CEMENTINĖS GŪŽDUOBĖS LATERALIOS-MEDIALIOS PADĖTIES ĮTAKA KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZO IŠLIKIMUI

Transcription

1 CEMENTINĖS GŪŽDUOBĖS LATERALIOS-MEDIALIOS PADĖTIES ĮTAKA KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZO IŠLIKIMUI THE ROLE OF MEDIAL-LATERAL PLACEMENT OF THE ACETABULAR PROSTHESIS IN CEMENTED HIP ARTHROPLASTY Narūnas Porvaneckas 1, Giedrius Kvederas 2, Jaunius Kurtinaitis 1 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, traumatologijos-ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika 2 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė 1 Clinic of Rheumatology, Traumatology Orthopaedics and reconstructive surgery, Vilnius University, Faculty of Medicine 2 Vilnius University Emergency Hospital SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: klubo displazija, endoprotezavimas, gūžduobės padėtis. Tyrimo tikslas. Įvertinti klubo sąnario apkrovos, gūžduobės implanto padėties įtaką rentgeno demarkacinių linijų atsiradimui tarp kaulo ir protezo. Medžiaga ir metodai. Studijoje dalyvavo 101 ligonis. Jiems buvo atlikta 119 pirminio endoprotezavimo operacijų dėl I, II tipo displazijos pagal Crowe. Visiems ligoniams implantuota cementinio tvirtinimo Muller tipo gūžduobė ir Bi-Metric šlaunikaulinis stiebas. Rezultatai. Pacientams, kuriems gūžduobė implantuota 10 mm ir toliau nuo apytikslio galvos centro, rentgeno demarkacinės linijos nustatytos dažniau (p<0,05). Laterali (p<0,05) gūžduobės padėtis didina ankstyvo išklibimo riziką. Išvados. Klubo sąnario displazijos atvejais maksimali gūžduobės medializacija užtikrina ne tik gerą šio komponento fiksaciją apytiksliame anatominiame centre ir minkštųjų audinių balansą, bet ir sumažina sąnarinių paviršių apkrovą. ABSTRACT Key words: dysplastic hip, arthroplasty, acetabular cup position. Objective. The aim of the present work was to compare the load falling on the femoral head, acetabular cup position and the presence of radiolucent lines at prosthesis-bone interface as well as parameters that could determine these indices in the hip joint after total cemented arthroplasty. Materials and methods. We examined 119 hips in 101 patients who had cemented arthroplasty with Muller type acetabular cup and Bi-Metric femoral stem for Type I-II according to Crowe developmental hip dysplasia. We compared the load falling upon the femoral head, the acetabular cup position, and the presence of radiolucent lines at the prosthesis-bone interface as well as factors influencing these indicators. Results. Radiolucent zones were found more frequently in case of acetabular cup placement 10 mm and more laterally from the approximate femoral head centre (p<0,05). Higher relative value of the load was found in the group with lateral acetabular cup position (p<0,05). Conclusions. Maximal acetabular cup medialisation, reconstruction of the dysplastic hip bone defect and as possible to avoid high position is recommended to reduce the load falling upon the femoral head. ĮVADAS Dėl didelių kaulinių deformacijų displastinės klubo sąnario artrozės (DA) atvejais endoprotezavimas (EP) dažnai yra sudėtinga operacija. Palyginti su pirmine artroze (PA), operacinių ir pooperacinių komplikacijų rizika yra didesnė, taip pat blogesni kiti rezultatai [1 5]. Endoprotezo išlikimas priklauso nuo operacijos technikos, paties implanto ypatybių, ligonio anatomijos ir fizinio aktyvumo. Operacijos metu būtina atkurti optimalią klubo sąnario biomechaniką, tačiau DA atvejais tiksli dubens anatomija dėl didelių kaulo deformacijų yra diskutuotina [6 10]. Dalis autorių nepatvirtino, kad endoprotezo padėtis trumpina endoprotezo tarnavimo laiką [4, 11, 12]. Mes įvertinome gūžduobės implanto padėties įtaką rentgeno demarkacinių linijų Narūnas Porvaneckas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, traumatologijosortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika Šiltnamių g. 29, Vilnius narunas.porvaneckas@mf.vu.lt teorija ir praktika T. 14 (Nr. 1), p. atsiradimui ir tai pagrindėme klubo sąnario biomechaninių parametrų pakitimais. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA metais VGPU ligoninėje atlikta 212 totalinio endoprotezavimo operacijų 183 ligoniams, sergantiems DA. Į šį tyrimą įtraukėme nedidelio laipsnio displazija turėjusius pacientus, kuriems buvo implantuoti cementinio tvirtinimo endoproezai (Muller tipo gūžduobinis komponentas ir Bi-Metric šlaunikaulinis stiebas). III ir IV laipsnio displazijos atvejais kaulų ir raumenų anatomija yra gerokai pakitusi, negalima taikyti įprastų apkrovos vertinimo modelių, operacijos metu naudojama sudėtinga technika ir specialūs endoprotezai, todėl mes šių ligonių į tyrimą neįtraukėme. Iš 212 operacijų į tyrimą buvo įtraukti 119 EP, 101 ligonis. Ligonius padalinome į 2 grupes pagal EP gūžduobės centro padėtį nuo anatominio klubo sąnario centro: A. Medali gūžduobės padėtis ( 9mm nuo apytikslio anatominio klubo sąnario centro). Copyright 2008 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved. 81

2 1 lentelė. Demografiniai duomenys Demografiniai duomenys A B p Atvejų skaičius Dešinė pusė 60 9 Kairė pusė ,64 Crowe I 65 9 Crowe II ,61 Ligonių skaičius Moterys Vyrai ,13 Amžiaus vidurkis 59,3±1,9 59,0±4,9 0,91 Ūgis 162,6±0,01 161,3±0,03 0,52 Svoris 77,8±1,7 75,3±4,6 0,33 KMI 29,5±0,6 29,0±1,7 0,59 HKS 83,9±2,1 83,0±7,7 0,82 B. Laterali gūžduobės padėtis ( 10mm nuo apytikslio anatominio klubo sąnario centro). Demografiniai duomenys apie tyrime dalyvavusius ligonius pateikti 1 lentelėje. Vidutinis amžius 59 metai (27 82). iš viso tyrime dalyvavo 83 moterys ir 18 vyrų. Atokūs rezultatai vertinti po 42,7 mėn. Visiems ligoniams taikyta profilaktika cefazolinu, skiriant 1 g prieš operaciją į/v bei tęsiant dar 4 paras. Vakuuminis žaizdos drenažas taikytas visais atvejais ir šalintas po 48 val. Trombembolijų profilaktikai m. taikytas heparinas po 5000 VV kas 5 val., o m. fraksiparinas po 0,3 ml 1 kartą per parą. Taip pat taikyta infuzinė terapija, kojų elastinis tvarstymas, ankstyva mankšta ir mobilizacija. Ligoniai kelti pirmą parą po operacijos, leista vaikščioti su 2 ramentais 6 savaites iš dalies minant operuotą koją. Visos klubo endoprotezavimo operacijos atliktos per užpakalinį pjūvį. Operacijų metu taikyta spinalinė nejautra, pooperaciniam nuskausminimui 3 4 dienoms paliekamas epidurinis kateteris. Implantai. Šlaunikaulinis komponentas BIOMET firmos Bi-Metric cementinis tiesus kalkarinis stiebas su Interlok paviršiumi. Protezui gaminti m. naudotas titano lydinys, m. kobalto ir chromo. Šlaunikauliniai stiebai buvo 4 dydžų: 7x115; 9x125; 11x135; 13x145. Kaklo ilgiai -6; -3; +0; +3; +6 mm titaniniam ir -8; -4; +0; +4; +8 mm kobalto ir chromo stiebui. Kobalto ir chromo galvos buvo 32 mm skersmens. Gūžduobės protezas- cementinio tvirtinimo aukšto profilio Muller tipo 46-54mm skersmens implantas iš ypač didelės molekulinės masės polietileno (UHMWPE). Iki 1998 m. naudota 2-osios kartos, o nuo 1999 m. 3-iosios kartos cementavimo technika. Gūžduobei tvirtinti iki 1999 m. naudotas didelio klampumo DePuy CMW 1 G cementas, nuo 2000 m. CMW 2000, šlaunikauliniam stiebui tvirtinti 1 pav. Dešinėje pusėje geometriniai klubo sąnario biomechaninių skaičiavimų parametrai. Taškas C šlaunikaulio galvos centras, taškas T šlaunikaulio atitraukiamųjų raumenų prisitvirtinimo vieta prie šlaunikaulio gūbrio, taškas E višutinis gūžduobės kraštas, atstumas d 6 - atstumas nuo vidurinės plokštumos iki tako C, atstumas t atstumas tarp C ir T, atstumas S šlaunikaulio galvos spindulys, kampas CE (Wiberg) kampas tarp sagitalinės plokštumos ir linijos, išvestos per C ir E taškus 2 pav. Tikroji gūžduobės sritis ir apytikslė šlaunikaulio galvos centro padėtis 82 teorija ir praktika T. 14 (Nr. 1)

3 naudotas vidutinio klampumo CMW 3 G (iki 1999 m.) ir CMW Endurance (nuo 2000 m.). Radiologinis tyrimas. Visi biomechaninės analizės matavimai atlikti naudojant priekines klubo sąnarių rentgenogramas. Klubo sąnario apkrovai apskaičiuoti taikytas keletos autorių tobulintas modelis (Legal, Pauwels, Amtmann, Roesler, Hamacher [13] (1 pav.)). Tikroji gūžduobės sritis matuota pagal Pagano aprašytą Ranawat metodą [9] (2 pav.). Rentgenogramų vaizdo padidinimas apskaičiuotas pagal šlaunikaulio galvos protezo ir išmatuotą nuotraukoje santykį. Rentgeno demarkacinės linijos vertintos pagal DeLee ir Charnley. Statistinė analizė. Lyginant duomenis naudoti t- Stjudento ir Chi kvadrato testai. Koreliacijos analizei naudotas Pearsono koeficientas. Endoprotezų išlikimas skaičiuotas pagal Kaplan-Meyer išlikimo kreivę. Pasikliaujamasis intervalas vertintas pagal p<0,05. REZULTATAI Klinikiniai rezultatai. Vidutinis pacientų, sergančių I tipo diplastine artroze, amžius buvo 59,8 m., o II tipo 57,3 m. Vertinant atokius rezultatus, vidutiniškai po 3,56 m. (0,19 9,43 m.) nustatyti 5 išklibimai iš 119 implantuotų sąnarių. 5 metų išlikimas pagal Kaplan-Meyer kreivę buvo 93,2 proc., o 9 metų 79,6 proc. Dėl nedidelio išklibimų skaičiaus rezultatai vertinti pagal rentgeno demarkacinių linijų atsiradimą. Po operacijos funkcija pagal Harris klubo skalę buvo įvertinta vidutiniškai 83,8 balo (43 100). Mes nenustatėme patikimo skirtumo grupėse (2 lentelė). Radiologiniai rezultatai. Iš 119 atvejų nepavyko pakankamai medializuoti 15 gūžduobių (12,6 proc.). 87,4 proc. endoprotezų implantuota ne toliau kaip 9 mm nuo apytikslio anatominio klubo sąnario centro. Dažniau nepakankama medializacija pasitaikė operuojant didesnio laipsnio displaziją, nors didelio skirtumo nenustatyta (2 lentelė). II tipo displazijos grupėje nepavyko medializuoti 13,3 proc., I tipo 12,2 proc. Nedidelis displazijos laipsnis neturėjo įtakos rentgeno demarkacinių zonų atsiradimui (3 lentelė). Demarkacinės linijos patikimai (p<0,05) dažniau nustatytos B grupėje su lateralia gūžduobės padėtimi (3 lentelė). A grupėje, kurioje gūžduobės implantuotos saugioje zonoje, demarkacinės linijos fragmentai tarp gūžduobės cemento ir kaulo buvo ryškūs daug rečiau 41,3 proc. atvejų, o B grupėje siekė net 53,3 proc. 3 paveiksle pateiktas atvejų skaičius su ir be demarkacinių linijų, priklausomai nuo atstumo nuo apytikslio šlaunikaulio galvos centro. 3 paveiksle matyti, kad, implantavus gūžduobę 10 mm lateraliau nuo anatominės padėties, dauguma atvejų nustatytos rentgeno demarkacinės zonos. A ir B grupių biomechaniniai duomenys prieš ir po operacijos pateikti 4 lentelėje. Patikimo skirtumo, lygindami priešoperacinių A ir B grupių biomechaninius matmenis, mes nenustatėme (4 lentelė). Po operacijos vidutinė apkrova R/G 5 buvo patikimai (p<0,05) didesnė B grupėje su nepakankama gūžduobės medializacija (B 4,03±0,28, A 3,73±0,07). Po operacijos vidutinė apkrova A grupėje patikimai (p<0,001) sumažėjo, B grupėje sumažėjimas nebuvo toks ženklus (p=0,051). Taip pat B grupėje nustatėme reikšmingą koreliaciją r=0,65 (p<0,01) tarp lateralios gūžduobės padėties (d) ir klubo sąnario apkrovos R/G 5. Lateralesnę gūžduobės padėtį B grupėje po operacijos iš dalies galėjo sąlygoti anatominiai dubens ypatumai, t.y. prieš operaciją vidutinis atstumas nuo vidurio plokštumos iki šlaunikaulio galvos centro (d 6 ) B grupėje buvo didesnis 125,3±4,6 mm (A grupėje 118,6±2,6 mm), tačiau tai neturėjo sąlygoti medializacijos skirtumų. Nors abiejose grupėse po operacijos pavyko medializuoti gūžduobes, B grupėje vidutinė medializacija buvo 7,5 mm, o A grupėje 13,6 mm, t.y. beveik 2 kartus mažesnė (p<0,05). Šlaunikaulio galvos centro padėčiai įtakos galėjo turėti šlaunikaulio galvos ir gūžduobės protezo dydis, tačiau visais atvejais buvo naudotos vienodos 32 mm skersmens galvos, be to, nebuvo didelio skirtumo tarp grupių gūžduobės dydžių vidurkių. Atitraukiančiųjų raumenų svertas t abiejose grupėse patikimai padidėjo (p<0,01). B grupėje padidėjo labiau 7,1±4,6 mm, A grupėje mažiau 4,2±1,8 mm, tačiau skirtumas buvo nepatikimas. Po operacijos t vidutinės 2 lentelė. Displazijos tipas bei Harris klubo skalės įvertinimas A B p reikšmė I tipas 65 (62,5 proc.) 9 (60 proc.) 0,61 II tipas 39 (37,5 proc.) 6 (40 proc.) HKS 83,9±2,1 83,0±7,7 0,82 3 lentelė. Radiologinis rentgeno demarkacinių linijų nustatymas A ir B grupėse Rastos demarkacinės linijos displazijos Rastos demarkacinės linijos linijų Nėra demarkacinių Grupė p reikšmė grupėse I tipo II tipo A 43 (41,3 proc.) 61 (58,7 proc.) 26 (40 proc.) 17 (43,6 proc.) <0,05 B 8 (53,3 proc.) 7 (46,7 proc.) 5 (55,6 proc.) 3 (50 proc.) p reikšmė >0,05 teorija ir praktika T. 14 (Nr. 1) 83

4 N d, mm 3 pav. Gūžduobės padėtis. D atstumas nuo anatominio klubo sąnario centro iki šlaunikaulio galvos centro. N atvejų skaičius. Dryžuotai pažymėtos gūžduobės, apie kurias nustatytos rentgeno demarkacinės linijos, baltai be rentgeno demarkacinių linijų 4 lentelė. Biomechaninių rodiklių palyginimas A ir B grupėse Prieš operaciją Grupė R/G 5 d 6, mm t, mm Ψ, CE, A 4,46±0,23 118,6±2,6 49,5±1,6 6,55±2,69 9,8±3,4 B 4,78±0,60 125,3±4,6 47,8±4,6 8,07±4,61 9,3±8,8 Po operacijos Grupė R/G 5 d 6, mm t, mm ψ, CE, p/g 5, cm -2 A 3,73±0,07 105,1±2,0 53,7±1,3 8,28±1,82 48,2±1,3 0,527±0,013 B 4,03±0,28 117,8±4,4 54,9±3,4 10,33±4,03 43,9±2,5 0,588±0,042 reikšmės buvo identiškos (A 53,7±1,3 mm B 54,9±3,4 mm), todėl pooperacinės apkrovos skirtumams tai neturėjo reikšmės. Spaudimas p/g 5 prieš operaciją keliais atvejais buvo neišmatuojamas dėl didelių šlaunikaulio galvos ir gūžduobės atraminio paviršiaus deformacijų. Po operacijos vidutinė p/ G 5 reikšmė B grupėje buvo patikimai (p<0,05) didesnė negu A (0,588±0,042 ir0,527±0,013 cm -2 ). Didesnį spaudimą B grupėje lėmė didesnė klubo sąnario apkrova ir patikimai (p<0,05) mažesnis gūžduobės Wibergo kampas (CE), t.y. mažesnis gūžduobės implanto atraminis plotas. DISKUSIJA 5 metų išlikimas pagal Kaplan-Meyer kreivę mūsų tyrime 93, 2proc. yra žemesnis, palyginti su literatūroje pateikiamais pirminės artrozės endoprotezavimo duomenimis. 9 metų išlikimo prognostiniai duomenys (79,6 proc.) yra prasti. Sudėtinga operacijos technika ir dideli displastinio klubo sąnario anatominiai pokyčiai didina komplikacijų riziką [1 5]. Be to, dažniausiai tai yra jauni ir aktyvūs pacientai, o tai dar labiau sutrumpina implanto tarnavimo laiką. Iš 119 endoprotezų mūsų studijos metu nustatėme 5 išklibimus. Dėl nedidelio išklibimų skaičiaus atokius rezultatus vertinome pagal rentgeno demarkacinių zonų tarp cemento ir kaulo atsiradimą. J. Charnley pirmasis pastebėjo ankstyvą demarkacinę liniją, atsirandančią I zonoje [14]. Jo nuomone, kieto kaulo trūkumas šioje zonoje negali užtikrinti gero gūžduobės tvirtinimo. J. Charnley abejojo spongiozinio kaulo galimybe išlaikyti didelį apkrovimą [15]. Vis dėlto šios idėjos buvo paneigtos kitų autorių [16 18]. B. F. Kavanagh, B. M. Wroblevski, J. P. Hodgkinson ir kt. [19 21] studijų duomenimis, demarkacinės linijos pasirodymas J.G. De Lee ir J. Charnley I zonoje yra aiškus prognostinis nepalankių atokių cementinės gūžduobės išlikimo rezultatų 84 teorija ir praktika T. 14 (Nr. 1)

5 požymis. Tą patį pažymi B. M. Crites ir kt. bei E. Garcia- Cimbrelo ir kt. [11, 14]. Jie nurodo, kad net trys cementinės technikos generacijos nesugebėjo sumažinti komponento išklibimo problemos. Todėl daugelis autorių nurodo, kad demarkacinis procesas yra nenuspėjamas ir jį sukelia daugybė veiksnių, tokių kaip mechaniniai, autoimuniniai, biologiniai infekciniai ir kt. Esant dideliems atraminio gūžduobės paviršiaus defektams, klubo sąnario anatominiam centrui atkurti dažnai reikalinga kaulinė plastika [11]. Jei kaulinis transplantatas sudaro per 40 proc. atraminio paviršiaus, išklibimas, literatūros duomenimis, po metų siekia net proc. Tokiais atvejais kartais reikia keisti gūžduobės padėtį, siekiant užtikrinti kuo didesnį implanto kontaktą su dubens kaulais. Ši situacija būdinga didelei displazijai, todėl mes į studiją įtraukėme tik I ir II Crowe tipo klubo sąnario displazijos atvejus, kai galima užtikrinti gūžduobės anatominę padėtį be didelio gūžduobės atraminio paviršiaus deficito. Gūžduobinio komponento fiksacija ir jo ilgaamžiškumo užtikrinimas vis dar išlieka didelė problema ortopedijoje [6, 22 26]. Tiksli gūžduobės anatomija ir preciziškas jos atkūrimas diskutuotinas iki šiol. Dalis autorių nenustatė koreliacijos tarp endoprotezo padėties ir išklibimo (4, 11, 12). F. G. McQuery ir F. C. Johnston [27], T. Karachalios ir kt. [28], G. M. Russotti ir W. H. Harris [3], Jasy ir kt. [29], K. Hirakawa ir kt. [6] duomenimis, implantui išlikti įtakos turi tik laterali gūžduobės padėtis, o aukšta implantacija ilgaamžiškumui nėra reikšminga. Taip pat iš dalies su šiuo teiginiu sutiko A. E. Gross ir J. Goodman [10]. Kiti autoriai rekomenduoja operacijos metu kiek įmanoma tiksliai atkurti klubo sąnario rotacijos centrą anatomiškai korektiškoje padėtyje [1, 7, 9, 30 34]. Tokias prieštaringas nuomones galėjo sąlygoti nevienoda vertinimo metodika. Klubo sąnario rotacijos centro nustatymas pagal kitos pusės sąnarį dažnai negalimas dėl abipusės displazijos, buvusių operacijų. Atstumas nuo ašaros lašo iki šlaunikaulio galvos centro priklauso nuo paciento ir jo kaulų dydžio, tol mes negalime jų lyginti populiacijoje. C. S. Ranawat metodika nustatoma tikroji gūžduobės sritis pagal dubens kaulų aukštį. Šis metodas leidžia lyginti pacientų duomenis, sumažėja paklaida, atsirandanti dėl rentgeno nuotraukų didinimo, be to, naudojamas visuotinai priimtas, aiškus atskaitos vienetas ašarų lašai. Literatūroje nėra nurodyta vieno kritinio atstumo tarp šlaunikaulio galvos centro ir apytikslio anatominio sukimosi centro, kuris sąlygotų gerokai padidėjusią išklibimo riziką. Dalies autorių nuomone, tai yra 10 mm ir daugiau [7 9], kiti kritiniu atstumu laiko 15 mm [6]. A. E. Gross ir S. Goodman [10] pateikia duomenis, jog gūžduobė gali būti implantuota be didesnės išklibimo rizikos ne aukščiau kaip 20 mm nuo anatominio centro. Mūsų tyrime buvo vos keli atvejai, kai gūžduobė buvo implantuota keliais milimetrais medialiau anatominio klubo sąnario centro, todėl mes galėjome ištirti tik lateralios implanto padėties įtaką. Mūsų duomenimis, išklibimo rizika reikšmingai išauga implantavus gūžduobę 10 mm ir toliau nuo anatominio centro. Nepakankamas minkštųjų audinių balansas viena pagrindinių problemų, sąlygojančių blogus tiek pirminio, tiek revizinio endoprotezavimo rezultatus [35, 36]. Minkštųjų audinių balansas užtikrinamas atkūrus klubo sąnario anatomiją. Protezuojant displastišką klubo sąnarį, dažnai ypač sunku užtikrinti optimalų minkštųjų audinių balansą. Aukštai dislokuota šlaunikaulio galva, dažnai mažas atitraukiamųjų raumenų svertas sąlygoja kiekvienu atveju skirtinga jėga, krytimi veikiančius raumenis. Pakankamai medializavę gūžduobę, mes atlaisviname minkštuosius audinius. Tai yra viena sąlygų, padedanti sumažinti didelį kojos sutrumpėjimą, būdingą displastine klubo sąnario artroze sergantiems žmonėms. T. C. Doehring ir kt. [37] nustatė, jog aukšta gūžduobės padėtis nedidina klubo sąnario apkrovos. Panašius duomenis pateikia K. Hirakawa ir kt. [6]: sekli, aukštai implantuota su nedideliu šoniniu pasvirimu, tačiau pakankamai medializuota gūžduobė užtikrina gerus rezultatus. P. A. Devane ir kt. [38] nustatė didesnį polietileninės gūžduobės dėvėjimąsi esant lateraliai endoprotezo padėčiai. Tai patvirtina ir mūsų tyrimai didesnė apkrova ir spaudimas tenka nepakankamai medializuotai gūžduobei. Taip pat nustatėme, jog laterali šlaunikaulio galvos centro padėtis sietina ir su didesne gūžduobės inklinacija (mažesnis CE). Tai galėjo sąlygoti sąlyginai didesnis atraminio gūžduobės kaulo deficitas, atsirandantis nepakankamai medializavus gūžduobę. R. C. Johnson ir kt. [39] matematiškai patvirtino, jog mediali ir žema gūžduobės padėtis sumažina klubo sąnario apkrovimą. Mes nustatėme, jog laterali gūžduobės padėtis koreliuoja su didesne klubo sąnario apkrova ir sąlygoja ankstyvą demarkacinių linijų atsiradimą. Taip pat ir atskirais klinikiniais atvejais, esant lateraliai gūžduobinio komponento padėčiai, rentgeno demarkacinių linijų išplitimas ir sąnario apkrovos rodiklių duomenys akivaizdžiai koreliuoja tarpusavyje. Tad galima teigti, jog kuo tikslesnis endoprotezo komponentų implantavimas ir anatomijos atkūrimas klubo sąnario endoprotezavimo praktikoje yra labai svarbus. Kruopštus ir individualus pasirengimas kiekvienam atvejui turėtų užtikrinti optimalius rezultatus. LITERATŪRA 1. Dorr LD, Tawakkol S, Moorthy M, Long W, Wan Z. Medial protrusio technique for placement of a porous-coated, hemispherical acetabular component without cement in a total hip arthroplasty in patient who have acetabular dysplasia. J Bone and Joint Surg. 1999; A 81: Garvin KL, Bowen MK, Salvati EA, Ranawat CS. Long-term results of total hip arthroplasty in congenital dislocation and dysplasia of the hip. A follow-up note. J. Bone and Joint Surg Am. 1991; 73:1348. teorija ir praktika T. 14 (Nr. 1) 85

6 3. Russotti GM, Harris WH. Proximal placement of the acetabular component in total hip arthroplasty. A long-term follow-up study. J. Bone and Joint Surg A. 1991; 73: Shaughnessy WJ, Kavanagh B, Fitzgerald R. Effects of acetabular component position on total hip arthroplasty results in patients with congenital dislocation of the hip. Orthop Trans. 1990; 14: Wolfgang GL. Femoral head autografting with total hip arthroplasty for lateral acetabular dysplasia. A 12-year experience. Clin Orthop. 1990; 255: Hirakawa K, Mitsugi N, Koshino T, Saito T, Hirasawa Y, Kubo T. Effect of accetabular cup position and orientation in cemented total hip arthroplasty. Clin Orthop. 2001; 388: Linde F, Jensen J, Pilgaard S. Charnley arthroplasty in ostoarthritis secondary to congenital dislocation or subluxation of the hip. Clin Orthop. 1988; 227: Stans AA, Pagnano MW, Shaughnessy WJ, Hanssen AD. Results of total hip arthroplasty for Crowe Type III developmental hip dysplasia. Clin Orthop. 1998; 348: Pagnano W, Hanssen AD, Lewallen DG, Shaughnessy WJ. The effect of superior placement of the acetabular component on the rate of loosening after total hip arthroplasty. J Bone Joint Surg Am. 1996; 78: Gross AE, Goodman S. The current role of structural grafts and cages in revision arthroplasty of the hip. Clin Orthop. 2004; 429: Garcia-Cimbrelo E, Munuera L. Low-friction arthroplasty in severe acetabular dysplasia. J Arthroplasty. 1993; 8: Knight JL, Fujii K, Atwater R, Grothaus L. Bone-grafting for acetabular deficiency during primary and revision total hip arthroplasty. A radiographic and clinical analysis. J Arthroplasty. 1993; 8: Legal H. Biomechanische Analyse des Huftgelenks: Ein Beitrag mit besonderer Berucksichtingung der Druckberechnung und der klinischen Anvendung. Habilitationsschirift, Universitat Erlangen Nurnberg; Crites BM, Berend ME, Ritter MA. Technical considerations of cemented acetabular components (A 30-year evaluation). Clin Orthop. 2000; 381: Schulte KR, Callaghan JJ, Kelley SS, Johnston RC. The outcome of Charnley total hip arthroplasty with cement after a minimum twenty-year follow-up: the results of one surgeon. J Bone Joint Surg A. 1993; 75: Loudon JR, Older MWJ. Subsidence of the femoral component related to long-term outcome of hip replacement. J Bone Joint Surg Br. 1989; 71: Schmalzried TP, Kwong LM, Jasty M. The mechanism of loosening of cemented acetabular components in total hip arthroplasty: analysis of specimens retrievd at autopsy. Clin Orthop. 1992; 274: Wroblewski BM, Siney PD. Charnley low-friction arthroplasty of the hip: long term results. Clin Orthop. 1993; 292: Kavanagh BF. Femoral fractures associated with total hip arthroplasty. Orthop Clin North Am. 1992; 23: Wroblewski BM. Das Problem der Prothesenlockerung an der Hüfte. Orthopäde. 1989; 18: Hodgkinson JP, Maskell AP, Paul A, Wroblewski BM. Flanged acetabular components in cemented Charnley hip arthroplasty. Ten-year follow-up of 350 patients. J Bone and Joint Surg Br. 1993; 75: Hartofilakidis G, Stamos K, Karachalios T, Ioannidis TT, Zacharakis N. Congenital hip disease in adults. Classification of acetabular deficiencies and operative treatement with acetabuloplasty combined with total hip arthroplasty. J Bone and Joint Surg Am. 1996; 78: Hartofilakidis G, Stamos K, Karachalios T. Treatment of high dislocation of the hip in adults with total hip arhtroplasty: Operatyve technique and long term clinical results. J Bone and Joint Surg Am. 1998; 80: Huo MH, Zurauskas A, Zatorska LE, Keggi JK. Cementless total hip replacement in patients with developmental dysplasia of the hip. J South Orhtop Assoc. 1998; 7: Numair J, Joshi AB, Murphy JC, Porter ML, Hardinge K. Total hip arthroplasty for congenital dysplasia or dislocartion of the hip: Survivorship analysis and long-term results. J Bone and Joint Surg Am. 1997; 79: Sochart DH, Porter ML. The long-term results of Charnley low-friction arthroplasty in young patients who have congenital dislocation, degeneratyve osteoarhtrosis, or rheumatoid arthritis. J Bone Joint Surg Am. 1997; 79: McQueary FG, Johnston RC. Coxarthrosis after congenital dysplasia. Treatment by total hip arthroplasty without acetabular bone-grafting. J Bone Joint Surg Am. 1988; 70: Karachalios T, Hartofilakidis G, Zacharakis N, Tsekoura M. A 12- to 18-year radiographic follow-up study of Charnley lowfriction arthroplasty. The role of the centre of rotation. Clin Orthop. 1993; 296: Jasty M, Anderson MJ, Harris WH. Total hip replacement for developmental dysplasia of the hip. Clin Orthop. 1995; 311: Garvin KL, Bowen MK, Salvati EA, Ranawat CS. Long-term results of the hip arthroplasty in congenital dislocation of the hip. J Bone Joint Surg Am. 1991; 73: Gill TJ, Sibenrock K, Oberholzer R, Ganz R. Acetabular reconstruction in developmental dysplasia of the hip. Results of the acetabular reinforcement ring with hook. J Arthroplasty. 1999; 14: Harris WH. Management of the deficient acetabulum using cementless fixation without bone grafting. Orthop Clin North Am. 1993; 24: Klapach AS, Callaghan JJ, Miller KA, Goetz DD, Sullivan PM, Pedersen DR, Johnston RC. Total hip arthroplasty with cement and without acetabular bone graft for severe hip dysplasia. A concise follow-up, at a minimum of twenty years, of a previous report. J Bone Joint Surg Am. 2005; 87: Kelley SS. High hip centre in revision arthroplasty. J Arthroplasty. 1994; 9: Alberton GM, High WA, Morrey BF. Dislocation after revision total hip arthroplasty : an analysis of risk factors and treatment options. J Bone Joint Surg Am. 2002; 84: Charles MN, Bourne RB, Davey JR, Greenwald AS, Morrey BF, Rorabeck CH: Soft-Tissue Balancing of the Hip. The Role of Femoral Offset Restoration. J Bone Joint Surg Am. 2004; 86: Doehring TC, Rubash HE, Shelley FJ, Schwendeman LJ, Donaldson TK, Navalgund YA. Effect of superior and superolateral relocations of the hip centre on hip joint force: An experimental and analytical analysis. J Arthroplasty. 1996; 11: Devane PA, Bourne RB, Rorabeck CH, Hardie RM, Horne JG. Measurement of polyethylene wear in metal-backed acetabular cups. I. Three-dimensional technique. Clin Orthop. 1995; 319: Johnston RC, Brand RA, Crowninshield RD. Reconstruction of the hip. A mathematical approach to determine optimum geometric relationships. J Bone Joint Surg Am. 1979; 61: Gonzalez Della Valle A, Slullitel G, Piccaluga F, Salvati EA. The precision and usefulness of preoperative planning for cemented and hybrid primary total hip arthroplasty. J Arthroplasty. 2005; 20: 51. Gautas 2008 m. vasario 6 d; aprobuotas 2008 m. kovo 15 d. Submitted Feb. 6, 2008; accepted Mar. 15, teorija ir praktika T. 14 (Nr. 1)