MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 7 KLINIKINIAI TYRIMAI. Gerklų ir ryklės refliukso ligos būdingi ir nebūdingi simptomai

Transcription

1 KLINIKINIAI TYRIMAI 699 Gerklų ir ryklės refliukso ligos būdingi ir nebūdingi simptomai Rūta Pribuišienė, Virgilijus Uloza, Laimas Jonaitis 1 Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies, gerklės ligų klinika ir 1 Gastroenterologijos klinika Raktažodžiai: gerklų ir ryklės refliukso liga, būdingi ir nebūdingi simptomai, simptomų indeksai. Santrauka. Straipsnio tikslas įvertinti ir palyginti dažniausių būdingų (rėmuo, atpylimas) ir nebūdingų (užkimimas, krenkštimas ir kąsnis ryklėje) gerklų ir ryklės refliukso ligos (nebūdingos gastroezofaginio refliukso ligos) simptomų pasireiškimo intensyvumą ir dažnį tarp 72 sergančiųjų ir 12 sveikų asmenų. Dėl nebūdingų simptomų ir pokyčių gerklose įtarus gerklų ir ryklės refliukso ligą, 58 pacientams (80,6 proc.) diagnozė patvirtinta endoskopiškai ar histologiškai nustačius ezofagitą, likusiems 14 (19,4 proc.) omeprazolio testu. Specialiame klausimyne vertinti du būdingi ir trys nebūdingi simptomai. Padauginus simptomų pasireiškimo intensyvumą ir dažnį, gautas atskirų simptomų indeksas, išvesti bendrieji būdingų simptomų ir nebūdingų simptomų indeksai. Indeksai lyginti tarpusavyje ir tarp grupių. Gautais duomenimis, pacientų nurodomi gerklų ir ryklės refliukso ligos simptomai yra reikšmingai intensyvesni ir dažnesni už sveikų asmenų. Gerklų ir ryklės refliukso liga dažniau pasireiškia nebūdingais simptomais. Iš nebūdingų simptomų grupės pacientų intensyviausias ir dažniausias buvo užkimimas: vidutinis užkimimo intensyvumas 5,29±0,74, užkimimo indekso vidurkis 7,06±1,5 balo. Būdingus simptomus nurodė tik proc. pacientų. Rėmens intensyvumo vidurkis 2,6±0,66, rėmens indekso 4,7±1,82 balo. Gerklų ir ryklės refliukso liga sergančių pacientų grupėje nebūdingų simptomų indeksas viršijo būdingų simptomų indeksą tris kartus (p<0,05). Gerklų ir ryklės refliukso liga sergančius pacientus nuo sveikų asmenų atskyrė trijų nebūdingų simptomų: užkimimo, kąsnio ryklėje, ryklės perštėjimo derinys. Didžiausia diagnostinė reikšmė tenka tarp kitų gerklų ir ryklės refliukso ligos požymių nustatytam neaiškios kilmės (idiopatiniam) užkimimui, kuris šansų santykį sirgti gerklų ir ryklės refliukso liga didina 85 kartus. Dėl būdingų laringoskopinių požymių įtarus gerklų ir ryklės refliukso ligą ir nustačius idiopatinį užkimimą, 90,2 proc. atvejų asmenį jau galima priskirti gerklų ir ryklės refliukso liga sergančių pacientų grupei. Įvadas Gerklų ir ryklės refliukso liga (GRRL) ekstrastemplinis refliuksas į gerklas, ryklę, trachėją ir bronchus, kurios klinikiniai simptomai išraiška skiriasi nuo būdingos, neretai ezofagito lydimos gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) (1). GRRL nebūdingas GERL tipas. Būdingai GERL yra būdingų simptomų (BS) (rėmuo, atpylimai rūgštimi), endoskopijos metu neretai nustatomas ezofagitas. Dažniausias ir specifiškiausias GERL būdingas simptomas yra rėmuo (2). Literatūroje nurodoma, kad GRRL neretai pasireiškia virškinimo sistemos sutrikimams nebūdingais simptomais (NS): užkimimu, kąsniu ryklėje, ryklės perštėjimu, krenkštimu, gausių ir (ar) tirštų gleivių susikaupimu ryklėje ir nosiaryklėje, kosuliu, astma, sutrikusiu ar (ir) skausmingu rijimu (1, 6). GERL diagnozė patvirtinama, jei, esant BS, stemplės ph-metrijos metu nustatomas patologinis refliuksas ir (ar) jo sukeltų pokyčių (ezofagitas) stemplės endoskopinio ar (ir) histologinio tyrimo metu. GRRL atvejais šių tyrimų metu neretai patologinių pokyčių nerandama: proksimalinis patologinis refliuksas stemplės ph-metrijos metu nustatomas tik trečdaliui, erozinis ezofagitas endoskopijos metu ketvirtadaliui pacientų (, 7, 8). Be to, egzistuoja neerozinis GERL tipas, kuris gali atsirasti, esant padidėjusiam stemplės Adresas susirašinėjimui: R.Pribuišienė, KMU ANG ligų klinika, Eivenių 2, 007 Kaunas El. paštas: ruta-prib@takas.lt

2 700 Rūta Pribuišienė, Virgilijus Uloza, Laimas Jonaitis gleivinės jautrumui ir gerai regeneracijai (9). Dėl mažo įprastinių GERL diagnostinių metodų specifiškumo ir jautrumo GRRL diagnostika neretai grindžiama jai būdingų simptomų analize bei jų kitimu gydant skrandžio sekreciją slopinančiais vaistais (omeprazolio testas) (1, 2, 10). Diagnozuojant ir gydant GRR, būtina įvertinti abi simptomų grupes, kadangi kiekviena jų rodo patologinio refliukso sukeltus pokyčius atskiruose organuose arba jų sistemose. Svarbu nustatyti ne tik, ar yra simptomų, bet ir jų intensyvumą bei pasireiškimo dažnį (pvz., kiek kartų per savaitę) (6). Simptomų intensyvumui vertinti naudojami įvairūs klausimynai, skalės, kuriose atskirų simptomų intensyvumą įvertina pats pacientas (6, 11, 12). Išsami būdingų ir nebūdingų GRR simptomų analizė reikalinga diagnostikai, gydymo metodams lyginti bei gydymo efektyvumui įvertinti. Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti dažniausių būdingų ir nebūdingų GERL simptomų pasireiškimo intensyvumą bei pasikartojimo dažnį tarp GRRL sergančių pacientų ir sveikų asmenų. Nustatyti GRRL diagnostikai reikšmingiausius simptomus. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai Kauno medicinos universiteto ANG ligų klinikoje metais ambulatoriškai tirti 72 asmenys, kuriems dėl neaiškios kilmės užkimimo, krenkštimo, ryklės perštėjimo, kąsnio ryklėje bei būdingų pokyčių gerklose įtartas GRRL (pacientų grupė). Šioje grupėje buvo 27 vyrai (amžiaus vidurkis 4,9±12,7 metų) ir 45 moterys (amžiaus vidurkis 40±1,1 metų). Pacientų amžius buvo nuo 17 iki 64 metų (vidurkis 40,1±12,7 metų). Pacientų amžius tarp lyčių nesiskyrė (p=0,22). GRRL diagnozė patvirtinta: endoskopiškai ar (ir) histologiškai nustačius ezofagitą; užregistravus laringologinių bei balso pokyčių sumažėjimą praėjus keturioms savaitėms po gydymo omeprazoliu 20 mg du kartus per dieną (1, 2, 10) tais atvejais, kai endoskopiškai ezofagitas nenustatytas. Į tyrimą neįtraukti asmenys, kurie sirgo viršutinių kvėpavimo takų kataru paskutinį mėnesį prieš tyrimą, kita gerklų patologija (balso klosčių mazgeliais, polipais, cistomis, Reinkės-Hajeko liga), kuriems buvęs ryklės ir gerklų gleivinės mechaninis ar cheminis pažeidimas (operacijos, nudegimas), vartojo skrandžio sekreciją slopinančius vaistus du mėnesius iki šio tyrimo. Kontrolinę grupę sudarė 12 atsitiktinai atrinkti asmenys (Kauno medicinos universiteto studentai ir darbuotojai), kuriems galimi GERL simptomai įtakos darbingumui ir miegui neturėjo ir dėl to šie tiriamieji į gydytojus niekada nesikreipė. Tirti 55 vyrai (amžiaus vidurkis 8,4±1,8 metų) ir 68 moterys (amžiaus vidurkis 5,9±1,4 metų). Kontrolinės grupės asmenys buvo metų (amžiaus vidurkis 6,9±1,6 metų). Amžius tarp lyčių nesiskyrė (p=0,1). Remiantis specialiai parengtu klausimynu, nagrinėti du būdingiausi (rėmuo ir atpylimas) ir trys nebūdingi (užkimimas, krenkštimas, kąsnis ryklėje) GERL simptomai. Jų intensyvumui vertinti naudota vaizdinio atitikmens skalė (VAS) (11), kurioje simptomo intensyvumą tiriamieji žymėjo 10-ties centimetrų atkarpoje. 0 reiškė simptomo nebuvimą, 10 intensyvų simptomą. Išmatuoti dydžiai centimetrais atitiko simptomo intensyvumą balais (pvz., 4,5 cm = 4,5 balo). Būdingų GERL simptomų rėmens ir atpylimų pasikartojimų dažnis buvo vertinamas nuo 0 iki 2 balų: 0 nėra, 1 vienas trys kartai per savaitę, 2 daugiau kaip trys kartai per savaitę. Sudauginus šių simptomų intensyvumo ir dažnio rodmenis, išvesti rėmens indeksas (RI) ir atpylimo indeksas (AI). Jų galimi dydžiai buvo nuo 0 ki 20 balų. Sudėjus RI ir AI rodmenis, apskaičiuotas būdingų simptomų indeksas (BSI). Jo galimi dydžiai buvo nuo 0 iki 40 balų. Nebūdingų GERL simptomų užkimimo, krenkštimo, kąsnio ryklėje intensyvumas vertintas pagal VAS skalę nuo 0 iki 10 balų. Šių simptomų pasireiškimo dažnis buvo vertinamas nuo 0 iki 2 balų: 0 nėra, 1 besikartojantis, 2 nuolatinis. Sudauginus NS intensyvumo ir dažnio rodmenis, išvesti: užkimimo indeksas (UI), krenkštimo indeksas (KI) ir kąsnio indeksas (KaI). Krenkštimas ir kąsnis ryklėje vertintas tik pagal simptomų intensyvumą (0 10 balų), nes pagal dažnumą buvo besikartojantys (1 balas). Todėl KI ir KaI galimi dydžiai buvo nuo 0 iki 10 balų. UI dydžiai priklausomai nuo to, ar užkimimas buvo besikartojantis (1 balas), ar nuolatinis (2 balai) svyravo tarp 0 20 balų. Sudėjus UI, KI ir KaI rodmenis, apskaičiuotas nebūdingų simptomų indeksas (NSI). Taip NSI galimi dydžiai buvo nuo 0 iki 40 balų. Vertinti ir kiti šeši rečiau pasitaikantys nebūdingi GRRL simptomai: pasunkėjęs įkvėpimas, ryklės perštėjimas, lėtinis ir naktinis kosulys, skausmingas ir sutrikęs rijimas. Abiejose grupėse apskaičiuotas būdingų ir nebūdingų simptomų dažnis, koreliacinis ryšys. Logistinės regresijos metodu išskirtas NS derinys, atskiriantis GRR pacientus nuo sveikų asmenų. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 10 (Statistical Package for Social Sciences 10). Pasirinktas 0,95 pasikliautinasis intervalas. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Kiekybiniams dydžių vidurkiams palyginti naudotas Stjudento (t) testas. Koreliaciniams ryšiams nustatyti

3 Gerklų ir ryklės refliukso ligos būdingi ir nebūdingi simptomai 701 naudotas Spearmano koreliacinis koeficientas r. Jei r 0, ryšys silpnas, jei 0, r 0,8 vidutinis, jei 0,8 r 1 stiprus (14). Tyrimą patvirtino nepriklausoma Kauno medicinos universiteto Etikos komisija. Rezultatai GRR diagnostika. 58 (80,6 proc.) pacientams GRRL diagnozė patvirtinta nustačius ezofagitą stemplės endoskopinio ir (ar) histologinio tyrimo metu, 14 (19,4 proc.) omeprazolio testu. BS ir NS intensyvumo lyginimas. Kontrolinės grupės BS ir NS intensyvumo rodmenys bei jų indeksai statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo GRRL pacientų grupės atitinkamų rodmenų (lentelė). Moterų ir vyrų simptomų intensyvumo ir indeksų vidurkiai nesiskyrė (p>0,05). Kontrolinės grupės BSI vidutinis dydis buvo 0,78±0,6, NSI 2,5±1,05 balo, pacientų grupėje atitinkamai 5,1±1,6 ir 15,76±2, balo. Pacientų grupėje iš BS dažnesnis bei didesnio intensyvumo buvo rėmuo: intensyvumo vidurkis 2,6±0,66 balo, vidutinis rėmens indeksas 4,7±1,82 balo. Šie rodmenys buvo reikšmingai mažesni už dažniausio NS užkimimo intensyvumo (5,29±0,74 balo) ir užkimimo indekso (7,06±1,5 balo) vidutinius rodmenis. BS ir NS dažnumas. Įvertinus simptomų buvimo dažnį, nustatyta, kad dažniausiai GRRL ligoniai skundėsi užkimimu, krenkštimu, ryklės perštėjimu, kąsniu ryklėje (1 pav.). Šiuos nusiskundimus nurodė proc. pacientų. Būdingus GERL simptomus rėmenį arba atpylimus nurodė tik proc. ligonių. 41 proc. kontrolinės grupės tiriamųjų skundėsi vidutiniškai 1,02 balo intensyvumo rėmeniu, 7 proc. krenkštimu, tačiau dėl jų į gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Kitų simptomų dažnis šioje grupėje buvo reikšmingai mažesnis negu rėmens ir krenkštimo. Trijų dažniausių nebūdingų simptomų (užkimimo, krenkštimo, kąsnio ryklėje) intensyvumas bei dažnumas tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė. Visų GRRL simptomų, išskyrus atpylimą, dažnis pacientų grupėje ir kontrolinėje skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05). Kiekvienas GRRL pacientas nurodė daugiau nebūdingų simptomų negu kontrolinės grupės asmenys: iš vertintų devynių NS 18 proc. pacientų nurodė tris, proc. keturis, 25 proc. penkis simptomus. Kontrolinės grupės tiriamieji dažniau nurodė po 1 2 nebūdingus simptomus: 24 proc. vieną, 21 proc. du simptomus (2 pav.). Koreliacinė ir regresinė simptomų analizė. Stipri koreliacija nustatyta tik tarp BSI ir rėmens (r=0,87), BSI ir RI (r=0,91), tarp užkimimo ir UI (r=0,96), tarp rėmens ir RI, atpylimo ir AI. Vidutinis tarpusavio ryšys nustatytas tarp NSI ir BSI (r=0,4), užkimimo (r=0,74), užkimimo indekso (r=0,75), krenkštimo (r=0,7) ir kąsnio ryklėje (r=0,75). Užkimimas taip pat vidutiniškai koreliavo su dviem NS: krenkštimu (r=0,6) ir kąsniu ryklėje (r=0,). Vidutinė priklausomybė nustatyta tarp ryklės perštėjimo ir krenkštimo (r=0,9) bei disfagijos ir pasunkėjusio įkvėpimo. Kiti simptomai Lentelė. Kontrolinės ir GRR pacientų grupės būdingų ir nebūdingų simptomų vidurkiai su pasikliautinaisiais intervalais (PI) Kontrolinė grupė GRR grupė Požymis (n=12) (n=72) P vidurkis ± PI vidurkis ± PI Rėmuo (balais) 1,02* 0,2 2,6 0,66 0,000 RI 1,06* 0,4 4,7 1,82 0,002 Atpylimai (balais) 0,46* 0,76 1,22 0,51 0,009 AI 0,48* 0,22 2,6 1,7 0,00 TSI 1,78* 0,6 5,1 1,60 0,001 Užkimimas (balais) 0,26* 1,90 5,29 0,74 0,000 UI 0,26* 1,90 7,06 1,5 0,000 Krenkštimas (balais) 0,98* 0, 4,99 0,80 0,000 Kąsnis ryklėje (balais) 0,9* 0,22,71 0,86 0,000 ASI 2,50* 1,05 15,76 2,0 0,000 RI rėmens indeksas, AI atpylimo indeksas, BSI būdingų simptomų indeksas, UI užkimimo indeksas, NSI nebūdingų simptomų indeksas. * grupių vidurkiai reikšmingai skiriasi.

4 702 Atpylimas Rėmuo Odinofagija Disfagija Naktinis kosulys Pasunkėjęs įkvėpimas Lėtinis kosulys "Kąsnis" ryklėje Ryklės perštėjimas Krenkštimas Užkimimas Rūta Pribuišienė, Virgilijus Uloza, Laimas Jonaitis * 10* 11* 17* kontrolinė GRRL 29* 7 5* 17 74* 17 79* 7 88* 11 90* *grupių rodmenys reikšmingai skiriasi (p<0,005) % 1 pav. Būdingų ir nebūdingų simptomų dažnis kontrolinėje ir GRRL grupėse AS skaičius / asmeniui * 10* * 21* 24* GRRL kontrolinė 25* *p=0,000-0,01 lyginant kontrolinę ir GRRL grupes * % 2 pav. Kiekvieno asmens nurodytų nebūdingų simptomų (NS) dažnis kontrolinėje ir GRRL grupėse buvo silpnai tarpusavyje priklausomi. Panaudojus logistinės regresijos metodą, išskirtas trijų NS užkimimo (U), kąsnio ryklėje (Ka), ryklės perštėjimo (Rp) derinys, atskiriantis GRRL pacientus nuo sveikų asmenų. Nustatyta, kad šių simptomų derinyje užkimimas šansų santykį (ŠS) sirgti GRRL didina 59,7 karto (ŠS=59,7, p=0,000; 95 proc. PI 17,6 20,2), Ka 5,1 karto (ŠS=5,1, p=0,005; 95 proc. PI 1,6 16,0), Rp 11,6 karto (ŠS=11,6, p=0,000; 95 proc. PI,4 9,1). Pagal šiuos simptomus vidutiniškai 89,7 proc. tikslumu asmenį galima priskirti GRRL pacientų grupei. Tikimybės sirgti GRRL, esant įvairiems šių trijų simptomų deriniams, išsidėstė taip: p (U, Ka, Rp) 0,98, p (U, Rp) 0,89, p (U, Ka) 0,78, p (U) 0,42, p (Ka, Rp) 0,41, p (Rp) 0,12, p (Ka) 0,06 ( pav.). Nustatyta, kad idiopatinis užkimimas, t.y. užkimimas nesąlygotas kitokios priežasties (balso klosčių darinių, fizinių, cheminių, terminių pažeidimų, inervacijos sutrikimų bei kataro reiškinių), kaip atskiras simptomas ŠS būti priskirtam GRRL pacientų grupei didina 85 kartus (ŠS=85,1, p=0,000; 95 proc. PI

5 Gerklų ir ryklės refliukso ligos būdingi ir nebūdingi simptomai 70 Tikimybė Užkimimas Kąsnis ryklėje Ryklės perštėjimas 1,0 0,9 0,8 0,7 0,6 0,5 0,4 0, 0,2 0,1 0,0 0,98 0,89 0,78 0,42 0,41 0,12 0,06 0, pav. GRRL diagnozės tikimybės prognozavimas logistinės regresijos metodu 1,9 226,9). Esant idiopatiniam užkimimui, 90,2 proc. atvejų asmenį galima priskirti GRRL pacientų grupei. Aptarimas Nuo 2000 metų Lietuvos medicinos literatūroje pasirodė keletas straipsnių, kuriuose nagrinėjami įvairūs GERL aspektai laringologijoje, atliktų studijų duomenys (16, 17). Tačiau visuose straipsniuose analizuojami pacientai, kuriems GRRL arba GERL buvo tik įtarta, nesant patologinio refliukso arba jo sukelto ezofagito patvirtinimo duomenų. Šiame straipsnyje nagrinėjami pacientai, kuriems 81 proc. atvejų GRRL diagnozė patvirtinta endoskopiškai ar histologiškai. Tik 19 proc. atvejų diagnozė patvirtinta omeprazolio testu. Pasaulyje populiarus omeprazolio testas saugiai būtų rekomenduotinas GRRL diagnozei nustatyti, kai stemplės endoskopinio ir histologinio tyrimo metu nerandama ezofagito. Endoskopinis virškinimo sistemos tyrimas, esant GERL simptomams, reikalingas, kadangi, literatūros duomenimis, didėja sergamumas stemplės ir skrandžio adenokarcinoma (15). Šis tyrimas būtinas, esant grėsmingiems virškinimo trakto simptomams: kraujavimo požymiams, svorio kritimui be aiškios priežasties (> kg), progresuojant skausmingam arba sutrikusiam rijimui (2). GERL simptomai yra vieni dažniausių nusiskundimų išsivysčiusiose šalyse, tačiau pasigendama duomenų apie jų dažnį tarp žmonių, kurie dėl šių simptomų į gydytojus nesikreipia ir mano esą sveiki. Atliktas tyrimas parodė, kad sveiki asmenys taip pat jaučia būdingus ir nebūdingus GERL simptomus, kurių nevertina kaip ligos požymių. Šioje studijoje iš visų GRRL simptomų kontrolinės grupės asmenys dažniau nurodė nedidelio intensyvumo (vidutiniškai 1,02 balo) rėmenį ir krenkštimą. Tačiau visi būdingų ir nebūdingų simptomų intensyvumo bei jų indeksų vidutiniai dydžiai buvo statistiškai reikšmingai mažesni už GRRL pacientų. Vertinant bendrąjį NS skaičių, pastebėta, kad GRRL ligoniai NS nurodė reikšmingai daugiau negu kontrolinės grupės asmenys (p<0,05). Iš devynių tirtų NS pacientai dažniausiai nurodė po 5, o kontrolinės grupės tiriamieji po 1 2 simptomus. Specialiojoje literatūroje neretai nagrinėjami GRRL simptomai, kai nurodomi dažniausi jų atsiradimo būdai: kontaktinis, refleksinis (1, 6, 7, 14, 16). Mažai studijų yra apie įvairių GRRL simptomų intensyvumo ir pasikartojimo dažnumo vertinimą (6). Be to, tokio paties intensyvumo simptomas, pasireiškiantis kartą per mėnesį arba kasdien, gali sukelti skirtingų intensyvumo pokyčių stemplėje, ryklėje bei gerklose. Šioje studijoje, panaudojus modifikuotą Jaspersen D. (1996) ir Habermann W. (1999) simptomų intensyvumo ir pasikartojimo dažnumo vertinimą, apskaičiuotos atskirų simptomų indeksus bei bendrąjį BSI ir NSI, atspindinčios abiejų grupių simptomų reikšmės. Išanalizavus studijos duomenis, nustatyta, kad GRRL pacientų NSI tris kartus viršijo BSI (p<0,05). Tai patvirtina iki šiol jau susiformavusią nuomonę, kad GERL laringologijoje dažniausiai pasireiškia nebūdingais simptomais (1,, 7). Šioje studijoje GRRL pacientai taip pat dažniau (74 90 proc.) nurodė NS: užkimimą, krenkštimą, ryklės perštėjimą, kąsnį ryklėje. Tačiau, atlikus logistinės regresijos analizę, nustatyta, kad tik trijų NS užkimimo, ryklės perštėjimo ir kąsnio ryklėje derinys patikimai

6 704 Rūta Pribuišienė, Virgilijus Uloza, Laimas Jonaitis atskyrė GRRL pacientus nuo sveikų asmenų ( paveikslas). Tai svarbu žinoti diagnozuojant GRRL. Krenkštimą palyginus dažnai (7 proc.) nurodė kontrolinės grupės asmenys, todėl į būdingiausių GERL simptomų grupę jis neįtrauktas. Atliktas tyrimas parodė GERL simptomų vertinimo kontrolinėje grupėje reikšmę. Būdingus virškinimo trakto sutrikimo simptomus nurodė mažiau kaip ketvirtadalis (14 22 proc.) GRRL pacientų. Tai rodo, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti nebūdingiems ligos simptomams. Dažniausiai nurodomo NS užkimimo intensyvumas ir indeksas GRRL pacientų grupėje buvo du kartus didesnis už dažniausio BS rėmens atitinkamus rodmenis (p<0,05) (1, 6). Habermann W. ir kt. (1999) atliktoje studijoje (n=29) užkimimo indeksas taip pat buvo didžiausias iš visų kitų BS ir NS indeksų bei du su puse karto viršijo rėmens indeksą (6). Šioje studijoje įrodyta neaiškios kilmės (idiopatinio) užkimimo reikšmė diagnozuojant GRRL. Nustatyta, kad idiopatinis užkimimas, kaip atskiras simptomas, ŠS priklausyti GRRL pacientų grupei didina 85 kartus. Dėl GRRL būdingų laringoskopinių požymių, įtarus GRRL ir nustačius idiopatinį užkimimą, 90,2 proc. atvejų asmenį galima priskirti GRRL pacientų grupei. Išvados 1. GRRL pacientų grupėje vyrauja nebūdingi simptomai (užkimimas, kąsnis ryklėje, ryklės perštėjimas, krenkštimas) jų indeksų vidurkiai reikšmingai didesni už būdingų simptomų vidurkius. 2. Nebūdingų simptomų indeksai GRRL pacientų grupėje reikšmingai skyrėsi nuo kontrolinės grupės analogiškų rodmenų.. GRRL pacientus nuo sveikų asmenų atskiria trijų nebūdingų simptomų užkimimo, ryklės perštėjimo ir kąsnio ryklėje derinys. 4. Dėl būdingų laringoskopinių požymių, įtarus GRRL ir nustačius idiopatinį užkimimą, 90,2 proc. atvejų asmenį galima priskirti GRRL pacientų grupei. Typical and atypical symptoms of laryngopharyngeal reflux disease* Rūta Pribuišienė, Virgilijus Uloza, Laimas Jonaitis 1 Clinic of otorhinolaringology, 1 Clinic of Gastroenterology, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: laryngopharyngeal reflux disease, typical, atypical symptoms. Summary. The aim of the study was to evaluate and compare intensity and incidence of both, typical (heartburn, acid regurgitation) and atypical (hoarseness, throat clearing, globus pharyngeus) symptoms of laryngopharyngeal reflux disease among 72 patients and 12 healthy persons. Diagnosis of laryngopharyngeal reflux disease in 58 cases (80.6%) was confirmed by endoscopic and histological findings of esophagitis and in 14 cases (19.4%) by Omeprasol test. The intensity of the symptom was calculated by multiplication of the intensity and frequency of the symptom. According to the data obtained laryngopharyngeal reflux disease manifested more frequently with atypical symptoms. In the patients group mean intensity of hoarseness was 5.29±0.74 points, mean index of hoarseness 7.06±1.5 points. Typical symptoms were found only in 14 22% of patients. The mean intensity of heartburn was 2.6±0.66 points, mean index of heartburn was 4.7±1.02 points. The incidence of atypical symptoms was three times higher than the incidence of typical symptoms (p<0.05). According to the multinomial logistic regression analysis the combination of three atypical symptoms (hoarseness, throat clearing and globus pharyngeus) separated groups of the patients and healthy persons. The combination of these symptoms increases the odds ratio for laryngopharyngeal reflux disease 59.7 times. Idiopathic hoarseness as a single symptom increases the odds ratio for laryngopharyngeal reflux disease 85 times. Correspondence to R.Pribuišienė, Clinic of Otorhinolaringology, Kaunas University of Medicine, Eivenių 2, 007 Kaunas, Lithuania. ruta-prib@takas.lt * The full-length article in English can be found at

7 Gerklų ir ryklės refliukso ligos būdingi ir nebūdingi simptomai 705 Literatūra 1. Koufman JA, Sataloff RT, Toohill R. Laryngopharyngeal reflux. Consensus conference report. J Voice1996;2: Dent J, Brun J, Fendrick AM, Fennerty MB, et all An evidence-based appraisal of reflux disease management the Genval Workshop Report. Gut 1999;44(2):S1-S16.. Koufman JA. The otolaryngologic manifestations of gastroesophageal reflux disease. Laryngoscope 1991;101: Hanson DG, Kamel PL, Kahrilas PJ. Outcomes of antireflux therapy for the treatment of chronic laryngitis. Ann Of Otol Rhinl Laryngol 1995;104: El Ezz AA, Turki E, Abbas MM. Management of dysphonia assotiated with laryngopharyngeal reflux. Proccedings 24th IALP Congress 1998;1: Habermann W, Eherer A, Lindbichler F, Raith J. Ex juvantibus approach for chronic posterior laryngitis: results of short-term pantoprazole therapy. J Laryngol Otol 1999;11: Casado Morente JC, Montero Alvarez JL, Cantillo Banos E, Jurado Ramos A. Head and neck symptoms of gastroesophageal reflux. Acta Otorrinolaringol Esp 1998;49: Klinkenberg-Knol EC. Otolaryngologic manifestations of gastro-oesophageal disease. Scand J Gastroenterol Suppl 1998;225: Waring JP. Nonerosive reflux disease. Semin Gastrointest Dis 2001;12(1): Csendes A, Smok G, Alvarez F, Braghetto I, Blanco C. Patients with pathologic gastroesophageal reflux without erosive esophagitis: correlation of the endoscopic and histological aspect of the esophagus. Rev Med Chil 1994;122(2): Shiffman S, Reinolds MI, Young FW. Introduction to multidimensional scaling:theory, methods and applications. New York; Rothman M, Farup C, Stewart W, Helbers L. Symptoms associated with gastroesophageal reflux disease: development of a questionnaire for use in clinical trials. Dig Dis Sci 2001;46(7): Hogan WJ, Shaker R. Supraesophageal complications of gastroesophageal reflux. Dis Mon 2000;46(): Sapagovas J, Vilkauskas L, Rašymas A, Šaferis V. Informatikos ir matematinės statistikos pradmenys (ABC of informatics and mathematical statistics). Kaunas; Sharma P, Sampliner RE. The rising incidence of esophageal adenocarcinoma. Adv Intern Med 2001;46: Uloza V, Pribuišienė R. Laringologiniai gastroezofaginio refliukso ligos požymiai. (Laryngologic aspects of gastroesophageal reflux disease.) Medicinos teorija ir praktika 2000; 2(22): Šiupšinskienė N. Užkimusių pacientų, kuriems įtariamas gerklų ir ryklės refliuksas, balso charakteristikų kitimas atliekant diagnostinį Omeprazolio testą. (Subjective and objective voice assessment of reflux related dysphonia according empiric trial with omeprazole.) Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2002;1(4): Straipsnis gautas , priimtas Received 21 February 2002, accepted 27 May 2002