Sergamumo gerybiniais seili liauk navikais analiz

Transcription

1 LIETUVOSăSVEIKATOSăMOKSL ăuniversitetas MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS VEIDOăIRăŽANDIKAULI ăchirurgijosăklinika Paulius Civinskas VIăkursas,ă26ăgrup Sergamumo gerybiniais seili liauk navikais analiz Darbo vadovas: prof. habil. dr.ăričardasăkubilius Kaunas

2 LIETUVOSăSVEIKATOSăMOKSL ăuniversitetas MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS VEIDOăIRăŽANDIKAULI ăchirurgijos KLINIKA SERGAMUMO GERYBINIAIS SEILI LIAUK NAVIKAIS ANALIZ Mokslinis darbas Darb atliko studentas... Darbo vadovas... (parašas) (parašas) Paulius CivinskasăVIăkursas,ă26ăgrup 2016ăm.ăbirželioă...ăd. prof.ăhabil.ădr.ăričardasăkubilius 2016ăm.ăbirželioă...ăd. Recenzentas... (parašas)... (mokslo laipsnis,ăvardas,ăpavard ) 2016ăm.ăbirželioă...ăd. Kaunas, 2016 Pastabos:

3 TURINYS SANTRAUKA... 3 SUMMARY... 4 PAD KA... 5 INTERES ăkonfliktas... 6 ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 6 SANTRUMPOS... 6 S VOKOS... 8 VADAS... 9 DARBOăTIKSLASăIRăUŽDAVINIAI ăLITERAT ROSăAPŽVALGA ăGerybini ăseili ăliauk ănavik ăklasifikacija ăGerybini ăseili ăliauk ănavik ădiagnostikosăypatumai Plonos adatos aspiracin săbiopsijosădiagnostika ăŠerdin săadatin săbiopsijosădiagnostika Vaizdo tyrimai ăTIRIAMOJIăGRUP ăirătyrimoămetodika ăTiriamojiăgrup Tyrimo metodika Naviko dydis ăSeili ăliauk ănavik ăskirstinysăpagalădiagnozęăirălyt ăStatistin săanaliz sămetodai ăREZULTATAIăIRăJ ăaptarimas Bendrieji duomenys ăGerybini ăseili ăliauk ănavik ădiagnozi ăskirstinys ăLyči ăpasiskirstymas ăTiriam j ăamžiausăanaliz Diagnostikos ypatumai ăNavik ădydžiai IŠVADOS LITERAT ROSăS RAŠAS

4 SANTRAUKA Darbo autorius: Paulius Civinskas Darbo pavadinimas: Sergamumoăgerybiniaisăseili ăliauk ănavikaisăanaliz. Tikslas: Nustatyti sergamum ăgerybiniais seili ăliauk ănavikais. Uždaviniai: 1. Nustatyti gerybini ăseili ăliauk ănavik ăskirstini pagalădiagnozę. 2. Išsiaiškintiăskirting ă lyči ă pacient ă sergamum ă gerybiniaisă seili ă liauk ă navikais. 3. Nustatytiă dažniausiaiă atliekamaă tyrim.ăăăăă 4. Nustatytiăvidutin ăpacient ăamži,ăpatologijos židinioădyd ăir joăpriklausomum nuo sergančioăžmogaus amžiaus. Metodai: retrospektyviaiăišanalizuotosă2011ăm.ăsausioăm n.ă 2015ăm.ăgruodžioăm n.ălietuvos sveikatos moksl ă universitetoă Kaunoă klinik ă Veidoă iră žandikauli ă chirurgijosă (LSMU KK VŽC)ă skyriuje gydyt pacient ligos istorijos. Vertinta pacient ăamžius,ălytis,ăgyvenamojiăvieta, simptom ăjutimo laikotarpis iki diagnoz sănustatymo,ănavikoădydisăpamatuotas ultragarsiniu tyrimu, klinikiniai simptomai, atsinaujinimas, komplikacijos,ăatliktiătyrimaiăikiădiagnoz s nustatymo, ligos atsiradimoăpus (kair jeăarădešin je). Tyrimo dalyviai: Pacientai, kuriems buvo diagnozuota pleomorfin ăadenoma,ăvartino navikas, bazalini l steli adenoma,ăsebacin ăadenoma. Rezultatai: UGT dažniausiaiănaudojamasămetodasă58,5ăproc.ăăšerdin ăadatin ăbiopsijaătiksliausiaiănustatoă preoperacinęădiagnozę,ăšioătyrimoăjautrumasăirăspecifiškumasă92 ă94 proc., ir 99 ă100 proc. Pleomorfine adenoma (PA) sirgo 70,2 proc., Vartino navikais 22,3 proc., kitaisă tipaisă 7,5ă proc.ă pacient.ă Moter ă sergamumasăpaă88ăproc.,ăvyr ă50ăproc.ăvartinoănavikaisădažniauăsergaăvyraiă45,5ăproc.,ămoterys 2 proc. PAăserganči ăžmoni ăvidutinisăamžiusă49,4ămetai,ăvartino navikais 69,6 m. Išvados: Gerybiniaisăseili ăliauk navikaisăvyraiăirămoterysăsergaăvienodaiădažnai.ătaipăpatăserganči j ă amžiusătarpălyči ănesiskyr. LSMUăKKăVŽCăduomenimisăPleomorfineăadenomaădažniauăsergaămoterys,ăoă Vartinoănavikaisă ăvyrai.ăkit ăr ši ănavikaisăsergamumasătarpălyči ănesiskyr. Dažniausiai, LSMU KK VŽC, taikomas tyrimas UG nustatantăgerybiniusăseili ăliauk ănavikus. Pleomorfineăadenomaăserganči j ă asmen ă vidutinisă amžiusă ă 49,4ă m.,ă Vartinoă navikaisă ă 65,6ă m,ă kitomisă r šimisă 69,6 m. Vidutiniai dydžiaiădidžiausiăbuvoăserganči j ăvartinoănavikaisă ă43,3ămm,ăpaă ă28,7ămm,ăkit ăr ši ă 26,9 mm. Vyr ănavikaiăb naădidesniăneiămoter.ăkuoăpacientuiădaugiauămet,ătuoăgalimaătik tisădidesnioănaviko,ă vidutiniškaiăpadid jančioăpoă0,3ămmăperămetus. Raktažodžiai: salivary gland benign tumors, pleomorphic adenoma, Warthin tumor, sebaceous adenoma, basal cell adenoma, fine-needle aspiration cytology, core-needle biopsy, ultrasonography guided CNB. 4

5 SUMMARY Author: Paulius Civinskas Topic of the research: Morbidity analysis of benign salivary gland tumor. Goal: Establish the morbidity of benign salivary gland tumor. Tasks: 1. Determine the distribution of morbidity benign salivary gland tumor based on the diagnosis. 2. Establish the morbidity benign salivary gland tumor regarding different sexes. 3. Detect the method which was practiced the most in order to diagnose the patients. 4. Determine the average age of patients, the size ofătheăpathologicalăoriginăandăitsădependenceăfromătheăillăpatient s age. Methods: Make a retrospective analysis of patients (from January 2011 until December 2015) history who were treated in Kaunas hospital of Lithuanian university of health sciencies at the face and jaw surgery department (LUHS KC FJSD). Aspects that are a part of this research: patient age, housing location, what period of time did these the symptoms were active, reccurece, complications, tests that were made up to the diagnosis and side where the disease appeared (left or right) Participants: Patients who were diagnosed with pleomorphic adenoma (PA), Warthin tumor, basal cell adenoma, sebaceous adenoma. Results: Ultrasound based diagnostics was the most common, it was used in 58,5 pct. of the cases. Coreneedle biopsy is the most precise method for determining the pre-operational diagnosis. The sensitivity and precision of this this test is 92 ă94 pct. and 99 ă100 pct. 72,2 pct. were diagnosed with PA. 22,3 pct. were diagnosed with Warthins tumour, other types 7,5 pct. of patients. PA is more common amongst men (45,5 pct.), less common amongst women (2 pct.). Average age of patients with PA is 49.4 years, Warthins tumor 65,6 years,ăandăotherăkindsă ă69,6. Conclusion: 1. Benign salivary gland tumor illness rate is the same between men and women. In addition to, the age between sexes did not differ. 2. According to the LUHS KC FJSD data PA is more common amongst women, Warthins tumor is more common amongst men. 3. The most common method of diagnosis at LUHS KC FJSD is ultrasound diagnostics. 4. The average age of people diagnosed with PA was 49.4, Warthins tumor 65,6, other types ă 69,6. The biggest average sizes where between the patients diagnosed with Warthins tumor 43.3 mm, PAă ă28.7, and other kinds 26.9 mm. Men have bigger tumors than women, the older the patient is the bigger tumor can be expected, usually the tumor grows 0.33 mm a year. Keywords: salivary gland benign tumors, pleomorphic adenoma, Warthin tumor, sebaceous adenoma, basal cell adenoma, fine-needle aspiration cytology, core-needle biopsy, ultrasonography guided CNB. 5

6 PAD KA Doc. dr. Albinui Gervickui užăsuteiktasăkonsultacijas. INTERES KONFLIKTAS Autorius interes ăkonfliktoănetur jo. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS Lietuvos sveikatosămoksl ăuniversitetas, Bioetikos komisijos leidimas Nr. BEC-MF-383 išduotas

7 LSMU Lietuvosăsveikatosămoksl ăuniversitetas KK Kauno klinikos VŽC Veidoăirăžandikauli ăchirurgijosăskyrius JAV Jungtin săamerikosăvalstijos PSO Pasaulio sveikatos organizacija MRT magnetinio rezonanso tomografija KT kompiuterin ătomografija UGT ultragarsinis tyrimas PAAC plonosăadatosăaspiracin ăcitologija ŠABă šerdin ăadatin ăbiopsija PA pleomorfin adenoma SA sebacin adenoma BA bazalini ăl steli ăadenoma pct. percent (lietuviškaiăprocentai) SANTRUMPOS 7

8 S VOKOS House'o ir Brackmann'o klasifikacija vertinimo sistema, naudojama veido nervo pažeidimoă laipsniuiă nustatyti.ăšiojeăskal jeăiălaipsnis normali nervo funkcija, IV visiškasănervoăparalyžius [1]. Frey'o sindromas retas sutrikimas, kuris atsiranda po pašalintosă paausin să seili ă liaukos.ă Pasireiškiaă skruosto,ăsmilkinioăarăužausiniuăgausiuăprakaitavimuăirăraudoniuăpoăvalgio,ăypačăpoătokio, kuris dirgina gausiai skirtis seiles. 8

9 VADAS Pastaruoju metu itină susir pintaă navikin mis ligomis.ă Pasaulyjeă nuoă v žioă mirštaă daug žmoni ă (171.2 atv. 100ă t kst.,ă JAV) [2]. Lietuvoje,ă 2012ă met ă duomenimis,ă mirštamumasă nuoă vežioă užima treči j viet ăpoăkraujagysli ăirăširdiesălig ă[3]. Pagală Pasaulioă sveikatosă organizacijosă (PSO)ă klasifikacij ă gerybiniaiă seili ă liauk ă navikaiă yraă epitelin să kilm să iră skirstomiă :ă pleomorfinesă adenomas,ă mioepiteliomas,ă bazalini ă l steli ă adenomas,ă Vartino navikus (angl. Whartin tumor), onkocitomas,ă kanal li ă adenomas,ă sebacinesă adenomas,ă limfoadenoma, cistadenoma, papiloma [4]. Seili ă liauk ă navikaiă (angl. Salivary gland tumour) reti. Dažnaiă diagnozuojami gerybiniai navikai apie 70 proc. ligoni paveikiaă paausinesă seili ă liaukasă [5, 6]. Kaip teigia dauguma autori ă dažniausiaiănustatomasăgerybinis navikas - Pleomorfin ăadenomaă(angl. Pleomorphic adenoma, PA): proc. [5 11]. Kita pagală dažnum ă patologija - Vartino navikas (angl. Warthin tumor), literat rosă duomenimis diagnozuojamas 8,5 25 proc. [5, 7 13]. Kiti navikai, pvz., sebacini ăl steli ăirăbazalini ă l steli ăadenomosăyraăretosăirăapimaămaž ăprocent ăgerybini ăseili ăliauk ănavik : 0,5 3 proc. [14 17]. Epidemiologini ătyrim ăšiaătemaălietuvojeănebuvoăatlikta.ălietuvosăhigienosăinstitutoă2014ămet ă duomenimis, užregistruotaă 1ă mirtiesă atvejisă nuo didži j ă seili ă liauk ă gerybinioă naviko,ă oă ankstesniaisă metais nebuvo registruota [18].ăSeili ăliauk ănavikaiăyraăpakankamaiăreti,ăpasitaikoătikăapieă2ăproc.ăvis ă galvosă iră kakloă navik.ă Pagală apytikslius naujausius duomenis, surinktus 2009 iais metais Taivano sveikatingumoăbiuro,ăseili ăliauk ănavik ădažnumasăsiekiaăapieă1,18ăatv. 100ăt kst.ăgyventoj ătaivane.ă Mirtingumas sietas su seili ăliauk ănavikaisă 55 atv. 100ăt kst.ăgyventoj ă[11]. Seili ă liauk ă navikamsă diagnozuotiă taikomiă metodai:ă ultragarsinisă tyrimasă (UGT),ă kompiuterin ă tomografija (KT), magnetin rezonansoă tomografijaă (MRT),ă plonosă adatosă aspiracin ă citologijaă (angl. Fine-needle aspiration cytology, PAAC),ăšerdin ăadatin ăbiopsijaă(angl. Core-needle biopsy, ŠAB) [6, 7, 19]. Dar 1920-iais m. L.S. Dudheon su bendrautoriais apraš ăpaacămetod, kuris greitai paplito ir buvo prad tasătaikytiăeuropojeăirăjungtin seăvalstijose [20]. Šiuoămetu,ăprad jus taikytiăšabătyrim,ăiškilo daugădiskusij ăd l PAAC tyrimo patikimumo.ăšiuoă aktualiuă klausimuă atlikt ă tyrim rezultataiă l m ă ŠABă tyrimoă pranašum ă diagnozuojantă seili ă liauk ă navikus [5ă 9, 11,ă19,ă21ă 24]. Lietuvojeă šiaă temaă nebuvoă atliktaă tyrim,ă mokslin jeă literat rojeă nebuvoă rastaă navik ă dydžioă priklausomumoănuoăamžiaus.ă Dydisăsvarbusăd lă gydymoătaktikosăparinkimoăirăkomplikacij ătikimyb s.ă 9

10 Kuoă didesnisă navikas,ă tuoă didesn ă rizikaă pažeistiă veidoă nerv ă iră taipă sukeltiă veidoă mimikosă raumen ă paralyži. Sergamumasănavikin misăligomis Lietuvoje yra aktualus kaip ir visame pasaulyje. 10

11 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tikslas: Nustatytiăsergamum ăgerybiniaisăseili ăliauk ănavikais. Uždaviniai: 1. Nustatytiăsergamum ăgerybiniaisăseili ăliauk ănavikaisăirăj ăskirstin ăpagalădiagnozes. 2. Išsiaiškintiălyči ăsergamum ăgerybiniaisăseili ăliauk ănavikais. 3. Nustatytiădažniausiaiăatliekam ătyrim. 4. Nustatytiăvidutin pacient amži pagal diagnozes, patologijos židinioădyd ăbeiăjoăpriklausomum nuo ligonio amžiaus. 11

12 2.1. Gerybini seili liauk navik klasifikacija 2. LITERAT ROS APŽVALGA Pleomorfin ă adenomaă dažniausiaă pasitaikantis gerybinis seili ă liauk ă navikas. Ashwin Ashok Jaiswal ir kiti autoriai (2013) teigia, kad PA dažniausiaiă atsiranda paausin jeă liaukoje [6].ă T ă pači ă hipotezęăpatvirtinaăirăm.pusztaszerăirăkiti autoriai proc. ši ănavik ăatsiranda paviršutin jeăliaukojeă irădažniausiaiăliaukosăuodegojeă[6, 19]. Tam tikri autoriai atliko tyrimus,ăkuri imtis siek ăikiă600ăatvej,ă dažniausia patologija buvo PA proc. [5 11, 25, 26]. PA dydis gali siekti kelis mm 12 cm ir sverti iki 2 kg [25, 27, 28]. PAă b dingasă l tasă augimas,ă galiă b tiă diagnozuojamasă vis ă amži ă žmon ms, bet dažniauă nustatomas vidutinio amžiausămoterims. Vyramsăšiăpatologijaăatsirandaăsulaukusăvyresnioăamžiaus,ăapieă6ă j dešimt.ă PAă pažeidimasă dažniausiaiă apimaă paausioă srit 80 proc., bet galiă b tiă iră kitoseă vietoseă tokiose, pvz.: pažandikaulin se,ăpoliežuvin seăliaukoseăir kietajame gomuryje. Dažniausiaăburnosăertm să PA b naăkietasisăgomurys,ăapieă42ă 68 proc. [29]. PA etioliogijaă n raă tiksliaiă žinoma. Manoma, kad ji yra epitelin să kilm să suă chromosomosă mutacijomisăbeiăgen ăă8q12ăir 12q15 aberacijomis [29]. Simptomai labai priklauso nuo paties naviko dydžio,ăaugimoăpob džioăirăaugimoăvietos.ăsukelia pavieniusă arbaă simptom ă derinius: skausmas, darinioă jutimas,ă uždegimoă požymiai pažeidimoă pus je,ă pasunk jęs rijimas,ăseil takisă (nesutrikęsăseili ănutek jimas), veido nervoăspaudimoăpožymiaiăvertinamiă pagal House'o ir Brackmann'o klasifikacij ă[27, 30]. Pleomorfin ăadenomaăgana tiksliai diagnozuojamas gerybinis navikas.ăj ănustatantăremtisăvienătikă nepakankaăapčiuopos metodu, nes galima supainioti suăretrotonsiliarineămase,ăarbaăparafaringin săertm să naviku.ătod lăyraătaikomi tikslesni metodai, pvz.:ăugt,ămrt,ăkt,ăpaac,ăšab [5 11, 25, 26]. Vartino navikasį pavadintas Aldredo Vartino (angl. Aldred Whartin) patologo vardu. Dar 1929 metais paskelb dvi publikacijasă Amerikosă literat roje,ă kurioseă šisă terminasă vartojamas,ă norintă j ă atskirti nuo limfomos.ăšisănavikasădarăžinomasăkaipăadenolimfomaăarăpapilin ăcistin limfoma [13]. Vartinoănavikasăpagalădažnum yraăantrasăišăgerybini ăseili ăliauk ănavik.ădažnumas,ătamătikr ă autori ă tyrim ă duomenimis 8,5 25 proc. [5, 7 13, 31].ă Vyr ă iră moter ă sergamumoă šiaisă navikaisă santykis 3 : 1 ir 4 : 1, ligaădažniauăpasireiškiaăšešiasdešimtmečiamsă septyniasešimtmečiams. Priešingaiă nei kiti, Vartino navikas dažnaiănustatomas abipus seili ăliaukose, nors apie 90 proc. b na paviršutin jeă paausin săliaukosăskiltyje. R kymasădidinaătikimybęăsusirgtiăšiaăligaă[12, 13, 31]. 12

13 Tam tikri autoriai teigia, kad vienintelis ir geriausias Vartino naviko gydymoăb dasăyraăoperacinisă mažosăatkryčioătikimyb săir nežinom ăjoăatsiradimoăpriežasči.ăt. C. Chulamir kt. autoriai (2013),ăatlikęă 100 pacient ă tyrimus, apskaičiavoă ligoni,ă sirgusi ă Vartino naviku, sergamumo amžiausă vidurk ă 58 metai. Kituose tyrimuose, kuriuos atliko Alexandra Faur ir kiti autoriai (2009), sergamumo Vartino navikaisădažnumasă vertintasăpagalălyt.ăsuăautoriaisănustat,ăkadăserganči ăvyr ăbuvoă77,3ăproc.,ămoter ă 22,7ă proc.,ă oă vidutinisă ligoni ă amžiusă 58 metai [13]. Dažniausiaă Vartino naviko chirurginio gydymo komplikacija buvo veido nervo disfunkcija, kurio dažnisă poă operacij ă buvoă didelisă iră siek ă 47,2ă proc. Daliai pacient ă išlikoă liekam j ă veido nervo disfunkcijos požymiai iră poă gydymoă Bă grup să vitaminais. Kita komplikacija Frey'o sindromas. Atliekant Vartinoă navikoă šalinimoă operacijas, pacientai buvo suskirstytiă ă dviă grupes:ă Iă grupeiă nebuvoă daroma, galvos sukamojo raumens musculus sternocleidomastoideus (MS) pasukamojo lopo, II buvo atliekama MS (atliekama tam, kad b t ă užpildytas likęsă liaukos guolis)ă raumensă kojyt să pasukimas. Tačiau gauti rezultatai nebuvo statistiškaiăreikšmingiă v lyvojo Frey'o sindromo dažnis 1 jai (22 proc.) ir 2 jai (14,9 proc.) grupei tiriam j [12]. Apžvelgusătamătikr autori ătyrimus galima teigti, kad Vartino navikas buvo dažniau nustatomas vyrams nei moterims, vidutinisăamžiusăpasak T. C. Chulam su bendraautoriais (2013) ir A. Faur ir kiti (2009), yra apie 58 metai. Patikimiausias Vartino naviko gydymas yra operacinis d lămažosă atkryčio tikimyb s,ă betă iškylaă sunkum ă d lă veido nervoă pažeidimoă iră kit ă komplikacij.ă Frey'o sindromo profilaktikai operacijos metu atliekamas MS raumens pasukamasis lopas, tačiau statistiškaiă reikšmingoă skirtumo nebuvo gauta. Sebacini ăl steli ăadenoma (darăvadinamaăriebal ăliauk ăadenoma) yra reta patologija, apimtanti ikiă0,1ăprocăvis ăseili ăliauk ănavik ăiră0,5ăproc.ăseili ăliauk ăadenom. Šiosăadenomosăkilm ăgaliăb tiă cistin ă(panašiă ăsolidinę): navikai yraăgeraiăapribotiăirăaiškiaiăatskirtiănuoăaplinkini ăaudini.ăvidutiniškaiă sergaă61,4ăm.ăžmon s,ăvyraiădažniauăsergaăneiămoterysă(dažnis 1,4) [14 15]. Bazalini ă l steli ă adenoma (dară vadinamaă pamatini ă l steli ă adenoma)ă retaiă pasitaikanti,ă l taiă augantiămas,ădažniausiaiăpasitaikantiăpaausin jeăseili ăliaukoje,ăbetăgaliăaugtiăirăkitoseăseili ăliaukose.ăd lă sud tingoăskirstinio,ăreikalingasăplatusăliaukosăpašalinimasăirăpaciento steb jimas.ăšisăănavikasălaikomasă žemoă laipsnioă piktybiškuă naviku,ă suă dideleă atsinaujinimoă tikimybeă suă geromisă prognoz mis.ă Epidemiologiškaiăvienodai pasitaiko tiek vyrams tiek moterims, atsiranda apie 50 70ăm.ăžmon ms. 13

14 2.2. Gerybini seili liauk navik diagnostikos ypatumai Seili ăliauk ănavikamsădiagnozuoti taikomos priemon s:ăultragarsinis tyrimas (UGT), KT, MRT, PAACăirăŠAB.ăKTămetodasăgeriausiaiărodo naviko siskverbim ăkaul,ămrtă ăminkštuosiusăaudiniusă [6]. Tm tikri autoriai atlikdami tyrimus nor joăpatikrintiădiagnostinęăugt vertęăatskiriant piktybinius nuo gerybini ă navik.ă Gautiă rezultataiă nedžiugino.ă Buvoă paskelbta,ă kadă peră daugă sud tingaă atskirtiă šiuosă nevikus. Norintănustatytiătiskli j diagnozę, b tinaăatliktiăugt,ăkontroliuojant PAACăarăŠABă[10] Plonos adatos aspiracin s biopsijos diagnostika Pastaraisiaisădešimtmečiaisădaugăgydytoj ănustat,ăkadăplonosăadatosăaspiracin ăcitologija (PAAC) yra veiksmingas paviršutini ămasi ădiagnozavimoămetodas,ă skaitantăseili ăliauk ăpažaidas. PAAC gana nejautrusănavik ădiagnozavimo, palyginti suăšioătyrimoădideliu specifiškumu, metodas. Pastarieji tyrimai, kuriuos atliko I. H. Song ir kt. (2014), parod,ăkadăpaacăjautrumas yra 64ă 90ăproc.,ăoăspecifiškumasă atitinkamai proc. [7]. Plonosăadatosăaspiracin săcitologijosădiagnostikosăb dasăprad tasădară1920-aisiais,ăkaiăj ătuoăpačiu metuăprad joătaikytiăeuropojeăirăjungtin seăvalstijoseă(h. E. Martin'a ir kt.). Metodas yra citodiagnostinis pagr stasă morfologiniaisă tamă tikr ă l steli,ă l steli ă grupi,ă audini ă pavyzdži ă gabal li, paimam panaudojantăadat, radiniais, PAAC diagnozuojantăseili ăliauk ăpokyčiusăgeraiădokumentuotas.ătradicin ă atviroji biopsija jau netaikytina, pavojinga d lă naviko paskleidimo rizikos ir galimo veido nervo pažeidimoă[8]. Plonosăadatosăaspiracin ăbiopsijaăišăseili ăliauk ăyraăsavita ir jautri diagnostikos priemon.ătačiauă kartais iškyla diagnostikosăproblem vetinant kai kuriuos atvejus: ne vien atskiriant piktybinius navikus nuoăgerybini, bet ir klasifikuojantăšiasăligas.ăklaidingiădiagnostikos atvejai 14 proc. Tiksli specifin ă diagnostika galima tik apie proc. ligoni,ă nesă citologinioă vaizdoă variacij, esant pleomorfinei adenomai, yra gana daug ir tai gali lemti diagnostikos klaidas. Klaidingai teigiamais atvejais PA dažnaiă diagnozuojamaăkaipăadenoidin ăcistin ăkarcinoma [19]. Plonosăadatosăaspiracin ăbiopsija saugi, greita ir veiksminga diagnostikos priemon.ăšiăbiopsija galiăb tiăatliekamaăambulatorin misăs lygomis,ăvertinantă pagrindiniusă seili ă liauk ă pokyčius. Hee Woo Cho ir kt. autori (2011) atlikto tyrimo metu, retrospektyviai buvo išanalizuotaă 215 ligoni, seili ă liauk ă navik, duomenys. Atlikus PAAC, kontroliuojant echoskopu, skirtas chirurginis gydymas. PAACă tyrim ă jautrumo,ă specifiškumoă iră 14

15 diagnostinio tikslumo, skiriant piktybines ligas nuoăgerybini ărezultataiăretrospektyviaiăsiek ăatitinkamai 75,5 proc., 100 proc. ir 95,8 proc. Išă 47ă piktybini ă ligos atvej ă PAAC metodu buvo nustatyta tik 28 piktybiniai navikai (59,6 proc.). Klaidingai, nediagnozuot ă piktybini ă navik,ă PAACă diagnostikaă skaičiusăsiek ă4,2ăproc.ă(9/215).ăsvarbu,ăkadădiagnozuojantănebuvoăklaidingaiănustatytaăpiktybini ănavik ă (100ă proc.ă specifiškumas).ă Ultragarsiniu tyrimu galima apib dinti seili ă liaukosă pokyčius ir tiksliai parodyti, kur yra pakitimas, o su adata ikiă joă prieiti,ă tod lă šisă metodasă yraă tikslesnisă neguă tiosiogin ă perkutanin ăbiopsijaă[9]. Šis, PAAC, metodas prad tasă taikytiă dară XX amžiuje,ă patikrintas atlikus gana didel să imtiesă tyrimus. Priešăoperacij, atlikusăpaacătyrim, buvo vertinami seili ăliauk ătyrimai.ăpoăoperacijosăbuvoă tiriamaă operacin ă medžiaga. Palyginus gautus rezultatus, padarytosă išvados,ă kadă tiriant piktybinius navikus, beveikă pus ă j ă neb t ă diagnozuoti.ă Remiantis atlikt ă tyrim ă duomenimis, galima teigti, kad PAACămetodasăn raărekomenduojamasăpirminei seili ăliauk ănavik ădiagnostikai Šerdin s adatin s biopsijos diagnostika Buckland ir kt. autoriai (1999) 1999 metais apraš kertanči j ă adatinęă biopsij,ă kitaipă vadinam ă šerdin ă adatin ă biopsijaă (ŠAB) atliekamaă kontroliuojantă echoskopu.ă Autoriaiă nurod ă jos panaudojim ă diagnozuojantăseili ăliaukosănavikus.ăseili ăliauk ănavikamsăvertinti,ătyr jaiănaudojoămažesnio skersmens 18ădydžioă adat,ăvietojeă PAAC metodo metu naudojam ă23ădydžioăadat.ăjieăpateik ăsavoătirt ăiră gydyt ă220ăpacient ădiagnostikos ir gydymo duomenis [7]. ŠAB, atliekama kontroliuojant UGT, greitai paplito ir yra naudojamaă vairioseămedicinos srityse kaip standartinisăaudini ăvaizdavimoăb das.ătaikantăš ămetod ăsukeliamaămaž sn ăpažaidaăneguăatvirosios biopsijos metu (angl. open biopsy) iră histologijaiă nustatomaă daugiauă duomen nei PAAC tyrimas [22]. ŠABă metodikosă taikymasă suteikia galimybę tiksliai ir be didel să intervencijosă nustatytiă preoperacinęă diagnozę.ă Šisă metodasă yra atvirosios biopsijos ir PAAC alternatyva, paimtosă medžiagosă tinkamos histopatologinei ir imunohistocheminei analizei atlikti [23]. Tyr j pateikti rezultatai, kadăš ătyrima galima atliktiătiriantăvaik ăgalvosăirăkakloănavikus: 94ăproc.ăbiopsin sămedžiagos paimama reikiamas kiekis, 94 proc. diagnostikos tikslumu irătikă1ăproc.ăkomplikacij ă[22]. Tsung Lin Yang su bendraautoriais (2014), atlikdami tyrim naudojo vairi ă dydži ă adatas, nor damiănustatytiămažiausi ăšabătyrimoăinvazijosăpažeidim. ŠABătyrimasăbuvoăatliktas 56 asmenims, turintiems galvos ir kaklo navikus. Visi ligoniai, turintys mažesn ăneiă1ăcmănavik ăirăcistinius pokyčius 15

16 buvo netiriami. Kontroliuojant UGT, naudotas 12 MHz linijinis daviklis (Toshiba Aplio SSA790 diagnostin ă ultragarsoă sistema,ă Japonija).ă ŠABă atlikta naudojant atsitiktine tvarka 16,ă 18ă iră 20ă dydži ă adatos. Priešăatliekantăproced r,ăatlikta tirimosios vietos nejautra suleidus 2 proc. lidokaino tirpalo. Gauti rezultatai parod,ă kad naudojantă 18ă dydžioă adat,ă mažesn kraujavimo trukm ă 3,0 ± 1,4 min, nei naudojant 16ădydžio (kraujavo 4,1 ± 0,8 min). Naudojantă20ădydžioăadatas, maž jaădiagnostikosătikslumasă siek ătikă81,4ăproc., nors kraujavimo trukm ăirăbuvoătrumpiausia 2.6 ± 0.7 min. [24]. ŠABă metodasă gana naujas tyrimas,ă kuri ă naudojantă lengviauă nustatomaă properacin ă diagnoz. Tinkamiausiai ir tiksliausiai atliekama naudojant 18ă dydžioă adataă kontroliuojant UGT. Tai saugi priemon,ăgreitaiăatliekama,ăgalimaă atlikti irămažiemsăvaikams.ăankstyv j ăarba v lyv j ăkomplikacij ă nebuvoăsteb ta. Pastaruojuămetuăšiămetodikaăpritaikytaăkitose vairiose srityse ir šalyse,ăpvz.: Jungtin je Karalyst je, Taivane, Japonijoje, Vokietijoje Vaizdo tyrimai UGT seili ăliauk ăligoms diagnozuoti yra gana jautrus tyrimas. Tai neinvazyvus tyrimo metodas, kur taikant matomi kokybiški vaizdai,ă leidžiantys vertintiă paviršinius audinius ir išă dalies periferines pažeistos seili ăliaukosăsritis [32]. S Wu et al. (2012) tyrim ă metu,ă parodyta,ă kadă ultragarsinisă tyrimasă galiă pad tiă tiksliaiă skirti piktybiniusănavikusănuoăgerybini ăseili ăliauk ănavik.ătyrimo autori tikslas buvo nustatyti ultragarsinio tyrimo, kuriuo vertinanama seili ă liauk lig ă gerybiškumasă iră piktybiškumas,ă vertę. Metodo jautrumo, specifiškumoărezultatai,ă teigiamosios arba neigiamosiosăprognozin s vert săirătikslumoăvertinimasăparod,ă kad bendroji UGTă vert,ă diagnozuojantă liauk ă pokyčius,ă yraă maža. Vadinasi, ultragarsiniu tyrimu negalima gana tiksliai atskirti piktybin ănavik ănuo gerybinio [10]. Kaip ir dauguma kit ăvaizdo tyrim,ăktăaiškiai parodo naviko skverbim si ăkaulus,ăoămrtă ă minkštuosiusă audinius.ă Šieă tyrimaiă dažniauă atliekami tariantă piktybiniusă procesus arba tiriant didelius navikus. Visi vaizdo tyrimaiă yraă pagalbin ă priemon ă priešă nustatantă tiksli ă diagnozę.ă UGTă tyrimasă naudojamasădažniausiai,ănesăjisălengvai pasiekiamas, paprastai atliekamas ir mažai kainuojantis. Reikia konstatuoti,ă kadă tiksliausiaiă iră paprasčiausiaiă diagnoz ă nustatoma ŠABă tyrimu,ă kontroliuojantă UGT,ă naudojantă18ădydžioăadat. 16

17 3. TIRIAMOJI GRUP IR TYRIMO METODIKA 3.1. Tiriamoji grup ŠisătyrimasăatliktasăLietuvosăsveikatosămoksl ăuniversiteto (LSMU) Kaunoăklinik ă(kk)ăveido ir žandikauli ăchirurgijosă(vžc)ăskyriuje,ăgavusăbioetikosăkomisijos leidim ă(nr. BEC-MF-383). ătyrim ăbuvoă trauktiă94ăpacientai,ăkuriemsă2011ă 2015 metais LSMUăKKăVŽCăskyriuje buvo diagnozuota gerybin ăseili ăliauk ăpatologija:ăpleomorfin ăadenoma,ăvartinoănavikasăir kitos patologijos kuri ă buvoă mažaiă (Bazalini ă l steli ă adenoma,ă Sebacini ă l steli ă adenoma).ă Pacientaiă atrinkti pagal galutinęă patologo-histologoă išvad ă kuri, atitiko pasirinktas diagnozes.ă tyrim trauktiă visiă pacientai, kuriemsăbuvoădiagnozuotaăseili ăliauk ăpatologija, apimantiădidži siasăirămaž siasăseili ăliaukas Tyrimo metodika Tyrimo metuă išă ligosă istorij ă dokumentacijosă bovo vertinama: anamnez, klinikiniai požymiai, atliktiă tyrimai,ă komplikacijosă poă operacij,ă ligos atsinaujinimas,ă darinioă atsiradimoă pus (kair jeă ară dešin je), darinio jutimo laikotarpis iki kreipimosi ăspecialistus, UGT pamatuotas dydis Naviko dydis UGT metu buvo naudotas nustatyasă didžiausiasă matmuo.ă Pagală visasă reikšmesă buvoă nustatytaă didžiausiasă iră mažiausiasă vis ă pamatuot navik ă dydis.ă Nustatytasă navikoă dydžioă priklausomumas nuo amžiausăirălyties Seili liauk navik skirstinys pagal diagnozę ir lyt Pacient ă surinktiă duomenysă buvoă restrospektyviaiă išanalizuotiă iră suskirstytiă ă grupesă pagală diagnozęăir lyt. 17

18 3.3 Statistin s analiz s metodai Statistin ătyrimoăduomen ăanaliz ăatliktaăspssă17.0ă(angl. Statistical Package for the Social Sciences) programa ir MS Excel 2010 programa. Pasirinktos imties nagrin jam ă požymi ă skirstiniuiă vertinta aprašomoji duomen ă statistikaă absoliutieji (n)ă iră procentiniaiă dažniaiă (proc.).ă ă Kiekybiniaiă duomenys pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai (m), turintys standartin ă nuokryp (sn), nurodomos mažiausiosă iră didžiausiosă reikšm s.ă Požymi ă ryšiamsă vertintiă sudarytosă susijusi ă požymi ă lentel s,ă požymi ă priklausomumui nustatyti apskaičiuotasă chiă kvadrato (χ2)ă kriterijus.ă Dviej nepriklausom j imči ăparametrini ăkintam j ăvidutin msăreikšm msăpalygintiăvartotas Stjudento kriterijus, daugiau kaip dviej ă nepriklausom ă imči ă parametrini ă kintam j ă vidutin msă reikšm msă palygintiă ANOVA testas, taikytas LSD aposteriorinis kriterijus. Priklausomojo kintamojo vidutini ăreikšmi ăpriklausomumui nuo kito nepriklausomojoăkintamojoăreikšmi ănustatytiăatliktaătiesin ăregresija. J reikšmingumoălygmuoăp 0,05,ăpožymi ăskirtumasătiriam j ăgrup seălaikytasăstatistiškaiăreikšmingu. Duomenys pateikti diagramose irălentel se. 18

19 4. REZULTATAI IR J APTARIMAS 4.1. Bendrieji duomenys Šiameăposkyryjeăpateikiama pacient, kurieăkreip siă ălsmuăkkăvžcăskyri metais d lăgerybyni ăseili ăliauk ănavik, sociodemografin ăanaliz. Sociodemografinės charekteristikos 1ălentel : Sociodemografiniai Vyrai Moterys Išăviso p parametrai (n = 44) (n = 50) (N = 94) Gyvenamoji vieta (n / proc.) Miestas 37/84,1 34/68,0 71/75,5 0,070 Rajonas 7/15,9 16/32,0 23/24,5 Amžius (m ± sn) 54,25 ± 17,6 54,82 ± 16,2 54,55 ± 16,8 0,871 Min Max ălentel Vidutinis pacient ăamžiusăpagalălyt ădiagnoz sănustatymoămetuăbuvo:ăvyr ă 54,25ăm.,ămoter 54,28 m. Moter ăbuvo 53,8 proc. (n = 50), vyr ă46,2 proc. (n = 44).ăMoter irăvyr ăsergamumoăamžius statistiškaiănesiskyr.ăpacientai buvo m. Tendencingaiădaugiauă ămedikusăkreip siămiestieči ă(1ă lentel ) Gerybini seili liauk navik diagnozi skirstinys procentai Pleomorfin adenoma Vartino navikas Kitos r šys 2 pav. Tyrimiamųjų skirstinys pagal diagnozę (N = 94) Pacient ăskirstinys pagalădiagnozęăreikšmingaiăskyr si.ăpleomorfineăadenomaăsirgoă70,2ăproc.ă(n = 66), kitas pagală dažnum ă buvoă Vartino navikas, kuriuo sirgoă 22,3ă proc.ă pacient ă (n = 21), kitas r šis 19

20 sudar : Bazalini ăl steli ăadenoma,ăsebacini ăl steli ăadenomaăsirgoătikă7,5ăproc.ăvis ăpacient ă(n = 7). Šiosăligosăsudar ăpavieniusăatvejus,ătai buvo sujungtos ăvien ăgrupę. Analiz s,ăatliktos LSMUăKKăVŽCăskyriuje, duomenys labaiăpanaš săkaipăirămokslin jeămedicinosă literat rojeăaprašomi rezultatai. Galima teigti, kad PA, Vartino navikais ir kit ăr ši ănavikais sergamumas LSMUăKKăVŽCăskyriausăduomenimisă nesiskiriaănuoăkit ăšali ă[5 11, 13 17] Lyči pasiskirstymas Pacientaiăbuvoăsuskirstytiăpagalălytisăirădiagnozę.ă 3ălentel. Tiriamųjų skirstinys pagal diagnozę (N = 94) Sociodemografiniai parametrai Pleomorfin ă adenoma Diagnoz ă(n / proc.) Vartino Kitosăr šys navikas Lytis Vyrai (n = 44) 22/50,0 20/45,5 2/4,5 0,001 Moterys (n = 50) 44/88,0 1/2,0 5/10,0 p* Pacient ă skirstinys statistiškaiă reikšmingaiă skyr siă pagală lyt.ă Gerybiniaisă seili ă liauk ă navikaisă sirgo 46,8 proc.ăvyr (n = 44) ir 53,2 proc. (n = 50)ămoter.ăGautiărezultatai rodo, kad moterys PA serga dažniauă 88 proc. (n = 44), vyrai tik 50 proc. (n = 22). Sergamumas Vartinoă navikaisă statistiškaiă reikšmingaiăskyr siătarpălyči : vyrai sirgo dažniau nei moterys 45,5 proc. (n = 20) ir 2 proc. (n = 1). Kit ă r ši serganči ăasmen ăskirstinys pagalălyt statistiškoăreikšmingumoănetur jo. Kaipăteigiamaăliterat roje, Sebacine,ăBazalini ăl steli adenomaăserganči ăasmen ăpasiskirstymasă siekia 0,5 3 proc. [14 17]. Vadinasi galima teigti, kad LSMUăKKăVŽCăskyriausănustatyti duomenys nesiskiria. Remiantis nustatytais duomenimis, galima teigti, kad Lietuvoje Vartinoă navikaisă dažniau serga vyrai nei moterys. Nustaytas didesnis santykis neiăteigiamaăliterat rojeă3 : 1 ir 4 : 1 [12, 13]. LSMU KK VŽCăskyriausăduomenimis, santykis 20 : 1. Lyginant Lietuvos irăužsienioăliterat rosăduomenis: Lietuvoje vyraiăsergaă5ăkartusădažniauăneiăkitoseăvalstyv se.ăsergamum ăšiaăligaă galimaăsietiăsuădidesniuăžaling ă proči ătur jimu,ăpvz.:ăr kymasăikiă18,7ăkart ăpadidinaărizik ăsusirgităvartino navikais [31]. 20

21 Tiriam j amžiaus analiz Buvo žinoma tiriam j diagnoz ăirăvidutinisăamžius,ătaip atliktaăanovaăanaliz ăirăapskaičiuota pacient ăvidutinioăamžiausăskirtumai atsižvelgiantă diagnozę. 4 pav. Skirtingais seilių liaukų navikais sergančių pacientų vidutinis amžius (N = 94) Amžius (metai) Pleomorfin adenoma Vartino navikas Kitos r šys Atlikusă analizęă nustatyti tokie rezultatai. PA serganči ă pacient ă vidutinisă amžiusă 49,4ă met.ă Vartinoănavikaisăserganči pacient ăvidutinisăamžiusă 65,6ămet.ăKit ăr ši ănavikaisăserganči pacient ă vidutinis amžiusăbuvo 69,6 metai. PA sergantys pacientai statistiškaiăreikšmingai jaunesni negu Vartino navikais ar kit ăr ši ănavikais sergantys tiriamieji (p < 0,05). Gautiă rezultataiă parod,ă kadă PA, Vartino ir kit ă r ši navikaisă serganči j ă asmen ă ir vidutinis amžiusă LSMU duomenimis, nesiskyr ă nuo pasaulio medicinosă literat rojeă aprašom ă atvej. Medicinos literat rosăduomenimis Vartino navikais serganči ăžmoni vidutinisăamžiusă58ămetai,ăgautiărezultataiăkiekă didesni, 65,6 m. [5 11, 13 17]. Atlikusăkit ăanalizę,ăvartojantăstjudentoăkriterij, nustatytas skirtingaisăseili ăliauk ănavik ătipaisă serganči ăvidutinis žmoni ăamžiusăpagalălyt. 21

22 procentai Vyrai Moterys Pleomorfin adenoma Vartino navikas Kitos r šys 5 pav. Vyrų ir moterų, sergančių skirtingais seilių liaukų navikų tipais, vidutinis amžius (N = 94) Atliktojeă analiz jeă galimaă steb ti,ă kad PAă serganči ă moter ă (52,8 metai) vidutinisă amžiusă yraă didesnisăneiăvyr ă(42,8 metai), skirtumasă10ămet. Vartinoănavikaisăserganči ăasmen ăvidutinioăamžiausă skirtumasă mažesnis,ă moter ă 72ă metai,ă vyr ă 65,3 metai, skirtumas 6,7 m. Kit ă r ši ă navikais serganči ăasmen ăvidutinisăamžiusăbeveikănesiskyr.ă Vadinasi galima teigti, kad PAăserganči moter ăvidutinisăamžiusăstatistiškaiăreikšmingai didesnis neiăvyr ă(pă< 0,05). Vartino navikaisăsergančiosămoterys, norsăirăvyresn s, tačiauăstatistiškaiăreikšmingoă skirtumo nebuvo. PAă sergamumasă pagală lytisă iră amži ă nesiskyr, palygintiă suă literat rosă duomenimis: vidutinio amžiaus moterys serga vienodai,ăoăvyr ăsergamumasăskyr siănuoăliterat rojeăaprašom ăatvej,ăliterat rosă duomenimis sulaukus apie 60 m. [29]. 4.3 Diagnostikos ypatumai Navik ă diagnostikaă yraă svarbiă paskiriant gydym.ă Šiosă analiz să metuă išă surinkt ă ligosă istorij ă duomen buvoă galimaă vertintiă paskirt ă tyrim ă tendencijasă priešă atliekantă betă kokiasă chirurginesă intervencijas. 22

23 Rentgenas 2.1 Magnetinio rezonanso tomografija 3.2 Kompiuterin tomografija 8.5 Biopsija 13.8 Ultragarsinis tyrimas procentai 6 pav. Gerybiniais seilių liaukų navikais sergančių žmonių atliktų tyrimų skirstinys (N = 94) Išă pateiktosă diagramosă galimaă steb ti,ă kadă UGTă daugiauă neiă puseiă pacient ă buvo atlikta 58,5 proc.ăiš vis ăsurinkt ăligosăistorij (94ăpacient ), 86,1ăproc.ăpacient ăatlikti tam tikri tyrimai (n = 81).ăIšă kit 13ăpacient ăbuvoăsurinktaăanamnez,ăatliktaăapži ra,ăapčiuopaăirăatlikti bendrieji klinikiniai tyrimai (bendrasis kraujoă tyrimas,ă biocheminisă kraujoă tyrimas).ă Išă esančiosă statistikos, pateiktos 6 pav., galima teigti, kad UGTădažniausiaiăskiriamaăvaizdin ăpriemon ăatliekantăpirminęănavikoădiagnostik. LSMUă KKă VŽCă skyriujeă atliktaă analiz ă parod,ă kadă PAACă yraă rečiauă taikomasă metodasă neiă pasaulio medicinos literat rojeă aprašomaisă atliktais tyrimais.ă Atlikusă literat rosă analizęă buvoă pasteb ta,ă kadă kitoseă šalyseă priešă atliekantă operacij pacientai, turintys seili ă liauk ă navikus yra nuodugniau ištiriami, dažniauă taikomaă PAAC arbaă ŠAB kartu su UGT. Taipă siekiamaă išvengtiă galim klaiding ă atvej.ă Navik dydžiai Atliekantă pirminęă diagnostik ă reikia remtisă anamnez s duomenimis,ă apži raă bendraisiais klinikiniais ir vaizdiniais tyrimo metodais. Taikant UGT svarbu tiksliai nustatyti, kurăyraăžidinys,ă vertintiă joădyd,ăkont rus,ăechogeniškum,ăs saj suăkitaisăaudiniais.ăšiosăanaliz sămetuăbuvoăbuvoăatliktaătikă55ă echoskopiniaiătyrimaiăišă94ăatvej,ăt. y. 58,5 proc. Rezultatai buvo vertinami vartojant didžiausi ămatmen. Gautaăvis ăbendrasădidžiausiasăvidutinis matmuo buvo 31,81ă±ă13,1ămm.ăMažiausias 8ămm,ădidžiausiasă 70 mm. 23

24 Atlikus t pači ăduomen (n = 55) analizęănaudojantăanovaătest ăbuvoăapskaičiuotas vidutinis navik ă dydisă pagală lig. Analiz să metuă buvoă vartotas didžiausiasă pamatuotas UGT dydis, pacientai suskirstyti pagal diagnozes Naviko dydis (mm) Pleomorfin adenoma Vartino navikas Kitos r šys 7 pav. Seilių liaukų navikais sergančių žmonių UGT pamatuoti vidutiniai naviko dydžiai (N = 55) 7 pav. pateiktus duomenis galima vertinti vidutinius navik dydžius,ă atsižvelgiantă diagnozes. Gauti navik ăvidutini ădydži ărezultatai:ăpaă 28,7 mm, Vartino navikas 43,3ămm,ăkit ăr ši 26,9 mm.ă Statistiškaiă reikšmingai p < 0,05, Vartino navikaisă serganči ă asmen ă vidutinis pamatuotas UGT dydis buvo didesnis neiăpaăarăkit ătip.ăreikšmingoăskirtumoătarpăpaădydži ăirăkit ătip ănesteb ta. Nerastaă literat rosă apieă ultragarsiniuă tyrimuă pamatuotus navik ă dydžius,ă tod l ši ă duomen negalimaălygintiăsuămedicinosăliterat rosăduomenimis. Vartojant Stjudento kriterij, p < 0,05, buvo apskaičiuotasă navikoă dydžioă priklausomumas nuo lyties. Pacientai buvo suskirstytiăpagalălytis.ă ătyrim ăbuvoă traukti tik tie pacientai (n = 55), kuriems buvo atlikta UGT ir pamatuotas dydis mm. 24

25 Naviko dydis (mm) Vyrai Moterys 8 pav. Naviko dydis, atsižvelgiant į seilių liaukų vėžiu sergančių žmonių lytį (N = 55) Išanalizavusăduomenisă nustatyti rezultatai: vidutinis vyr ănavik ă dydis 38,8 mm, moter ă 24,7 mm. Vidutinis moter ănavik ădydisăreikšmingaiămažesnisăneguăvyr ă(p < 0,05). Medicinosăliterat rojeănerasta navik ădydži ălyginimoăpagalălyt.ăvadinasiăgalimaădarytiăprielaid,ă kad vyriškosios lytiesăasmen ăorganizmoăstrukt raăyraămasyvesn ăneiămoteriškosios lytiesăasmen,ătod lă irănavikaiăgaliăb tiădidesni. Analizuojant pacient ănavik ădydžioăpriklausomum nuo ligonio amžiaus,ăbuvoătaikytas tiesin să regresijos metodas y = x Naviko dydis (mm) Amžius (metai) 9 pav. Naviko dydžio priklausomumas nuo ligonio amžiaus (N = 55) 25

26 Išanalizavusă gautusă duomenis, taikantă tiesin ă regresijosă metod, nustatyta, kad naviko dydis priklausoănuoăpacientoăamžiausăirăyraăstatistiškaiăreikšmingas (p = 0,008).ăJuoădaugiauăpacientuiămet,ăjuo galiăb tiădidesnisănavikas.ăkiekvienaisămetaisănavikasăpadid ja vidutiniškai 0,3 mm. Medicinos literat rosă duomenimis,ă tokiosă analiz să nebuvoă atlikta.ă Tod lă galimaă darytiă tikă prielaid,ă kad pacientoă amžiusă galiă lemti navikoă dyd.ă Norintă išsiaiškinti, ar tai tiesa, reikalinga atlikti didesn săapimtiesătyrim. Kuo didesnis navikas, tuo didesn ărizikaăoperacijosămetuăpažeistiăveidoănerv ăirătaipăsukeltiăveidoă mimikosăraumen ăparalyži. 26

27 IŠVADOS 1. Gerybiniaisăseili ăliauk ănavikaisăvyraiăirămoterysăsergaăvienodaiădažnai. Taipăpatăserganči j ăamžiusă tarpălyči ănesiskyr. 2. LSMUă KKă VŽCă duomenimisă Pleomorfineă adenomaă dažniauă sergaă moterys,ă oă Vartinoă navikaisă ă vyrai.ăkit ăr ši ănavikaisăsergamumasătrapălyči ănesiskyr. 3. Dažniausiai, LSMUăKKăVŽC, taikomas tyrimas UG nustatant gerybiniusăseili ăliauk ănavikus. 4. Pleomorfine adenoma serganči j ă asmen ă vidutinisă amžiusă ă 49,4ă m.,ă Vartinoă navikaisă ă 65,6ă m,ă kitomis r šimisă 69,6 m.ăvidutiniaiădydžiaiădidžiausiăbuvoăserganči j ăvartinoănavikaisă ă43,3 mm, PAă ă28,7ămm,ăkit ăr ši 26,9ămm.ăVyr ănavikaiăb naădidesniăneiămoter.ăkuoăpacientui daugiau met,ătuoăgalimaătik tisădidesnioănaviko vidutiniškaiăpadid jančioăpoă0,3ămmăperămetus. Kuo navikas didesnis,ătuoădidesn ăti 27

28 LITERAT ROS S RAŠAS 1. Christensen B. House - Brackmann Classification of Facial Function URL: 2. National Cancer institute. URL: 3. Eurostat,ă statisticsă explained.ă Mirtiesă priežasči ă statistika.ă URL: 4. Rousseau A, Badoual C. Head and Neck: Salivary gland tumors: and overwiev URL: 5. Junior AD, Almeida OP, Kowalski LP. Parotid neoplasms: analysis of 600 patients attended at a single institution. Brazilian Journal of Otorhinolaryngology 75(4), pp Jaiswal AA, Garg AK, Membally R. Pleomorphic adenoma of parotid gland with extensive bone formation A rare case report. Egyptian Journal of ear, nose, throat and Allie sciences, vol. 15, pp Song IH, Song JS, Sung CO, Roh J-L, Choi S-H, Nam SY, Kim SY, Lee JH, Baek JH, Cho K-J. Accuracy of core needle biopsy versus fine needle aspiration cytology for diagnosing salivary gland tumors. Journal of pathology and Transniational Medicine, vol. 49, pp Ali NS, Skhtar S, Junaid M, Awan S, Aftab K. Diagnostic accuracy of Fine needle aspiration cytology in parotid lesions. ISRN surgery, Article ID , doi: /2011/ Cho HW, Kim J, Choi J, Choi HS, Kim ES, Kim S-H, Choi EC. Sonographically guided fine-needle aspiration biopsy of major salivary gland masses: a review of 245 cases. AJR, vol. 196, pp Wu S, Liu G, Chen R, Guan Y. Role of ultrasound in the assessment of benignity and malignancy of parotid masses. Dentomaxillofacial Radiology, vol. 41, pp Lee W-H, Tseng T-M, Hsu H-T, Lee F-P, Hung S-H, Chen P-Y. Salivary gland tumors: a 20-year review of clinical diagnostic accuracy at single center. Oncology letters, vol. 7, pp Chulamă TC,ă Noronhaă Franciscoă AL,ă Filhoă JG,ă Alvesă PCA,ă Kowalskiă LP.ă Whartin să tumoură ofă theă parotid gland: our experience. Acta Otorhinolaryngologica Italica, vol. 33, pp FaurăA,ăLaz răe,ăcornianuăm,ădemaăa,ăviditaăcg,ăaăg luşcan.ăwarthinătumor:ăaăcuriousăentity-case reports and review of literature. Romaniain Journal of Morphology and Embryonology, vol. 50(2), pp

29 14. Zare-Mahmoodabadi R, Salehinejad J, Saghafi S, Ghazi N, Mahmoudi P, Harraji A. Sebaceous adenoma of the submandibular gland: a case report. Journal of oral science, vol. 51(4), pp de Vicente Rodríguez JC, Fresno Forcelledo MF, González García M, Aguilar Andrea C. Sebaceous adenoma of the parotid gland. Head and neck pathology, vol Callejo Castillo A, Cisa Lluís E, Romagosa Puig V, Mañós Pujol M. Basal cell adenoma in maxillary sinus: unusual presentation. Acta Otorrinolaringologica Espanola, vol. 63(1), pp González-García R, Nam-Cha SH, Muñoz-Guerra MF, Gamallo-Amat C. Head and Neck pathology, vol. 11:E Higienos institutas. Sveikatos statistika. URL: Pusztaszeri M, Braunschweig R, Mihaescu A. Pleomorphic adenoma with predominant plasmocytoid myoepithelial cells: a diagnostic pitfall in aspiration cytology. Case report and review of the literature. Diagnostic Cytopathology, vol. 37(1) Singh M, Gupta SC, Singla A. Our expiriences with parapharyngeal space tumors and systematic review of literature. Indian Journal Otolaryngology Head and Neck surgery, vol. 61, pp Patigaroo SA, Patigaroo FA, Ashraf J, Mehfooz N, Shakeel M, Khan NA, Kirmani MH. Pleomorphic adenoma of har palate: an experience. Journal Maxillofacial oral surgery, vol. 13(1), pp , Chen C-N, Yang T-L. Application of ultrasound-guided core biopsy in head and neck. Journal of Medical ultrasound, vol. 22, pp , Wagner V P, Martins M D,Genari B, Amaral F B, Maciel A C, Marco A T, Martins M A T, Munerato M C. Diagnostic Challenge of a Deep Minor Salivary Gland Neoplasm. Case reports in otolaringology. Arcle ID , 5 pages, Yang T-L, Chen C-N. Optimizing utility of the ultrasound-guided core biopsy for head and neck tumor. Journal of Medical ultrasound, vol. 22, pp , Maahs GS, Oliveira Oppermann P, Peter Maah LG, Machado Filho G, Dajori Ronchi A. Parotid gland tumors: a retrospective study of 154 patients. Brazilian Journal of Otorhinolaryngology, vol. 81(3), pp , Oliveira FA, Barroso Duarte EC, Teixeira Taveira C, Maximo AA, Aquino EA, Cassia Alencar R, Vencio EF. Salivary gland tumor: a review of 599 cases in a Brazilian population. Head and neck pathology, vol. 3, pp ,

30 27. Gupta M, Chaudhary N, Gupta M. Giand presentation of pleomorphic adenoma in major salivary gland. BMJ Case reports, doi: /bcr , Jain S, Hasan S, Vyas N, Shah N, Dalal S. Pleomorphic adenoma of parotid gland: report of case with review of literature. Ethiopian Journal of Health Sciences, vol. 25, No. 2, Sharma A, Deshmukh S, Shaikh A, Dabholkar J. Pleomorphic adenoma of the minor salivary gland of the cheek. Singapore Medical Journal, vol. 54(9), e183-e184, de Ru JA, van Leeuwen MS, van Benthem PPG, Velthuis BK, Sie-Go DM, Hordijk GJ. Do magnetic resonance imaging and ultrasound add anything to the preoperative workup of parotid gland tumors. Journal Oral Maxillofacial Surgery, vol. 65(5), pp , Freedman LS, Oberman B, Sadetzki S. Using time-dependent covariate analysis to elucidate the relation of smoking history to Warthin's tumor risk. American Journal of Epidemiology, vol. 170(9), pp , doi: /aje/kwp244, Krishnamurthy S,Vasudeva SB, Vijayasarathy S. Salivary gland disorders: a comprehensive review. World Journal of Stomatology, vol. 4(2), pp ,