Lytinės jaunų moterų elgsenos įtaka didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis užsikrėtimui

Transcription

1 Lytinės jaunų moterų elgsenos įtaka didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis užsikrėtimui The influence of young women sexual behaviour on acquisition of high-risk HPV and C. trachomatis infections Žana Bumbulienė¹, ², Jonas Ališauskas¹, ², Agnė Šepetienė², Raminta Vilkevičienė² ¹Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinika ²Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ¹Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Obstetrics and Gynecology ²Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: žmogaus papilomos virusas (ŽPV), didelės rizikos tipai, Chlamydia trachomatis infekcija, lytinė elgsena. Darbo tikslas. Prospektyvaus tyrimo tikslas nustatyti metų merginų lytinės elgsenos (lytinio aktyvumo, kontracepcijos naudojimo, rūkymo) įtaką didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis užsikrėtimui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Į tyrimą įtrauktos 169 lytiškai gyvenančios merginos, kurios 2008 metais lankėsi VUL Santariškių klinikų konsultacinėje poliklinikoje ir Šeškinės poliklinikoje. Ginekologinio tyrimo metu paimti tyrimai dėl ŽPV ir chlamidijų buvo tiriami molekulinės hibridizacijos metodu (digene High-Risk HPV bei CT-ID Hybrid Capture 2 DNA test). Kiekviena dalyvė užpildė originalų lytinės elgsenos klausimyną. Rezultatai. Infekuotumas didelės rizikos ŽPV nustatytas 23,1 proc., C. trachomatis infekcija 7,1 proc. lytiškai aktyvių merginų. 166 iš 169 dalyvių užpildė lytinės elgsenos klausimyną. Daugiausia (73,5 proc.) merginos turėjo tik vieną lytinį partnerį. Su kiekvienu lytiniu partneriu didėja ŽPV ir chlamidinės infekcijos užsikrėtimo rizika (47,7 proc. vs. 18,9 proc.). Rūko kas ketvirta mergina. Tarp 44 infekuotų merginų rūkė 19 (43,2 proc.), tarp 122 neinfekuotų 25 (20,5 proc.). Prezervatyvus naudojo 59,6 proc. merginų, hormoninę kontracepciją 20,5 proc., nutrauktą lytinį aktą 3,6 proc., nenaudojo jokios apsaugos 7,8 proc., likusios kaitaliojo apsaugos metodus. Moterims, naudojusioms prezervatyvus ar dvigubą apsaugą, ŽPV infekcija nustatyta 19,5 proc., C. trachomatis 8 proc. Tarp naudojusių nebarjerinius kontracepcijos metodus ŽPV infekcija rasta 32,1 proc., C. trachomatis infekcija 5,7 proc. Išvados. Jaunos lytiškai aktyvios merginos tai padidėjusio ŽPV ir C. trachomatis užsikrėtimo rizikos grupė dėl ankstyvaus lytinio debiuto, didesnio lytinių partnerių skaičiaus, rūkymo, nepastovaus ir nepatikimos kontracepcijos naudojimo. ABSTRACT Key words: HPV infection high-risk types C. trachomatis infection sexual behaviour. Objective. The aim of prospective study was to determine the influence of sexual behaviour in years old women (sexual activity, contraception use, smoking) on the rate of high-risk HPV and C. trachomatis infection. Materials and methods. 169 young sexually active girls were recruited during 2008 in two Vilnius city outpatient clinics (Santariškių and Šeškinės). During the gynaecological exam cervical swabs for high risk HPV and C. trachomatis infections were collected and tested using the digene High-Risk HPV and CT-ID Hybrid Capture 2 DNA tests. At the visit each participant completed a self-administered survey assessing the sexual behaviour. Results. The rate of high-risk HPV types was 23.1% and the rate of C.trachomatis infection 7.1%. 166 from 169 participants completed questionnaire assessing the sexual behaviour. The most of participants (73.5%) have had only one sex partner. Having multiply sex partners increases a risk of exposure to high-risk HPV and C.trachomatis infections (47.7% vs. 18.9%). Every forth of participants was a smoker. Among 44 infected participants 19 (43.2%) were smokers, while among not infected 122 girls only 25 (20.5%) smokes. Condom was used by 59.6%, hormonal contraception by 20.5%, interrupted intercourse by 3.6% and 7.8% participants did not use any protection. In women who use condoms or dual protection HPV was detected in 19.5% and C.trachomatis infection in 8.0%. Among women who use non-barrier methods of contraception high-risk HPV was detected in 32.1%, C.trachomatis infection in 5.7%. Conclusions. Sexually active young women are at higher risk to the acquisition of high-risk HPV and C.trachomatis infections because of early coitarche, more sexual partners, higher rate of smoking, unstable and unreliable contraceptive use. Žana Bumbulienė VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinika Antakalnio g. 57, Vilnius zana.bumbuliene@yahoo.com 18 teorija ir praktika 2012 T. 18 (Nr. 1), p.

2 ĮVADAS Paauglystė laikotarpis, kai vyksta merginos fizinė, psichosocialinė ir moralinė raida, dažnai lydimas rizikingos lytinės elgsenos. Pirmųjų lytinių santykių pradžią sąlygoja biologiniai veiksniai (lytinio brendimo pradžia), psichosocialinės (asmenybės) charakteristikos, sociokultūriniai veiksniai (lyčių normos dėl lytinių santykių), bendraamžių ir šeimos įtaka [1]. Kai geri santykiai šeimoje ir jaučiama tėvų parama, paauglių seksualinis debiutas atidedamas [2]. Motinos turi įtakos savo dukrų seksualiniam elgesiui per savo aiškų nepritarimą seksui, kokybiškus santykius su dukra ir bendravimą su jos draugų tėvais [3]. Pirmųjų lytinių santykių laikas ypač svarbus, nes ankstyvas lytinis debiutas susijęs su didesniu lytinių partnerių skaičiumi, dažnesniais lytiniais santykiais ir retesniu kontracepcijos priemonių naudojimu, o tai dažniausi lytiškai plintančių infekcijų rizikos veiksniai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai plintanti virusinė infekcija žmogaus papilomos virusas, o labiausiai paplitusi bakterinė infekcija C. trachomatis. Visuose pasaulio regionuose šių infekcijų paplitimas didžiausias tarp jaunų iki 35 metų moterų [4, 5, 6]. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad ŽPV infekcija įgyjama lytinio gyvenimo pradžioje, daugeliu atvejų tai tranzitorinė infekcija [7]. Net 75 proc. visų lytiškai aktyvių žmonių gyvenime užsikrečia ŽPV virusu, bet infekcija pašalinama iš organizmo be jokių liekamųjų reiškinių [8]. Persistuojanti didelės rizikos ŽPV infekcija didina ikivėžinių būklių riziką ir yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis [9]. Užsikrėtus ŽPV jokių klinikinių simptomų nėra. Kad mergina ar moteris turi šį virusą, galima nustatyti tik atlikus tyrimus: ištyrus ar yra ŽPV DNR. Kofaktoriams, padidinantiems gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką, priklauso: aplinkos veiksniai: rūkymas, žymus alkoholio vartojimas, prasta mityba; lytinis aktyvumas: daug lytinių partnerių, ankstyvas lytinis debiutas, gimdymas daug kartų ir ankstyvame amžiuje; hormoniniai veiksniai: ilgalaikis hormoninių kontraceptikų naudojimas; imunosupresinės būklės: ŽIV, organų transplantacija, chemoterapija; kitos LPI infekcijos: herpes simplex virusas (HSV), Chlamydia trachomatis, išorinių lytinių organų kondiliomos [10, 11]. Chlamydia trachomatis infekcijai būdinga besimptomė ligos eiga, tik iki 30 proc. moterų atsiranda ligos požymiai: šlapimo ir lyties organų infekcijos. Nepastebėta ir negydyta chlamidinė infekcija gali komplikuotis mažojo dubens uždegimu, negimdiniu nėštumu ir nevaisingumu [12]. Tačiau negydytų chlamidinės infekcijos atvejų studijų analizė parodė, kad iki pusės negydytų nekomplikuotų infekcijų po vienerių metų gali spontaniškai išnykti [13]. C. trachomatis infekcijos rizikos veiksniai: paaugliai (iki 19 metų), daug lytinių partnerių, prastos socialinės sąlygos, netekėjusios, naudojančios nebarjerinius kontracepcijos metodus [14]. Mūsų tyrimo tikslas nustatyti metų merginų rūkymo ir lytinės elgsenos (lytinio debiuto, lytinių partnerių skaičiaus, kontracepcijos naudojimo, nėštumų) įtaką didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis užsikrėtimui. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Visoms nuo 15 iki 22 metų lytiškai aktyvioms merginoms, atvykusioms 2008 m. pas ginekologą VUL Santariškių klinikų konsultacinėje poliklinikoje ar Vilniaus Šeškinės poliklinikoje, buvo siūloma dalyvauti tyrime. Mergina viena ar kartu su tėvais buvo supažindinama su ŽPV infekcija, jos poveikiu moters organizmui, turėjo perskaityti asmens informavimo formą, kurioje buvo detaliai aprašyti tyrimo tikslai ir uždaviniai bei atliekami tyrimai ir jų paėmimo metodai. Tyrime sutiko dalyvauti 169 merginos, jos pasirašė vieną iš dviejų informuoto asmens sutikimo formų. Sutikimo formos skyrėsi pilnametėms ir nepilnametėms, kadangi pastarosioms raštišką sutikimą pasirašydavo ir vienas iš tėvų, dažniausiai motina. Įtraukimo kriterijai: besimptomės lytiškai aktyvios metų jaunos moterys, kurios atvyko pas ginekologą profilaktiškai, konsultacijai dėl kontracepcijos ar sutrikus mėnesinių ciklui. Atmetimo kriterijai: merginos, atvykusios pasitikrinti dėl galimos lytiškai plintančios infekcijos ar uždegimo, besiskundžiančios pilvo skausmais ar vyresnės nei 22 metai. Ginekologinė apžiūra buvo atliekama įprastu būdu, jos metu specialiu šepetėliu buvo imama medžiaga iš gimdos kaklelio ŽPV ir chlamidijoms nustatyti į vieną paėmimo sistemą. Mėgintuvėliai buvo saugomi kambario temperatūroje iki dviejų savaičių, kol pristatyti į laboratoriją. Didelės onkogeninės rizikos ŽPV ir chlamidijos buvo nustatomi molekulinės hibridizacijos ( digene hybrid capture 2 versija) metodu. C. trachomatis nustatymas remiasi tiek sukėlėjo genominės, tiek plazmidinės nukleosekų aptikimu mėginyje. Atliekant ŽPV tyrimą galima kokybiškai nustatyti 13 didelės rizikos ŽPV virusų 16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 68 DNR mėginyje. DUOMENŲ STATISTINIS APDOROJIMAS Analizuojant duomenis buvo apskaičiuojami tiriamų kiekybinių parametrų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (SD), minimalios ir maksimalios reikšmės bei kokybinių teorija ir praktika 2012 T. 18 (Nr. 1) 19

3 1 lentelė. C. trachomatis ir didelės rizikos ŽPV tipų paplitimas priklausomai nuo lytinių partnerių skaičiaus Vienas lytinis partneris (n=122) Du ir daugiau partnerių (n=44) χ2, p n Proc. n Proc. C. trachomatis ir/ar ŽPV 23 18, ,7 teigiamos Neinfekuotos 95 81, ,3 p<0,001 (p=0,0002) 2 lentelė. Didelės rizikos ŽPV tipų ir C. trachomatis infekcijos sąsajos su rūkymu C. trachomatis ir/ar ŽPV teigiamos (n=44) Neinfekuotos (n=122) χ2, p n Proc. n Proc. Rūko 19 43, ,5 Nerūko 25 56, ,5 p<0,01 (p=0,003) Atvejų skaičius Amžius pav. Pirmieji lytiniai santykiai pagal amžių 100% 80% % 40% 20% du ir daugiau partnerių vienas lytinis partneris 0% <= =>19 Lytinio debiuto amžius 2 pav. Seksualinio debiuto amžius ir lytinių partnerių skaičius požymių proporcijos, išreikštos procentais. Lyginant tarpusavyje grupes jų atitinkamų parametrų vidurkių skirtumų reikšmingumas buvo vertinamas pagal Stjudento t-kriterijų, skirtumas laikytas statistiškai patikimas, kada paklaidos tikimybė p<0,05. Lyginant kokybinius rodiklius skirtumai buvo vertinami pagal χ 2 kriterijų. Duomenys apdoroti Microsoft Excel programa. REZULTATAI Per 2008 m. buvo ištirtos 169 merginos, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 22,8 metų, amžiaus vidurkis 19,3±1,7 metų. Pirmųjų lytinių santykių (coitarche) amžius svyravo nuo 10 iki 21, vidurkis 17,1 metų, SD=1,4. Pirmieji lytiniai santykiai iki 15 metų skaitomi ankstyvais ir nustatyti 4,2 proc. merginų (1 pav.). 20 teorija ir praktika 2012 T. 18 (Nr. 1)

4 DR ŽPV (%) <= =>22 Amžius (metais) 3 pav. Didelės rizikos ŽPV infekcijos paplitimas pagal tiriamųjų amžių DR ŽPV (%) <= =>19 Lytinio debiuto amžius (metais) 4 pav. Didelės rizikos ŽPV paplitimas, priklausomai nuo lytinio debiuto amžiaus Lytinis patyrimas skaičiuotas metais nuo pirmųjų lytinių santykių iki tyrimo momento buvo nuo 0 (tik pradėjo lytiškai gyventi) iki 10,5 metų. Lytinio patyrimo vidurkis tiriamųjų kontingente 2,2 metų, SD=1, iš 169 tiriamųjų užpildė lytinės elgsenos klausimyną ir nurodė lytinių partnerių skaičių: 122 (73,5 proc.) turėjo tik vieną, 24 (14,5 proc.) du lytinius partnerius, 11 (6,6 proc.) tris ir 9 (5,4 proc.) daugiau nei tris. Lytinių partnerių skaičius statistiškai patikimai priklausė nuo pirmųjų lytinių santykių amžiaus. Iki 16 metų pradėjusios lytiškai gyventi paauglės dažniau (36,7 proc.) turėjo du ir daugiau lytinių partnerių, tuo tarpu pradėjusios santykius 19 m. ir vėliau tik 12 proc. turėjo daugiau nei vieną partnerių (p=0,02) (2 pav.). Molekulinės hibridizacijos metodu infekuotumas didelės onkogeninės rizikos ŽPV nustatytas 39 iš 169 lytiškai aktyvių merginų (23,1 proc.). Paplitimas buvo vienodas tarp paauglių (15 19 metų) ir jaunų moterų (20 22 metų), tačiau buvo ryškiai didesnis (60 proc.) iki 16 metų amžiaus grupėje (3 pav.). C. trachomatis paplitimas tarp visų 169 tiriamųjų nustatytas 12 (7,1 proc.). Infekuotų merginų amžiaus vidurkis 19,2 metų, lytinės patirties vidurkis 2,3 metų. Chlamidinės infekcijos paplitimas abiejose amžiaus grupėse: paauglių (15 19 metų) ir jaunų moterų (20 22 metų) buvo beveik vienodas, p=0,99. Didelės rizikos ŽPV infekcija nustatyta 17,2 proc. Merginų, turinčių vieną lytinį partnerį, ir 40,9 proc. jaunų moterų, turinčių du ir daugiau partnerių (p=0,0015). C. trachomatis infekcija nustatyta 3 (2,5 proc.) iš 122 merginų, turinčių tik vieną lytinį partnerį, ir 9 (20,5 proc.) iš 44 dalyvių, turinčių du ir daugiau lytinių partnerių. Esant mažam atvejų skaičiui, statistinei analizei naudojome Fisherio kampinę transformaciją, skirtumas rastas statistiškai patikimas p=0,0005. Viena minėtų infekcijų (didelės rizikos ŽPV, C. trachomatis) ar abi kartu rastos 23 (18,9 proc.) iš 122 lytiškai aktyvių, turinčių vieną partnerį tiriamųjų. Tarp 44 dalyvių, turinčių du ir daugiau seksualinių partnerių, 21 (47,7 proc.) buvo infekuota (p=0,0002) (1 lentelė). Didelės rizikos ŽPV paplitimas priklausė ir nuo pirmųjų lytinių santykių amžiaus. Iš 16 tiriamųjų, kurių lytinis de- teorija ir praktika 2012 T. 18 (Nr. 1) 21

5 4% 8% 21% 8% 59% prezervatyvai hormoninė kontracepcija nutrauktas lytinis aktas nieko metodų kombinacijos 5 pav. Naudojami kontracepcijos metodai biutas iki 15 metų, net 7 (43,8 proc.) buvo infekuotos ŽPV. Iš 150 moterų, kurių pirmieji lytiniai santykiai buvo 16 m. ar vėliau, 32 (21,3 proc.) buvo ŽPV teigiamos. Skirtumas statistiškai patikimas, p=0,04 (4 pav.). Iš 166 tiriamųjų, užpildžiusių klausimyną, rūkė 44 (26,5 proc.). Dažniau rūko merginos, turinčios daugiau lytinių partnerių (38,6 proc.), palyginti su turinčiomis vieną partnerį (22,1 proc.) (p=0,03). Rūkančių merginų amžiaus vidurkis 19,2 metų, nerūkančių 19,4 metų. Didelės rizikos ŽPV infekcija statistiškai dažniau (p=0,006) randama rūkančioms 43,6 proc. (17/39) nei nerūkančioms 21,3 proc. (27/127). Patikimai dažniau (p=0,0095) C. trachomatis infekcija buvo randama tarp rūkančiųjų 58,3 proc. (7/12), palyginti su nerūkančiosiomis 24 proc. (37/154). Apibendrinant galima teigti, kad viena ar abi infekcijos (didelės rizikos ŽPV ir/ar C. trachomatis) statistiškai patikimai dažniau randamos rūkančiosioms: rūkė 43,2 proc. infekuotų merginų ir 20,5 proc. neinfekuotų (2 lentelė). Anketoje buvo klausiama, kokius kontracepcijos metodus lytiškai gyvenanti jauna moteris naudoja, pasirenknt iš keturių variantų: prezervatyvai, hormoninė kontracepcija, nutrauktas lytinis aktas ir nenaudojimas jokių priemonių. Populiariausias apsisaugojimo metodas prezervatyvai, juos paminėjo 113 merginų, iš jų 99 (59,6 proc.) naudoja tik šį metodą ir 14 keičia su kitais kontracepcijos metodais. Vien tik hormoninę kontracepciją naudoja 34 merginos (20,5 proc.). Nutrauktą lytinį aktą paminėjo 14 merginų, vien tik šiuo metodu pasitiki 6 (3,6 proc.), likusios kartais naudoja barjerinius metodus ar hormoninę kontracepciją. Visai nenaudoja apsisaugojimo priemonių 13 (7,8 proc.) jaunų moterų (5 pav.). Iš 113 tiriamųjų, kontracepcijos tikslu naudojusių prezervatyvus ar dvigubą apsaugą (hormoninė kontracepcija ir prezervatyvai), didelės rizikos ŽPV infekcija rasta 22 (19,5 proc.), C. trachomatis infekcija 9 (8 proc.). Iš 53 tiriamųjų, kontracepcijos tikslu naudojusių hormoninę kontracepciją, nutrauktus lytinius santykius ar jokios apsaugos, didelės rizikos ŽPV infekcija rasta 17 (32,1 proc.), C. trachomatis infekcija 3 (5,7 proc.). Nežymiai didesnis ŽPV infekcijos lygis nustatytas nenaudojusioms barjerinių apsaugos metodų, tačiau jis statistiškai nepatikimas. Iš visų lytiškai gyvenančių pacienčių 14 buvo pastojusios (8,6 proc.). Iš jų net 13 turėjo tik vieną lytinį partnerį, bet jos nėra naudojusios patikimos kontracepcijos. Nėštumų išeitys: 9 gimdymai, 4 nėštumų nutraukimai, 1 negimdinis nėštumas. REZULTATŲ APTARIMAS Vertinant jaunų Lietuvos moterų lytinę elgseną, visų pirma lyginame du rodiklius: pirmųjų lytinių santykių amžiaus vidurkį ir ankstyvųjų iki 15 metų amžiaus coitarche vidurkį, kitų tyrimų ir šalių kontekste. Lietuvoje atlikti keli momentiniai tyrimai pirmųjų lytinių santykių amžiui nustatyti m. apklausus metų merginas, 2005 m. pakartojus 239 tos pačios amžiaus grupės merginų apklausą, paaiškėjo, kad Lietuvoje vidutinis pirmųjų lytinių santykių amžius, abiejų apklausų duomenimis, 16 metų. Net 29,9 proc. paauglių nurodė lytinį debiutą iki 15 metų [15]. Kitame jaunimo problemų, susijusių su lytiniu gyvenimu, tyrime mokslo metais dalyvavo metų klasių moksleiviai, surinkta 896 anketos. Lytinio gyvenimo pradžios amžiaus vidurkis 16,3±1,6 m. Daugiau kaip pusė apklaustųjų (n=499; 55,7 proc.) nurodė, kad negyvena lytinio gyve- 22 teorija ir praktika 2012 T. 18 (Nr. 1)

6 nimo: iš jų du trečdaliai merginų (61,9 proc.) ir trečdalis (38,1 proc.) vaikinų [16]. Mūsų tirtų lytiškai aktyvių merginų pirmųjų lytinių santykių amžius svyravo nuo 10 iki 21, vidurkis 17,1±1,4 metų. Europoje coitarche vidutinis amžius yra 16,6 metų pagal S.A.F.E. (Sexual Attitudes of Females in Europe) studijos duomenis [17]. Ispanijoje buvo tyrinėjami lytinės elgsenos pokyčiai anketuojant įvairaus amžiaus moteris ir padalinant į grupes pagal amžių: 18 25; 26 35; 36 45; ir Nustatyta, kad statistiškai patikimai (p<0,001) sumažėjo pirmųjų lytinių santykių amžiaus vidurkis nuo 23,8 metų vyriausių moterų grupėje iki 18,2 metų tarp mečių [18]. Ar coitarchės amžius mažėja tik Europoje, ar tai pasaulinė tendencija? Lytinės elgsenos pokyčiai pastebimi ir kitur, pvz., Japonijoje 16-mečių merginų, turėjusių lytinius santykius, skaičius nuo 7 proc metais išaugo iki 25 proc metais, dar labiau tai matoma tarp 17-mečių padidėjimas nuo 13 iki 41 proc. [19]. Pirmieji lytiniai santykiai iki 15 metų laikomi ankstyvais ir mūsų tyrime nustatyti 4,2 proc. merginų. Palyginimui procentas moterų, turinčių lytinius santykius iki 15 metų, Šveicarijoje 3,4 proc., Prancūzijoje 5,9 proc., Brazilijoje 8,8 proc., Kenijoje 19 proc., Nigerijoje 46,6 proc. [20]. Ankstyvas lytinis debiutas susijęs su didesniu partnerių skaičiumi kuo anksčiau pradedamas lytinis gyvenimas, tuo dažniau keičiami lytiniai partneriai. Jau minėtame ispanų tyrime patvirtinta, kad stebima lytinių partnerių skaičiaus didėjimo tendencija. Pvz., metų amžiaus grupėje 90,1 proc. moterų turėjo tik vieną lytinį partnerį, 8,7 proc. 2 4 partnerius ir tik 1,2 proc. turėjo penkis ir daugiau lytinių partnerių visą gyvenimą metų amžiaus grupėje 57,4 proc. moterų turėjo tik vieną, 32,2 proc. 2 4 partnerius ir 10,4 proc. turėjo penkis ir daugiau lytinių partnerių visą gyvenimą. Išvada: amžiaus moterys 5 kartus dažniau nurodo turinčios du ir daugiau lytinių partnerių [18]. Mūsų atliktame tyrime partnerių skaičius statistiškai patikimai priklausė nuo pirmųjų lytinių santykių amžiaus: du ir daugiau lytinių partnerių turėjo 36,7 proc. Merginų, pradėjusių lytiškai gyventi iki 16 metų, ir 12 proc., pradėjusių santykius nuo 19 metų. Ankstyva lytinių santykių pradžia (iki 18 metų) arba trumpas intervalas nuo menarchės iki pirmųjų lytinių santykių yra ŽPV infekcijos plitimo rizikos veiksnys (reliatyvi rizika RR 1,6). Didelis (daugiau kaip 6) lytinių partnerių skaičius reliatyvią riziką padidina 2,2 karto. Infekcija keliais ŽPV tipais taip pat didina gimdos kaklelio vėžio riziką [21, 22]. ŽPV infekcijos rizika prasideda su seksualiniu debiutu ir išlieka visą gyvenimą. Lytinė elgsena turi įtakos infekcijos plitimui. Jaunų moterų imlumas lytiškai plintančioms infekcijoms aiškinamas gimdos kaklelio nesubrendimu (cilindrinis epitelis ir transformacijos zona yra egzocervikse) ir nepapakankama apsauginių gimdos kaklelio gleivių gamyba [23]. Lytinių partnerių kaita susijusi su padidėjusia lytiškai plintančių infekcijų rizika, ką statistiškai patikimai patvirtina ir mūsų tyrimo duomenys. Didelės rizikos ŽPV tipai ir/ar C. trachomatis infekcija nustatytos 18,9 proc. turinčių vieną partnerį tiriamųjų ir 47,7 proc. moterų, turinčių du ir daugiau seksualinių partnerių. Vienas iš gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra rūkymas. Rūkančioms santykinė rizika sirgti plokščialąsteliniu vėžiu yra RR 1,6 [24]. Atlikta 23 studijų analizė, kuri apėmė atvejų ir kontrolių, nustatyta, kad, palyginus su niekada nerūkusiomis, rūkalėms statistiškai patikimai didėja carcinoma in situ ir gimdos kaklelio vėžio rizika. Rūkančioms rizika sirgti plokščialąsteliniu vėžiu didėja priklausomai nuo surūkytų cigarečių skaičiaus, mažėjant rūkymo pradėjimo amžiui, bet rūkymo trukmė vėžio rizikai įtakos neturi [25]. Kitoje studijoje tyrinėtas ŽPV paplitimas 10 vietovių keturiuose kontinentuose ir nustatyta, kad ŽPV paplitimas aktualiai rūkančioms priklauso nuo rūkymo intensyvumo [26]. R. Collins su bendraautoriais nustatė, kad jaunoms tik ką pradėjusioms lytiškai gyventi moterims rūkymas yra didelio laipsnio CIN rizikos veiksnys. Rūkančioms dvigubai padidėja didelio laipsnio CIN rizika, palyginti su nerūkančiomis, ši rizika tiesiogiai priklauso nuo rūkymo intensyvumo [27]. Kas ketvirta mūsų tiriamoji rūkė. Rečiau rūko (22,1 proc.) turinčios vieną lytinį partnerį, patikimai dažniau turinčios daugiau (38,6 proc.) partnerių. Rūkančioms dažniau nustatomos didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis infekcijos. Kontracepcijos priemonių naudojimas Lietuvoje yra nepakankamas, net 44 proc. paauglių nenaudoja jokios apsaugos pirmųjų lytinių santykių metu [28]. Jungtinės Karalystės RIPPLE ir SHARE studijų duomenimis, pirmųjų lytinių santykių metu 54 proc. 16-mečių naudoja tik prezervatyvus, 11 proc. dvigubą apsaugą (tabletes ir prezervatyvus), 4 proc. vien tik sudėtines kontraceptines tabletes, 4 proc. skubiąją kontracepciją ir 21 proc. neefektyvius apsisaugojimo metodus [29]. Mūsų tyrimo duomenys patvirtina, kad prezervatyvai populiariausias apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų metodas, naudotas 113 merginų, nors išskirtinai šį metodą naudojo 59,6 proc. tiriamųjų. Hormoninę kontracepciją paminėjo 20,5 proc. merginų, tai pakankamai aukštas rodiklis. Mes manome, kad didelis hormoninės kontracepcijos naudojimas mūsų tirtoje populiacijoje susijęs su mergaičių atvykimo pas ginekologą priežastimi: konsultacijai dėl kontracepcijos, profilaktinei konsultacijai ar esant mėnesinių ciklo sutrikimams, kurių teorija ir praktika 2012 T. 18 (Nr. 1) 23

7 korekcijai neretai naudojamos sudėtinės kontracepcinės tabletės. Visai nenaudojo jokių apsisaugojimo priemonių tik 7,8 proc. jaunų moterų ir 3,6 proc. paminėjo nutrauktą lytinį aktą. Iš 113 tiriamųjų, kontracepcijos tikslu naudojusių prezervatyvus ar dvigubą apsaugą (hormoninė kontracepcija ir prezervatyvai), didelės rizikos ŽPV infekcija nustatyta 19,5 proc., C. trachomatis infekcija 8 proc. Tarp tiriamųjų, kontracepcijos tikslu naudojusių nebarjerinius kontracepcijos metodus ar nenaudojusių jokios apsaugos, didelės rizikos ŽPV infekcija rasta 32,1 proc., C. trachomatis infekcija 5,7 proc. Nežymiai didesnis ŽPV infekcijos lygis nustatytas nenaudojusioms barjerinių apsaugos metodų, tačiau jis statistiškai nepatikimas. Tai leidžia daryti išvadą, kad prezervatyvai nevisiškai apsaugo nuo ŽPV infekcijos. Kitų autorių atlikti klinikiniai tyrimai patvirtina mūsų teiginį, kad prezervatyvai nuo ŽPV infekcijos plitimo neapsaugo, tačiau jie sumažina didelės ir mažos rizikos ŽPV persistenciją, spartina ŽPV savaiminį išnykimą (klirensą) ir CIN regresiją [30, 31]. Mūsų tyrimo duomenimis, prezervatyvai neapsaugo ir nuo C. trachomatis infekcijos. Manome, kad tiriamosios klausimyne nurodė apsaugos priemones, kurias naudoja dažniausiai, bet tai dar nereiškia, kad nuolatos. Panašius rezultatus gavo ir kiti tyrėjai: C. trachomatis infekcija rasta paauglėms, nenaudojusioms jokios kontracepcijos, ir naudojusioms tik prezervatyvus [32]. Rizika sirgti invaziniu gimdos kaklelio vėžiu didesnė gimdžiusioms daug kartų ir ankstyvame amžiuje RR 1,5 5,0 [33]. Todėl domėjomės tiriamųjų akušerine anamneze. Iš visų lytiškai gyvenančių pacienčių 8,6 proc. buvo pastojusios, dažniausiai jos turėjo tik vieną lytinį partnerį, bet nenaudojo patikimos kontracepcijos. Nėštumų išeitys: 9 gimdymai, 4 nėštumų nutraukimai, 1 negimdinis nėštumas. Iš 14 tirtų pastojusių paauglių 3 atvejais rasti didelės rizikos ŽPV tipai. Visos anksti gimdžiusios jaunos moterys, ypač užsikrėtusios didelės rizikos ŽPV tipais, turėtų būti stebimos dėl padidėjusios ŽPV persistencijos rizikos, tuo pačiu gimdos kaklelio vėžio rizikos. IŠVADOS metų 169 merginų pirmųjų lytinių santykių amžiaus vidurkis buvo 17,1 metų, coitarche iki 15 metų paminėjo 4,2 proc. merginų. Dažniausiai (73,5 proc.) merginos turėjo tik vieną lytinį partnerį. Ankstyvas iki 16 metų lytinis debiutas buvo susijęs su didesniu partnerių skaičiumi. Didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis dažniau randamos daugiau lytinių partnerių turinčioms merginoms 47,7 proc., palyginti su vieną partnerį turinčiomis 18,9 proc. Rūkė kas ketvirta mergina, rūkymas statistiškai dažniau susijęs su didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis infekcijomis. Dažniausiai naudojamas kontracepcijos metodas tarp jaunimo prezervatyvas. Tačiau, mūsų tyrimo duomenimis, prezervatyvai nevisiškai apsaugo nuo ŽPV infekcijos ir neapsaugo nuo chlamidinės infekcijos. Tai, matyt, susiję su nepastoviu barjerinių metodų naudojimu. Jaunos lytiškai aktyvios merginos tai padidėjusios gimdos kaklelio displazijų rizikos grupė dėl paauglėms būdingo nesubrendusio gimdos kaklelio, padidėjusio imlumo lytiškai plintančioms ligoms ir rizikingo lytinio elgesio: ankstyvaus lytinio debiuto, didesnio lytinių partnerių skaičiaus, rūkymo ir nepastovaus kontracepcijos naudojimo. LITERATŪRA 1. Miller BC. Families matter: A research synthesis of family influences on adolescent pregnancy, National Campaign to Prevent Teen Pregnancy: Washington, DC; Resnick MD, Bearman PS, Blum RW et al. Protecting adolescents from harm: Findings from the National Longitudinal Study on Adolescent Health. JAMA. 1997; 278: Mcneely C, Shew ML, Beuhring T, Sieving R, Miller BC, Blum RWM. Mothers influence on the timing of first sex among 14- and 15-year-olds. Journal of Adolescent Health. 2002; 31: de Sanjosé S, Diaz M, Castellsagué X, et al: Worldwide prevalence and genotype distribution of cervical human papillomavirus DNA in women with normal cytology: a meta-analysis. Lancet Infect Dis. 2007; 7(7): WHO Department of HIV/AIDS Global prevalence and incidence of selected curable sexually transmitted infections Holland-Hall CM, Wiesenfeld HC, and Murray PJ. Self-collected vaginal swabs for the detection of multiple sexually transmitted infections in adolescent girls. J Pediatr Adolesc Gynecol. 2002; 15: Kjaer SK, Chackerian B, van den Brule AJ et al. High-risk human papillomavirus is sexually transmited: evidence from a follow-up study of virgins starting sexual activity (intercourse). Cancer Epidemiol Biomarkers Prev. 2001; 10: Koutsky L. Epidemiology of genital human papillomavirus infection. Am J Med. 1997; 102: Ho GY, Bierman R, Beardsley L, et al: Natural history of cervicovaginal papillomavirus infection in young women. N Engl J Med. 1998; 338: Munoz N, Bosch FX, Castellsagueet X et al. Against which human papillomavirus types shall we vaccinate and screen? The international perspective. Journal of Cancer. 2004; 111: Richardson H, Kelsall G, Tellier P et al. Canadian guidelines on sexually transmitted infections (2008 update). Cancer Epidemiol Biomarkers Prev. 2003; 12: Paavonen J, Lehtinen M. Chlamydial pelvic inflammatory disease. Hum Reprod Update. 1996; 2: Geisler WM. Duration of Untreated, Uncomplicated Chlamydia trachomatis Genital Infection and Factors Associated with Chlamydia Resolution: A Review of Human Studies. The Journal of Infectious Diseases. 2010; 201(S2):S104 S Houry DE. Chlamydia. Available from: Baseviciene I, Sumskas L. Use of contraceptives among adolescent girls and its relation with the Chlamydia trachomatis infection. Medicina. 2004; 40(10): Denafaite G, Oboleviciute L, Kemekliene G, Vaitkiene D. Jaunimo problemų, susijusių su lytiniu gyvenimu, tyrimas. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 2011; 1: Available from: pdf/.../wcd_3_loeber.pdf, teorija ir praktika 2012 T. 18 (Nr. 1)

8 18. de Sanjose S, Cortés X, Méndez C, Puig-Tintore L, Torné A, Roura E et al. Age at sexual initiation and number of sexual partners in the female Spanish population: Results from the AFRODITA survey. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2008; 140: Konno R, Shin HR, Kim YT, Song YS, Sasagawa T, Inoue M et al. Human Papillomavirus Infection and Cervical Cancer Prevention in Japan and Korea. Vaccine. 2008; 26(12): M30 M Wellings K, Collumbien M, Slaymaker E, Singh S, Hodges Z, Patel D. et al. Sexual behaviour in context: a global perspective. Lancet. 2006; 368: Collins S et al. High incidence of cervical human papillomavirus infection in women during their first sexual relationship. Br J Obstet Gynaecol. 2002; 109: Available from: Can_cervical_cancer_be_p. 23. Moscicki AB: Impact of HPV infection in adolescent populations. Journal of Adolescent Health. 2005; 37: S3 S Tolstrup J, Munk C, Thomsen BL et al. The role of smoking and alkohole intake in the development of HSIL among high-risk HPV positive women. Acta Scand Obstet Gyn. 2006; 85(9): Appleby P, Beral V, Berrington de Gonzalez A. Carcinoma of the cervix and tobacco smoking: collaborative reanalysis of individual data on 13,541 women with carcinoma of the cervix and 23,017 women without carcinoma of the cervix from 23 epidemiological studies. Int J Cancer. 2006; 118: Vaccarella S, Herrero R, Snijders PJ. Smoking and human papillomavirus infection: pooled analysis of the international agency for research. Int J Epidemiol. 2008; 37: Collins S, Rollason TP, Young LS, Woodman CB. Cigarette smoking is an independent risk factor for cervical intraepithelial neoplasia in young women: a longitudinal study. Eur J Cancer. 2010; 46(2): Ruzgaite D, Patasiute I, Jakubcionyte R. The study of adolescents sexual experience and knowledge about reproductive health. Lithuanian Obstetrics & Gynecology. 2002; 4: Parkes A, Wight D, Henderson M, Stephenson J, Strange V. Contraceptive method at first sexual intercourse and subsequent pregnancy risk: findings from a secondary analysis of 16-year-old girls from the RIPPLE and SHARE studies. J Adolesc Health. 2009; 44(1): Richardson H, Abrahamowicz M, Tellier PP et al. Modifiable risk factors associated with clearance of type-specific cervical human papillomavirus infections in a cohort of university students. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev. 2005; 14: Hogewoning CJ, Bleeker MC, van den Brule AJ et al. Condom use promotes regression of intraepithelial neoplasia and clearance of human papillomavirus: a randomized clinical trial. Int J Cancer. 2003; 107(5): Filipp E, Niemiec KT, Kowalska B, Pawlowska A, Kwiatkowska M. Chlamydia trachomatis infection in sexually active teenagers. Ginekol Pol. 2008; 79: Muñoz N, Castellsagué X, Gonzalez AB, Gissmann L. HPV in the etiology of human cancer. Vaccine. 2006; 24 (3): S1 S10. PADĖKA Dėkojame Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui, parėmusiam šiuos tyrimus (projekto sutarties numeris T 95/08). Projekto protokolas ir sutikimo formos patvirtinti Lietuvos bioetikos komiteto ( , Nr. 3). Gautas 2011 m. liepos 27 d., aprobuotas 2011 m. spalio 24 d. Submitted July 27, 2011, accepted October 24, 2011 teorija ir praktika 2012 T. 18 (Nr. 1) 25