ARTROSKOPINEI CHIRURGIJAI LIETUVOJE 20 METŲ

Transcription

1 ARTROSKOPINEI CHIRURGIJAI LIETUVOJE 20 METŲ 20 YEARS FOR ARTHROSCOPIC SURGERY IN LITHUANIA Vytautas Tutkus¹, Irena Butrimienė¹, Gediminas Degutis² ¹ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, traumatologijos, ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika ² Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialas ¹ Clinic of Rheumatology, Traumatology, Orthopedics and Plastic and Reconstructive Surgery, Faculty of Medicine, Vilnius University ² Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos, Central Branch SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: artroskopijos istorija, pirmoji artroskopija, artroskopija Lietuvoje. Iki 2000 m. manyta, kad pirmąjį kelio artroskopinį tyrimą atliko japonų gydytojas Kenji Takagi 1918 m m. paskelbta, kad 1912 m. Berlyne Danijos gydytojas Severinas Nordentoftas pirmasis perskaitė pranešimą apie kelio endoskopiją ir pavartojo artroskopijos terminą m. Eugenas Bircheras (Šveicarija) pranešė, kad atliko 20 kelio artroskopijų. Tik po 40 metų 1962-aisiais M. Watanabe (Japonija) atliko pirmąją artroskopinę plyšusios menisko dalies šalinimo operaciją. Lietuvoje artroskopija pradėta taikyti 1984 m. Vilniuje: pirmąją kelio artroskopiją atliko Gediminas Degutis. Naujas postūmis Lietuvos artroskopinės chirurgijos raidoje prasidėjo 1990 m., kai į Vilnių atvyko žinomas JAV ortopedas Jamesas L. Baldwinas kartu su žmona Lucy Baldwin iš Portlendo, Oregono valstijos. Surinkę labdarą iš garsių kompanijų Stryker, Dyonics, Richard Wolf, Acufex ir Portlendo Dievo apvaizdos medicinos centro, padovanojo naujausią artroskopinę įrangą. J. Baldwinas ir jam asistavęs V. Tutkus 1990 m. gegužės 14 d. atliko pirmąją Lietuvoje artroskopinę plyšusio menisko rezekcijos operaciją m. Vilniaus universitetinėje Raudonojo kryžiaus ligoninėje atlikta pirmoji diagnostinė peties sąnario artroskopija (operavo V. Tutkus) m. pirmą kartą Lietuvoje artroskopinės operacijos būdu prisiūtas atplyšęs meniskas (operavo J. Baldwinas per kitą vizitą Lietuvoje) m. Vilniaus universitetinėje Raudonojo kryžiaus ligoninėje atlikta pirmoji alkūnės sąnario artroskopinė operacija (operavo V. Tutkus), o 2000 m. pirmoji čiurnos sąnario artroskopija (operavo V. Tutkus) m. balandžio 21 d. įkurta Lietuvos artroskopijos chirurgų asociacija m. minime chirurginės artroskopijos dvidešimtmetį Lietuvoje: šia proga norime padėkoti Jamesui Baldwinui ir jo žmonai Lucy Baldwin, padėjusiems kertinį akmenį Lietuvos artroskopijos raidoje. ABSTRACT Key words: history of arthroscopy, first arthroscopy, arthroscopy in Lithuania. Until the 2000, it was accepted that the first arthroscopy was performed by Japan doctor Kenji Takagi in In 2001 it was announced that the Danish surgeon Severin Nordentoft gave the presentation about the endoscopic knee inspection already in 1912 at Berlin, and created the term arthroscopy. In 1921 Eugen Bircher (Switzerland) reported about 20 arthroscopies of the knee. Only after 40 years in 1962 M. Watanabe (Japan) became the first to perform an arthroscopic meniscectomy. The arthroscopic method in Lithuania was applied since the 1984: the first knee arthroscopy was performed by Gediminas Degutis in Vilnius. The flourishing of arthroscopic surgery in Lithuania began in 1990, when well known American (Portland, Oregon) orthopedic surgeon James L. Baldwin together with his wife Lucy Baldwin visited Lithuania and brought the charity the newest arthroscopic equipment donated from well known medical companies Stryker, Dyonics, Richard Wolf, Acufex, and Providence Portland Medical Center. The first arthroscopic meniscectomy in Lithuania was performed on the 14 th of May, 1990 by J. Baldwin (the assistant V. Tutkus). The first diagnostic shoulder arthroscopy at Vilnius University Red Cross Hospital was performed in 1994 by V. Tutkus. The first arthroscopic suture of torn meniscus in Lithuania was done in 1996 by J. Baldwin during his next visit to Lithuania. The first elbow arthroscopic operation at Vilnius University Red Cross Hospital was performed in 1999 (surgeon V. Tutkus), and the first ankle arthroscopy in 2000 (surgeon V. Tutkus). Lithuanian Association of Arthroscopic Surgeons was established on the 21 st of April, In 2010 we celebrate 20 years of arthroscopic surgery in Lithuania, and on this occasion we would like to thank the American surgeon James L. Baldwin, the honorary member of Lithuanian Association of Arthroscopic Surgeons, and his wife Lucy Baldwin, for their contribution and great input into the developing of arthroscopic surgery in Lithuania. Vytautas Tutkus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrius Žygimantų g. 3, Vilnius vytautas_tutkus@yahoo.com, p. Copyright 2010 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved. 331

2 ARTROSKOPINĖS CHIRURGIJOS RAIDA PASAULYJE Endoskopija tai metodas, leidžiantis per nedidelį pjūvį plonu optiniu prietaisu apžiūrėti ertmę ir jos struktūras. Vystantis optikai, elektronikai ir šviesos fizikai buvo sukurti tobuli optiniai prietaisai, pažangūs šviesos šaltiniai, vaizdą transliuojanti ir fotografuojanti technika, pamažu atsirado diagnostinė endoskopija ir endoskopinė chirurgija. Artroskopija tai endoskopinė sąnario apžiūra šiam tikslui skirtu prietaisu artroskopu. Pirmasis apie endoskopiją klinikinėje praktikoje prabilo Phillipas Bozzini m. Austrijoje, Vienos medicinos akademijoje, jis pademonstravo prietaisą, panaudojo poliruotą sidabrinį vamzdelį ir paprastos vaškinės žvakės šviesą, kuriuo apžiūrėjo nosiaryklę. Be abejo, šis instrumentas turėjo palyginti prastą apšvietimą, todėl matomas vaizdas buvo blogos kokybės. Vienoje šis instrumentas buvo sutiktas su pašaipa, ir nemanyta, kad jis galėtų padėti klinikinėje praktikoje [1, 2]. Vėliau, 1826 m., Pierre as Segalas pateikė šiek tiek patobulintą panašų endoskopinį instrumentą, o 1853 m. Antoninas Jeanas Desormeaux pademonstravo endoskopą, kurio optinėje sistemoje buvo panaudoti lęšiai ir veidrodžiai, o šviesos šaltinis buvo spiritinė lempa. Šie prietaisai buvo naudojami apžiūrėti šlapimo pūslę [1,2] m. Thomas Alve as Edisonas ( m.) sukūrė elektros lemputę. Gydytojas iš Drezdeno Maximilianas Nitze ( ) ir medicinos instrumentų gamintojas iš Vienos Josefas Leiteris ( m.) panaudojo patobulintą elektros lemputę su platininiu kaitinimo siūlu ir sukūrė palyginti tobulą Nitze-Leiterio cistoskopą. H. H. Hopkinsas ( m.) cistoskopo konstrukcijai pritaikė optikos laimėjimus lęšių ir prizmių sistemą bei stiklo pluošto šviesolaidį. Tai pagerino vaizdo kokybę ir sumažino šviesos nuostolius. Šie patobulinimai naudojami ir šiuolaikinių endoskopų gamyboje [1, 2]. Naudodamas pirmuosius endoskopus gydytojas buvo priverstas susilenkti ir akimi žiūrėti tiesiai į okuliarą (1 pav.). Iki šių dienų buvo manoma, kad pirmasis gydytojas, atlikęs kelio sąnario artroskopinį tyrimą, buvo japonų gydytojas Kenji Takagi ( m.) [1, 3, 4, 5]. Neseniai atskleista, kad pirmasis pranešimas apie artroskopinę chirurgiją buvo paskelbtas Berlyne 1912 m. per 41-ąjį Vokietijos chirurgų draugijos kongresą nežinomas gydytojas iš Danijos Severinas Nordentoftas pristatė paties sukonstruotą trokarendoskopą ir aprašė, kaip šiuo prietaisu atlikti šlapimo pūslės apžiūrą, laparoskopiją ir kelio artroskopiją. Savo pranešime ir rankraščiuose S. Nordentoftas pirmą kartą lotynų ir vokiečių kalbomis pavartojo terminą artroskopija. Iš pateiktos medžiagos liko nežinoma, ar autorius artroskopines operacijas atliko lavonams, ar gyviems pacientams, kokį nuskausminimo būdą naudojo. Deja, kongreso metu Berlyne šis pranešimas nesulaukė didesnio susidomėjimo ir pav. H. H. Hopkinso tipo endoskopas ir chirurgo padėtis per operaciją buvo užmirštas, o pats gydytojas vėliau išgarsėjo kaip radiologas ir radioterapeutas, paskelbė daug darbų šia tema, parašė radioterapijos vadovėlį (mirė 1920 m. dėl spindulinės ligos sukeltų komplikacijų) [4] m. K. Takagi iš Tokijo panaudojo cistoskopą gyvūnų kelio sąnariams apžiūrėti, atliko bandymus ir apžiūrėjo žmogaus lavono kelio sąnarį. Vėliau cistoskopas buvo patobulintas, ir 1920 m. K. Takagi artroskopu apžiūrėjo paciento, sergančio tuberkulioziniu artritu, kelio sąnarį [1, 5] m. Eugenas Bircheras ( m.) iš Šveicarijos nepriklausomai nuo K. Takagi pranešė, jog panaudodamas laparotorakoskopą atliko 20 kelio sąnario artroskopijų, o sąnariui išplėsti naudojo deguonies dujas [1, 4, 6, 7] m. Phillipas Kreuscheris ( m.) iš JAV pranešė apie artroskopo panaudojimą meniskų plyšimo diagnostikai [5] m. pavyko sukurti 2,7 mm skersmens artroskopą, vėliau pasirinktas optimalus 4 mm skersmens artroskopas, kuriuo atlikta pirmoji biopsija. Tais pačiais metais atlikta artroskopu matomo vaizdo nuotrauka [1] m. padarytos pirmosios kelios sąnario artroskopinio vaizdo spalvotos nuotraukos [1, 5, 7]. Po Antrojo pasaulinio karo K. Takagi mokinys ir sekėjas Masaki Watanabe (Japonija) 1957 m. išleido pirmąjį pasaulyje spalvotą artroskopijos vaizdų atlasą [1, 7, 8].

3 2 pav. Kelio sąnario artroskopinė operacija panaudojant endoskopinius instrumentus ir vaizdo kamerą 1939 m. K. Takagi pranešė apie čiurnos ir peties sąnarių artroskopinį tyrimą [7, 9]. JAV Michaelas Burmanas pradėjo naudoti R. Waplerio sukonstruotą 4 mm skersmens artroskopą, kuriuo galėjo apžiūrėti ne tik kelio, bet ir alkūnės, čiurnos bei peties sąnarius [1, 6] m. M. Watanabe atliko pirmąją artroskopinę plyšusios menisko dalies pašalinimo operaciją [1, 5]. Didžiulį įnašą į artroskopijos plėtojimą pasaulyje padarė gydytojas iš Toronto Robertas W. Jacksonas, kuris po apsilankymo Japonijoje 1964 m. pas tais laikais jau žinomą artroskopuotoją M. Watanabe 1968 m. JAV surengė artroskopijos kursus, vėliau įkūrė artroskopijos mokyklą ir paruošė daugybę specialistų iš įvairių pasaulio šalių. Vėliau šie artroskopijos kursai tapo Tarptautine artroskopuotojų asociacija [10]. Nors jau 1926 m. E.S. Geistas paskelbė idėją apie galimybę artroskopu paimti kelio sąnario vidinio sluoksnio (sinovijos) gabaliuką histologiniam tyrimui [1, 11], tik 1967 m. R. L. Lipsonas, J. J. Clemmonsas ir J. W. Frymoyeris aprašė sėkmingus biopsijos paėmimo per artroskopinę operaciją rezultatus [12]. Ši procedūra tapo populiari tarp reumatologų, dažnai buvo atliekama panaudojant vietinę nejautrą m. R. W. Jacksonas artroskopijos būdu pašalino laisvus kūnus iš kelio sąnario [1] m. J. Sakakibara artroskopu nustatė vidinio kapsulės sluoksnio (sinovijos) klostę, kuri gali būti įvairių formų, o didelė ir plati sukelia specifinių klinikinių simptomų (Plica synovialis mediopatellaris sindromas) [13] m. H. Ikeuchi pirmą kartą per artroskopinę operaciją prisiuvo plyšusį meniską [5] m. japonas F. Iseki paneigė mintį, kad pašalintas meniskas gali regeneruoti ir visiškai atsikurti. Artroskopu tirdamas kelio sąnarius jis nustatė, kad regeneratas po menisko pašalinimo nepakeičia menisko ir neatlieka jo funkcijų, todėl pasiūlė šalinti tik atplyšusią menisko dalį, o sveiką palikti sąnaryje [14] m. Richardas O Connoras publikavo straipsnį apie artroskopijos pranašumus diagnozuojant ūmias traumas, kai dėl hemartrozės ir skausmo sunku nustatyti tikslią diagnozę [9]. Iš pradžių artroskopinis metodas Europoje ir JAV susidūrė su gydytojų konservatyvumu bei skepticizmu [1, 10] m. E. J. H. Hustinxas, neįsigilinęs ir detaliai nesusipažinęs su artroskopijos galimybėmis, kritikavo šį metodą, H. R. Eikelaaras savo daktaro disertacijoje teigė, kad artroskopu neįmanoma gerai apžiūrėti kelio sąnario, ir manė, jog artroskopinė procedūra pavojingesnė nei plati artrotomija [1]. Panašiai manė ir K. Franke knygoje Traumatologie des sports, 1977 [15]. Rusijoje pirmieji pranešimai apie kelio sąnario artroskopiją panaudojant vaikišką cistoskopą pasirodė m. (S. L. Chmelevskaja, I. G. Gercenas, M. O. Fridlandas, I. L. Krupko,V. I. Kirsanovas). Tačiau pastarieji autoriai manė, kad dėl techninių sunkumų artroskopija nebus plačiai naudojama praktikoje [9]. Nuo 1976 m. Maskvos sporto ir baleto traumos centriniame institute gydant kelio sąnario ligas ir traumas pradėtas taikyti artroskopinis tyrimas [9]. Nepaisant opozicijos, šis metodas skverbėsi į Europą. XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje artroskopija, kaip diagnostikos ir gydymo metodas, dar labiau suklestėjo. Sukūrus mini vaizdo kameras, tobulus šviesos šaltinius, chirurgui nebereikėjo stovėti pasilenkus ir žiūrėti į artroskopo okuliarą (2 pav.). Vaizdo perdavimas į monitorių leido chirurgui išsitiesti ir abiem rankomis atlikti manipuliacijas sąnaryje. Šiuo laikotarpiu ištobulinti artroskopinių operacijų metodai rekonstruojant kryžminius raiščius, prisiuvant suplyšusius meniskus, atliekant meniskų transplantacijas, užpildant kremzlės defektus, atliekant rekonstrukcines peties, alkūnės, riešo, čiurnos sąnarių operacijas. Pradėtos daryti klubo sąnario artroskopinės operacijos. Šiandien kiekvienas didysis sąnarys gali būti ištirtas artroskopu. Naudojama artroskopą galima atlikti minkštųjų audinių, kraujagyslių, nervų atlaisvinimo ir plastines operacijas. ARTROSKOPINĖS CHIRURGIJOS RAIDA LIETUVOJE Lietuvoje artroskopija pradėta taikyti 1984 m. Vilniuje, tuometėje klinikoje prie Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslo tyrimo Instituto. Viena pagrindinių mokslinio darbo krypčių institute buvo reumato ir reumatinių ligų diagnostika ir gydymas. Tuometė instituto vadovybė (direktorius prof. A. Matulis) įžvelgė artroskopinio metodo perspektyvą ir įsigijo pirmąją Lietuvoje artroskopinę įrangą. Pirmąją artroskopinę kelio sąnario operaciją Lietuvoje atliko gydytojas Gediminas Degutis 1984 m. balandžio 9 d. [16, 17, 18]. Artroskopinis metodas buvo pradėtas taikyti diagnozei prieš kelio sąnario artrotomijos operaciją patikslinti, vėliau reumatu sergančių pacientų kelio sąnariams ištirti ir kapsulės vidinio sluoksnio (sinovijos) biopsijai paimti. Operacijos buvo atliekamos tiesiogiai žiūrint pro artrosko- 333

4 po okuliarą ir biopsinėmis žnyplėmis paimant audinių pavyzdį. Šis metodas buvo plačiai naudojamas. Diagnostinių operacijų skaičius sparčiai didėjo, tačiau dėl instrumentų ir finansinių galimybių stokos bei Sovietų Sąjungos atsiribojimo nuo pasaulio laimėjimų netapo aktyvia artroskopine sąnarių chirurgija. Naujas postūmis Lietuvos artroskopinės chirurgijos raidoje beveik sutapo su nepriklausomybės atgavimu m. gegužės mėn. profesoriaus Kęstučio Vitkaus kvietimu į Vilnių atvyko žinomas JAV ortopedas Jamesas L. Baldwinas kartu su žmona Lucy Baldwin iš Portlendo, Oregono valstijos. Surinkę labdarą iš garsių medicinos kompanijų Stryker, Dyonics, Richard Wolf, Acufex ir Portlendo Dievo apvaizdos medicinos centro, jie atvežė ir padovanojo Vilniaus mikrochirurgijos centrui naujausią medicininę įrangą artroskopinėms operacijoms atlikti m. gegužės 14 d. gydytojas J. Baldwinas ir jam asistavęs gydytojas Vytautas Tutkus atliko pirmąją Lietuvoje artroskopinę plyšusio menisko rezekcijos operaciją (3 pav.) [19] m. gegužės 21 d. gydytojas J. Baldwinas ir jam asistavę K. Vitkus, V. Tutkus ir R. Vaičiūnas atliko pirmąją Lietuvoje artroskopinę kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operaciją, panaudodami girnelės raiščio, ligamentum patellae, vidurinio trečdalio kaulo sausgyslės kaulo fragmentą [20] m. gegužės 16 d. gyd. J. Baldwinas ir jam asistavę K. Vitkus, V. Tutkus ir 3 pav. Pirmoji artroskopinė menisko operacija Lietuvoje, 1990 m pav. Kelio sąnario protezavimo operacijos aptarimas (iš kairės G. Degutis, J. Baldwinas, V. Tutkus, L. Baldwin) R. Vaičiūnas atliko šiuolaikinę kelio sąnario protezavimo operaciją Intermedics Orthopedics protezu, tvirtinamu kauliniu cementu (4 pav.) [21]. Savo pirmojo apsilankymo Lietuvoje metu JAV chirurgas J. Baldwinas atliko devynias menisko rezekcijos, dvi priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos ir šešias kitas kelio sąnario artroskopines operacijas m. birželio 7 d. V. Tutkus pirmąkart savarankiškai atliko artroskopinę menisko rezekcijos operaciją. Išmokęs šį operavimo metodą, 1991 m. rugsėjo 12 d. V. Tutkus savarankiškai atliko artroskopinę priekinio kryžminio raiščio rekonstrukciją, panaudodamas girnelės raiščio vidurinio trečdalio fragmentą [22]. J. Baldwino kvietimu 1992 m. V. Tutkus tobulinosi Portlendo kelio sąnario klinikoje (Oregono valstija, JAV) (5 pav.) m. kovo 24 d. Vilniaus universitetinėje Raudonojo kryžiaus ligoninėje atlikta pirmoji apžvalginė diagnostinė peties sąnario artroskopija (operavo V. Tutkus, asistavo L. Motūza) [23]. Dėl patirties stokos ir peties artroskopinei chirurgijai reikiamų specialių instrumentų stygiaus plačiau išvystyti šios chirurgijos nepavyko, peties artroskopinės operacijos mūsų ligoninėje dažniau buvo atliekamos tik maždaug po dešimties metų (6 pav.). Pritaikius Skandinavijos klinikų patirtį, 1995 m. birželio 14 d. mūsų ligoninėje atlikta pirmoji artroskopinė menisko rezekcijos operacija taikant vietinę nejautrą (operavo V. Tutkus) [24]. Šis nuskausminimo būdas greta ekonominių pranašumų turi ir neigiamą pusę. Nuskausminus tik kelio sąnarį dažniausiai nepavyksta atpalaiduoti paciento šlaunies raumenų, todėl sudėtinga kokybiškai atlikti artroskopinę operaciją. Šis nuskausminimo būdas nebuvo plačiau taikomas mūsų ligoninėje. Iki artroskopinės eros pradžios artrotomijos metu chirurgai dažniausiai pašalindavo visą pažeistą meniską. Artroskopinė chirurgija pakeitė šį požiūrį ir įrodė būtinybę maksimaliai tausoti meniską [14], o vėliau buvo ištobulinta

5 7 pav. Prisiūto menisko vaizdas per artroskopinę operaciją 5 pav. Portlendo (Oregono valstija, JAV) kelio sąnario klinikoje 1992 m. (iš kairės V. Tutkus ir J. Baldwinas) 6 pav. Peties sąnario artroskopinė operacija, panaudojant endoskopinius instrumentus ir vaizdo kamerą technika, indikacijos ir instrumentai, skirti prisiūti plyšusį meniską. Norėdamas padėti Lietuvos gydytojams išmokti naujus metodus ir įtvirtinti artroskopinės chirurgijos įgūdžius JAV chirurgas Jamesas Baldwinas Vilniaus universitetinėje Raudonojo kryžiaus ligoninėje lankėsi keletą kartų m. birželio 28 d. pirmą kartą Lietuvoje artroskopinės operacijos būdu buvo prisiūtas atplyšęs meniskas (7 pav.), panaudojant siūlės techniką veriant siūlą iš sąnario vidaus į išorę (operavo J. Baldwinas, asistavo G. Degutis ir V. Tutkus) [25]. Taip buvo atverstas dar vienas puslapis tausojančios chirurgijos srityje. Kryžminių raiščių atkūrimo operacijos tebėra vienos sudėtingiausių kelio sąnario rekonstrukcinių operacijų. Pasaulyje nuolat padaroma nemažai klaidų gydant šią patologiją [26, 27]. Periodinėje spaudoje gausu straipsnių apie kryžminių raiščių rekonstrukcijos operacijų techniką, rezultatus ar naujoves [28]. Užpakalinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacija sudėtinga tuo, kad raiščio tvirtinimosi vietoje, pakinklyje, yra svarbios struktūros (nervai ir kraujagyslės). Pagal statistiką, užpakalinis kryžminis raištis pažeidžiamas daug rečiau nei priekinis, todėl gydytojų, turinčių patirties atliekant tokias operacijas, nėra daug [29]. Artroskopinės užpakalinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos metu nereikia daryti pjūvio pakinklyje, be to, šis metodas leidžia tiksliau nustatyti raiščio tvirtinimosi prie šlaunikaulio vietą. Išmokome šio raiščio artroskopinį rekonstrukcijos būdą ir 1997 m. kovo 19 d. atlikome pirmąją artroskopinę užpakalinio kryžminio raiščio plastikos operaciją (operavo V. Tutkus, asistavo E. Bartkevičius) [30]. Mažesnių sąnarių artroskopinės operacijos taip pat labai svarbios, nes minimaliai traumuojant sąnarį galima gauti maksimalią informaciją apie sąnario būklę, paimti audinių tyrimui, atlikti reikalingus veiksmus. Bene dažniausia indikacija tokioms operacijoms atlikti yra sąnaryje atsiradę laisvi kūnai. Atliekant artrotomiją chirurgas priverstas daryti didelį pjūvį, bet svarbiausia laisvas kūnas gali pasislinkti iš numanomos vietos, todėl galima jo nerasti. Artroskopu galima apžiūrėti visą sąnarį ir radus laisvą kūną jį pašalinti m. liepos 22 d. atlikta pirmoji alkūnės sąnario artroskopinė operacija ir pašalintas laisvas kūnas (operavo V. Tutkus) [31]. Beveik po 10 metų artroskopinių alkūnės sąnario operacijų patirties V. Tutkus patobulino ir pasiūlė naują alkūnės sąnario artroskopinės operacijos metodiką (8 pav.) m. spalio 24 d. buvo atlikta pirmoji čiurnos są335

6 8 pav. Modifikuota alkūnės sąnario padėtis per artroskopinę operaciją 9 pav. Čiurnos sąnario artroskopinė operacija, panaudojant endoskopinius instrumentus ir vaizdo kamerą nario artroskopinė operacija (operavo V. Tutkus) (9 pav.) [32]. XX a. devintajame dešimtmetyje Lietuvoje artroskopine chirurgija pamažu pradėjo domėtis ir kitų ligoninių gydytojai (10 pav.): Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės gydytojas Andrius Šaikus, Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės gydytojai Laimutis Škikas ir Linas Vitkus. Kai ši chirurgijos sritis įgavo platesnį mastą, atsirado poreikis susiburti į draugiją ir kartu tobulėti bei dalintis patirtimi m. balandžio 21 d. įkurta Lietuvos artroskopijos chirurgų asociacija, kurios prezidentu išrinktas Vytautas Tutkus, prezidento pavaduotoju Linas Vitkus, iždininku Andrius Šaikus. Įkūrimo metu asociacija vienijo 23 narius. Pagrindiniai asociacijos tikslai buvo dalintis darbo patirtimi, skleisti artroskopinio metodo privalumus, popu pav. 7-asis Europos artroskopijos ir kelio sąnario draugijos (ESSKA) kongresas Budapešte 1996 m. (iš kairės L. Škikas, V. Tutkus, A. Šaikus) liarinti artroskopines operacijas Lietuvoje. Per pastarąjį dešimtmetį šis chirurgijos metodas įdiegtas pagrindinėse šalies ligoninėse ir daugelyje rajoninių ligoninių. Lietuvoje jau atliekamos modernios visų didžiųjų sąnarių artroskopinės operacijos, sparčiai diegiami naujausi medicinos pramonės laimėjimai. Šiandien galime didžiuotis, kad artroskopijos srityje turime galimybę žengti koja kojon su moderniomis pasaulio klinikomis m. gegužės mėn. minėjome chirurginės artroskopijos dvidešimtmetį. Ta proga norime padėkoti JAV chirurgui Jamesui Baldwinui ir jo žmonai Lucy Baldwin, padėjusiems kertinį akmenį Lietuvos artroskopijos raidoje, už didžiulę pagalbą tuo ypač sunkiu Lietuvai metu, atsidavimą ir geranoriškumą mokant šio metodo ir nuolat globojant Lietuvos gydytojus. P.S. Straipsnyje panaudotos V. Tutkaus nuotraukos ir iliustracijos. LITERATŪRA Dandy DJ. Arthroscopic surgery of the knee. Churchil Livingstone, Spaner SJ, Warnock GL. A brief history of endoscopy, laparoscopy, and laparoscopic surgery. J Laparoendosc Adv Surg Tech A 1997; 7(6): Jackson RW, Kieser CW. Arthroscopy: Minimally invasive surgery changed the face of orthopedics. Orthop Today 2000; 20: Kieser CW, Jakobson RW. Severin Nordentoft: The first arthroscopist. Arthroscopy 2001; 17(5): Sung-Jae Kim, Sang-Jin Shin. Technical evolution of arthroscopic knee surgery. Yonsei Med J 1999; 40(6): Kieser CW, Jackson RW. Eugen Bircher ( ) The First Knee Surgeon to Use Diagnostic Arthroscopy. Arthroscopy 2003; 19(7): Hempfling H. Farbatlas der Arthroskopie grosser Gelenke. 2 Auflage, Teil 1. Gustav Fisher Verlag, 1995.

7 8. Watanabe M, Takeda S, Ikeuchi H. Atlas of arthroscopy. Tokyo: Igaku Shoin Ltd, Mironova ZS, Falech FJ. Artroskopija i artrografija kolennogo sustava. Moskva: Medicina, Jackson RW. Memories of the Early Days of Arthroscopy: The Formative Years. Arthroscopy 1987, 3(1): Geist E S. Arthroscopy: preliminary report. J Lancet 1926; 46: Lipson RL, Clemmons JJ, Frymoyer JW. Arthroscopy: Experience with percutaneous biopsy of intraarticular structures under direct vision. Arthritis Rheum 1967; 10: Sakakibera J. Arthroscopic study on lino s band (Plica synovialis mediopatellaris). J Jap Orthop Ass, 1976; 50: Iseki F, Imai N. Arthroscopic observation on the regenerated meniscus with special reference to its function. J Jap Orthop Ass 1976; 50: Franke K. Traumatologie des sports. Berlin: VEB Verlag Volk und Gesundheit, Klinika prie EKMMTI, Ortopedų-traumatologų operacijų registravimo žurnalas, 1984 m., operacija Nr Sučila A. Docentas Kazys Katilius ir jo sukurtoji chirurgijos mokykla. Lietuvos chirurgija 2004; 2(2): Januškevičius V, Matulis A, Degutis G. Arthroscopic diagnosis in ostearthrosis and rheumatoid arthritis. In: Scientific Works of the Lithuanian SSR Ministry of Public Health, Research Institute of Experimental and Clinical Medicine: Contemporary problems of osteoarthrosis. Vilnius: Mokslas, 1987, SAM klinika Raudonasis kryžius, Mikrochirurgijos skyriaus operacijų registravimo žurnalas, 1990 m., operacijos Nr SAM klinika Raudonasis kryžius, Mikrochirurgijos skyriaus operacijų registravimo žurnalas, 1990 m., operacijos Nr SAM klinika Raudonasis kryžius, Mikrochirurgijos skyriaus operacijų registravimo žurnalas, 1990 m., operacijos Nr Vilniaus universitetinė Raudonojo kryžiaus ligoninė, Mikrochirurgijos skyriaus operacijų registravimo žurnalas, 1991 m., operacijos Nr Vilniaus universitetinė Raudonojo kryžiaus ligoninė, Mikrochirurgijos skyriaus operacijų registravimo žurnalas, 1994 m., operacija Nr Vilniaus universitetinė Raudonojo kryžiaus ligoninė, Mikrochirurgijos skyriaus operacijų registravimo žurnalas, 1995 m., operacijos Nr Vilniaus universitetinė Raudonojo kryžiaus ligoninė, Mikrochirurgijos skyriaus operacijų registravimo žurnalas, 1996 m., operacijos Nr Crawford C, Nyland J, Landes S, Jackson R, Cong Chang H, Nawab A, Caborn DNM. Anatomic double bundle ACL reconstruction: a literature review. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc 2007; 15(8): Engebretsen L. You can make a difference! Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc 2009; 17(7): Karlsson J. Anatomy is the key. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc 2010; 18(1): Campbell s Operative Orthopaedics (11th edition, edited by S. Terry Canale and James H. Beaty). Mosby, Vilniaus universitetinė Raudonojo kryžiaus ligoninė, Mikrochirurgijos skyriaus operacijų registravimo žurnalas, 1997 m., operacijos Nr Vilniaus universitetinė Raudonojo kryžiaus ligoninė, Mikrochirurgijos skyriaus operacijų registravimo žurnalas, 1999 m., operacijos Nr Vilniaus universitetinė Raudonojo kryžiaus ligoninė, Mikrochirurgijos skyriaus operacijų registravimo žurnalas, 2000 m., operacijos Nr Gautas 2010 m. rugpjūčio 20 d., aprobuotas 2010 m. rugsėjo 29 d. Submitted August 20, 2010, accepted September 29,