apie respondento sveikatos pokytį per pastartuosius metus [100]. Kiekvienos srities ir kategorijos atsakymai pagal nustatytą algoritmą yra vertinami balais nuo 0 iki 100, kai didesnis balas reiškia geresnę gyvenimo kokybę. Atlikus pilotinį tyrimą ir išanalizavus jo duomenis, nuspręsta, kad atsižvelgiant į darbo uždavinius, trūksta klausimų, kurie padėtų įvertinti bendrą respondentų gyvenimo kokybę papildomu (ne tik CIVIQ 20) klausimynu. Todėl įtrauktas dar vienas trumpas, į Lietuvių kalbą oficialiai išverstas, Lietuvos populiacijai jau pritaikytas ir vertinantis bendrąją GK klausimynas EQ 5D. Taip pat pridėti klausimai, vertinantys respondentų patiriamus nemalonius pojūčius, susijusius su liga. Taip sudarytas galutinis tyrimo klausimynas (1 priedas). Galutiniame klausimyno variante iš viso buvo 68 klausimai (5 klausimyno dalys). Ketvirtoji klausimyno dalis klinikiniai simptomai (59 63 klausimai). Joje vertintas respondentų patiriamų nemalonių kojų simptomų (sunkumas, deginimas, nuovargis, mėšlungis, tinimas, tirpimas, skruzdžių bėgiojimo jausmas) dažnumas per pastarąsias keturias savaites. Kojų skausmas atskirai vertintas nebuvo, kadangi šis klausimas jau įėjo į CIVQ-20 klausimyną, tad vengta to paties klausimo pasikartojimo. Penktoji dalis EQ-5D bendrinis gyvenimo kokybės klausimynas, susidedantis iš penkių klausimų (64 68) klausimai. Oficiali Lietuviška klausimyno versija, balų skaičiavimo matrica bei sutikimas naudoti klausimyną šiame tyrime gautas iš EuroQol Group asociacijos. Klausimyną sudaro 5 klausimai vertinantys pacientų judėjimą, savęs priežiūrą, įprastą veiklą, skausmą, depresiją/nerimą. Kiekvienas klausimas turi penkis atsakymų variantus nuo sunkumų nebuvimo iki negalėjimo atlikti nurodytų veiksmų. Atsakymai į klausimus sudaro penkių skaitmenų seką, kuri gali būti (geriausiu atveju), (blogiausiu atveju). Iš viso gali būti skirtingos 3125 būklės. Skaičių seka pagal nustatytą matricą paverčiama gyvenimo kokybės indeksu, atspindinčiu bendrą paciento gyvenimo kokybę. Šis indeksas kinta nuo 0 ( blogiausia GK) iki 1 (geriausia GK). EQ- 5D klausimyno pabaigoje taip pat yra vizualinė analoginė skalė (VAS), kurioje pacientas turi pažymėti tašką, atspindintį dabartinę jo sveikatą. Tačiau į tyrimo klausimyną šis klausimas įtrauktas nebuvo, nes jis nenaudojamas apskaičiuojant gyvenimo kokybės indeką, taip pat vengta klausimo pasikartojimo (su 8 klausimu įeinančiu į SF 36 klausimyną).

41 Tiriamųjų kontingentas Tyrimo subjektas asmenys, sergantys lėtiniu venų nepakankamumu ir gulėję Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriuje bei asmenys, lankęsi pas šios klinikos ambulatorinio skyriaus angiochirurgus. Respondentai tyrimui atrinkti remiantis tokiais įtraukimo kriterijais: asmenys vyresni nei 18 metų, asmenys, sergantys lėtiniu venų nepakankamumu, venų varikoze, turintys išsiplėtusių kojų venų, asmenys gebantys skaityti/ suprasti lietuviškai. 2.4.Apklausos organizavimas Remiantis gyvenimo kokybės kultūrinio adaptavimo ir patikimumo vertinimo metodinėmis rekomendacijomos, tyrimas organizuotas trimis etapais (2 pav.) : 1 etapas - pilotinis tyrimas; 2 etapas - pagrindinis tyrimas; 3 etapas - pakartotinis tyrimas. 2 pav. Tyrimo vykdymo etapai

42 42 Nėra vieningos metodikos ir nurodymų, kurie tiksliai apibrėžtų, kokia turi būti tyrimo imtis vertinant klausimyno psichometrines savybes. Tačiau, pagal skirtingus autorius, vienam vertinamo klausimyno klausimui turėtų tekti 3 10 respondentų [3]. Visgi dažnesnė rekomendacija 7 10 respondentų vienam vertinamo klausimyno klausimui. Sudarant šio tyrimo imtį pagrindiniam matavimui, remtasi būtent šia užsienio mokslinikų rekomendacija. Tuo tarpu pakartotiniam tyrimui pakankamas imties dydis yra vienas respondentas vienam vertinamo klausimyno klausimui. Atsižvelgiant į tyrimo tikslus ir kitų šalių patirtį bei metodines rekomendacijas, vertinant CIVIQ 20 klausimyno patikimumą, numatyta apklausti skirtingą skaičių pacientų kiekvienam tyrimo etapui: Pilotinis tyrimas 10 respondentų; Pagrindinis tyrimas respondentų; Pakartotinis tyrimas 20 respondentų. Remiantis kitų šalių patirtimi pritaikant CIVIQ 20 klausimyną skirtingoms populiacijoms, pakartotinė pacientų apklausa organizuota praėjus 4 savaitėms po pagrindinio tyrimo apklausos, siekiant išvengti atminties įtakos tyrimo rezultatams. Taip pat į pakartotinį tyrimą neįtraukti asmenys, kuriems po anketos užpildymo buvo atlikta venų operacija, kadangi vertinant klausimyno stabilumą laiko atžvilgiu paciento klinikinė būklė, klinikinis ligos pasireiškimas privalo būti nepakitęs (arba pakitimai privalo būti nežymūs, neesminiai) nuo pirmosios anketos užpildymo. Pilotinio ir pagrindinio tyrimų metu visiems tyrime dalyvauti sutikusiems respondentams buvo išdalintos anoniminės anketos. Sutikimą dalyvauti apklausoje, respondentai pažymėjo parašu tiriamojo asmens sutikimo formoje. Stacionaro skyriuje anketos apklausai buvo dalinamos apsilankius pas pacientus palatose ir prieš tai jiems paaiškinus apklausos tikslą, duomenų panaudojimą tyrime. Anketą pacientai pildė prieš venų operacijos atlikimą. Užpildytas anketas pacientų paprašyta palikti pas skyriaus slaugytojas. Ambulatoriniame skyriuje anketos buvo dalinamos pacientams, laukiantiems angiochirurgų konsultacijos. Užpildytas anketas pacientų paprašyta palikti gydytojo kabinete. Pakartotiniam tyrimui respondentai, iš jau kartą į anketą atsakiusių pacientų, buvo atrenkami atsitiktinai. Į šią apklausą neįtraukti asmenys, gulėję stacionare, kadangi netrukus po

43 43 anketos užpildymo jiems buvo atliekama venų operacija (o tai reiškia, kad praėjus keturioms savaitėms po pirmosios anketos užpildymo, jų klinikinė būklė bus žymiai pakitusi). Ne anksčiau nei po keturių savaičių po pirmosios anketos užpildymo respondentams buvo skambinama tiriamojo asmens sutikimo formoje nurodytais telefono numeriais. Įsitikinus, kad per tą laiką jiems dar nebuvo atlikta venų operacija, respondentų paprašyta tą pačią anketą užpildyti dar kartą. Anketos respondentams išsiųstos jiems patogiu būdu elektroniniu arba paprastu paštu (su atgaliniu voku viduje). 2.5.Statistinė duomenų analizė Surinkti anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojantis SPSS 17 statistinių duomenų paketo versija, Microsoft Exel, bei Health Outcomes Scoring Software 4.5 programomis. Remiantis rekomendacijomis [18] anketos su trimis ir daugiau neatsakytų CIVIQ 20 klausimyno klausimų į duomenų analizę įtrauktos nebuvo. Bendrosioms kiekybinių duomenų charakteristikoms apibūdinti apskaičiuoti vidurkiai, medianos, pasiskirstymas procentais. Dviejų grupių vidurkiams lyginti skaičiuotas priklausomų grupių T testas, daugiau nei dviejų nepriklausomų grupių vidurkiams lyginti naudotas ANOVA testas. Analizuojant psichometrines klausimyno savybes, vertinti šie dažniausiai naudojami rodikliai: konstrukcijos bei kriterijaus pagrįstumas, vidinis nuoseklumas, stabilumas laiko atžvilgiu, jautrumas skirtingoms būklėms. Vertinant konstrukcijos pagrįstumą, atlikta multi-trait/multi-item analizė. Kiekvienam klausimui skaičiuoti Spirmeno koreliacijos koeficientai su sritimi, kuriai jis priklauso (r 1 ), ir sritims, kurioms jis nepriklauso (r 2 ). Geru konvergentiniu pagrįstumu laikyta, jei r 1 >0,4. Vertinant diskriminantinį pagrįstumą analizuota ar klausimo koreliacija su savo skale yra didesnė nei su bet kuria kita paraleline skale. Klausimas atitinka savo skalę, jei diskriminantinis pagrįstumas yra geras (r 1 >r 2 ). Vertinant klausimyno kriterijaus pagrįstumą, skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp CIVIQ 20 ir SF 36 klausimynų giminingų skalių. Tarpusavyje lygintos šių klausimynų skausmo ir socialinių ryšių skalės, CIVIQ 20 fizinės sveikatos skalė lyginta su SF- 36 fizinio aktyvumo ir veiklos apribojimo dėl fizinių problemų skalėmis bei CIVIQ 20 psichinės

44 44 sveikatos skalė su SF-36 emocinės būsenos bei veiklos apribojimo dėl emocinių problemų skalėmis. Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp bendros gyvenimo kokybės balų vertintas remiantis CIVIQ 20 ir EQ-5D klausimynais. Kadangi tiek SF 3 6, tiek EQ 5D klausimynų didesnis balų skaičius reiškia geresnę gyvenimo kokybę, o CIVIQ 20 blogesnę, gauti neigiami koreliacijos koeficientai reiškia teigiamą priklausomybę. Koreliacija laikyta labai silpna, kuomet r< 0,2 ; silpna 0,2 r < 0,4 ; vidutine 0,4 r < 0,7 ; stipria 0,7 r < 0,9 ; ir labai stipria > 0,9. koeficientas: Nustatant klausimyno (skalės) vidinį nuoseklumą, apskaičiuojamas Cronbach alfa kur: k klausimų skaičius; α = k k 1 (1 s2 i s 2 т ), s² i individualaus klausimo įverčių dispersija; s²т suminių klausimyno (skalės) įverčių dispersija [41,17,10,68,102,12,40,9]. Jis vertintas kiekvienam klausimui ir kiekvienai skalei atskirai bei bendrai gyvenimo kokybei (visam klausimynui). Cronbach alfa koeficientas laikytas prastu jei α <0,7; geru jei 0,7<α <0,9; labai geras jei 0,9; Vertinant klausimyno stabilumą laiko atžvilgiu, skaičiuota koreliacija tarp pagrindinio (pirmojo) ir pakartotinio (antrojo) matavimų CIVIQ 20 klausimyno balų. Koreliacija taip pat skaičiuota kiekvienam klausimui ir kiekvienai skalei atskirai bei bendrai gyvenimo kokybei. Atskirų klausimų koreliacijai ir skalių balų koreliacijai tarp dviejų matavimų įvertinti skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas bei tarpklasinis koreliacijos koeficientas (ICC), kuris vertina ne tik tiesinės priklausomybės buvimą/nebuvimą, bet ir atsižvelgia į įverčių dydžius, jų vidurkius. Koreliacija laikyta labai silpna, kuomet r<0,2; silpna 0,2 r <0,4; vidutine 0,4 r <0,7; stipria 0,7 r <0,9; ir labai stipria >0,9. Klausimyno stabilumas laikytas pakankamai geru, kai tarpklasinis koreliacijos koeficientas lygus arba didesnis už 0,70 [92]. Analizuojant klausimyno jautrumą skirtingoms būklėms, skaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp paciento patiriamų nemalonių simptomų dažnumo, bei CIVIQ 20 balų. Koreliacija laikyta labai silpna, kuomet r< 0,2 ; silpna 0,2 r < 0,4 ; vidutine 0,4 r < 0,7 ; stipria 0,7 r <0,9 ; ir labai stipria > 0,9.

45 45 Vertinant pacientų jaučiamų simptomų visumą, simptomų dažnis kiekvienam klausimui buvo paverstas balais ( kai niekada 1; visą laiką 5), vėliau visi balai susumuoti ir apskaičiuotas bendras nusiskundimų balas, kurio reikšmė svyravo nuo 6 iki 30. Respondentai pagal patiriamų nemalonių simptomų balų sumą suskirstyti į tris grupes: 6-16 balų, balų ir balų. Grupių GK balų vidurkiams palyginti naudotas ANOVA testas. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo p< 0,05.

46 46 3. REZULTATAI 3.1.Pirminio klausimyno psichometrinių savybių analizė Pilotinio tyrimo metu apklausta 10 respondentų iš kurių 30 proc. buvo vyrai, 70 proc.- moterys. Amžiaus vidurkis 51,4 (±5,1) metų. Vyriausias asmuo buvo 77 metų, jauniausias 27 metų. Pilotinio tyrimo metu respondentai geriausiai vertino (mažiausias balų vidurkis) socialinių ryšių (28,33 balo), blogiausiai skausmo (33,75 balo) skales. Balų vidurkiai skirtingose CIVQ-20 klausimyno skalėse pilotinio tyrimo metu pavaizduoti 5 lentelėje. Pilotinio tyrimo CIVIQ 20 klausiyno balų vidurkiai atskirose skalėse CIVIQ 20 skalė Vidurkis (SP) Skausmo 33,75 (9,5) Fizinės sveikatos 30,63 (11,4) Psichinės sveikatos 32,78 (9,7) Socialinių ryšių 28,33 (10,8) Bendra GK 31,87 (10,0) 5 lentelė Pirminio klausimyno pagrįstumas Analizuojant klausimyno pagrįstumą vertinti du rodikliai konstrukcijos ir kriterijaus pagrįstumas. 6 lentelėje pavaizduota klausimyno atskirų klausimų bei skalių balų koreliacija konstrukcijos pagrįstumas. Kadangi visų klausimų koreliacija su sava skale buvo >0,4, konvergencinis klausimyno pagrįstumas geras. Prasčiausiai koreliavo pirmasis klausimas (kojų skausmas) su savo (skausmo) skale (0,467), geriausiai klausimas apie dalyvavimą šventėse su socialinių ryšių skale (0,957). Vertinant diskriminantinį pagrįstumą nustatyta, kad tik 25 proc. skausmo skalės, 50 proc. fizinės sveikatos, 44,4 proc. psichinės sveikatos skalių klausimų koreliacija su sava skale buvo geresnė nei su kitomis skalėmi (r 1 > r 2 ). Tik socialinių ryšių skalės klausimai pasižymėjo idealiu

47 47 (100 proc. r 1 > r 2 ) diskriminantiniu pagrįstumu. Tai rodo, kad klausimyno konstrukcijos pagrįstumas nėra pakankamas ir reikalinga klausimyną sudarančių klausimų redakcija. Spirmeno koreliacijos koeficientai tarp CIVIQ 20 klausimų ir skalių Skausmo skalė Fizinės sveikatos skalė Psichinės sveikatos skalė 6 lentelė Socialinių ryšių skalė Skausmo klausimai r 1 r 2 r 2 r 2 Skausmas kulkšnyse, kojose 0,467 0,45 0,488 0,564 Nepatogumai ir suvaržymai 0,953* 0,945* 0,934* 0,977* kasdienėje veikloje Prastas miegas 0,905* 0,919* 0,899* 0,839* Stovėjimas ilgą laiko tarpą 0,953* 0,846* 0,852* 0,879* Fizinės sveikatos klausimai r 2 r 1 r 2 r 2 Lipimas laiptais 0,742* 0,879* 0,702* 0,785* Tupėjimas, klūpojimas 0,936* 0,929* 0,924* 0,94* Spartus ėjimas 0,884* 0,942* 0,859* 0,937* Namų ruoša 0,946* 0,949* 0,924* 0,970* Psichinės sveikatos klausimai r 2 r 2 r 1 r 2 Buvo susirūpinęs 0,872* 0,802* 0,867* 0,832* Greitai pavargdavo 0,821* 0,887* 0,800* 0,832* Jautėsi našta kitiems 0,786* 0,660* 0,812* 0,713* Turėjo būti atsargus 0,813* 0,733* 0,839* 0,812* Gėdijosi parodyti kojas 0,576 0,625 0,631 0,683* Lengvai susierzindavo 0,720* 0,785* 0,779* 0,778* Jautėsi neįgalus 0,703* 0,665* 0,698* 0,721* Buvo sunku keltis rytais 0,809* 0,751* 0,832* 0,830* Nenorėjo niekur eiti 0,782* 0,652* 0,812* 0,698* Socialinių ryšių klausimai r 2 r 2 r 2 r 1 Keliavimas automobiliu, 0,785* 0,869* 0,738* 0,876* autobusu, lėktuvu Dalyvavimas šventėse 0,933* 0,928* 0,927* 0,957* Sportavimas, energinga veikla 0,778* 0,747* 0,798* 0,830* Konvergentinis pagrįstumas (r 1 >0,4) 100,0 proc. 100,0 proc. 100,0 proc. 100,0 proc. Diskriminantinis 25,0 proc. 50,0 proc. 44,4 proc. 100,0 proc. pagrįstumas (r 1 > r 2 ) * p<0,05

48 48 Analizuojant kriterijaus pagrįstumą skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp CIVIQ 20 skalių balų bei SF 36 atitinkamų CIVIQ 20 klausimynui skalių balų (7 lentelė). Spirmeno koreliacijos koeficientai tarp CIVIQ 20 ir SF-36 klausimynų skalių 7 lentelė CIVIQ 20 CIVIQ 20 CIVIQ 20 CIVIQ 20 skausmas fizinė sveikata psichinė sveikata socialiniai ryšiai SF-36 skausmas -0,595-0,453-0,694* -0,591 SF-36 fizinis aktyvumas SF-36 veiklos aprobojimas dėl fizinių negalavimų SF-36 emocinė būsena SF-36 veiklos apribojimas dėl emocinių problemų SF-36 socialiniai ryšiai *p<0,05-0,413-0,451-0,571-0,513-0,327-0,277-0,523-0,364-0,328-0,297-0,433-0,374-0,252-0,185-0,441-0,296-0,368-0,371-0,536-0,489 Nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija tarp skausmo (-0,595) ir socialinių ryšių (-0,489) skalių, CIVIQ 20 fizinės sveikatos ir SF 36 fizinio aktyvumo (-0,451) skalių; CIVIQ 20 prichinės sveikatos ir SF 36 emocinės būsenos (-0,433) bei veiklos apribojimo dėl emocinių problemų (-0,441) skalių. Tačiau tik viena CIVIQ 20 skalė (skausmo) geriau koreliavo su gimininga SF-36 klausimyno skale, kitų CIVIQ 20 klausimyno skalių balai geriau koreliavo su negiminingomis SF-36 klausimyno skalėmis. Tai yra CIVIQ 20 klausimyno fizinės sveikatos skalė geriau koreliavo su SF 36 skausmo skale; CIVIQ 20 psichinės sveikatos skalė su SF 36 skausmo, fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų, socialinių ryšių skalėmis; CIVIQ 20 socialinių ryšių skalė su SF 36 skausmo, fizinio aktyvumo skalėmis, nei su giminingomis skalėmis. Taigi, remiantis pilotinio tyrimo duomenimis, galima daryti išvadą, kad pirminio CIVIQ 20 klausimyno kriterijaus pagrįstumas yra nepakankamas ir yra reikalingas klausimyno koregavimas.

49 Pirminio klausimyno patikimumas Vertinant klausimyno patikimumą skaičiuotas Cronbacho alfa koeficientas klausimyno skalėms bei visam klausimynui (8 lentelė). Cronbacho alfa koeficientas didžiausias buvo visam klausimynui (0,98), mažiausias socialinių ryšių skalei (0,858). Tačiau visur α>0,7, tai rodo gerą klausimyno vidinį nuoseklumą. CIVIQ 20 klausimyno Cronbacho alfa koeficientai Klausimyno dalis Cronbacho α reikšmė Skausmo skalė 0,916 Fizinės sveikatos sritis 0,968 Psichinės sveikatos sritis 0,936 Socialinių ryšių sritis 0,858 Visas klausimynas 0,980 8 lentelė Taigi, pirmasis CIVIQ 20 klausimyno variantas pasižymėjo geru konvergentiniu pagrįstumu, tačiau prastu diskriminantiniu pagrįstumu. Kriterijaus pagrįstumas taip pat buvo abejotinas, nes CIVIQ 20 klausimyno skalių balai geriau koreliavo su paralelinėmis, o ne su giminingomis SF 36 klausimyno skalėmis. Tačiau Cronbacho alfa koeficientai tiek atskiroms skalėms, tiek visam klausimynui atitiko klausimynų psichometrinėms savybėms keliamus reikalavimus ir buvo didesni už 0, Pirminio klausimyno redakcijos apžvalga Išanalizavus pirmojo CIVIQ 20 klausimyno varianto duomenis, jis buvo pataisytas ir papildytas. Kadangi vertinant klausimyno konstrukcijos pagrįstumą, klausimas apie kojų skausmą daug prasčiau koreliavo su skausmo skale nei visi likę klausimai su savomis skalėmis, šis klausimas perfrazuotas ir supaprastintas. Vietoje,,Jei per pastarąsias keturias savaites jautėte skausmą kulkšnyse ar kojose, kokio intensyvumo jis buvo? suformuluota,, Jei per pastarąsias 4

50 50 savaites jautėte kojų skausmą, kokio intensyvumo jis buvo?. Taip pat sukonkretinti ir kiti skausmo skalės klausimai - išsireiškimas,,kojų problemos pakeistas,,kojų skausmas. Taip pat, siekiant respondentams klausimyną padaryti maksimaliai aiškų, formuluojant 6- tą ir 7-tą klausimus prie išsireiškimo,,kojų problemos pridėtas paaiškinimas kokios jos gali būti: tirpimas, tinimas, sunkumas, nuovargis ir kt. Vertinant klausimyno kriterijaus pagrįstumą, pasigesta galimybės palyginti CIVIQ 20 bendro gyvenimo kokybės balą su kitu klausimynu, vertinančiu bendrąją gyvenimo kokybę (SF 36 instrumentu GK vertinama dvejose fizinės ir psichinės sveikatos dimensijose, o bendra GK neskaičiuojama). Taigi nuspręsta pridėti trumpą klausimyną, gebantį įvertinti visuminę GK. Tam pasirinktas EQ 5D klausimynas, kadangi jis yra trumpas ir jau pritaikytas Lietuvos populiacijai. Pirmoje tyrimo stadijoje buvo numatyta surinkti informaciją apie paciento ligos sunkumą (CEAP klasė, TLK 10 kodas) ir šiuos duomenis panaudoti klausimyno jautrumo vertinimui. Tačiau to padaryti nepavyko, todėl, remiantis kitų šalių patirtimi, klausimyno jautrumą nutarta vertinti remiantis subjektyviais respondentų jaučiamais simptomais. Tad į galutinę tyrimo anketą įtraukti dar 5 papildomi klausimai apie respondentų jaučiamus nemalonius simptomus, susijusius su LVN. Buvo pridėti klausimai apie per pastarąsias 4 savaites respondentų jaustus nusiskundimus (sunkumas, deginimas, nuovargis, mėšlungis, tinimas, tirpimas, skruzdžių bėgiojimo jausmas) ir jų dažnį. Taigi, remiantis pilotinio tyrimo rezultatais ir atlikus visus aprašytus anketos pakeitimus, sudaryta galutinė tyrimo anketa susidedanti iš 68 klausimų (5 klausimyno dalių). Ši anketa ir naudota pagrindiniam bei pakartotiniam tyrimams, vertinusiems į lietuvių kalbą išversto CIVIQ 20 klausimyno psichometrines savybes Galutinio klausimyno psichometrinių savybių analizė Pagrindinio tyrimo metu iš viso buvo išdalintos 206 anketos. Iš jų sugrįžo 173. Atsako dažnis 83,99 proc. Aštuoniose ir sugrąžintų anketų buvo praleisti daugiau nei trys klausimai, tad į duomenų analizę jie įtraukti nebuvo. Iš viso analizuota 165 anketų duomenys. Iš tyrime dalyvavusių respondentų 23,6 proc. buvo vyrai ir 76,4 proc. moterys. Respondentų amžiaus vidurkis 49,09 (±1,15) metų. Vyriausias asmuo buvo 84 metų, jauniausias 18. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių pateiktas devintoje lentelėje.

51 51 9 lentelė Pagrindinio tyrimo respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį Kintamieji Skaičius (proc.) Lytis Vyrai 39 (23,6) Moterys 126 (76,4) Amžius < 41 m. 48 (29,1) m. 37 (22,4) m. 39 (23,6) > 60 m. 35 (21,2) Geriausiai gyvenimo kokybę respondentai vertino socialinių ryšių skalėje (40,05 balo), prasčiausiai fizinės sveikatos skalėje (44,43 balo). Bendrosios gyvenimo kokybės vidurkis tirtojoje grupėje buvo 42,65 (±1,55) balo ( 10 lentelė). 10 lentelė Pagrindinio tyrimo CIVIQ 20 gyvenimo kokybės sričių vertinimas tirtojoje grupėje CIVIQ 20 sritys Vidurkis SP Mediana Skausmo 43,37 1,66 43,75 Fizinės sveikatos 44,43 2,01 43,75 Psichinės sveikatos 42,42 1,60 44,44 Socialinių ryšių 40,05 1,98 33,33 Bendra GK 42,65 1,55 43, Galutinio klausimyno pagrįstumas Vertinant klausimyno konstrukcijos pagrįstumą, skaičiuota kiekvieno klausimyną sudarančio klausimo koreliacija su skale, kuriai jis priklauso ir skalėmis, kurioms klausimas nepriklauso. Spirmeno koreliacijos koeficientai tarp CIVIQ 20 klausimų ir skalių pavaizduoti vienuoliktoje lentelėje.

52 52 11 lentelė CIVIQ 20 konstrukcijos pagrįstumas - Spirmeno koreliacijos koeficientai tarp klausimyno klausimų ir skalių CIVIQ 20 klausimai CIVIQ 20 skalės Skausmo skalė Fizinės sveikatos skalė Psichinės sveikatos skalė Socialinių ryšių skalė Skausmo klausimai r 1 r 2 r 2 r 2 Kojų skausmas 0,853* 0,529 * 0,499* 0,504* Nepatogumai ir suvaržymai 0,862* 0,625* 0,635* 0,589* kasdienėje veikloje Prastas miegas 0,798* 0,576* 0,574* 0,472* Stovėjimas ilgą laiko tarpą 0,761* 0,600* 0,572* 0,530* Fizinės sveikatos klausimai r 2 r 1 r 2 r 2 Lipimas laiptais 0,621* 0,846* 0,621* 0,591* Tupėjimas, klūpojimas 0,471* 0,795* 0,514v 0,551* Spartus ėjimas 0,616* 0,874* 0,671* 0,657* Namų ruoša 0,658* 0,803* 0,615* 0,638* Psichinės sveikatos klausimai r 2 r 2 r 1 r 2 Buvo susirūpinęs 0,569* 0,548* 0,636* 0,362* Greitai pavargdavo 0,658* 0,732* 0,831* 0,593* Jautėsi našta kitiems 0,505* 0,534* 0,751* 0,479* Turėjo būti atsargus 0,617* 0,642* 0,775* 0,520* Gėdijosi parodyti kojas 0,287* 0,288* 0,538* 0,185* Lengvai susierzindavo 0,434* 0,423* 0,724* 0,333* Jautėsi neįgalus 0,463* 0,511* 0,739* 0,428* Buvo sunku keltis rytais 0,536* 0,494* 0,700* 0,427* Nenorėjo niekur eiti 0,504* 0,569* 0,809* 0,491* Socialinių ryšių klausimai r 2 r 2 r 2 r 1 Keliavimas automobiliu, 0,473* 0,536* 0,347* 0,752* autobusu, lėktuvu Dalyvavimas šventėse 0,521* 0,607* 0,511* 0,885* Sportavimas, energinga veikla 0,566* 0,685* 0,591* 0,840* Konvergentinis pagrįstumas 100 proc. 100 proc. 100 proc. 100 proc. (r 1 >0,4) Diskriminantinis pagrįstumas (r 1 >R2) 100 proc. 100 proc. 100 proc. 100 proc. *p<0,05

53 53 Visų klausimų koreliacija su savo skale buvo stipri (0,7 r <0,9), išskyrus klausimą apie tai, kaip dažnai respondentai buvo susirūpinę. Jo koreliacijos koeficientas su savo (psichinės sveikatos) skale buvo 0,636. Geriausiai su savo skale (socialinių ryšių) koreliavo klausimas apie dalyvavimą šventėse (r 1 =0,840). Visi koreliacijos koeficientai buvo statistiškai patikimi. Visų klausimų koreliacija su savo skale (r 1 ) buvo didesnė už 0,4. Tai rodo gerą konvergentinį klausimyno pagrįstumą. Vertinant diskriminantinį pagrįstumą nustatyta, kad visų keturių skalių visi (100 proc.) klausimai geriau koreliuoja su skalėmis, kurioms jie priklauso, nei su paralelinėmis skalėmis (r 1 > r 2 ). Taigi diskriminantinis konstrukcijos pagrįstumas yra idealus. Analizuojant CIVIQ 20 klausimyno kriterijaus konkurencinį pagrįstumą buvo skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp CIVIQ 20 klausimyno skalių balų ir giminingų SF-36 klausimyno skalių balų. Bendra CIVIQ 20 gyvenimo kokybė lyginta su EQ-5D gyvenimo kokybės indeksu. Kadangi CIVIQ 20 klausimyno didesnis balas reiškia prastesnę gyvenimo kokybę, o SF-36 ir EQ-5D geresnę, todėl visi gauti neigiami koreliacijos koeficientai atitinka teigiamą balų koreliaciją (12 lentelė). 12 lentelė CIVIQ 20 kriterijaus pagrįstumas - Spirmeno koreliacijos koeficientai tarp CIVIQ 20 ir SF-36 bei EQ-5D giminingų skalių balų CIVIQ 20 skausmas CIVIQ 20 fizinė sveikata CIVIQ 20 psichinė sveikata CIVIQ 20 socialiniai ryšiai CIVIQ 20 bendra gyvenimo kokybė SF- 36 skausmas -0,759* -0,644* -0,617* -0,524* -0,719* SF- 36 fizinis -0,622* -0,748* -0,662* -0,583* -0,750* aktyvumas SF-36 veiklos -0,649* -0,699* -0,674* -0,583* -0,752 * aprobojimas dėl fizinių negalavimų SF- 36 emocinė -0,450* -0,473* -0,558* -0,361* -0,559* būsena SF- 36 veiklos -0,497* -0,566* -0,601* -0,520* -0,634* apribojimas dėl emocinių problemų SF-36 socialiniai ryšiai -0,634* -0,650* -0,634* -0,585* -0,720* EQ-5D bendra GK -0,731* -0,710* -0,669* -0,507* -0,757* *p<0,05

54 54 Nustatyta, kad CIVIQ 20 klausimyno skausmo, fizinės sveikatos skalių koreliacija su atitinkamomis SF-36 klausimyno skalėmis (skausmo ir fizinio aktyvumo) yra stipri. Taip pat nustatyta stipri (r=-0,757) koreliacija tarp CIVIQ 20 ir EQ-5D bendros gyvenimo kokybės balų. Tuo tarpu CIVIQ 20 psichinės sveikatos, socialinių ryšių skalių koreliacija su giminingomis SF- 36 skalėmis yra vidutinė kaip ir tarp CIVIQ 20 fizinė sveikatos bei SF-36 veiklos aprobojimas dėl fizinių negalavimų skalių. Šie duomenys rodo, kad naujojo CIVIQ 20 klausimyno matavimai atitinka pasirinkto standarto (SF-36 klausimyno) matavimus. Kitaip tariant, nustatytos reikšmingos sąsajos tarp skirtingų klausimynų giminingų sričių. Vadinasi CIVIQ-20 klausimyno struktūra atitinka tiriamąsias sąvokas. Abejonių kelia socialinių ryšių skalės kriterijaus pagrįstumas, kadangi šios skalės koreliacija su atitinkama SF-36 klausimyno skale yra mažesnė nei su kitomis (negiminingomis) skalėmis. Tačiau tam įtakos galėjo turėti tai, kad šią CIVIQ 20 klausimyno skalę sudaro tik trys, o SF-36 tik du klausimai, kai tuo tarpu kitoms šių klausimynų skalėms priklauso daugiau (4 10) klausimų. Taigi, CIVIQ 20 klausimyno lietuviškosios versijos pagrįstumas yra geras. Konstrukcijos pagrįstumas idealus, kriterijaus pakankamas Galutinio klausimyno patikimumas Vienas iš pagrindinių klausimyno patikimumo rodiklių vidinis nuoseklumas vertinamas Cronbach o alfa koeficientu. Šis rodiklis skaičiuotas kiekvienai CIVIQ 20 skalei atskirai bei bendrajai gyvenimo kokybei. Cronbach o alfa koeficientai kiekvienai skalei ir bendrai gyvenimo kokybei pavaizduoti tryliktoje lentelėje. CIVIQ 20 vidinis nuoseklumas - Cronbach o alfa koeficientas CIVIQ 20 skalė Cronbach o alfa Skausmo 0,836 Fizinės sveikatos 0,851 Psichinės sveikatos 0,886 Socialinių ryšių 0,765 Bendra GK 0, lentelė

55 55 Nustatyta, kad visų klausimyno skalių Cronbach o alfa yra gera (0,7<α <0,9). Bendros gyvenimo kokybės - Cronbach o alfa koeficientas buvo idealus - 0,942. Žemiausiu vidiniu nuoseklumu pasižymėjos socialinių ryšių skalė (α=0,765). Cronbach o alfa rodiklis didėja, didėjant skalę ar klausimyną sudarančių klausimų skaičiui. Būtent todėl, socialinių ryšių skalės Cronbach o alfa koeficientas galėjo būti mažesnis nei kitų skalių jį sudaro mažiausiai (tik trys) klausimų. Taip pat nustatyta, kad Cronbach o alfa koeficientas bendrai gyvenimo kokybei šiek tiek padidėtų ( iki 0,945) iš klausimyno pašalinus tik vieną klausimą kaip dažnai asmuo gėdijosi parodyti kojas. Pašalinus bent vieną kitą klausimą - Cronbach o alfa sumažėtų. Iš psichinės sveikatos skalės pašalinus klausimą apie tai, kaip dažnai respondentas gėdijosi parodyti kojas, šios skalės Cronbach o alfa padidėtų iki 0,899 (vietoj 0,886). Pašalinus bet kurį kitą klausimą ji sumažėtų. Taip pat iš socialinių ryšių skalės pašalinus klausimą apie keliavimą (automobiliu, autobusu, lėktuvu) šios skalės Cronbach o alfa padidėtų iki 0,803 (vietoj 0,765). Skausmo ir fizinės sveikatos skalėse nebuvo nei vieno klausimo, kurį pašalinus iš klausimyno, skalės Cronbach o alfa padidėtų. Nors klausimyne buvo keli klausimai, kurių pašalinimas leistų pagerinti Cronbach o alfa koeficientą visam klausimynui arba kai kurioms skalėms, tačiau šio rodiklio pokytis tokiu atveju būtų pakankamai nedidelis. Vertinant CIVIQ 20 klausimyno stabilumą laiko atžvilgiu antrą kartą apklausta 20 respondentų, iš jau kartą užpildžiusių tyrimo anketą. Iš antrą kartą anketą užpildžiusių asmenų 95,0 proc. buvo moterys, 5,0 proc.- vyrai. Amžiaus vidurkis 43,45 metų (±10,57). Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį pakartotinio tyrimo metu pavaizduotas 14 lentelėje. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį pakartotinio tyrimo metu Kintamieji Skaičius (proc.) Lytis Vyrai 1 (5,0) Moterys 19 (95,0) Amžius < 41 m. 8 (40,0) m. 6 (30,0) > 50 m. 6 (30,0) 14 lentelė

56 56 Tiek pirmojo, tiek pakartotinio tyrimo metu respondentai geriausiai vertino gyvenimo kokybę socialinių ryšių skalėje, prasčiausiai fizinės sveikatos skalėje (15 lentelė). Balų vidurkiai tarp skirtingų CIVIQ 20 klausimyno skalių pirmojo ir antrojo matavimų reikšmingai nesiskyrė. 15 lentelė CIVIQ 20 klausimyno balų vidurkiai atskirose skalėse I ir II matavimų metu (n=20) CIVIQ 20 skalė I matavimo vidurkis (SP) II matavimo vidurkis (SP) T reikšmė p reikšmė Skausmo 40,6 (4,7) 38,4 (5,4) 0,637 0,531 Fizinės sveikatos 42,8 (5,4) 44,0 (5,7) -0,317 0,755 Psichinės sveikatos 40,7 (4,6) 37,4 (4,8) 0,982 0,338 Socialinių ryšių 36,7 (6,2) 34,6 (6,1) 0,773 0,449 Bendra GK 40,5 (4,4) 38,5 (5,0) 0,894 0,382 Nustatyta, kad geriausiai tarpusavyje pirmojo ir pakartotinio tyrimų metu koreliavo socialinių ryšių (ICC=0,949) ir bendrosios gyvenimo kokybės (ICC=0,940). Prasčiausiai psichinės sveikatos balai (ICC=0,852). CIVIQ 20 stabilumas laiko atžvilgiu skirtingoms klausimyno skalėms pavaizduotas 16 lentelėje. 16 lentelė. CIVIQ 20 stabilumas laiko atžvilgiu Spirmeno koreliacijos koeficientai ir tarpklasinės koreliacijos koeficientai tarp pagrindinio ir pakartotinio matavimų klausimyno skalėms CIVIQ 20 skalė ICC Spirmeno koreliacijos koef. Skausmo 0,870* 0,818* Fizinės sveikatos 0,855* 0,730* Psichinės sveikatos 0,852* 0,727* Socialinių ryšių 0,949* 0,908* Bendra GK 0,940* 0,899* *p<0,05

57 57 Kadangi visi koreliacijos tarpklasinės koreliacijos (bei Spirmeno koreliacijos) koeficientai yra didesni nei 0,7 klausimyno stabilumas laiko atžvilgiu (atsižvelgiant į skalių ir bendros gyvenimo kokybės balų įverčių koreliacijas) yra geras. Detaliau analizuojant kiekvieno klausimo atsakymų koreliaciją pagrindinio ir pakartotinių tyrimų metu, nustatyta, kad kelių klausimyno klausimų tarpklasinis koreliacijos koeficientas yra mažesnis nei 0,7. CIVIQ 20 stabilumas laiko atžvilgiu skirtingiems klausimyno klausimams pavaizduotas 17 lentelėje. Klausimo apie kojų skausmą ICC=0,625; lipimą laiptais - 0,691; buvimą našta kitiems - 0,553; buvimą atsargiu - 0,690 ir buvimą susierzinusiu - 0,538. Šių klausimų tarpklasinės koreliacijos koeficientai yra vidutiniai, todėl šių klausimų stabilumas laiko atžvilgiu laikytinas silpnu. 17 lentelė CIVIQ 20 stabilumas laiko atžvilgiu Spirmeno koreliacijos koeficientai ir tarpklasinės koreliacijos koeficientai tarp pagrindinio ir pakartotinio matavimų klausimyno klausimams Klausimo Nr. Klausimo turinys ICC Spirmeno koreliacijos koef. 3 Kojų skausmas 0,625* 0,463* 4 Nepatogumai ir suvaržymai kasdienėje veikloje 0,875* 0,790* 5 Prastas miegas 0,744* 0,676* 6a Stovėjimas ilgą laiko tarpą 0,863* 0,746* 6b Lipimas laiptais 0,691* 0,490* 6c Tupėjimas, klūpojimas 0,719* 0,515* 6d Spartus ėjimas 0,902* 0,846* 6e Keliavimas automobiliu, autobusu, lėktuvu 0,901* 0,793* 6f Namų ruoša 0,800* 0,629* 6g Dalyvavimas šventėse 0,937* 0,930* 6h Sportavimas, energinga veikla 0,869* 0,782* 7a Buvo susirūpinęs 0,829* 0,774* 7b Greitai pavargdavo 0,810* 0,744* 7c Jautėsi našta kitiems 0,553* 0,416 7d Turėjo būti atsargus 0,690* 0,582* 7e Gėdijosi parodyti kojas 0,927* 0,866* 7f Lengvai susierzindavo 0,538 0,287 7g Jautėsi neįgalus 0,759* 0,594* 7h Buvo sunku keltis rytais 0,789* 0,665* 7i Nenorėjo niekur eiti 0,849* 0,735* *p<0,05

58 58 Geriausiu stabilumu laiko atžvilgiu pasižymėjo klausimai apie dalyvavimą šventėse (ICC=0,937) ir gėdijimąsi parodyti kojas (ICC=0,927). Tagi, CIVIQ 20 klausimyno lietuviškos versijos vidinis nuoseklumas yra geras visų skalių ir bendros gyvenimo kokybės Cronbach o alfa koeficientas yra didesnis nei 0,7. Stabilumas laiko atžvilgiu vertinant kiekvieno klausimo ICC pirmojo ir pakartotinių tyrimų metu yra abejotinas, nes penkių klausimų ICC buvo mažesnis nei 0,7. Tačiau vertinant skalių ir bendros gyvenimo kokybės tarpklasinės koreliacijos koeficiento įverčius klausimyno stabilumas laiko atžvilgiu yra geras. Vadinasi atskirai analizuoti kiekvieno klausimo atsakymų balus reikėtų kritiškai, tačiau skalių ir bendros gyvenimo kokybės patikimumas yra neabejotinas Galutinio klausimyno jautrumas Moksliniuose tyrimuose klausimynų jautrumas skirtingoms būklėms ir pokyčiui dažniausiai analizuojami remiantis objektyviai rodikliais (tyrimų rezultatais ir jų pokyčiais, specialistų būklės įvertinimais ir pan.). Tačiau nesant tokiai galimybei ar kaip alternatyva objektyviems rodikliams, neretai pasitelkami ir subjektyvūs rodikliai, tokie, kaip respondentų jaučiami nusiskundimai, nemalonūs, su liga susiję, pojūčiai. Šiame tyrime klausimyno jautrumui skirtingoms būklėms vertinti pasitelkti subjektyvūs rodikliai šeši respondentų jaučiami nemalonūs su LVN susiję simptomai bei jų dažnis (18 lentelė). Kiekvienas nusiskundimas vertintas balais nuo 1 iki 5. Dažniausiai respondentai skundėsi jaučiantys kojų nuovargį (vidurkis 3,48 balo), rečiausiai kojų mėlungį (vidurkis 2,76 balo). Respondentų jaučiamų nusiskundimų vidurkiai Nusiskundimai Vidurkis SP Kojų skausmas 2,65 0,71 Sunkumas, deginimas 3,37 0,72 Kojų nuovargis 3,48 0,67 Kojų mėšlungis 2,76 0,76 Kojų tinimas 3,11 0,91 Kojų tirpimas,,,skruzdžių bėgiojimas 2,84 0,80 18 lentelė

59 59 Susumavus visus jaučiamų nusiskundimų balus gautas suminis simptomų balas. Respondentų pasiskirstymas pagal suminio nusiskundimų balo grupes pavaizduotas 19 lentelėje. Mažiausias suminis nusiskundimų balas (intervale nuo 6 iki 30) buvo 6, didžiausias 28. Moda 18 balų. Respondentų pasiskirstymas pagal suminio nusiskundimų balo grupes Balų suma grupėse Respondentų skaičius Proc , , ,2 19 lentelė Nustatyti reikšmingi bendrosios gyvenimo kokybės balo skirtumai atsižvelgiant į suminio nusiskundimų balo grupes (20 lentelė). Visų trijų grupių (6-16; 17-20; balų) bendra gyvenimo kokybė tarpusavyje reikšmingai skyrėsi. Asmenys, turintys mažiausiai nusiskundimų savo gyvenimo kokybę vertino geriau, nei turintys jų daugiau. 20 lentelė CIVIQ 20 bendros gyvenimo kokybės vidurkiai atsižvelgiant į suminio nusiskundimų balo grupes Balų suma grupėse Vidurkis 23,8* ** 45,2** 56,8 Minimali reikšmė 0,0 13,75 20,0 Maksimali reikšmė 47,5 81,25 95,0 F=69,6; lls=2; p<0,0001 *p<0,05 palyginti su balų grupe ** p<0,05 palyginti su balų grupe Taip pat reikšmingi skirtumai nustatyti ir tarp keturių CIVIQ 20 klausimyno skalių vidurkių skirtingose suminio nusiskundimų balo grupėse (21 lentelė). Visose skalėse savo

60 60 gyvenimo kokybę geriausiai vertino asmenys, kurių suminis nusiskundimų balas buvo 6-16 intervale, prasčiausiai, kurių suminis nusiskundimų balas buvo balų intervale. Taigi dažnėjant respondentų jaučiamiems nusiskundimams prastėja ir respondentų gyvenimo kokybė visose CIVIQ 20 skalėse. 21 lentelė CIVIQ 20 skalių balų vidurkiai atsižvelgiant į suminio nusiskundimų balo grupes Balų suma grupėse Skausmo Vidurkis 21,57** *** 46,88*** 59,16 skalė Minimali reikšmė 0,00 18,75 25,00 Maksimali reikšmė 50,00 75,00 100,00 F (lls) F=90,24 (2) * Fizinės Vidurkis 23,04** *** 47,88*** 59,91 sveikatos Minimali reikšmė 0,00 0,00 6,25 skalė Maksimali reikšmė 56,25 100,00 100,00 F (lls) F=42,45 (2) * Psichinės Vidurkis 25,93** *** 43,85*** 55,56 sveikatos Minimali reikšmė 0,00 13,89 11,11 skalė Maksimali reikšmė 61,11 86,11 97,22 F (lls) F=42,78 (2) * Socialinių Vidurkis 21,40** *** 43,15*** 53,45 ryšių skalė Minimali reikšmė 0,00 0,00 0,00 Maksimali reikšmė 83,33 100,00 100,00 F (lls) F=30,0 (2) * *p<0,0001 **p<0,05 palyginti su balų grupe ** *p<0,05 palyginti su balų grupe

61 61 Analizuojant atskirų nusiskundimų dažnio ryšį su gyvenimo kokybės balais, nustatyta, kad dažnėjant visiems nusiskundimams atskirai prastėja (didėja GK balai) tiek bendra gyvenimo kokybė, tiek GK atskirose CIVIQ 20 skalėse (22 lentelė). Kadangi CIVIQ 20 klausimyno didesnis balų skaičius reiškia blogesnę gyvenimo kokybę, gauti teigiami koreliacijos koeficientai rodo neigiamą priklausomybę. Skausmo ir socialinių ryšių skalės ir bendra gyvenimo kokybė labiausiai susijusios su kojų skausmu, fizinės sveikatos skalė su kojų nuovargiu, psichinės sveikatos kojų sunkumu, deginimu. Stipriausias ryšys nustatytas tarp kojų skausmo dažnio ir skausmo skalės (0,853), silpniausias tarp kojų mėšungio dažnio ir socialinių ryšių skalės (0,262). 22 lentelė Spirmeno koreliacijos koeficientai tarp nusiskunidimų dažnio ir CIVIQ 20 gyvenimo kokybės Nusiskundimai atskirose srityse bei EQ-5D bendrosios gyvenimo kokybės indekso Skausmo skalė Fizinės sveikatos skalė Psichinės sveikatos skalė Socialinių Bendra ryšių skalė GK EQ-5D bendra GK Kojų skausmas 0,853* 0,529* 0,499* 0,504* 0,638* -0,584* Sunkumas, deginimas 0,566* 0,512* 0,526* 0,374* 0,565* -0,543* Kojų nuovargis 0,609* 0,567* 0,508* 0,451* 0,597* -0,557* Kojų mėšlungis 0,376* 0,352* 0,395* 0,262* 0,410* -0,394* Kojų tinimas 0,507* 0,492* 0,477* 0,466* 0,543* -0,454* Kojų tirpimas,,,skruzdžių bėgiojimas 0,490* 0,454* 0,458* 0,292* 0,494* -0,461* Bendra simptomų suma 0,776* 0,662* 0,645* 0,538* 0,740* -0,696* p<0,01 Taip pat, analizuojant koreliacijos koeficientų tarp nusiskundimų dažnio ir bendros gyvenimo kokybės balų stiprumą, nustatyta, kad CIVIQ 20 klausimynas yra jautresnis simptomams, susijusiems su LVN, nei bendrinis EQ-5D klausimynas. CIVIQ 20 klausimynu vertinamos bendrosios gyvenimo kokybės ir su liga susijusių simptomų (bei suminio jų balo) koreliacija yra stipresnė, nei EQ-5D bendrojo gyvenimo kokybės indekso koreliacija su tais pačiais simptomais. Tai įrodo specifinio ligai klausimyno pranašumą prieš bendrinį gyvenimo kokybės klausimyną, vertinant LNS sergančių asmenų gyvenimo kokybę.

62 62 Nors Spirmeno koreliacijos koeficientai tarp nusiskundimų dažnio ir gyvenimo kokybės balų skirtingose CIVIQ 20 skalėse nėra labai dideli, tačiau parodo statistiškai reikšmingą ryšį. Vadinasi klausimynas yra jautrus skirtingoms būklėms vertinant tiek bendrąją gyvenimo kokybę, tiek atskirų skalių įverčius ir atsižvelgiant tiek į atskirų simptomų pasireiškimo dažnį, tiek į bendrą nusiskundimų dažnio balą.

63 63 4. REZULTATŲ APTARIMAS Šio tyrimo metu nustatyta, kad CIVIQ 20 klausimyno lietuviškoji versija pasižymi pakankamomis ar geromis psichometrinėmis savybėmis. Šio klausimyno konstrukcijos ir kriterijaus pagrįstumas, patikimumas - vidinis nuoseklumas ir stabilumas laiko atžvilgiu, jautrumas skirtingoms būklėms atitinka klausimynams keliamus reikalavimus, todėl šis klausimynas gali būti naudojamas moksliniuose tyrimuose. Šiame tyrime vertinant CIVIQ 20 klausimyno konstrukcijos pagrįstumą, nustatytas idealus konvergentinis (100 proc.) pagrįstumas - visų klausimyną sudarančių klausimų koreliacija su skale, kuriai jie priklauso, buvo didesnė nei 0,4. Taip pat idealus ir diskriminantinis (100 proc.) pagrįstumas - visų klausimyno klausimų koreliacija su savo skale buvo didenė nei su skalėmis, kurioms klausimai nepriklauso. Tuo tarpu Launois [61] aptardamas RELIEF tyrimo 18 šalių rezultatus taip pat nustatė idealų konvergentinį klausimyno pagrįstumą. Tačiau, socialinių ryšių skalėje tik 67 proc. klausimų geriau koreliavo su savo nei su negimininga skale, skausmo skalėje - 75 proc. Atliekant lietuviško CIVIQ 20 klausimyno kriterijaus pagrįstumo analizę, šio klausimyno skalių balų įverčiai buvo lyginti su SF-36 giminingų skalių bei EQ-5D bendrojo gyvenimo kokybės indekso įverčiais. Biemans su kolegomis [8] CIVIQ 20 lygindamas su SF-36 klausimynu nustatė, kad CIVIQ 20 balai gerai koreliavo su SF-36 klausimyno fizinės sveikatos ir vidutiniškai su psichinės sveikatos dimensijomis (0,64 ir 0,42 atitinkamai). Tuo tarpu šiame tyrime CIVIQ 20 koreliacija su šiomis dvejomis dimensijomis nebuvo skaičiuojama, nes jos yra apibendrinančiosios SF-36 kategorijos, apimančios po keturias siauresnes klausimyno skales. Šiame tyrime CIVIQ 20 skalės lygintos su SF-36 skalėmis, bet ne dimensijomis. Erevnidou [29] analizuodamas CIVIQ 20 ir SF-36 sąsajas nustatė, kad Spirmeno koreliacijos koeficientas tarp klausimynų skausmo skalių buvo 0,77; tarp CIVIQ 20 fizinės sveikatos ir SF-36 fizinio aktyvumo skalių 0,82; tarp socialinių ryšių skalių 0,54; tarp CIVIQ 20 psichinės sveikatos bei SF-36 veiklos apribojimas dėl emocinių problemų skalių 0,48. Šio tyrimo nustatyta koreliacija tarp SF-36 ir CIVIQ 20 skausmo skalių buvo kiek mažesnė (-0,759), tarp fizinės sveikatos ir fizinio aktyvumo -0,748, tarp psichinės sveikatos ir veiklos apribojimas dėl emocinių problemų -0,601, tarp socialinių ryšių skalių -0,585. Taigi šiame tyrime nustatyta koreliacija tarp CIVIQ 20 psichinės sveikatos ir socialinių ryšių skalių su SF-36 veiklos

64 64 apribojimo dėl emocinių problemų ir socialinių ryšių skalių atitinkamai, buvo stipresnė nei Erevnidou K. ir kolegų tyrime. Nei vienas tyrimas nelygino CIVIQ 20 klausimyno bendros gyvenimo kokybės balo su kitu klausimynu. Šiame tyrime nustatytas CIVIQ 20 ir EQ-5D bendros gyvenimo kokybės balų koreliacija buvo -0,757. Tai rodo stiprią klausimynų bendros GK balų koreliaciją, tad CIVIQ 20 klausimyno struktūra atitinka savo paskirtį ir sąvoką. Analizuojant klausimyno vidinį nuoseklumą skaičiuoti Cronbach o alfa koeficientai atskiroms klausimyno skalėms ir bendrajai gyvenimo kokybei. Biemans su kolegomis [8] dėl abejotinos Olandiškos CIVIQ 20 klausimyno struktūros detaliai analizavo tik bendrosios gyvenimo kokybės balus. Jis nustatė, kad klausimyno Cronbach alfa bendrai gyvenimo kokybei buvo 0, letenlėje pateikta informacija apie šio tyrimo, bei kitų mokslinių straipsnių, analizavusių CIVIQ 20 klausimyno psichometrines savybes, Cronbach o alfa koeficientai. Lietuviškos CIVIQ 20 klausimyno versijos Cronbach o alfa koeficientai tiek skalėms atskirai, tiek bendrajai gyvenimo kokybei, nenusileido kitų šalių tyrimų rodikliams. Skausmo ir bendros gyvenimo kokybės Cronbach o alfa šiame tyrime buvo didesnė nei bet kuriame kitame tyrime. Tuo tarpu fizinės ir psichinės sveikatos Cronbach o alfa koeficientai buvo šiek tiek mažesni tik už Launois [61] tyrime gautus rodmenis, socialinių ryšių už Erevnidou [29] tyrimo duomenis. 23 lentelė Cronbach o alfa skirtinguose tyrimuose, vertinusiuose CIVIQ 20 klausimyno psichometrines CIVIQ 20 skalė Pedišienė S. Erevnidou K. [29] savybes Launois R. [62] Autoriai Launois R. [61] Lozano F.S. [64] Jantet G. [46] Skausmo 0,836 0,82 0,779 0,83 >0,7 >0,7 Fizinės sveikatos 0,851 0,83 0,711 0,86 >0,7 >0,7 Psichinės sveikatos 0,886 0,77 0,853 0,89 >0,7 >0,7 Socialinių ryšių 0,765 0,83 0,654 0,76 >0,7 >0,7 Bendra GK 0,942 0,79-0,94 - >0,7

65 65 Vertinant klausimyno stabilumą laiko atžvilgiu, šiame tyrime respondentai antrą kartą buvo apklausiami po pirmojo anketos užpildymo praėjus 4 savaitėms. Tuo tarpu Erevnidou [29], Launois [62] tyrimuose respondentai antrą kartą apklausti praėjus dviems savaitėms, Biemans ir kolegų tyrime [8] maždaug keturioms savaitėms nuo pirmojo klausimyno užpildymo. 24-toje lentelėje apibendrinti koreliacijos koeficientai tarp dviejų matavimų skirtinguose tyrimuose, vertinusiuose CIVIQ 20 klausimyno psichometrines savybes. 24 lentelė Koreliacijos koeficientai tarp dviejų matavimų skirtinguose tyrimuose, vertinusiuose CIVIQ 20 Klausimo turinys klausimyno psichometrines savybes Koreliacijos koeficientai Pedišienė S. Erevnidou K. [29] Launois R. [62] Skausmo skalė 0,818 0,960 0,949 Kojų skausmas 0,463 0,918 0,896 Nepatogumai, suvaržymai kasdienėje veikloje 0,790 0,898 0,914 Prastas miegas 0,676 0,924 0,924 Stovėjimas ilgą laiko tarpą 0,746 0,914 0,898 Fizinės sveikatos skalė 0,730 0,970 0,977 Lipimas laiptais 0,490 0,909 0,963 Tupėjimas, klūpojimas 0,515 0,901 0,927 Spartus ėjimas 0,846 0,882 0,939 Namų ruoša 0,629 0,893 0,891 Socialinė būsena 0,908 0,960 0,944 Keliavimas automobiliu, autobusu, lėktuvu 0,793 0,902 0,918 Dalyvavimas šventėse 0,930 0,914 0,943 Sportavimas, energinga veikla 0,782 0,892 0,914 Psichinė sveikata 0,727 0,950 0,963 Buvo susirūpinęs 0,774 0,914 0,818 Greitai pavargdavo 0,744 0,873 0,908 Jautėsi našta kitiems 0,416 0,924 0,963 Turėjo būti atsargus 0,582 0,917 0,941 Gėdijosi parodyti kojas 0,866 0,898 0,957 Lengvai susierzindavo 0,287 0,845 0,846 Jautėsi neįgalus 0,594 0,860 0,930 Buvo sunku keltis rytais 0,665 0,888 0,881 Nenorėjo niekur eiti 0,735 0,886 0,898 Bendra GK 0,899 0,980 0,980

66 66 Šio tyrimo koreliacijos koeficientai tarp dviejų matavimų duomenų yra silpniausi palyginus su dar dviejų tyrimų duomenimis (Erevnidou [29] ir Launois [62]). Tačiau tam įtakos galėjo turėti tai, kad šiame tyrime antrą kartą buvo apklausta tik 20 respondentų, kai tuo tarpu Erevnidou [29] 50, Launois [62] 60 respondentų. Tuo tarpu Biemans [8] vertinęs tik bendros GK balus, nustatė, kad koreliacija tarp pirmojo ir antrojo matavimų bendrai gyvenimo kokybei buvo 0,86. Tad mūsų tyrimo bendros gyvenimo kokybės balų koreliacija tarp pirmojo ir antrojo matavimų yra stipresnė nei Biemans ir kolegų tyrime. Launois [61], Lozano [64] ir Jantet [46] pakartotinio tyrimo duomenų koreliacijai su pirmojo matavimo duomenimis aprašyti naudojo ne Pirsono, ar Spirmeno koreliacijos koeficientus, bet tarpklasinį koreliacijos koeficientą (25 lentelė). Launois [61] aptardamas RELIEF tyrimo18 šalių rezultatus nustatė, kad nepakitus respondentų būklei pagal CEAP klasifikaciją, tarpklasinis koreliacijos koeficientas tarp pirmojo ir antrojo matavimų bendrai gyvenimo kokybei buvo 0,913. Lozano [64] vertindamas Ispaniško CIVIQ 20 psichometrines savybes apibendrino, jog tarpklasinis koreliacijos koeficientas tarp pirmojo ir pakartotinio matavimų kiekvienam klausimui atskirai svyravo 0,87 0,92 ribose. Jantet [46] apibendrindamas 23 RELIEF tyrimo šalių duomenis nustatė, kad tarpklasinis koreliacijos koeficientas tarp dviejų matavimų buvo >0,8 visoms skalėms. Lyginant šio tyrimo tarpklasinio koreliacijos koeficiento rodiklį, duomenys prilygsta kitų tyrimų duomenims, kadangi visų skalių ICC taip pat yra didesnis nei 0,8; bendros gyvenimo kokybės ICC= 0, lentelė Tarpklasinės koreliacijos koeficientai tarp dviejų matavimų skirtinguose tyrimuose, vertinusiuose CIVIQ 20 klausimyno psichometrines savybes CIVIQ 20 skalė Tarpklasinis koreliacijos koeficientas (ICC) Pedišienė S. Launois R.[61] Lozano F.S. [64] Jantet G. [46] Skausmo 0,870 - >0,8 Fizinės sveikatos 0,855 - >0,8 Psichinės 0,949 - >0,8 0,87 0,92 sveikatos Socialinių ryšių 0,852 - >0,8 Bendra GK 0,940 0,913 >0,8

67 67 Literatūroje aprašytas klausimyno jautrumas skirtingoms būklėms (skirtingoms ligos stadijoms, ligos sunkumui) vertintas analizuojant tiek subjektyvius, tiek objektyvius su liga susijusius simptomus. Biemans [8] CIVIQ 20 klausimyno jautrumą skirtingoms būklėms analizavo remdamasis CEAP klinikine lėtinio venų nepakankamumo klasifikacija. Jo tyrimas parodė, jog bendros gyvenimo kokybės balų mediana reikšmingai didėjo (GK blogėjo) esant sunkesnei ligos formai (C0-1 md=15; C2-3 md=23,75; C4-6 md=50). Launois [62] jautrumo skirtingoms būklėms analizei naudojo ir subjektyviai jaučiamus simptomus (skausmas, kojų sunkumas, skausmas, mėšlungis, tirpimo, deginimo jausmas). Kiekvieno simptomo stiprumas buvo išreikštas balais nuo 0 (silpnas) iki 3 (labai stiprus). Vėliau šie balai susumuoti ir apskaičiuotas bendras ligos požymių pasireiškimo balas. Nustatyta psichinės sveikatos ir simptomų koreliacija buvo 0,463 ; fizinės sveikatos 0,457 ; skausmo 0,604; socialinių ryšių 0,316; bendros GK 0,524. Launois pabrėžė, kad objektyvių ligos požymių ir GK balų koreliacija visose CIVIQ 20 srityse buvo silpnesnė nei subjektyvių simptomų. Jantet [45] analizuodamas 6 RELIEF tyrimo šalių duomenis apibendrino, jog koreliacija tarp klinikinių pacientų jaučiamų simtomų ir GK balų yra puiki, detaliau nenurodydamas skaitinių įverčių reikšmių. Šis tyrimas, taip pat parodė, jok lietuviškas CIVIQ 20 klausimynas taip pat yra jautrus skirtingoms pacientų būklėms, atsižvelgiant į respondentų patiriamus subjektyvius su liga susijusius simptomus. Visus respondentus suskirsčius į tris grupes pagal suminį nusiskundimų balą nustatyta, kad visų grupių bendra gyvenimo kokybė tarpusavyje reikšmingai skiriasi. Respondentų, kurių suminis nusiskundimų balas buvo intervale nuo 6 iki 16 bendros GK vidurkis buvo 23,8 ; grupėje nuo 17 iki 20 balų 45,2; grupėje nuo 21 iki 30 balų 56,8. Taip pat nustatyta, kad šiose grupėse skiriasi ne tik bendros gyvenimo kokybės balas, bet ir balai visose CIVIQ 20 skalėse (skausmo, fizinė ir psichinės sveikatos, socialinių ryšių). Šio tyrimo duomenys taip pat parodė, jog CIVIQ 20 klausimynas yra jautresnis skirtingoms respondentų būklėms, nei bendrinis EQ 5D gyvenimo kokybės klausimynas. CIVIQ 20 balų ir su liga susijusių simptomų pasireiškimo stiprumo koreliacija buvo stipresnė, nei EQ 5D balų ir simptomų koreliacija. Tuo tarpu Launois [62] dar kurdamas CIVIQ 20 klausimyną (Prancūzišką) įrodė jo jautrumą būklės pokyčiams. Jis nustatė, kad po gydymo gyvenimo kokybė reikšmingai pagerėjo,

68 68 pagerėjus pacientų sveikatai. Tą patį nustatė ir Biemans [8] vertindamas Olandiškos CIVIQ 20 klausimyno versijos jautrumą pokyčiams. Jo tyrimas parodė, kad po gydymo CIVIQ 20 balai sumažėjo 75,65 proc. respondentų ir padidėjo 16,52 proc. respodentų. Bendros GK balas reikšmingai sumažėjo nuo 23,68 prieš gydymą iki 15,6 balo po gydymo. Launois [62] apibendrindamas 18 RELIEF tyrimo šalių duomenis patvirtino, jog pagerėjus paciento būklei reikšmingai pagerėjo ir jų GK. Lozano [64] vertindamas ispanišką klausimyno versiją nustatė, jog pacientų gyvenimo kokybė pagerėjo, pagerėjus jų būklei (sumažėjus subjektyvių nusiskundimų bei jų dažniui). Tuo tarpu CEAP stadija ir GK balai nekoreliavo tarpusavyje. Tačiau šiame tyrime gyvenimo kokybės pokytis po gydymo vertinamas nebuvo. Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad lietuviško CIVIQ 20 klausimyno psichometrinės savybės yra tinkamos. Autorių teigimu tai paprastas pildymui (trunka apie 5 min.) ir duomenų interpretavimui klausimynas. Lietuviško klausimyno pagrįstumo, patikimumo ir jautrumo įverčiai nenusileidžia kitų šalių tyrimų duomenims, kuriose klausimynas jau yra pripažintas ir plačiai naudojamas. Taigi ir lietuviška klausimyno versija gali būti naudinga ir prisidėti prie įvairių mokslinių, ekonominių tyrimų.

69 69 5. DARBO TRŪKUMAI, PRIVALUMAI, TOLESNĖS TYRIMO GALIMYBĖS Pagrindiniai šio darbo trūkumai yra: 1. Tyrimas atliktas vienoje universitetinėje ligoninėje, kur galimai gydomi sunkesnės būklės ligoniai. 2. Esant didesniai imčiai ir būklių įvairovei, galėtų nežymiai kisti klausimyno psichometrinės savybės. 3. Klausimyno jautrumas skirtingoms būklėms vertintas remiantis subjektyviais rodikliais (ligos simptomų raiška). 4. Neįvertintas klausimyno jautrumas būklės pokyčiui pokyčiui (nelyginta GK prieš ir po gydymo). Darbo privalumai: 1. Išverstas ir adaptuotas pasaulyje plačiausiai naudojamas klausimynas, LVN sergančiųjų gyvenimo kokybei vertinti. 2. Klausimyno psichometrinės savybės rodo gerą jo patikimumą, pagrįstumą ir jautrumą. Tai leis klausimyną naudoti klinikinėje praktikoje, moksliniuose ir ekonominiuose tyrimuose, sveikatos politikoje. 3. Plačios naujo klausimyno praktinio pritaikymo galimybės. Kadangi klausimynų psichometrinių savybių ir metodinių galimybių jas vertinti yra labai daug, šis tyrimas jų visų neapėmė. Tęsiant šį tyrimą toliau ir siekiant detaliau įvertinti CIVIQ 20 lietuviško klausimyno tinkamumą sergančiųjų LVN gyvenimo kokybei tirti būtų galima atlikti: Faktorinę analizę klausimyno struktūrai patvirtinti. Klausimyno jautrumo pokyčiui vertinimą, gyvenimo kokybės pokyčius analizuojant prieš ir po ligos gydymo. Klausimyno jautrumo skirtingoms būklėms analizę, remiantis objektyviais duomenimis apie ligą. Pakartoti klausimyno stabilumo laiko atžvilgiu vertinimą, pakartotinio tyrimo metu apklausiant didesnį skaičių respondentų.

70 70 IŠVADOS 1. Vertinant lietuviško CIVIQ 20 klausimyno pagrįstumą vertinti du rodikliai konstrukcijos ir kriterijaus pagrįstumas. Nustatyta, kad klausimų koreliacija su savo skale buvo didesnė už 0,4, tad klausimyno visų klausimų konvergentinis pagrįstumas atitinka klausimynams keliamus reikalavimus. Vertinant diskriminantinį pagrįstumą nustatyta, kad visų keturių skalių visi klausimai geriau koreliuoja su skalėmis, kurioms jie priklauso, nei su paralelinėmis skalėmis, atitinkamai ir diskriminantinis klausimyno pagrįstumas atitinka klausimynams keliamus reikalavimus. Analizuojant klausimyno kriterijaus pagrįstumą nustatyta stipri koreliacija tarp CIVIQ 20 klausimyno skausmo, fizinės sveikatos skalių ir atitinkamų SF-36 klausimyno skalių (skausmo ir fizinio aktyvumo) balų. Kitų giminingų CIVIQ 20 ir SF-36 skalių koreliacija buvo vidutinė. Taip pat nustatyta stipri koreliacija tarp CIVIQ 20 ir EQ-5D bendros gyvenimo kokybės balų. 2. Išanalizavus lietuviško CIVIQ 20 klausimyno patikimumą ir įvertinus vidinį klausimyno nuoseklumą nustatyta, kad bendros gyvenimo kokybės Cronbach o alfa koeficientas vertinamas kaip labai geras, o visų klausimyno skalių (skausmo, fizinės ir psichinės sveikatos, socialinių ryšių) geras. Vertinant stabilumą laiko atžvilgiu, nustatyta, kad skausmo, fizinės ir psichinės sveikatos skalių koreliacija tarp pirmojo ir antrojo matavimų yra stipri, o socialinių ryšių ir bendros gyvenimo kokybės labai stipri. 3. Vertinant CIVIQ 20 klausimyno lietuviškos versijos jautrumą skirtingoms lėtinio venų nepakankamumo būklėms nustatyta, kad klausimynas yra pakankamai jautrus. Reikšmingai skyrėsi visų keturių CIVIQ 20 klausimyno skalių ir bendros gyvenimo kokybės balų vidurkiai skirtingose simptomų jų raiškos grupėse (asmenys, turintys mažiau nusiskundimų savo gyvenimo kokybę vertino geriau, nei jų turintys jų daugiau). Taip pat nustatyta neigiama koreliacija tarp atskirų su liga susijusių simptomų pasireiškimo ir gyvenimo kokybės vertinimo visose CIVIQ 20 srityse.

71 71 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS Atlikus šio tyrimo duomenų analizę ir remiantis gautomis išvadomis, galime teigti, kad CIVIQ 20 klausimyno lietuviškoji versija yra tinkama sergančiųjų LVN gyvenimo kokybei Lietuvoje vertinti. Taigi šis klausimynas gali būti plačiai naudojamas asmens sveikatos, visuomenės sveikatos, sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo vertinimui. Vertinant sergančiųjų lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybę rekomenduojama naudoti šį CIVIQ 20 specifinį ligai gyvenimo kokybės klausimyną, o ne šiuo metu naudojamus bendrinius (pvz. SF-36). Šis klausimynas geriau atspindi su liga susijusių simptomų įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei, yra jautresnis pacientų būklėms ir jų pokyčiams. Šis klausimynas yra trumpesnis ir patogesnis praktiniam naudojimui. Klausimyną rekomenduojama naudoti: Vertinant sergančiųjų LVN gyvenimo kokybę, jos pokytį; Lyginant sergančiųjų LVN gyvenimo kokybę su kitų šalių duomenimis; Vertinant gydymo poveikį sergančiųjų gyvenimo kokybei; Individualiai parenkant geriausią ligos gydymo ir kontroliavimo strategiją; Analizuojant skirtingų LVN gydymo alternatyvų klinikinį efektyvumą; Atliekant skirtingų LVN gydymo alternatyvų ekonominį vertinimą; Nustatant darbo aplinkos, darbo sąlygų, darbo vietos ir darbinės veiklos pobūdžio įtaką sergančiųjų LVN gyvenimo kokybei; Vertinant gyvensenos ir kitų veiksnių įtaką sergančiųjų LVN gyvenimo kokybei; Kitiems ekonominiams ir klinikiniams sergančiųjų LVN ir jų sveikatos tyrimams.

72 72 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Aguiar C.C., Vieira A.P., Carvalho A.F., Montenegro-Junior R.M. Assessment instruments for a Health-Related Quality of Life in diabetes mellitus. Arq Bras Endocrinol Metabol 2008; 52(6): (žiūrėta 2013 m. vasario 18 d). Prieiga per internetą: 2. Agus G.B. Medical treatment of chronic venous disease: evolution or involution? Minerva Cardioangiol. 2011; 59(3): žiūrėta 2014 gegužės 18). Prieiga per internetą: 3. ALEXANDRA Rouquette A., FALISSARD B. Sample size requirements for the internal validation of psychiatric scales. Int. J. Methods Psychiatr. Res. 2011; 20(4): Bacevičienė M. Vidutinio amžiaus Kauno gyventojų gyvenimo kokybė, subjektyvusis sveikatos vertinimas ir jo reikšmė. Daktaro disertacija. Kaunas; 2005.Internetinė prieigahttp://vddb.library.lt/fedora/get/lt-elaba 0001:E.02~2005~D_ _ /DS ETD (žiūrėta grudžio 1d.) 5. Bankauskaitė G. Veninės kojų kraujotakos sutrikimai. Farmacija ir laikas 2011; 3: Beebe-Dimmer J.L., Pfeifer J.R., Engle J.S., Schottenfeld D. The epidemiology of chronic venous insufficiency and varicose veins. Ann Epidemiol 2005; 15(3): (žiūrėta 2014 m. kovo 18 d.). Prieiga per internetą: 7. Biemans A.A., Kockaert M., Akkersdijk G.P., Van den Bos R.R., de Maeseneer M.G., Cuypers P. et all Comparing endovenous laser ablation, foam sclerotherapy, and conventional surgery for great saphenous varicose veins. J Vasc Surg. 2013; 58(3): (žiūrėta 2014 gegužės 18). Prieiga per internetą: 8. Biemans A.A.M, van der Velden S.K., Bruijninckx C.M.A., Buth J., Nijsten T. Validation of the Chronic Venous Insufficiency Quality of Life Questionnaire in Dutch Patients Treated for Varicose Veins. Eur J Vasc Endovasc Surg 2011; 42: Bland M.J., Altman D.G. Cronbach's alpha. BMJ 1997;314: Bland M.J., Altman D.G. Validating scales and indexes. BMJ 2002;324: Bowling A. Measuring disease: a review of disease-specific quality of life measurement scales. 2nd ed. Buckingham: Open University Press; 2001.

73 Bowling A. Measuring health: a review of quality of life measurement scales. 2nd ed. Buckingham: Open University Press; Burckhardt C.S., Anderson K.L. The Quality of Life Scale(QOLS): Reliability, Validity, and Utilization. Health Qual Life Out 2003;1: Carradice D., Mekako A.I., Mazari F.A.K., Samuel N., Hatfield J., Chetter I.C. Randomized clinical trial of endovenous laser ablation compared with conventional surgery for great saphenous varicose veins. Br J Surg. 2011;98: Carroll C., Hummel S., Leaviss J., Ren S., Stevens J.W., Everson-Hock E. et al. Clinical effectiveness and cost-effectiveness of minimally invasive techniques to manage varicose veins: a systematic review and economic evaluation. Health Technol Assess. 2013; 17(48). 16. Casian D., Gutsu E., Culiuc V. Validation of the Romanian Translated ABC-V (Assessment of Burden in Chronic Venous Disease) Questionnaire. Chirurgia 2013; 3: Chren M.M. Understanding research about quality of life and other health outcomes. J Cut Med Surg 1999;3: CIVIQ-20 users guide - How is CIVIQ-20 scored? (žiūrėta 2014 gegužės 18). Prieiga per internetą: CIVIQ-20 users guide - In how many languages is CIVIQ-20 available? (žiūrėta 2014 gegužės 18) CIVIQ-20 users guide - What does CIVIQ-20 assess? (žiūrėta 2014 gegužės 18). Prieiga per internetą: Darvall K.A.L., Bate G.R., Adam D.J., Bradbury A.W. Generic Health-related Quality of Life is Significantly Worse in Varicose Vein Patients with Lower Limb Symptoms Independent of Ceap Clinical Grade. European Journal of Vascular & Endovascular Surgery 2012; 44 (3): (žiūrėta 2014 gegužės 18). Prieiga per internetą: Darwood R. J., Theivacumar N., Dellagrammaticas D., Mavor A. I. D., Gough M. J. Randomized clinical trial comparing endovenous laser ablation with surgery for the treatment of primary great saphenous varicose veins. Br J Surg. 2008;95: Davies A, Rudarakanchana N. Quality-of-life and outcome assessment in patients with varicose veins. In: Davies AH, Lees TA, Lane IF, eds. Venous Disease Simplified. TFM Publishing Ltd: Shrewsbury, Shropshire, England; 2006.

74 De Souza E.M., Yoshida W.B., de Melo V.A., Aragão J.A., de Oliveira L.A. Ulcer due to chronic venous disease: a sociodemographic study in northeastern Brazil. Ann Vasc Surg. 2013; 27(5):571-6 (žiūrėta 2014 gegužės 18). Prieiga per internetą: Dėl Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros strategijos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 941 (žiūrėta 2012 m. gruodžio 10 d. ). Prieiga per internetą: Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. VIII-833 (žiūrėta 2012 m. gruodžio 10 d. ). Prieiga per internetą: Dičkus V. Anketos sudarymo principai. Vilnius: Vilniaus universitetas Drummond M.F., O Brien B.J., Stoddart G.L., Torrance W.G. Methods for the economic evaluation of health care programmes. York, UK: Oxford University Press; Erevnidou K., Launois R., Katsamouris A., Lionis C. Translation and validation of a quality of life questionnaire chronic lower limb venous insufficiency into greek. International Angiology 2004; 23 (4): Evans CJ, Fowkes FG, Ruckley CV, Lee AJ. Prevalence of varicose veins and chronic venous insufficiency in men and women in the general population: Edinburgh vein study. J Epidemiol Community Health 1999; 53: Fayers P.M., Machin D. Quality of life. Assessment, analysis and interpretation. John Wiley & sons, England; Felixsson E., Persson I.A., Eriksson A.C., Persson K. Horse chestnut extract contracts bovine vessels and affects human platelet aggregation through 5-HT (2A) receptors: an in vitro study Sep; 24(9): Prieiga per internetą: Fitzpatrick R., Davey C., Buxton M.J., Jones D.R. Evaluating patient-based outcome measures for use in clinical trials. Health Technology Assessment 1998; 2(14): 34. Furmonavičius T. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimų metodologiniai aspektai. Medicina 2004; 40(6):

75 Garratt A.M., Schmidt L.J., Mackintosh A.E., Fitzpatrick R. Instruments for diabetes: a review. Oxford: National Centre for Health Outcomes Development: 2000 (žiūrėta 2013 m. vasario 18 d). Prieiga per internetą: Gloviczki P., Comerota A.J., Dalsing M.C., et al. The care of patients with varicose veins and associated chronic venous diseases: clinical practice guidelines of the Society for Vascular Surgery and the American Venous Forum. J Vasc Surg. 2011; 53(5 Suppl): 2S 48S. 37. Grabauskas V, Misevičienė I, Padaiga Ž, Klumbienė J, Petkevičienė J, Zaborskis A, et al. Fundamentinė epidemiologija. (Fundamental epidemiology) Kaunas: Kauno medicinos universitetas; Grigonienė R. Pacientų sergančių lėtiniu venų nepakankamumu operacinio gydymo įtaka gyvenimo kokybei magistro baigiamasis darbas. Vilniaus universitetas; Vilnius, Guyatt G.H., Cook D.J. Health status, quality of life and the individual. JAMA 1994;272: Guyatt G.H., Feeny D., Patrick D. Glossary. Controlled clinical trials 1991;12S: Guyatt G.H., Feeny D.H., Patrick D.L. Measuring health-related quality of life. Ann Int Med 1993;118: Huang C., Hwang C.C., Wu M.Y., Lin W., Leite W., Wu A.W. Diabetes-Specific or Generic Measures for Health-Related Quality of Life? Evidence from PsychometricValidation of the D-39 and SF-36. Value Health 2008; 11 (3): (žiūrėta 2013 m. vasario 18 d). Prieiga per internetą: Inčiūra D. Lėtinis venų nepakankamumas darbingo amžiaus žmonių liga. Farmacija ir laikas 2011; Jankūnas V. Odos persodinimo operacijos veiksmingumas gydant venines lėtines kojų opas : daktaro didertacija. Kauno medicinos universitetas, Kaunas Jantet G. RELIEF Study: First Consolidated European Data. Angiology 2000; 1(51): Jantet G., and the RELIEF Study Group Chronic Venous Insufficiency: Worldwide Results of the RELIEF Study. Angiology 2002; 3(53): Jones P.W. Testing health status ("quality of life") questionnaires for asthma and COPD Eur Respir J 1998;11:5-6.

76 Kacevičius G., Golubajeva T., Šlepikaitė L., Višinskienė R. Ar Lietuvos ligoninės turi rezervų padidinti efektyvumą? Valstybinės ligonių kasos Draudimo plėtros departamento pranešimas.vilnius Kahn SR, Lamping DL, Ducruet T, et al; VETO Study Investigators. VEINES-QOL/Sym questionnaire was a reliable and valid disease-specific quality-of-life measure for deep venous thrombosis J Clin Epidemiol. 2006;59(12): Kakkos SK, Rivera MA, Matsagas MI, Lazarides MK, Robless P, Belcaro Get al. Validation of the new venous severity scoring system in varicose vein surgery. J Vasc Surg2003; 38(2): Kalėdienė R., Petrauskienė J., Rimpela A. Šiuolaikinės visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Kaunas: Šviesa; Kastys J. Lėtinė venų liga: klinika, diagnostika, gydymas. Lietuvos gydytojo žurnalas 2011; Kelleher D., Lane T.R., Franklin I.J., Davies A.H. Treatment options, clinical outcome (quality of life) and cost benefit (quality-adjusted life year) in varicose vein treatment. Review. Phlebology. 2012; 27(Suppl. 1): Kermany B.P. Carbopol hydrogels for topical administration: treatment of wounds. Thesis for the degree master of pharmacy Prieiga per internetą: Klumbienė J., Petkevičienė J., Tamošiūnas A., Grabauskas V., Misevičienė I., Milašauskienė Ž. ir kt. Pagrindinės epidemiologinės sąvokos. Profilaktinės medicinos katedra, KMU, Kaunas; Knašienė J. Kompleksinis lėtinio venų nepakankamumo gydymas. Farmacija ir laikas 2011; 5: Knašienė J. Lėtinė venų liga. Farmacija ir laikas 2011; 4: Kubilius R. Ką patarti pacientui, sergančiam lėtine venų liga. Farmacija ir laikas 2010; 8: Kundu S, Lurie F, Millward SF, et al.recommended reporting standards for endovenous ablation for the treatment of venous insufficiency : Joint statement of the American Venous Forum and the Society of Interventional Radiology. JVasc Surg. 2007;46:

77 Kundu S, Lurie F, Millward SF, Padberg J, Vedantham S, Elias S et al. Recommended reporting standards for endovenous ablation for the treatment of venous insufficiency: jointstatement of the American Venous Forum and the Society of Interventional Radiology. J VascInterv Radiol Launois R, Mansilha A, Jantet G. International psychometric validation of the chronic venous disease quality-of-life questionnaires (CIVIQ-20). Eur J Vasc Endovasc Surg. 2010; 40: Launois R., Reboul Marty J., Henry B. Construction and validation of a quality of life questionnaire in Chronic Lower Limb Venous Insufficiency (CIVIQ). Quality Of Life Research 1996; 5: Lohr K.N. Outcome measurement: Concepts and questions. Inquiry 1988; 25: Lozano F. S., Launois R. and RELIEF Spanish group Quality of Life (Spain and France): validation of the Chronic Venous Insufficiency Questionnaire (CIVIQ). Methods Find Exp Clin Pharmacol 2002; 24 (7): Lozano Sánchez F.S., Carrasco Carrasco E., Diaz Sánchez S., González Porras J.R., Escudero Rodríguez J.R., Marinello Roura J. et all Chronic Venous Disease in Spain: Doctor Patient Correlation. European Journal of Vascular & Endovascular Surgery 2012; 44 (6): (žiūrėta 2014 gegužės 18). Prieiga per internetą: Lozano Sánchez F.S., Marinel lo Roura J., Carrasco Carrasco E., González-Porras J.R., Escudero Rodríguez JR, Sánchez Nevarez I et all. Venous leg ulcer in the context of chronic venous disease. Phlebology. 2014; 29(4):220-6 (žiūrėta 2014 gegužės 18). Prieiga per internetą: Lozano Sánchez F.S., Sánchez Nevarez I, González-Porras J.R., Marinello Roura J., Escudero Rodríguez J.R., Díaz Sánchez S. et all Quality of life in patients with chronic venous disease: influence of the socio-demographical and clinical factors. Int Angiol. 2013; 32(4): (žiūrėta 2014 gegužės 18). Prieiga per internetą: Measurement properties. Available from: URL:

78 Medical Outcomes Trust. Trust Introduces New Translation Criteria. Medical Outcomes Trust 1997; 5 (4) (žiūrėta 2012 m. gruodžio 10 d.). Prieiga per internetą: Meissner MH, Moneta G, Burnand K, et al. The hemodynamics and diagnosis of venous disease. J Vasc Surg. 2007;46(suppl S):4S-24S. 71. Merkys G.,Pauliukaitė Ž. Apklausos instrumentų tarpkultūrinio perkėlimo metodologinės patirtys: Lietuvos kontekstas. FilosoFija. sociologija (21), Mikaliūkštienė A. Sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės ir emocinės būsenos ryšys su ligos ir socialiniais veiksniais: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas; 2010 (žiūrėta 2012 m. gruodžio 10 d. ). Prieiga per internetą: Min RJ, Khilnani N, Zimmet SE. Endovenous laser treatment of saphenous vein reflux: longterm results. J Vasc Interv Radiol. 2003;14(8): Mostseller F., Ware J.E., Levine S. Finale panel. Comments on the conference on advances in health status assessment. Medical Care 1989; 27: Nesbitt C, Eifell RKG, Coyne P, Badri H, Bhattacharya V, Stansby G Endovenous ablation (radiofrequency and laser) and foam sclerotherapy versus conventional surgery for great saphenous vein varices (Review) The Cochrane Library 2011, Issue Nosikov A., Gudex C. EUROHIS: developing common instruments for health surveys. Chapter 11. Development of a common instrument for quality of life. IOS Press, UK; Novik A.A., Ionova T.I. Rukovodstvo po issledovaniju katchestva zhizni vmedicine. (A Guide to the investigation of quality of life in medicine.) Sankt-Peterburg: Izdatel skij dom Neva, Moskva Izdatel stvo Olma-Press ; Novik A.A., Ionova T.I., Kaind P. Koncepcyja issledovanija kachestva zhizni v medicine. Elbi,Moskva; Oğuzkurt L. Endovenous laser ablation for the treatment of varicose veins. Diagn Interv Radiol 2012; 18: Peppasa N.A., Buresa P., Leobandunga W., Ichikawa H. Hydrogels in pharmaceutical formulations. European Journal of Pharmaceutics and Biopharmaceutics 2000; 50: (žiūrėta 2012 m. gruodžio 10 d. ). Prieiga per internetą:

79 Pronk P., Gauw S.A., Mooij M.C., Gaastra M.T.W., Lawson J.A., van Goethem A.R. et al. Randomised Controlled Trial Comparing Sapheno-Femoral Ligation and Stripping of the Great Saphenous Vein with Endovenous Laser Ablation (980 nm) Using Local Tumescent Anaesthesia: One Year Results. Eur J Vasc Endovasc Surg (2010)40, Pukėnas K. Kokybinių duomenų analizė SPSS programa: mokomoji knyga. Kaunas: Lietuvos Kūno Kultūros Akademija Rugienė R., Dadonienė J., Venalis A. Gyvenimo kokybės klausimyno adaptavimas, jo tinkamumo kontrolinei grupei ir reumatoidiniu artritu sergantiems ligoniams įvertinimas. Medicina 2005; 41 (3): Rutgers PH, Kistlaar PJ. Randomized trial of stripping versus high ligation combined with sclerotherapy in the treatment of the incompetent greater saphenous vein. Am J Surg. 1994; 168(4): Sam R.C., MacKenzie R.K., Paisley A.M., Ruckley C.V., Bradbury A.W. The effect of superficial venous surgery on generic health-related quality of life. Eur J Vasc Endovasc Surg. 2004; 28(3): Siewert M., Dressman J., Brown C.K., Shah V.P. FIP/AAPS Guidelines to dissolution/in vitro release testing of novel/special dosage forms Prieiga per internetą: Speight J, Bradley C. ADDQoL indicates negative impact of diabetes on quality of life despite high levels of satisfaction with treatment. Diabetologia 2000; 43(1): Spilker B. Quality of life and pharmacoeconomics in clinical trials. Lippincott-Raven, New York,Phuladelphia; Staquet M.J. Quality of life assessment in clinical trials. Oxford University Press: Oxford, NewYork, Tokyo; Sudikas S. Lėtinio kojų venų nepakankamumo gydymas ir profilaktika. Farmacija ir laikas 2012; 4: The WHOQOL group. Resources for new WHOQOL centres. Introduction and background.world Health Organisation, Geneva; 1994.

80 Trochim W.M. The Research Methods Knowledge Base. 2nded. Available from: URL: Uhl J.F., Chahim M., Allaert F.A. Compression versus inner sole for venous patients with foot static disorders: a prospective trial comparing symptoms and quality of life. Phlebology. 2013; 27. (žiūrėta 2014 gegužės 18). Prieiga per internetą: Van Groenendael L., van der Vliet J. A., Flinkenflögel L., Roovers E.A., Sterkenburg S.M.M, Reijnen M.P.J, MD Treatment of recurrent varicose veins of the great saphenous vein by conventional surgery and endovenous laser ablation. J Vasc Surg. 2009; 50 (5): Vanagas G., Padaiga Ž., Subata E. Drug addictionmaintenance treatment and quality of life measurements. Medicina 2004; 40(9): VasQez M.A., Munschauer C.E. Venous Clinical Severity Score and quality-of-life assessment tools: application to vein practice. Phlebolymphology 2010; 17 (2): Wann-Hansson C, Hallberg IR, Risberg B, Klevsgård R. A comparison of the Nottingham Health Profile and Short Form 36 Health Survey in patients with chronic lower ischaemia in a longitudinal perspective. Health Qual Life Outcomes. 2004;2: Ware J.E. SF-36 Heal the Survey. Manual and Interpretation Guide. Bost on, MA: The Health Institute, New England Medical Center; Ware J.E. Standards for validating health measures: Definition and content. J Chron Diseas 1987;40: Ware J.E., Kosinski M., Bjorner J.B., Turner Bowker D.M., Gandek B., Maruish M.E. SF-36v2 health survey: administration guide for clinical trial investigators. Lincoln, RI: QualityMetric Incorporated Ware J.E., sherbourne C.D. the mos36 item short form health survey (sf 36). i. conceptual framework and item selection // med. care. 1992, 30(6), p Wassertheiler-Smoller S. Mostly about quality of life. In: Wassertheiler-Smoller S. Biostatistics and epidemiology. 2nded. Berlin: SpringerVerlag; p Wellborn J., Moceri J.T. The lived experiences of persons with chronic venous insufficiency and lower extremity ulcers. J Wound Ostomy Continence Nurs. 2014; 41(2):

81 World Health Organization, Department of Mental Health WHOQOL Annotated Bibliography. Geneva: World Health Org.; 1999 (žiūrėta 2012 m. balandžio 30 d). Prieiga per internetą: Zhan H.T., Bush R.L. A Review of the Current Management and Treatment Options for Superficial Venous Insufficiency. World J Surg. 2014; Богачев ВЮ. Хронические заболевания вен нижних конечностей:от патогенеза к лечению и профилактике. Ангиология и сосудистая хирургия. 2008; 14 (2):

82 82 PRIEDAI 1 PRIEDAS. Galutinis klausimynas skirtas asmenų, sergančių lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybei vertinti. 2 PRIEDAS. Pirmasis tyrimo klausimyno skirto vertinti asmenų, sergančių lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybei variantas. 3 PRIEDAS. Kauno klinikų širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo sutikimas atlikti tyrimą įstaigoje. 4 PRIEDAS. Kauno klinikų slaugos koordinavimo tarnybos vadovės sutikimas atlikti tyrimą įstaigoje 5 PRIEDAS. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą. 6 PRIEDAS. QualityMetric licencija naudoti SF 36 gyvenimo kokybės klausimyną. 7 PRIEDAS. Lėtinio venų nepakankamumo CEAP klasifikacija.

83 83 1 PRIEDAS Gerb. Respondente, Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto magistrantūros studentė. Rašau magistro baigiamąjį darbą tema,,civiq 20 klausimyno, skirto sergančiųjų lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybei vertinti, patikimumo vertinimas. Šio tyrimo tikslas - į lietuvių kalbą išversti CIVIQ 20 klausimyną ir įvertinti jo patikimumą. Tyrimo dalyviai Kauno klinikų širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos pacientai, sergantys lėtiniu venų nepakankamumu. Būčiau dėkinga už Jūsų pagalbą atliekant tyrimą ir atsakant į anketoje pateiktus klausimus. Atidžiai perskaitykite visus klausimus ir apibraukite vieną Jums tinkamiausią atsakymo varianto numerį arba įrašykite informaciją langelyje. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik mokslo tikslams. Kiekviena anketa yra koduota, todėl duomenų konfidencialumas garantuojamas. Iškilus neaiškumams galite kreiptis: Tel.: Sigita Pedišienė 1. Jūsų lytis: Ačiū už bendradarbiavimą Vyras 1. Moteris Jūsų amžius ( įrašykite, kiek Jums yra metų)? Daug žmonių skundžiasi apsunkusiomis ar skaudančiomis kojomis. Mes siekiame išsiaškinti šių problemų dažnį, bei tai, kaip jos paveikia kasdieninį jas patiriančių žmonių gyvenimą. Žemiau išvardinti klausimai susiję su įvairiais simptomais, pojūčiais ar nepatogumais (kuriuos jūs galite justi, ar jų nejusti), kurie gali turėti įtakos kadieninei veiklai. Atsakant į klausimus prašome nurodyti ar patyrėte klausime nurodytus pojūčius ir jei taip, kokio intensyvumo jie buvo. Skalėje nuo 1 iki 5 pasirinkite Jums tinkamiausią variantą. 1 jei neteko patirti nurodytų pojūčių, simptomų ar nepatogumų, 2,3,4,5 jei teko patirti nurodytus pojūčius, simptomus ar nepatogumus (5 nurodo stipriausią intensyvumą). 3. Jei per pastarąsias 4 savaites jautėte kojų skausmą, kokio intensyvumo jis buvo? Neskaudėjo Nestiprus Vidutiniškas Stiprus Nepakeliamas Kaip stipriai per pastarąsias 4 savaites dėl kojų problemų ir skausmo patyrėte nepatogumus ar suvaržymus savo kasdieninėje veikloje bei darbe? Nepatyrėte Truputį Vidutiniškai Gerokai Ypatingai

84 84 5. Kaip dažnai per pastarąsias 4 savaites prastai miegojote dėl kojų skausmo? Niekada Retai Kartais Labai dažnai Visada Kaip stipriai, per pastarąsias 4 savaites, kojų skausmas ir kitos kojų problemos (tirpimas, tinimas sunkumas, nuovargis ir kt.) kėlė nepatogumus ar ribojo Jus atliekant žemiau išvardintus judesius ar veiklas? Nepatyrėte Truputį Vidutiniškai Gerokai Ypatingai Stovėjimas ilgą laiko tarpą Lipimas laiptais Tupėjimas, klūpojimas Spartus ėjimas Keliavimas automobiliu, autobusu, lėktuvu Namų ruoša, tokia kaip darbas virtuvėje, siurbimas, dulkių valymas, lyginimas ir kt Dalyvavimas šventėse, vakarėliuose, vestuvėse, šokiuose Sportavimas, energinga veikla Kojų problemos (skaumas, tinimas, sunkumas ir kt.) taip pat gali turėti įtakos ir emocinei būsenai. Kaip tiksliai žemiau pateikti teiginiai apibūdina Jūsų savijautą per pastarąsias 4 savaites? Niekada Beveik niekada Kartais Labai dažnai Visą laiką Buvau susirūpinęs Greitai pavargdavau Jaučiausi našta kitiems Turėjau būti atsargus (vengti ilgai stovėti, ištiesti kojas)

85 85 Gėdijausi parodyti kojas Lengvai susierzindavau Jaučiausi neįgalus Buvo sunku keltis rytais Nenorėjau niekur eiti Jūsų sveikata Jūsų nuomone apskritai yra: Puiki Labai gera Gera Nebloga Bloga Kaip apskritai vertintumėte dabartinę savo sveikatą lygindami su sveikata prieš metus? Dabar daug geresnė nei prieš vienerius metus Dabar šiek tiek geresnė nei prieš vienerius metus 10. Šiais klausimais teiraujamasi apie veiklą, kuria užsiimtumėte įprastą dieną. Ar Jūsų dabartinė sveikata varžo šią veiklą? Jei taip, tai prašome nurodyti kaip: Taip, labai varžo Taip, truputį varžo Ne, visai nevaržo Energinga veikla, tokia kaip bėgimas, sunkių daiktų kilnojimas, daug jėgų reikalaujantis sportavimas Maždaug tokia pati kaip prieš vienerius metus Dabar šiek tiek blogesnė nei prieš vienerius metus Dabar daug blogesnė nei prieš vienerius metus Nuosaiki veikla, tokia kaip: patraukti stalą, stumti dulkių siurblį, dirbti sode arba važiuoti dviračiu Kilnoti arba nešti maisto pirkinius Užlipti keletą laiptų maršų Užlipti vieną laiptų maršą Pasilenkti ar klauptis Nueiti daugiau nei kilometrą Nueiti kelis šimtus metrų

86 86 Nueiti vieną šimtą metrų Maudytis ar apsirengti Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su kuriais nors išvardytais sunkumais darbe ar kitoje Jums įprastoje kasdienėje veikloje dėl fizinės sveikatos problemų? Visą Labai Beveik Kartais laiką dažnai niekada Mažiau laiko skyrėte darbui ar kitai veiklai Atlikote mažiau nei norėtumėte Niekada Buvote apribotas (-a) kažkokiame darbe arba kitoje veikloje Kilo sunkumų atliekant darbą ar kitoje veikloje (pavyzdžiui, reikėjo daugiau pastangų) Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su kuriais nors išvardytais sunkumais (pavyzdžiui, prislėgta nuotaika ar nerimas) darbe ar kitoje Jums įprastoje kasdienėje veikloje dėl kokių nors emocinių problemų? Visą laiką Labai dažnai Kartais Beveik niekada Mažiau laiko skyrėte darbui ar kitai veiklai Atlikote mažiau nei norėtumėte Niekada Atlikote darbą ar užsiėmėte kita veikla ne taip rūpestingai, kaip įprasta Kaip per pastarąsias 4 savaites Jūsų fizinė sveikata arba emocinės problemos trukdė Jūsų normaliai visuomeninei veiklai kartu su šeima, draugais, kaimynais arba bendrų interesų grupėmis? Visiškai ne Truputį Vidutiniškai Gerokai Ypatingai Kokį kūno skausmą Jūs patyrėte per pastarąsias 4 savaites? Jokio Labai nesmarkų Nesmarkų Vidutinišką Smarkų Labai smarkų

87 Kaip per pastarąsias 4 savaites skausmas trukdė Jūsų normaliam darbui (įskaitant darbą ne namuose ir namų ruošą)? Visiškai ne Truputį Vidutiniškai Gerokai Ypatingai Šie klausimai yra apie tai, kaip Jūs jautėtės ir kaip klostėsi Jūsų reikalai per pastarąsias 4 savaites. Kiekvienam klausimui prašome pasirinkti vieną atsakymą, tiksliausiai apibūdinantį Jūsų savijautą. Kiek laiko per pastarąsias 4 savaites... Visą laiką Labai dažnai Kartais Beveik niekada Niekada Ar jautėtės gyvybingas (-a)? Buvote labai susinervinęs (-usi)? Jūs jautėtės taip nusiminęs (-usi), jog niekas negalėjo pakelti Jums nuotaikos? Jūs jautėtės ramus (-i) ir taikus (-i)? Jūs buvote labai energingas (-a)? Jautėtės nusiminęs (-usi) ir prislėgtas (-a)? Jūs jautėtės išsekęs (-usi)? Buvote laimingas (-a)? Jūs jautėtės pavargęs (-usi)? Kiek laiko per pastarąsias 4 savaites Jūsų fizinė sveikata arba emocinės problemos trukdė Jūsų visuomeninei veiklai (tokiai kaip draugų, giminaičių lankymas ir pan.)? Visą laiką Labai dažnai Kartais Beveik niekada Niekada Ar Jums yra TEISINGAS arba NETEISINGAS kiekvienas iš šių teiginių? Neabejotinai Labiau teisingas Labiau neteisingas Nežinau teisingas nei neteisingas nei teisingas Atrodo, kad aš susergu šiek tiek lengviau nei kiti žmonės Neabejotinai neteisingas Aš esu toks (tokia) pat sveikas (-a) kaip bet kuris mano pažįstamas

88 88 Aš manau, kad mano sveikata pablogės Mano sveikata yra puiki Kaip dažnai per pastarąsias 4 savaites jautėte kojų sunkumą ar/ ir deginimą? Niekada Beveik niekada Kartais Labai dažnai Visą laiką Kaip dažnai per pastarąsias 4 savaites jautėte kojų nuovargį? Niekada Beveik niekada Kartais Labai dažnai Visą laiką Kaip dažnai per pastarąsias 4 savaites jautėte kojų mėšlungį? Niekada Beveik niekada Kartais Labai dažnai Visą laiką Kaip dažnai per pastarąsias 4 savaites Jūsų kojos buvo ištinusios? Niekada Beveik niekada Kartais Labai dažnai Visą laiką Kaip dažnai per pastarąsias 4 savaites jautėte kojų tirpimą,,,skruzdžlių begiojimo jausmą? Niekada Beveik niekada Kartais Labai dažnai Visą laiką Kiekvienoje teiginių grupėje varnele pažymėkite po VIENĄ langelį, esantį greta teiginio, tiksliausiai apibūdinančio Jūsų sveikatą ŠIANDIEN. 24. Judėjimas Man vaikščioti nesunku Man vaikščioti sunkoka Man vaikščioti vidutiniškai sunku Man vaikščioti labai sunku Aš negaliu vaikščioti 25. Savęs priežiūra Man visiškai lengva nusiprausti ar apsirengti Man sunkoka nusiprausti ar apsirengti Man vidutiniškai sunku nusiprausti ar apsirengti Man labai sunku nusiprausti ar apsirengti Aš nesugebu nusiprausti ar apsirengti

89 Įprasta veikla (pvz.: darbas, mokslas, namų ruoša, šeimos ar laisvalaikio užsiėmimai) Man visiškai lengva užsiimti savo įprasta veikla Man sunkoka užsiimti savo įprasta veikla Man vidutiniškai sunku užsiimti savo įprasta veikla Man labai sunku užsiimti savo įprasta veikla Aš nesugebu užsiimti savo įprasta veikla 27. Skausmas / diskomfortas Aš nejaučiu skausmo ar diskomforto Aš jaučiu šiokį tokį skausmą ar diskomfortą Aš jaučiu vidutinišką skausmą ar diskomfortą Aš jaučiu smarkų skausmą ar diskomfortą Aš jaučiu nepaprastą skausmą ar diskomfortą 28. Nerimas / depresija Nesu sunerimęs (-usi) ar apimtas (-a) depresijos Esu šiek tiek sunerimęs (-usi) ar apimtas (-a) depresijos Esu vidutiniškai sunerimęs (-usi) ar apimtas (-a) depresijos Esu smarkiai sunerimęs (-usi) ar apimtas (-a) depresijos Esu nepaprastai sunerimęs (-usi) ar apimtas (-a) depresijos Ačiū, kad atsakėte į šiuos klausimus!

90 90 2 PRIEDAS Gerb. Respondente, Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto magistrantūros studentė. Rašau magistro baigiamąjį darbą tema,,civiq 20 klausimyno, skirto sergančiųjų lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybei vertinti, patikimumo vertinimas. Šio tyrimo tikslas - į lietuvių kalbą išversti CIVIQ 20 klausimyną ir įvertinti jo patikimumą. Tyrimo dalyviai Kauno klinikų širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos pacientai, sergantys lėtiniu venų nepakankamumu. Būčiau dėkinga už Jūsų pagalbą atliekant tyrimą ir atsakant į anketoje pateiktus klausimus. Atidžiai perskaitykite visus klausimus ir apibraukite vieną Jums tinkamiausią atsakymo varianto numerį arba įrašykite informaciją langelyje. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik mokslo tikslams. Kiekviena anketa yra koduota, todėl duomenų konfidencialumas garantuojamas. Iškilus neaiškumams galite kreiptis: Tel.: Sigita Pedišienė 1. Jūsų lytis: Vyras 1. Moteris 2. Ačiū už bendradarbiavimą 2. Jūsų amžius ( įrašykite, kiek Jums yra metų)? Daug žmonių skundžiasi apsunkusiomis ar skaudančiomis kojomis. Mes siekiame išsiaškinti šių problemų dažnį, bei tai, kaip jos paveikia kasdieninį jas patiriančių žmonių gyvenimą. Žemiau išvardinti klausimai susiję su įvairiais simptomais, pojūčiais ar nepatogumais (kuriuos jūs galite justi, ar jų nejusti), kurie gali turėti įtakos kadieninei veiklai. Atsakant į klausimus prašome nurodyti ar patyrėte klausime nurodytus pojūčius ir jei taip, kokio intensyvumo jie buvo. Skalėje nuo 1 iki 5 pasirinkite Jums tinkamiausią variantą. 1 jei neteko patirti nurodytų pojūčių, simptomų ar nepatogumų, 2,3,4,5 jei teko patirti nurodytus pojūčius, simptomus ar nepatogumus (5 nurodo stipriausią intensyvumą). 3. Jei per pastarąsias keturias savaites jautėte skausmą kulkšnyse ar kojose, kokio intensyvumo jis buvo? Neskaudėjo Nestiprus Vidutiniškas Stiprus Nepakeliamas

91 91 4. Kaip stipriai per pastarąsias keturias savaites dėl kojų problemų patyrėte nepatogumus ar suvaržymus savo kasdieninėje veikloje ar darbe? Nepatyrėte Truputį Vidutiniškai Gerokai Ypatingai Kaip dažnai per pastarąsias keturias savaites prastai miegojote dėl kojų problemų? Niekada Retai Kartais Labai dažnai Visada Kaip stipriai, per pastarąsias keturias savaites, kojų problemos kėlė nepatogumus ar ribojo Jus atliekant žemiau išvardintus judesius ar veiklas? Nepatyrėte Truputį Vidutiniškai Gerokai Ypatingai Stovėjimas ilgą laiko tarpą Lipimas laiptais Tupėjimas, klūpojimas Spartus ėjimas Keliavimas automobiliu, autobusu, lėktuvu Namų ruoša, tokia kaip darbas virtuvėje, rūpinimasis vaiku. lyginimas, grindų ar baldų valymas Dalyvavimas šventėse, vakarėliuose, vestuvėse, šokiuose Sportavimas, energinga veikla Kojų problemos taip pat gali turėti įtakos ir emocinei būsenai. Kaip tiksliai žemiau pateikti teiginiai apibūdina Jūsų savijautą per pastarąsias keturias savaites? Visiškai Iš dalies Iš dalies Visiškai Vidutiniškai ne ne taip taip Buvau susirūpinęs Greitai pavargdavau Jaučiausi našta kitiems

92 92 Turėjau būti atsargus (vengti ilgai stovėti, ištiesti kojas) Gėdijausi parodyti kojas Lengvai susierzindavau Jaučiausi neįgalus Buvo sunku keltis rytais Nenorėjau niekur eiti Jūsų sveikata Jūsų nuomone apskritai yra: Puiki Labai gera Gera Nebloga Bloga Kaip apskritai vertintumėte dabartinę savo sveikatą lygindami su sveikata prieš metus? Dabar daug geresnė nei prieš vienerius metus Dabar šiek tiek geresnė nei prieš vienerius metus Maždaug tokia pati kaip prieš vienerius metus 10. Šiais klausimais teiraujamasi apie veiklą, kuria užsiimtumėte įprastą dieną. Ar Jūsų dabartinė sveikata varžo šią veiklą? Jei taip, tai prašome nurodyti kaip: Taip, labai Taip, truputį varžo varžo Energinga veikla, tokia kaip bėgimas, sunkių daiktų kilnojimas, daug jėgų reikalaujantis sportavimas Dabar šiek tiek blogesnė nei prieš vienerius metus Dabar daug blogesnė nei prieš vienerius metus Ne, visai nevaržo Nuosaiki veikla, tokia kaip: patraukti stalą, stumti dulkių siurblį, dirbti sode arba važiuoti dviračiu Kilnoti arba nešti maisto pirkinius Užlipti keletą laiptų maršų Užlipti vieną laiptų maršą Pasilenkti ar klauptis

93 93 Nueiti daugiau nei kilometrą Nueiti kelis šimtus metrų Nueiti vieną šimtą metrų Maudytis ar apsirengti Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su kuriais nors išvardytais sunkumais darbe ar kitoje Jums įprastoje kasdienėje veikloje dėl fizinės sveikatos problemų? Visą Labai Beveik Kartais laiką dažnai niekada Mažiau laiko skyrėte darbui ar kitai veiklai Atlikote mažiau nei norėtumėte Niekada Buvote apribotas (-a) kažkokiame darbe arba kitoje veikloje Kilo sunkumų atliekant darbą ar kitoje veikloje (pavyzdžiui, reikėjo daugiau pastangų) Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites susidūrėte su kuriais nors išvardytais sunkumais (pavyzdžiui, prislėgta nuotaika ar nerimas) darbe ar kitoje Jums įprastoje kasdienėje veikloje dėl kokių nors emocinių problemų? Visą laiką Labai dažnai Kartais Beveik niekada Mažiau laiko skyrėte darbui ar kitai veiklai Atlikote mažiau nei norėtumėte Niekada Atlikote darbą ar užsiėmėte kita veikla ne taip rūpestingai, kaip įprasta Kaip per pastarąsias 4 savaites Jūsų fizinė sveikata arba emocinės problemos trukdė Jūsų normaliai visuomeninei veiklai kartu su šeima, draugais, kaimynais arba bendrų interesų grupėmis? Visiškai ne Truputį Vidutiniškai Gerokai Ypatingai Kokį kūno skausmą Jūs patyrėte per pastarąsias 4 savaites? Jokio Labai nesmarkų Nesmarkų Vidutinišką Smarkų Labai smarkų

94 Kaip per pastarąsias 4 savaites skausmas trukdė Jūsų normaliam darbui (įskaitant darbą ne namuose ir namų ruošą)? Visiškai ne Truputį Vidutiniškai Gerokai Ypatingai Šie klausimai yra apie tai, kaip Jūs jautėtės ir kaip klostėsi Jūsų reikalai per pastarąsias 4 savaites. Kiekvienam klausimui prašome pasirinkti vieną atsakymą, tiksliausiai apibūdinantį Jūsų savijautą. Kiek laiko per pastarąsias 4 savaites... Visą laiką Labai dažnai Kartais Beveik niekada Niekada Ar jautėtės gyvybingas (-a)? Buvote labai susinervinęs (-usi)? Jūs jautėtės taip nusiminęs (-usi), jog niekas negalėjo pakelti Jums nuotaikos? Jūs jautėtės ramus (-i) ir taikus (-i)? Jūs buvote labai energingas (-a)? Jautėtės nusiminęs (-usi) ir prislėgtas (-a)? Jūs jautėtės išsekęs (-usi)? Buvote laimingas (-a)? Jūs jautėtės pavargęs (-usi)? Kiek laiko per pastarąsias 4 savaites Jūsų fizinė sveikata arba emocinės problemos trukdė Jūsų visuomeninei veiklai (tokiai kaip draugų, giminaičių lankymas ir pan.)? Visą laiką Labai dažnai Kartais Beveik niekada Niekada Ar Jums yra TEISINGAS arba NETEISINGAS kiekvienas iš šių teiginių? Atrodo, kad aš susergu šiek tiek lengviau nei kiti žmonės Neabejotinai teisingas Labiau teisingas nei neteisingas Nežinau Labiau neteisingas nei teisingas Neabejotinai neteisingas Aš esu toks (tokia) pat sveikas (-a) kaip bet kuris mano pažįstamas

95 95 Aš manau, kad mano sveikata pablogės Mano sveikata yra puiki

96 96 3 PRIEDAS

97 97 4 PRIEDAS

98 98 5 PRIEDAS

99 99 6 PRIEDAS