EMOCINIO INTELEKTO IR KAI KURIŲ SOCIALINIŲ-DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄRYŠIAI

Transcription

1 SUAUGUSIOJO PSICHOSOCIALINĖ RAIDA 2004 m. Nr. 13, p No. 13, pp , 2004 EMOCINIO INTELEKTO IR KAI KURIŲ SOCIALINIŲ-DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄRYŠIAI Irina Remeikaitė, Rosita Lekavičienė Kauno technologijos universitetas, Psichologijos katedra Pastaruoju metu išpopuliarėjusi emocinio intelekto sąvoka vis dar neturi vieningo tikslaus apibrėžimo. Neretai emocinis intelektas apibrėžiamas akcentuojant asmenybės gebėjimą integruoti jausmus ir mąstymą, t. y. atpažinti bei suvokti emocijas ir jų reikšmę, jas asimiliuoti bei valdyti ir, tuo remiantis, samprotauti. Nėra ir vienareikšmio požiūrio į emocinio intelekto lavinimo galimybes. Dažnai teigiama, kad skirtingai nei abstraktųjį intelektą emocinį intelektą įmanoma lavinti - tuo atveju jis turėtų kisti atsižvelgiant į žmogaus įgyjamą patirtį (Goleman, 2001; Mayer, Forgas, 2001). Šio požiūrio atstovai yra J. Bourcy ir A. Miller (2001), S. Schulte (1996), mano, kad emocinis intelektas yra išmokstamas ir genetiškai nepaveldimas. Tačiau yra ir priešingai manančių bei ginančių nuomonę, kad emocinis intelektas didžiąja dalimi yra įgimtas ir negali ženkliai kisti. Pavyzdžiui, E. Döring-Seipel, E. Lantermann ir J. Otto (Meyvvald, 2001) teigia, kad emocinis intelektas priklauso nuo sąlygiškai stabilių žmogaus savybių, kurioms nedidelę įtaką gali daryti įgyti asmenybės bruožai bei socialinė patirtis. Daug ginčų kyla dėl vadinamųjų emocinio intelekto lavinimo programų. Pavyzdžiui, D. Goleman (2001) yra labai tiksliai aprašęs būdus, kaip padėti vaikams pagerinti jų emocinį intelektą. Tačiau ne vienas autorius, tarp jų ir Salovey (Schulte, 1996), gana skeptiškai vertina populiarias intelekto lavinimo programas, kurios iš tikrųjų esą yra skirtos ne tikriesiems sugebėjimams, o savybėms, kurių iš individo tikisi visuomenė, lavinti. Antra vertus, P. Harris teigia, kad net jei emocinio intelekto lavinimo programos ir nėra labai efektyvios kiekvienu atveju, jos pagelbsti, kai susiduriama su ryškiomis emocinėmis problemomis, pavyzdžiui, su žiauriu elgesiu (Schulte, 1996). Atlikta tyrimų, kuriais įrodyta, kad jaunų žmonių emocinio intelekto lavinimas leidžia pasiekti adaptyvaus elgesio ir psichinės sveikatos pagerėjimą (Mayer, Forgas, 2001). 116 Vienas iš 2002 ir 2004 m. Vilniuje atliktų empirinių tyrimų tikslų - atskleisti emocinio intelekto lygio sąsajas su kai kuriais socialiniais-demografiniais veiksniais, iš kurių vieni priskirtini įgimtiems, kiti-patirties ir išmokimo, t. y. įgytiems veiksniams. Turint tokio pobūdžio informacijos galima sukurti efektyvesnes emocinio intelekto lavinimo programas. Taigi tyrime buvo keliami tokie uždaviniai: 1) ištirti ryšį tarp darbuotojų lyties ir emocinio intelekto lygio, 2) nustatyti sąsajas tarp amžiaus ir emocinio intelekto lygio, 3) įvertinti ryšį tarp darbuotojų išsilavinimo ir emocinio intelekto lygio. Metodologiniu požiūriu, iš dviejų teorinių krypčių, nagrinėjančių emocinį intelektą kaip kognityvinį konstruktą arba kaip besisiejantį su asmenybės savybėmis, mūsų darbe buvo pasirinktas pastarasis ir vadovautasi I. Jerabek ir R. BarOn emocinio intelekto samprata. Pažymėtina, kad mokslininkams tyrinėjant emocinį intelektą, tyrimo turinys neretai priklauso nuo pačios emocinio intelekto sąvokos apibrėžimo. Todėl dažnai skirtingomis tyrimo metodikomis gauti rezultatai prieštarauja vieni kitiems. Šiame tyrime emocinis intelektas apibrėžiamas kaip nekognityviniai gebėjimai atpažinti ir įvardyti savo ir kitų emocijas ir poreikius, taip pat suderinti šiuos poreikius su ilgalaikiais tikslais bei kitų žmonių poreikiais, t. y. emocinis intelektas suprantamas kaip tam tikri įgūdžiai, padedantys asmeniui sėkmingai susidoroti su aplinkos reikalavimais ir spaudimu (Mayer, Forgas, 2001; Jerabek, 1996a). Tyrime taikyti skirtingi I. Jerabek Emotional Intelligence Test 2nd revision (1999) ir Reuvcn BarOn Emotional Quotient Inventory (2002) emocinio intelekto klausimynai suteikia vertingos informacijos apie tai, kaip skirtingomis metodikomis gauti rezultatai siejasi su tomis pačiomis tiriamųjų charakteristikomis, pavyzdžiui, lytis, amžius ir išsilavinimas. Tyrimo metodika Tiriamieji. Šiame straipsnyje pateikiami dviejų (2002 m. ir 2004 m.) Vilniaus mieste atliktų tyrimų duomenys: 1) 2002 m. tyrimo metu tirti nevadovaujančias pareigas užimantys informacinių technologijų įmonių darbuo-

2 Irina Remcikaitė. Rosila Lekavičienė / Ugdymo psichologija, 2004, Nr. 13. p tojai. Iš viso ištirtas 61 šių įmonių darbuotojas, iš jų 35 (57,4 proc.) vyrai ir 26 (42,6 proc.) moterys. Didžiausią tiriamųjų dalį sudarė metų darbuotojai (60,7 proc.) baigą aukštąją (31,2 proc.) arba aukštesniąją (26,2 proc.) mokyklas; nebaigę aukštojo mokslo arba šiuo metu studijuojantys sudarė 31,1 proc, o 11,5 proc. tiriamųjų turėjo tik vidurinį išsilavinimą. 2) 2004 m. tyrimo metu tirti privačių (nevalstybinių) įmonių vadovai. Jame dalyvavo 73 privačių vidurinio ir aukštesnio lygio vadovai, iš jų 30 (41,1 proc.) vyrų ir 43 (58,9 proc.) moterys. Vyraujantis amžiaus tarpsnis metai (tokio amžiaus buvo 58 tiriamieji (79,5 proc.)). Dauguma tyrime dalyvavusių vadovų turi aukštąjį išsilavinimą (61 tiriamasis (83,6 proc.)), trys (4,1 proc.) - mokslinį laipsnį, penki (6,8 proc.) - aukštesnįjį arba profesinį ir tik vienas (1,4 proc.) tiriamasis turėjo vidurinį išsilavinimą. Trys tiriamieji (4,1 proc.) savo išsilavinimo nenurodė. Tyrimo metodikos. Emociniam intelektui nustatyti abiejų tyrimų metu buvo taikyti du klausimynai: /. Emocinio intelekto testas, 2-a redakcija, (Emotional Intelligence Test 2nd revision (Jerabek, 1999)). Klausimynas sudarytas iš 70 klausimų ir teiginių, matuojančių kelis emocinio intelekto aspektus: bendrąjį emocinio intelekto koeficientą, emocinio intelekto elgesio aspekto bei žinių aspekto koeficientus. Siekiant išvengti klaidų apdorojant duomenis, yra sukurta kompiuterinė programa Emotional IQ Test software (Plumeus Inc., Montreal, Canada, 1999). Ši programa taikyta apdorojant tyrimo duomenis. 2. BarOn emocinio intelekto klausimynas (Emotional Quotient inventory (BarOn, 2002)). Tai vienas iš išsamiausių emocinio intelekto testų, kuriame tiriamasis įvertina pats save. Klausimynas sudarytas iš 133 teiginių, matuojančių bendrąjį emocinį intelektą ir penkias, susidedančias iš kelių skalių, jo dimensijas: intrapersonaliną (sudaro 5 skalės), interpersonalnie (3 skalės), adaptacijos (3 skalės), streso valdymo (2 skalės) ir bendros nuotaikos (2 skalės). Abiejuose emocinio intelekto klausimynuose bendrasis emocinis intelektas ir atskiros jo skalės vertinamos tuo pačiu principu, kaip ir abstraktusis intelektas (IQ): vidurkis yra, o standartinis nuokrypis Kadangi klausimynai Lietuvoje taikyti pirmą kartą, apdorojant duomenis taikytos JAV nustatytos normos (vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai). 3. Socialinius-demografinius duomenis (lytį, amžių, išsilavinimą) fiksuojanti anketa. Anketoje respondentų buvo prašoma atsakyti apie jų lytį, amžių (4 amžiaus intervalai: 18-27,28-37,38-47 metų, 48 m. ir vyresni), išsilavinimą (vidurinis, aukštesnysis, aukštasis išsilavinimas, mokslinis laipsnis). Tyrimo rezultatai Emocinis intelektas ir lytis. Lyginant skirtingos lyties tiriamųjų grupes nerasta bendrojo emocinio intelekto skirtumų (žr. 1 pav.): tiek2002 m., tiek 2004 m. tyrimuose tarp moterų ir vyrų bendrojo emocinio intelekto rezultatų nerandama statistiškai reikšmingų skirtumų (Mann-Whitney, p > 0,05). Nors 2004 m. tyrimo duomenimis atskirų emocinio intelekto skalių (sudarančių emocinio intelekto dimensijas) moterų rezultatai lenkia vyrų rezultatus (jų vidurkiai yra aukštesni, p < 0,05), bendrasis emocinis intelektas ir penkios jo dimensijos statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo vyrų rezultatų. Taigi net skirtingais klausimynais nustatant emocinio intelekto lygį gaunami rezultatai, patvirtinantys ryšių tarp emocinio intelekto ir įgimto veiksnio - tiriamųjų lyties - nebuvimą m,: bendrojo EI vidurkiai 2004 m.: bendrojo EI vidurkiai Vyrai į Moterys lš viso Vyrai Moterys j lš viso Vidurkis 97,06 1,27 98,43 i Vidurkis j,8 94,41 N._ 35 ; 26 61!n i J / pav. Vyrų ir moten{ bendrojo emocinio intelekto vidurkiai 92,93 73 Emocinis intelektas ir amžius. Prieštaringi rezultatai gaunami lyginant atskirų amžiaus grupių bendrojo emocinio intelekto rezultatus. Nors reikšmingų emocinio intelekto skirtumų nerandama, vis dėlto pastebimos tam tikros tendencijos: 2002 m. tyrime bendrojo emocinio intelekto vidurkis yra didžiausias vyriausiųjų (38-47 m.), o 2004 m. tyrimo duomenimis, bendrasis emocinis intelektas aukščiausias jauniausiųjų (18-27 m.) tiriamųjų grupėje (žr. 2 pav.). 117

3 Irina Remeikaitė, Rosita Lekavičienė / Educational psychology. No. 13, pp nt: bendrojo EI vidurkiai 2004 ra: bendrojo EI vidurkiai ; III m;28-37 ra j38-47 ra, 47 in. < j Iš viso ; Vidurkis i 98,73 '. 94,53 103,67; j 98,43 N! 37 ' i Ii.. '< ra Į28-37 ra i38-47 m. Į 47 m. < 1 Iš viso : Vidurkis.N! 99, , ,82 2 pav. Tiriamųjų bendro emocinio intelekto vidurkiai skirtingo amžiaus grupėse 6 89, ,93 73 Nagrinėjant ne tik bendrojo emocinio intelekto rezultatus, bet ir kitas emocinio intelekto skales, pastebimos prieštaringos tendencijos. Pvz., 2002 m. tyrimo duomenimis emocinio intelekto elgesio aspekto vidurkis yra didžiausias vyresniųjų (38-47 m.) respondentų grupėje (Wallis, p < 0,05), o žinių aspekto, atvirkščiai, jauniausiųjų (18-27 m.) grupėje (statistiškai reikšmingo skirtumo nerandama) m. tyrimo duomenimis, ne tik bendrojo intelekto, bet irpenkiųjo dimensijų (intrapersonalinės, interpersonalinės, adaptyvumo, streso valdymo ir bendros nuotaikos) rezultatai išlieka aukščiausi jauniausiųjų (18-27 m.) tiriamųjų grupėje su mažėjimo tendencija didėjant tiriamųjų amžiui, nors statistiškai reikšmingų skirtumų čia taip pat nerandama. Taigi remiantis duotų dviejų tyrimų duomenimis, neįmanoma išskirti vienareikšmio atsakymo apie emocinio intelekto ryšius su tiriamųjų amžiumi. Rezultatams galėjo turėti įtakos tiek skirtingos metodikos, tiek mažas tiriamųjų skaičius. Emocinis intelektas ir išsilavinimas. Tyrimo duomenimis, aukštesni bendrojo emocinio intelekto rezultatai yra tiesiogiai susijq su aukštesniu tiriamųjų išsilavinimu (žr. 3 pav.). Lyginant tiriamuosius pagal K. Wallis testo rezultatus bendrasis emocinis intelektas statistiškai reikšmingai skiriasi (2002 m. tyrime p < 0,01; 2004 m. tyrime p < 0,05) skirtingo išsilavinimo grupėse: išsilavinimui didėjant, didėja ir emocinio intelekto vidurkis. Ši tendencija pasitvirtina nagrinėjant ir daugelį kitų emocinio intelekto aspektų. Taigi abiejų tyrimų duomenimis patvirtinama išsilavinimo, kaip įgytos patirties veiksnio, sąsaja su emociniu intelektu m.: bendrojo EI vidurkiai 2004 m.: bendrojo EI vidurkiai., r,.. I Aukštesni,.. imokslinis: 1 i Vidurinis :. i Aukštasis i.. Išviso i ysis laipsnis : IVidurkis; 86,43 j 98,89 j,57! 98,43 If 19 _..1.! 35 ; 6i '... įaukštcsn ;.,,. Mokslinis i Vidurinis i. Aukštasis i ; ysis laipsnis i Vidurkis; 65,76 74, ,98!n I i pav. Tiriamųjų bendro emocinio intelekto vidurkiai skirtingo išsilavinimo grupėse Iš viso 92,53 70 Tyrimo rezultatų aptarimas Daugelio autorių tvirtinimu, emocinio intelekto lygiu moterys dažniau lenkia vyrus (Petrides, Furnham, 2000; Argyle, 19; Schutte ir kt., 1998; Mayer ir kt. 2000), ir tai paaiškinama istoriškai susiklosčiusia žemesne moterų padėtimi visuomenėje, verčiančia moteris atidžiau stebėti ir įvertinti kitų žmonių emocijas (Mayer ir kt., 2000). Kitų autorių teigimu, moterų ir vyrų gebėjimas suprasti emocijas nesiskiria, tačiau skiriasi moterų elgesys, nes joms tenka būti atidesnėms emocinei sferai (Mcywald, 2001). Panašaus požiūrio prisilaiko ir R. BarOn (2002) bei B. Murray (2002): bendrasis emocinis intelektas nepriklauso nuo tiriamųjų lyties, nors yra atskirti emocinio intelekto aspektų skirtumų, ir tai rodo vyrų ir moterų stipriąsias bei silpnąsias puses. Tačiau derėtų pastebėti, kad šios silpnosios ir stipriosios pusės, kuriose mails

4 Irina Remcikaitė, Rosita Lekavičienė / Ugdymo psichologija Nr. 13, p tomi akivaizdūs lyčių skirtumai, yra labiau su emociniu intelektu susijusios asmenybės savybės, nei pačiam emociniam intelektui priskiriami komponentai. Remiantis abiejų tyrimų rezultatais, moterų rezultatai buvo šiek tiek aukštesni, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšmingi skirtumai: lytis, kaip prigimtinis veiksnys, nėra susijęs su emocinio intelekto lygiu. Tai verčia abejoti susiformavusia nuostata, kad iš prigimties skiriasi moterų ir vyrų emocinio intelekto lygis, juolab kad autorių skelbiamos išvados apie šiuos skirtumus ne visada patvirtinamos konkrečiais tyrimų duomenimis. Taip pat nemažai kalbama apie amžiaus ir emocinio intelekto sąsajas: teigiama, kad vyresni žmonės turi daugiau emocinės patirties ir todėl tikėtina, kad išsiugdomi geresni emociniai gebėjimai (Jerabek, 1996b; Maycr ir kt., 2000). Taigi patirties dėka yra lavinamas emocinis intelektas. Yra duomenų, jog emocinis intelektas yra aukštesnis tam tikroje vyresniojo amžiaus grupėje - jis pasiekia aukščiausią tašką maždaug 35^4 m. žmonių grupėje (Derksen ir kt., 2002), o jaunesnio ar vyresnio amžiaus žmonių yra žemesnis. Mūsų tyrime nėra gauta statistiškai reikšmingų ryšių tarp tiriamųjų amžiaus ir emocinio intelekto lygio, o nagrinėjant bendras tendencijas, gaunami prieštaringi duomenys: 2002 m. tyrime aukštesnis emocinio intelekto vidurkis yra vidutinio amžiaus (38-47 m.) respondentų grupėje ir šie rezultatai sutampa su J. Derksen ir bendradarbių (2002) pateikiamais duomenimis m. tyrimo duomenimis emocinio intelekto rezultatai vidutiniškai yra aukštesni jauniausių respondentų (iki 27 m.) grupėje, nei vyresniųjų. Tačiau, kaip jau minėta, statistiškai reikšmingų ryšių tarp amžiaus ir emocinio intelekto lygio nerandama. Gauti rezultatai galėjo atsirasti ir dėl populiacijų skirtumo, o šio tyrimo imties dydis nėra pakankamas patikimai nustatyti skirtumus įvairiose amžiaus grupėse, todėl tikėtina, kad tai galėjo iškreipti rezultatus. Kita vertus, abu tyrimai yra momentiniai ir atspindintys skirtingų kartų rezultatus, o ne asmeninio žmogaus emocinio intelekto vystymosi tendencijas. Čia kyla ta pati problema, kaip ir abstraktaus intelekto tyrimo atveju: yra sudėtinga atskirti kartos veiksnį nuo paties žmogaus asmeninio emocinio intelekto raidos. Taigi psichologų pastebėta tendencija, kad vyresnio amžiaus žmonių emocinis intelektas yra aukštesnis, mūsų atlikti tyrimai nepatvirtino ir amžiaus sąsajos su emocinio intelektu lieka nevienareikšmės. C. Cherniss (2000) nurodo, jog emocinis intelektas dažnai yra vienas iš svarbesnių veiksnių, užtikrinančių aukštą laimėjimų lygį mokslo ir akademinėje srityse. Kita vertus, dažnai pabrėžiama emocinio intelekto lavinimo galimybė (Bourey & Miller, 2001; Schulte, 1996). Remiantis šiais šaltiniais galime daryti prielaidą, jog daugiau išsimoksliną žmonės turi ir daugiau galimybių lavinti savo emocinį intelektą. Abiejų tyrimų duomenimis aukštesnis respondentų išsilavinimas buvo tiesiogiai susijęs su geresniais emocinio intelekto rezultatais. Emocinio intelekto lavinimo galimybes akcentuoja ir F. Sala (2003), tačiau jis taip pat iškelia probleminę emocinio intelekto lavinimo pusę: kaip išmatuoti, kiek tiesioginio ar netiesioginio emocinio intelekto lavinimo rezultatai yra susiję su savaiminiu žmonių brendimu (amžiaus veiksniu). Išvados 1. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog asmenybės emocinio intelekto lygis nepriklauso nuo lyties, t. y. tarp moterų ir vyrų bendrojo emocinio intelekto rezultatų nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų (Mann-Whitney, p > 0,05). 2. Išlieka neaiškūs ir reikalaujantys tolesnių tyrinėjimų prieštaravimai tarp skirtingo amžiaus tiriamųjų emocinio intelekto rezultatų. Kadangi tyrimai atspindi skirtingų kartų rezultatus, o ne individo asmeninio emocinio intelekto vystymosi tendencijas, yra sudėtinga spręsti apie amžiaus veiksnio įtaką emocinio intelekto lygiui. 3. Šio tyrimo duomenys parodė asmenybės emocinio intelekto ir išsilavinimo lygio sąryšį: išsilavinimui didėjant, didėja ir emocinio intelekto vidurkis (K. Wallis testas, p < 0,05). Remiantis dviejų aprašytų tyrimų duomenimis, patvirtintos prielaidos, kad emocinio intelekto lygis yra susijęs su asmenybės išsilavinimo lygiu (įgyjamas veiksnys) ir nesusijęs su asmenybės lytimi (įgimtas veiksnys). Išlieka neaiškūs ir reikalaujantys tolesnių tyrinėjimų prieštaravimai tarp skirtingo amžiaus tiriamųjų emocinio intelekto rezultatų. Šie tyrimai gali būti įžvalga ir pagrindas tolesniems moksliniams tyrinėjimams, atskleidžiantiems emocinio intelekto prigimtį, ir ieškant emocinio intelekto ugdymo galimybių. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Argylc M. The psychology of interpersonal behaviour. - Harmondsworth, UK : Penguin, BarOn R. BarOn Emotional Quotient-Invcnloiy: EQ-i User's Manual. - Toronto : Multi-Health Systems Inc., Bourey J., Miller A. Do you know what your emotional IQ is? - Public Management (US), vol. 83,2001, October, issue 9, p

5 Irina Remeikaitė. Rosila Lekavičienė / Educational psychology, No. 13, pp Chcrniss C. Emotional intelligence: What it is and why it matters. - New Orleans, LA : the Annual Meeting of the Society for Industrial and Organizational Psychology, 2000, April < org/research/\vhat_is_ emotional_intelligence.html>. 5. Derksen J., Kramer I., Katzko M. Does a self-report measure for emotional intelligence assess something different than general intelligence? // Personality and Individual Differences , no 32, p Emotional intelligence in everyday life: scientific inquiry /ed. J. D. Mayer, P. Forgas. -Philadelphia, PA : Psychology Press, Goleman D. Emocinis intelektas. Vilnius: Presvika, Jerabek I. Emotional Intelligence Test. 2 revision: What it measures. - Body-Mind. Queendom, 1996a < access. html>. 9. Jerabek I. Emotional Intelligence Test. 2 revision: Psychometric properties. Body- Mind Queendom, 1996b < cs/ sts_eiq.html>. 10. Jerabek I. Emotional IQ test version 1.0 software. - Montreal, Canada : Plumeus Inc., Mayer J. D., Caruso D. R.,Salovey P. Emotional intelligence meets traditional standarts for an intelligence II Intelligenc , no 27 (4), p Meywald E. Vernünftiges Denken ist ohne Emotionen nicht möglich. Interview mit der Kassler Forshergruppe: E. Döring-Seipel, E. Lantcrmann und J. Otto // Psychology Heute , May, Nr. 5, p Murray В. Does Emotional Inteligence Matter in the Workplace? Steelcase, Inc., 2002 < 14. Pctrides К. V, Furnham A. Gender differences in'measured and self-estimated trait emotional intelligence // Sex Roles , no 42 (5-6), p Schulte S. Modelfloskel Emotionale Intelligenz" // Psychology Heute , August, no 8, p Schutte N., Malouff J., Hall E., Haggerty D., Cooper J., Golden D., Dornheim L. Development and validation of a measure of emotional intelligence // Personality and Individual Differences , no 25, p SUMMARY IRINA REMEIKAITĖ, ROSITA LEKAVIČIENĖ EMOTION INTELECT AND SOCIAL DEMOGRAPHICAL FACTORS Though intelligence has become one of the hottest buzzwords more than ten years ago, the concept still has no clear definition. Again, emotional intelligence training possibilities are treated differently too. It is often said that emotional intelligence could be learned and at this point differs from IQ (Goleman, 2001; Mayer, Forgas, 2001; Bourney & Miller, 2001; Schulte, 1996). The other psychologists say emotional intelligence, as any other intelligence, is inborn ability and can not vary much from gained experience (Döring-Seipel, Lantcrmann & Otto in: Meywald, 2001). Since this controversy exists, one of the purposes in two researches accomplished in Vilnius in year 2002 and 2004 was to explore links between emotional intelligence and socio-demographic factors, such as age, gender and education. Two emotional intelligence measures was used in these researches: I. Jerabek Emotional Intelligence Test (1999) and R. BarOn Emotional Quotient Inventory (2002). Overall number of respondent of 134 working in private organizations in Vilnius, Lithuania took part in these researches. Results showed that emotional intelligence is related to individual educational background and is not associated with gender. The differences between emotional intelligence of younger and older respondents is not clear and requires further researches. The results of researches presented in this paper support scientific assumptions that training of emotional intelligence is possible and it is not as dependent on inborn qualities of individual as it is said about IQ. Key words: adult, emotional intelligence, sex differences, age differences. (teikta 2004 in. rugsėjo 7 d. 120