RETROREKTINIŲ-PRESAKRALINIŲ DARINIŲ RADIOLOGINĖS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PATIRTIS VUL SANTARIŠKIŲ KLINIKOSE M.

Transcription

1 RETROREKTINIŲ-PRESAKRALINIŲ DARINIŲ RADIOLOGINĖS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PATIRTIS VUL SANTARIŠKIŲ KLINIKOSE M. RADIOLOGICAL DIAGNOSTIC AND TREATMENT EXPERIENCE OF RETRORECTAL- PRESACRAL TUMORS IN VILNIUS UNIVERSITY HOSPITAL SANTARISKIU KLINIKOS YEAR Dileta Rutkauskaitė 1, Gediminas Navickas 2, Eligijus Poškus 3, Kęstutis Strupas 3 1 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centras 2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas 3 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika 1 Centre of Radiology and Nuclear Medicine, Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos 2 Vilnius University, Faculty of Medicine 3 Clinics of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Vilnius University, Faculty of Medicine SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: retrorektinis navikas, presakralinis navikas. Tikslas. Apžvelgti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose gydytus pacientus, kuriems diagnozuoti retrorektiniaipresakraliniai navikai, įvertinti radiologinių tomografinių tyrimų taikymą jų diagnostikai. Apžvelgti naujausius straipsnius apie presakralinius-retrorektinius navikus ir jų radiologinę diagnostiką. Tyrimo medžiaga ir metodai. Naudojantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose įdiegta elektronine ligos istorija ir joje esančia statistine paieškos sistema, iš galutinių diagnozių epikrizėse retrospektyviai rasti ligoniai, kuriems diagnozuotas ir histologiškai patvirtintas bei operuotas retrorektinis-presakralinis navikas. Į mūsų tyrimą pagal šiuos kriterijus įtraukta 11 pacientų, kurie nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. tirti ir gydyti VUL Santariškių klinikose. Kiti su šia patologija gydyti ligoniai, kuriems nebuvo atlikti radiologiniai tyrimai, į studiją nebuvo įtraukti. Atlikta iki 2015 metų publikuotų straipsnių apie retrorektinius-presakralinius navikus medicininėse duomenų bazėse literatūros apžvalga. Rezultatai. Per pastaruosius vienuolika metų VULK Santariškių klinikose radiologiškai diagnozuoti ir gydyti 11 pacientų su retrorektiniu-presakraliniu tumoru. Dauguma tirtų pacientų buvo vidutinio amžiaus moterys, jos sudarė 81,8 proc. Dažniausiai diagnozuoti ir gydyti nepiktybiniai navikai, dažniausiai diagnozuotas retrorektinis-presakralinis tumoras buvo cistinė hamartoma 27,3 proc. Diagnostinė (priešoperacinė) kompiuterinė tomografija atlikta 4 pacientams (36,4 proc.), magnetinio rezonanso tomografija 6 pacientams (54,5 proc.), kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos derinimas buvo taikomas vienam pacientui (9,1 proc.). Išvados. Retrorektiniai-presakraliniai navikai retai pasitaikanti patologija. Kompiuterinė tomografija arba/ir magnetinio rezonanso tomografijos radiologinis ištyrimas operuojamiems ligoniams įgalina tiksliai nusakyti naviko pobūdį ir lokalų išplitimą. Tiksli priešoperacinė radiologinė diagnozė buvo suformuluota 90,9 proc. atvejų. ABSTRACT Key words: retrorectal tumor, presacral tumor. Purpose. To evaluate patients with confirmed retrorectal-presacral tumors, application of tomographic radiologic methods in depicting this pathology, to review the newest articles about these tumors radiologic diagnostics. Materials and methods. Retrospectively, using digital case summaries, we found 11 patients who had a confirmed histological diagnosis and who underwent operation at Vilnius University Santariskiu Klinikos during the 11 years period ( ). Patients with the same pathology, but without radiology examination, were excluded of the study. Results. There were 81,8 perc. middle-aged women of all the patients. Non-malignant tumors were the most frequently diagnosed and treated tumors, such as cystic hamartoma (Tailgut cyst), which was in 27,3 perc. of cases. Diagnostic preoperative Dileta Rutkauskaitė VUL Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centras Santariškių g. 2, Vilnius dileta.rutkauskaite@santa.lt 606 teorija ir praktika T. 21 (Nr. 4.1), p. doi: /mtp

2 CT was performed in 4 patients (36,4 perc.), MRI 6 patients (54,5 perc.), combination of CT and MRI was performed only for one patient (9,1 perc.). Conclusions. Tumors that arise in the retrorectal-presacral space are uncommon lesions that present with nonspecific signs and symptoms. CT and/or MRI radiology examination allow to define exact character of tumor and its local extension for operated patients. Exact preoperative radiological diagnosis was established in 90,9 perc. of cases. ĮVADAS Retrorektiniai-presakraliniai navikai yra labai reti, todėl juos dažnai sunku diagnozuoti ir gydyti. Anatomiškai ši sritis yra apribota presakralinės fascijos užpakalyje, mezorektalinės fascijos priekyje, pilvaplėvės lapelio viršuje, rektosakralinės ir mezorektalinės fascijos apačioje, šonuose šlapimtakių ir klubinių kraujagyslių. Paplitimas nėra tiksliai žinomas, manoma, kad 1 iš hospitalizuojamų pacientų turi šią patologiją [1]. Kadangi retrorektiniame tarpe yra daug įvairių audinių embrioninių liekanų, navikų įvairovė gana didelė. Dauguma navikų yra įgimti (55 70 proc.) [2], piktybiniai sudaro proc. [3]. Navikai yra skirstomi į įgimtus, neurogeninius, kaulinius, uždegiminius ir kitus. Navikai dažniausiai simptomų nesukelia arba simptomai yra nespecifiški dėl spaudimo į audinius (masės efekto) [3]. Gali pasitaikyti nugaros skausmai, sutrikęs tuštinimasis, tenezmai [4]. S2-S4 nervinių šaknelių pažeidimas gali sukelti šlapimo ar išmatų nelaikymą, seksualinę disfunkciją, apatinių galūnių parestezijas [5]. Patyrę radiologai turi išmanyti šiuolaikinių chirurginių operacijų technikas, kadangi teisinga ankstyva diagnostika bei sėkmingas ir radikalus naviko pašalinimas garantuoja geriausius pooperacinius rezultatus [6]. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) atlieka svarbų vaidmenį nustatant tikslią diagnozę, komplikacijas ir naviko išplitimą. Tai leidžia parinkti optimalų operacijos tipą, priklausomai nuo naviko lokalizacijos ir santykio su kitais audiniais [3]. Retrorektinių-presakralinių navikų klinikinė svarba siejama su infekcijos atsiradimu ar galimu jų supiktybėjimu [7]. Tačiau piktybinių presakralinių navikų diagnozė tapo palankesnė dėl naujesnių taikomų chirurginių strategijų [8]. Gydymas priklauso nuo diagnozės ir anatominės lokalizacijos, dauguma šių navikų reikia chirurgiškai rezekuoti [9]. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Naudojantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose įdiegta elektronine ligos istorija (ELI) ir joje esančia statistine paieškos sistema, iš galutinių diagnozių epikrizėse retrospektyviai rasti ligoniai, kuriems diagnozuotas ir histologiškai patvirtintas bei operuotas retrorektinis-presakralinis navikas. Į mūsų tyrimą pagal šiuos kriterijus įtraukta 11 pacientų, kurie nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. radiologiškai tirti ir gydyti VUL Santariškių klinikose. Kiti dėl šios patologijos gydyti ligoniai, kuriems nebuvo atlikti radiologiniai tyrimai, į studiją nebuvo įtraukti. Atlikta publikuotų straipsnių apie retrorektinius-presakralinius navikus medicininėse duomenų bazėse literatūros apžvalga iki 2015 metų (PubMed/Medline) pagal paieškos kriterijus: retrorektinis navikas, presakralinis navikas. Duomenų statistinė analizė atlikta SPSS programa (versija 22 for Windows ). REZULTATAI Tirtų pacientų vidutinis amžius 42 metai (1 diena 72 ± 21 metai), tarp jų vyrų (18,2 proc.) ir moterų (81,8 proc.) santykis 2:9. Vyrų gretose pasitaikė naujagimis, moterų amžius buvo gerokai didesnis 48 ± 6 metai vs. 14 ± 14 metų. 10 pacientų (91,9 proc.) turėjo nepiktybinius navikus, jų amžiaus vidurkis 39 ± 20 metų, viena pacientė (9,1 proc.) turėjo piktybinį naviką, jos amžius 72 metai. Iš 11 tirtų ir gydytų pacientų dažniausiai diagnozuotas retrorektinis-presakralinis tumoras buvo cistinė hamartoma (Tailgut cista), kitų navikų pasitaikymas pateiktas 1 lentelėje. Diagnostinė (priešoperacinė) kompiuterinė tomografija (KT) atlikta 4 pacientams (36,4 proc.), MRT 6 pacientams (54,5 proc.), KT ir MRT derinimas buvo taikomas vienam pacientui (9,1 proc.) (1 pav.). 1 lentelė. Retrorektinių-presakralinių darinių pasiskirstymas pagal histologinį tipą 1 pav. Atliktų radiologinių tomografinių tyrimų pasiskirstymas Histologinis tipas Atvejų skaičius Procentai Cistinė hamartoma (Tailgut cista) 3 27,3 Epidermoidinė cista 2 18,2 Lejomioma 1 9,1 Nebrandi teratoma (III o ) 1 9,1 Adenokarcinomos metastazė 1 9,1 tiesiosios žarnos sienelėje Švanoma (neurilemoma) 1 9,1 Abscesas 1 9,1 Hematoma 1 9,1 teorija ir praktika T. 21 (Nr. 4.1) 607

3 Vidutinis retrorektinio-presakralinio tumoro dydis buvo 7,1 cm (dydis varijavo nuo 2 cm iki 14 cm). Didžiausias navikas buvo lejomioma. Tiksli priešoperacinė radiologinė diagnozė buvo suformuluota 90,9 proc. atvejų ir tik vienam pacientui, turinčiam lejomiomą, diagnozė po atlikto KT tyrimo nebuvo tiksliai įvardyta. DISKUSIJA IR LITERATŪROS APŽVALGA Retrorektiniai-presakraliniai navikai yra reta patologija. K. Strupo ir bendraautorių duomenimis, metais VUL Santariškių klinikose gydyta 14 ligonių su šia patologija [10], iš jų tik keliems buvo atlikti radiologiniai tyrimai. Žvelgiant į mūsų tyrimo rezultatus matyti, kad per gana ilgą laiko tarpą labai nedidelė dalis pacientų buvo tiriami radiologiškai ir gydomi chirurgiškai VUL Santariškių klinikose dėl retrorektinių navikų. Labiausiai tai lemia nedidelis šios ligos paplitimas. Retrorektiniai-presakraliniai navikai yra skirstomi į įgimtus, neurogeninius, kaulinius, uždegiminius ir kitus (2 lentelė). Šie navikai gali būti diagnozuoti visose amžiaus grupėse, įskaitant naujagimius. Kaip ir aprašoma literatūroje (81 proc.), taip ir tarp mūsų tiriamų pacientų (81,8 proc.) yra ryškus vidutinio amžiaus moteriškos lyties dominavimas [11]. 2 lentelė. Retrorektinių-presakralinių navikų klasifikacija (pagal [3]) Nepiktybiniai Įgimti Įgimtos cistos (Tailgut, tiesiosios žarnos duplikacinė, epidermoidinė, dermoidinė cista, teratoma) Priekinė kryžmens meningocelė Antinksčių audinio navikas Neurogeninės kilmės Švanoma Neurofibroma Ganglioneurinoma Ependimoma Kaulinės kilmės Didelių ląstelių navikas Aneurizminė kaulų cista Osteoblastoma Kiti Lipoma Mielolipoma Miksoma Ekstramedulinė hematopoezė Fibroma Lejomioma Desmoidinis navikas Abscesas/hematoma Piktybiniai Chordoma Teratokarcinoma Piktybiniai nervinių dangalų tumorai Neuroblastoma Ganglioneuroblastoma Kaulų sarkoma Jujingo (Ewing) sarkoma Mieloma Chondrosarkoma Liposarkoma Mucininė cistadenokarcinoma Fibrosarkoma Piktybinė fibrozinė histiocitoma Hemangiopericitoma Metastazinė karcinoma Limfoma Dauguma mūsų diagnozuotų retrorektinių tumorų buvo nepiktybiniai. Literatūroje taip pat pateikiamas nepiktybinių navikų pasireiškimas, sudarantis apie pusę atvejų, tarp kurių dažniausios yra įgimtos cistos (epidermoidinė, dermoidinė, teratoma) [11]. Tarp mūsų tiriamųjų piktybiniai navikai sudarė mažumą, literatūroje pateikiamas paplitimas tarp suaugusiųjų yra proc. [12]. Dažniausias piktybinis navikas yra chordoma, kilusi iš vaisiaus notochordos liekanų [4]. Mūsų atveju diagnozuoti tokie reti navikai kaip neurilemoma (2 pav.) ir lejomioma (3 pav.). Retrorektiniai-presakraliniai navikai dažniausiai yra asimptomiai, dalis jų aptinkami atsitiktinai atliekant dia- 2 pav. Neurilemoma (švanoma). MRT T1 sekoje (A) izointensinio signalo, T2 sekoje (C) heterointensinio signalo aiškių ribų solidinis navikas, kaupiantis k/m (B), turintis ryšį su kryžkaulio anga. DWI b800 (D) sekoje navikas ryškiai hiperintensinio signalo 3 pav. Lejomioma. KT tyrimo sagitaliniame vaizde matyti didelis presakralinis minkštųjų audinių tankio navikas kaupiantis k/m, ženkliai dislokuojantis tiesiąją žarną 608 teorija ir praktika T. 21 (Nr. 4.1)

4 gnostinius tyrimus dėl kitų patologijų. Literatūroje nurodama, jog pasitaikydavo atvejų, kai navikai klaidingai buvo diferencijuojami su išangės fistule, pilonidaline cista, perianaliniu abscesu, psichogeniniu, potrauminiu, pogimdyviniu skausmu, proctalgia fugax [13]. Įgimtos cistos, sudarančios 60 proc. visų įgimtų presakralinių navikų, gali susidaryti iš bet kurio embrionio audinio sluoksnio [4]. Epidermoidinių tiek ir dermoidinių cistų kilmė siejama su ektoderminio vamzdelio užsidarymo defektais. Dermoidinė cista papildomai turi odos priedų prakaito liaukas, plaukų folikulus, riebalines liaukas [1]. Įgimtos cistos gali būti vienkamerinės arba daugiakamerinės, užpildytos įvairiu turiniu, t. y. skaidriu skysčiu ar tirštomis gleivėmis. Cistų vidus yra išklotas kelių tipų epiteliu, galima aptikti kalcifikatų [14]. Dažniausiai šios cistos yra besimptomės, tačiau net iki 30 proc. linkusios infekuotis [15]. Epidermoidinės cistos atveju tikslią MRT radiologinę diagnozę savo pacientui galėjome nustatyti iš šių specifinių požymių, t. y. hiperintensinio turinio darinyje T2 sekoje matytų tarpinio signalo intarpų bei ryškios difuzijos restrikcijos (4 pav.). Dažniausia įgimta patologija mūsų pacientams buvo cistinė hamartoma, kitaip dar vadinama Tailgul cista. MRT radiologiniai požymiai, leidę įtarti cistinę hamartomą, buvo daugiakamerinis cistos pavidalas su vidinėmis pertvaromis, T1 sekoje esantis hiperintensinis, T2 sekoje hipointensinis cistos turinys rodė, kad cista komplikuota (5 pav.). Cistinės hamartomos gali būti daugybinės, be kapsulių, paprastai gerai apribotos, sudarytos iš suragėjusio žarnų ar pereinamojo epitelio. Cistinė hamartoma histologiškai gali būti diferencijuojama su epidermoidine, dermoidine ir tiesiosios žarnos duplikacine cista. Tipiškai radiologiniuose vaizduose tai gerai ribotas retrorektinis navikas, kur KT tyrime tankis varijuoja nuo vandens iki minkštųjų audinių tankio dėl keratininių ar uždegiminių nuosėdų. MRT tyrime gleivingas, baltymingas ar kraujingas turinys T1 sekoje yra hiperintensinio signalo, o atsiradę solidiniai komponentai ar invazija į aplinkines struktūras rodo piktybinę transformaciją. Hamartomoms apkalkėjimai nėra būdingi, tai labiau būdinga teratomoms. Epidermoidinės bei dermoidinės cistos radiologiškai dažniausiai matomos kaip gerai apribotos, vienkamerinės ar daugiakamerinės, plonasienės cistos [16]. Šios cistos turi keratininių masių, dėl ko KT tyrime galima matyti hiperdensinių intarpų ir hipointensinių ar atropinio signalo intarpų MRT T2 sekoje. KT tyrime matomos gerai apribotos homogeniškos retrorektinės masės, kurių tankis svyruoja nuo vandens iki minkštųjų audinių tankio. Esant piktybiniams retrorektiniams navikams, KT ir MRT tyrimuose matome nelygius darinio kraštus, kalcifikatus, į procesą įtrauktas aplinkinių audinių struktūras. Literatūros duomenimis, šiuolaikinis retrorektinių-presakralinių navikų ištyrimo aukso standartas yra KT ir MRT tyrimų derinimas [16]. Iš mūsų tiriamųjų abu šie tyrimai buvo taikyti vienai pacientei. Tačiau ir paprasta rentgenograma kartais gali suteikti svarbios informacijos, kai matome solidinį naviką, kuris spaudžia ar deformuoja kryžkaulį [1]. Fistulės gali būti vertinamos ir atliekant fistulogramą, nustatant jų anatomiją bei susisiekimą su tiesiąja žarna [17]. Endorektalinis ultragarsinis ištyrimas taip pat gali pagelbėti [18]. Rektoskopija ar sigmoidoskopija patvirtina išorinį tiesiosios žarnos spaudimą. Labai svarbus ir paprastas yra digitalinis ištyrimas, literatūros duomenimis, net 75 proc. cistinių darinių buvo užčiuopiami [14]. KT tyrimu galime nustatyti, ar darinys yra cistinis, ar solidinis, taip pat santykį bei išplitimą su kitais audiniais, kaulinę destrukciją. MRT yra vienas tiksliausių presakralinių navikų diagnostikos metodų [19]. MRT yra naudingas ikioperaciniam naviko vertinimui: vaizdinimui ir charakterizavimui, nustatant jo santykį su kitais audiniais, piktybiškumo riziką, išplitimą ir 4 pav. Epidermoidinė cista. MRT tyrime matomas gerai ribotas cistinis darinys T1 sekoje izointensinio signalo (A), T2 sekoje (B) su hiperintensiniu turiniu, turinčiu tarpinio signalo intarpų (dėl keratininių masių); DWI b800 sekoje navikas hiperintensinio signalo 5 pav. Cistinė hamartoma (Tailgut cista). MRT tyrimo T2 sekoje (A), T2 sekoje su riebalų supresija (B), DWI b800/ ADC (C ir D) matomas gerai ribotas daugiakamerinis cistinis navikas heterogeniško signalo turiniu teorija ir praktika T. 21 (Nr. 4.1) 609

5 parenkant tinkamiausios operacijos tipą. MRT naudingas tiriant stuburo anomalijas, tekalinio maišo spaudimą, kaulų čiulpų ar nervinių šaknelių pažedimus [16]. Mūsų tyrimo rezultatų duomenimis, prieš chirurginį navikų gydymą daugeliu atvejų pakako vieno radiologinio tyrimo, t. y. KT arba MRT, tik vienam pacientui buvo atliekami abu šie tyrimai. Tiriamuoju laikotarpiu MRT tyrimo pasirinkimas buvo dažnesnis pastaruosius penkerius metus. Diagnostinių biopsijų atlikimas literatūroje vertinamas kontroversiškai. Vienų tyrėjų teigimu, jeigu darinys yra rezektabilus, nėra reikalo atlikti biopsiją, nes tai sukelia piktybinių ląstelių išsisėjimo po organizmą riziką, meningocelės atveju meningito pasireiškimą. Tik tiriant neoperabilius navikus rekomenduojama biopsija, kuri gali būti naudinga parenkant adjuvantinę terapiją [11]. Kiti nurodo konkrečias indikacijas biopsijai atlikti: 1. Neoperabilus, išplitęs ar metastatinis navikas, siekiant parinkti adjuvantinį gydymą. 2. Pagrįsti įtarimai, kad retrorektalinis pažeidimas yra metastazinės kilmės ar limfoma. Biopsijos turėtų būti atliekamos KT arba kontroliuojant ultragarsu, transperinealine ar parasakraline prieiga. Transvaginalinė ar transrektalinė biopsijos nerekomenduojamos dėl infekcijos rizikos [5]. Mūsų tiriamiesiems nebuvo imamos biopsijos diagnostikos tikslais. Diagnozavus retrorektinį darinį, dėl potencialios supiktybėjimo rizikos jis turi būti gydomas net jei ir nėra klinikos (pvz., teratomos), cistiniai dariniai ar meningocelė dėl infekavimosi rizikos [20]. Piktybinės transformacijos atveju galima adenokarcinoma, karcinoidas, endometrioidinės, adenoplokščialąstelinės ir plokščialąstelinės karcinomos, sarkomos ir paragangliomos [4]. Retrorektinių-presakralinių navikų pirmo pasirinkimo gydymas yra operacinis. Yra kelių tipų operacijų prieigos. Tai priklauso nuo naviko tipo ir anatominės padėties. Jeigu darinys yra aukštas (aukščiau S4 slankstelio), tuomet pasirenkama priekinė transabdominalinė prieiga. Žemesni navikai ar infekuotos cistos rezekuojamos per užpakalinę transakralinę prieigą. Jeigu viršutinis naviko kraštas yra palpuojamas digitalinio ištyrimo metu, tikėtina, kad užpakalinė prieiga bus sėkminga. Infekuotos cistos turėtų būti pirmiausia drenuojamos, vėliau išoperuojamos. Navikai, didesni nei 3 ar 4 cm ar augantys virš kryžkaulio kyšulio, geriausiai operuojami kombinuota abdominosakraline prieiga [11, 13]. Literatūroje aprašomas sėkmingas retrorektinių navikų šalinimas laparoskopiniu būdu. Laparoskopinių operacijų metu yra geras priėjimas bei tinkama pilvo organų vizualizacija, mažesnė kraujagyslių bei nervų pažeidimo tikimybė. Reikalui esant, laparoskopija gali būti derinama su užpakaline prieiga [21, 22]. Mūsų pacientams daugeliu atvejų (n = 8) navikai buvo operuoti atliekant tumoro ekstirpacijas, o absceso, hematomos atveju drenavimą. Penkiems operuotiems pacientams taikyta užpakalinė (transsakralinė), priekinė (transabdominalinė) prieiga trims pacientams. Konservatyvaus gydymo veiksmingumas nėra aiškiai apibrėžtas [23]. Chemoterapijai jautrių navikų, tokių kaip limfomos, metastazės ar Jujingo sarkoma, pirmo pasirinkimo gydymo metodas yra chemoterapija [9]. Radioterapija nėra dažnai naudojama, tačiau jos didelių dozių panaudojimas vietiškai išplitusioms chordomoms yra kaip paliatyvus ar postoperacinio gydymo pasirinkimas [5]. Multidisciplininė radiologų ir chirurgų (kolorektinių, neurochirurgų, ortopedų, urologų) komanda yra labai svarbi siekiant geriausių gydymo rezultatų [15]. IŠVADOS Retrorektiniai-presakraliniai navikai retai pasitaikanti patologija. KT arba/ir MRT radiologinis ištyrimas operuojamiems ligoniams įgalina tiksliai nusakyti naviko pobūdį ir lokalų išplitimą. Tiksli priešoperacinė radiologinė diagnozė buvo suformuluota 90,9 proc. atvejų, ir tik vienam pacientui, turinčiam lejomiomą, naviko galimas histologinis pobūdis nebuvo tiksliai įvardytas. Retrosakralinių navikų pirmo pasirinkimo gydymas yra operacinis. LITERATŪRA 1. Jao SW, Beart, R W Jr, Spencer RJ, Reiman HM, Ilstrup DM. Retrorectal tumors. Mayo Clinic experience, Dis Colon Rectum, 1985; 28(9): Hobson KG, Ghaemmaghami V, Roe JP, Goodnight JE, Khatri VP. Tumors of the retrorectal space. Dis Colon Rectum, 2005; 48(10): Hosseini-Nik H, Hosseinzadeh K, Bhayana R, Jhaveri KS. MR imaging of the retrorectal-presacral tumors: an algorithmic approach. Abdom Imaging, Akbulut S. Unusual cause of defecation disturbance: a presacral tailgut cyst. Eur Rev Med Pharmacol Sci 2013; 17(12): Boscà A, Pous S, Artés MJ, Gómez F, Granero Castro P, García- Granero E. Tumours of the retrorectal space: management and outcome of a heterogeneous group of diseases. Colorectal disease : the official journal of the Association of Coloproctology of Great Britain and Ireland, 2012; 14(11): Reiter MJ, Schwope RB, Bui-Mansfield LT, Lisanti CJ, Glasgow SC. Surgical management of retrorectal lesions: what the radiologist needs to know. AJR. American journal of roentgenology, 2015; 204(2): Duek SD, Gilshtein H, Khoury W. Transanal endoscopic microsurgery: also for the treatment of retrorectal tumors. Minimally invasive therapy & allied technologies : MITAT : official journal of the Society for Minimally Invasive Therapy, 2014; 23(1): Li G, Chen K, Fu D, Ma X, Sun M, Sun W, et al. Surgical strategy for presacral tumors: analysis of 33 cases. Chin Med J (Engl), 2011; 124(23): Bullard Dunn K. Retrorectal tumors. The Surgical clinics of North America 2010; 90(1): , Table of Contents. 10. Strupas K, Poskus E, Ambrazevicius M. Retrorectal tumours: literature review and Vilnius university hospital Santariskiu klinikos experience of 14 cases. Eur J Med Res, 2011; 16(5): Singer MA, Cintron JR, Martz JE, Schoetz DJ, Abcarian H. 610 teorija ir praktika T. 21 (Nr. 4.1)

6 Retrorectal cyst: a rare tumor frequently misdiagnosed. J Am Coll Surg, 2003; 196(6): Dozois EJ, Jacofsky DJ, Billings BJ, Privitera A, Cima RR, Rose PS, et al. Surgical approach and oncologic outcomes following multidisciplinary management of retrorectal sarcomas. Annals of surgical oncology, 2011; 18(4): Lin C, Jin K, Lan H, Teng L, Lin J, Chen W. Surgical management of retrorectal tumors: a retrospective study of a 9-year experience in a single institution. OncoTargets and therapy, 2011; 4: Gunkova P, Martinek L, Dostalik J, Gunka I, Vavra P, Mazur M. Laparoscopic approach to retrorectal cyst. World J Gastroenterol, 2008; 14(42): Nedelcu M, Andreica A, Skalli M, Pirlet I, Guillon F, Nocca D, et al. Laparoscopic approach for retrorectal tumors. Surgical endoscopy, 2013; 27(11): Neale JA. Retrorectal tumors. Clinics in colon and rectal surgery, 2011; 24(3): Edwards M. Multilocular retrorectal cystic disease Cyst-hamartoma. Dis Colon Rectum, 1961; 4(2): Wolpert A, Beer-Gabel M, Lifschitz O, Zbar, A. P. The management of presacral masses in the adult. Tech Coloproctol, 2002; 6(1): Glasgow SC, Birnbaum EH, Lowney JK, Fleshman JW, Kodner IJ, Mutch DG, et al. Retrorectal tumors: a diagnostic and therapeutic challenge. Dis Colon Rectum, 2005; 48(8): Bathla L, Singh L, Agarwal PN. Retrorectal cystic hamartoma (tailgut cyst): report of a case and review of literature. The Indian journal of surgery, 2013; 75(Suppl 1): Marinello FG, Targarona EM, Luppi CR, Boguña I, Molet J, Trias M. Laparoscopic approach to retrorectal tumors: review of the literature and report of 4 cases. Surgical laparoscopy, endoscopy & percutaneous techniques, 2011; 21(1): Chen Y, Xu H, Li Y, Li J, Wang D, Yuan J et al. Laparoscopic resection of presacral teratomas. Journal of minimally invasive gynecology, 2008; 15(5): Gordon PH, Nivatvongs S. Principles and practice of surgery for the colon, rectum, and anus. 3rd ed. New York: Informa Healthcare; Gautas 2015 m. rugpjūčio 4 d., aprobuotas 2015 m. rugpjūčio 18 d. Submitted August 4, 2015, accepted August 18, teorija ir praktika T. 21 (Nr. 4.1) 611