JAUNIMO DAÞNO LANKYMOSI KLUBUOSE (DISKOTEKO- SE) SÀSAJOS SU NARKOTIKØ VARTOJIMU IR POÞIÛRIS Á PREVENCINES PRIEMONES JUOSE

Transcription

1 2010 m. VISUOMENËS SVEIKATA Sveikatos mokslai Nr JAUNIMO DAÞNO LANKYMOSI KLUBUOSE (DISKOTEKO- SE) SÀSAJOS SU NARKOTIKØ VARTOJIMU IR POÞIÛRIS Á PREVENCINES PRIEMONES JUOSE DALIA JURGAITIENË, DALIJA STASIUVIENË, JÛRATË GRUBLIAUSKIENË Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakultetas Raktaþodþiai: mokiniai, studentai, narkotikai, klubai, prevencinës priemonës klubuose. Santrauka Tyrimo tikslas buvo nustatyti jaunimo daþno lankymosi klubuose (diskotekose) sàsajas su narkotikø vartojimu ir ávertinti jaunimo siûlomas prevencines priemones narkotikø paplitimui juose sumaþinti. Atlikti du vienmomentiniai tyrimai: 2004 ir 2008 metais. Taikyta apklausa raðtu m. apklausti 912 mokiniø, 2008 m. 126 studentai. Tyrimo rezultatai parodë, kad 2004 m. moksleiviai, kurie daþnai lankësi diskotekose ir klubuose, nurodë, kad ten jiems buvo pasiûlyti kanapiø produktai, klubiniai narkotikai (ávairios tabletës, milteliai, lipdukai) bei injekciniai narkotikai (atitinkamai 86,2 proc., 67,1 proc., 20,1 proc.). Ðiais pasiûlymais pasinaudojo ir iðbandë narkotikus atitinkamai 56,5 proc., 32,0 proc. ir 5,3 proc. respondentø. Moksleiviai, kurie daþnai lankësi diskotekose, þymiai daþniau, negu likusieji lankësi vakarëliuose, kur buvo vartojami ávairûs narkotikai ir nurodë, kad turi þymiai daugiau draugø, kurie reguliariai vartoja ávairius narkotikus m. 73,0 proc. respondentø - pirmo kurso studentø pritarë apsaugos darbuotojø ir kitø klubo darbuotojø darbo vaidmens sustiprinimui jaunimo pasilinksminimo vietose. Jø nuomone, geriausiai padëtø sutvarkyti situacijà naktinio pasilinksminimo vietose kompetentingi, atsakingi ir nepaperkami klubø darbuotojai. Daþnesniems policijos reidams á naktinio pasilinksminimo ástaigas pritarë 27,0 proc. respondentø. Jie pateikë visà eilæ priemoniø, kurias galëtø taikyti policija naktinio pasilinksminimo ástaigose ar jø prieigose. ÁVADAS Iki ðiol stiprëja praëjusio amþiaus devintojo deðimtmeèio pabaigoje Europoje tarp jaunimo prasidëjusi nauja ðokiø muzikos mada. Ði mada tapo komerciniu reiðkiniu, atsirado skirtingos muzikos formos, patrauklios skirtingoms jaunø þmoniø grupëms su skirtingais polinkiais, taip pat ir vartoti tam tikrus narkotikus [1,2]. Pradëjus populiarëti naujai ðokiø muzikai, pasireiðkë ir naujos narkotikø vartojimo tendencijos,- tai turëjo didelæ átakà narkotikø vartojimo situacijai pasaulyje [3-6 ]. Per pastaruosius metø Didþiojoje Britanijoje labai iðplito narkotikø vartojimas naktiniuose klubuose,- tai jau tapo epidemija [7]. Pagal J. Maxwell (2005) - populiariausi tais metais JAV klubiniai narkotikai - ekstazis (MDMA), rohipnolis, ketaminas [8]. Kitø Europos ðaliø ðokiø aikðtelëse iki 2000 m. buvo paplitæs marihuanos vartojimas, taèiau paskutiniais metais ne maþiau paplitæs ekstazio (MDMA), kokaino, LSD, amfetaminø vartojimas [3,7,9]. Didþiøjø Lietuvos miestø diskotekose ir kitose pasilinksminimo vietose ðiuo metu taip pat paplitæs narkotikø vartojimas [10-13]. Neretai narkotikø vartojimà paskatina stereotipiniø pavyzdþiø vaikymasis. Pastaruoju metu daugelis narkotikø tapo lengviau prieinami, suintensyvëjo narkotikø platintojø veikla [13]. Klubinius narkotikus vartojantys jaunuoliai daþniausiai klaidingai galvoja, jog ðie narkotikai lengvesni,- jie ásitikinæ, kad prie ðiø narkotikø neápras. Taèiau naujausiø moksliniø tyrimø rezultatai parodë [ 14-18], kad dauguma vadinamøjø klubiniø narkotikø turi ilgalaiká labai neigiamà poveiká smegenims. Jauni þmonës pasilinksminimo ástaigose daþnai ne tik patys vartoja narkotikus, bet ir tampa narkotikø platintojais [13]. Tokiu bûdu, paaugliai ir mokiniai átraukiami á narkotikø verslà, dalyvauja organizuotø nusikaltëliø grupiø veikloje. Todël kovoti su narkotiniø medþiagø vartojimu ir platinimu naktinio pasilinksminimo ástaigose - pirmaeilis daugelio valstybiniø ir visuomeniniø struktûrø uþdavinys [13]. Darbo tikslas - nustatyti jaunimo daþno lankymosi klubuose (diskotekose) sàsajas su narkotikø vartojimu ir ávertinti jaunimo siûlomas prevencines priemones narkotikø paplitimui juose sumaþinti. Adresas susiraðinëti: Dalia Jurgaitienë, el. p.: dalia.jurgaitiene@gmail.com

2 3466 Sveikatos mokslai Nr.5 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS Atlikti du vienmomentiniai tyrimai: 2004 ir 2008 metais m. ið Klaipëdos ðeðiø profesinio mokymo mokyklø pirmo kurso atsitiktiniu bûdu buvo atrinkta vidutiniðkai po 2 3 grupes ir atlikta anoniminë anketinë moksleiviø apklausa. Anketà sudarë 39 klausimai. Buvo apklausta 912 moksleiviø, taèiau ðiam tyrimo fragmentui panaudota 306 anketos tø respondentø, kurie daþnai (t.y. ne reèiau kaip kartà per mënesá) lankësi klubuose, diskotekose ar kitose naktinio pasilinksminimo ástaigose m. buvo atlikta kita apklausa pagal kità originalià anketà, kurioje buvo klausiama, kokias prevencines ir drausminanèias priemones, jø nuomone, reikëtø taikyti diskotekose ir klubuose siekiant sumaþinti tose pasilinksminimo ástaigose nelegaliø narkotikø vartojimà m. buvo apklausti 126 Klaipëdos universiteto pirmo kurso studentai, kuriø gyvenamoji vieta Klaipëda ir kurie, bûdami moksleiviais, daþnai lankësi Klaipëdos miesto naktinio jaunimo pasilinksminimo ástaigose. Pirmame tyrime dalyvavo metø vaikinai ir merginos, kuriø amþiaus vidurkis 17,5 metø; antramevaikinai ir merginos nuo 18 iki 21 metø, kuriø amþiaus vidurkis -19, 6 metø. Ðiame darbe buvo vertinama, ar tiriamasis nors kartà gyvenime yra vartojæs ðiø grupiø narkotikus: 1) marihuanà ir kitus kanapiø produktus, 2) klubinius narkotikus, 3) injekcinius narkotikus, 4) kitus narkotikus. Tiriamieji 1 lentelë. Respondentø lankymasis diskotekose ir santykis su ávairiais narkotikais (rodiklio daþnis procentais). buvo priskirti vartojusiø narkotikus grupei, jei ðie nurodë vartojæ nors vienà narkotikà ið iðvardytøjø grupiø. Terminas klubiniai narkotikai ðiame darbe psichostimuliatoriø ir haliucinogenø grupei priklausanèios medþiagos, kurios ne gydymo tikslais vartojamos á vidø kaip tabletës, milteliai, skystis arba klijuojamos ant odos ar gleiviniø kaip lipdukai ir yra átrauktos á LR SAM 2000 m. sausio 6 d. ásakymu Nr. 5 patvirtintà psichotropiniø medþiagø sàraðà. Daþniausi ðios grupës atstovai ekstazis, amfetaminai, LSD ir kitokios neaiðkios sudëties tabletës, kurias respondentai daþnai vadino þargoniniu pavadinimu ratai. Atliekant I tyrimo anketos rezultatø analizæ, ðiam darbui buvo atrinkti ne visi klausimai, o tik tie, kurie siejosi su narkotikø vartojimu ir lankymusi naktinio pasilinksminimo ástaigose. Tuo remiantis, visus respondentus suskirstëme á dvi grupes: I grupë daþnai lankësi diskotekose (kartà per savaitæ, kas 2 3 savaites, kas mënesá); II grupë retai lankësi diskotekose (kartà per tris mënesius, kelis kartus per metus, nesilankë). Toliau pabandëme ieðkoti statistiðkai patikimø skirtumø tarp ðiø 2 respondentø grupiø narkotikø vartojimo ir su juo susijusiø kitø poþymiø atþvilgiu. Duomenø statistinë analizë atlikta naudojant SPSS (versija 11.0) programiná paketà. Hipotezës apie dviejø procentiniø dydþiø lygybæ patikrintos Z testu. Hipotezës apie poþymiø tarpusavio priklausomybæ patikrintos remiantis χ 2 testu. Reikðmingumo lygmuo visame darbe pasirinktas 0,05. TYRIMO REZULTATAI 2004 m. tyrimo duomenys parodë, kad moksleiviø laisvalaikio leidimo bûdas gali bûti artimai susijæs su 2 lentelë. Respondentø, kurie lankosi diskotekose, santykis su tabako ir alkoholio vartojimu bei kitais veiksniais (rodiklio daþnis procentais). I grupë daþnai lankosi diskotekose (kartà per savaitæ, kas 2 3 savaitës, kas mënesá) II grupë retai lankosi diskotekose (kartà per tris mënesius, kelis kartus per metus, nesilanko) * * p< 0,01, *** p<0,001, lyginant I ir II grupës respondentus, z testas I grupë daþnai lankosi diskotekose (kartà per savaitæ, kas 2 3 savaitës, kas mënesá) II grupë retai lankosi diskotekose (kartà per tris mënesius, kelis kartus per metus, nesilanko) * p <0,05, ** p< 0,01, *** p<0,001, lyginant I ir II grupës respondentus, z testas

3 2010 m. VISUOMENËS SVEIKATA Sveikatos mokslai Nr lentelë. Respondentø, kurie lankosi diskotekose, atsakymai, kur daþniausiai moksleiviams siûlomi narkotikai (rodiklio daþnis procentais). 4 lentelë. Respondentø, kurie lankësi diskotekose, atsakymai, kokios prevencinës priemonës klubuose ar kitose jaunimo pasilinksminimo vietose bûtø efektyviausios. I grupë daþnai lankosi diskotekose (kartà per savaitæ, kas 2 3 savaitës, kas mënesá) II grupë retai lankosi diskotekose (kartà per tris mënesius, kelis kartus per metus, nesilanko) χ 2 =16,753; lls=8; p=0,033, lyginant I ir II grupës vaikinus χ 2 =15,090; lls=7; p=0,035, lyginant I ir II grupës merginas narkotikø vartojimu. Tie moksleiviai, kurie daþnai lankosi diskotekose, dalyvauja draugø vakarëliuose, kur jo dalyviai vartoja marihuanà arba kitus narkotikus, þymiai daþniau ir patys pradeda juos vartoti. Jau 1 lentelëje iðryðkëjo statistiðkai reikðmingi skirtumai tarp I ir II respondentø grupiø, t. y. tarp tø, kurie daþnai lankosi diskotekose ir tarp tø, kurie retai lankosi diskotekose (tiek tarp vaikinø, tiek tarp merginø), pagal jø santyká su ávairiais narkotikais. Respondentai ið I grupës (tiek vaikinai, tiek merginos) þymiai daþniau, nei respondentai ið II grupës, matë ávairius nelegalius narkotikus savo akimis, ne kartà gavo pasiûlymus juos iðbandyti ir patys iðbandë ávairius narkotikus. Pavyzdþiui, skirtumai atsakymø á klausimà; Ar vartojote marihuanà?, tarp I ir II grupës vaikinø turi sekantá reikðmingumo lygmená (χ 2 =23,805; lls=1; p<0,001), o tarp I ir II grupës merginø (χ 2 =15,133; lls=1; p<0,001). Be to, I grupës respondentai þymiai daþniau negu II grupës respondentai lankësi vakarëliuose, kur buvo vartojami ávairûs narkotikai ir nurodë, kad turi þymiai daugiau draugø, kurie reguliariai vartoja vienus ar kitus narkotikus. Visur, iðskyrus klausimus: Ar vartojote injekcinius narkotikus? ir Ar vartojote kokius kitus narkotikus?, gauti statistiðkai patikimi skirtumai (p<0,05), lyginant daþnai ir retai diskotekose besilankanèius respondentus. Ðioje lentelëje ádomu tai, kad daþnai diskotekose besilankanèios merginos (I merginø grupë) daþniau negu daþnai diskotekose besilankantys vaikinai (I vaikinø grupë) vartojo klubinius narkotikus. Ði tendencija jau buvo ne kartà paminëta panaðiuose tyrimuose. Galima daryti iðvadà, kad daþnas diskotekø lankymas yra vienas ið savotiðkø indikatoriø, norint iðsiaiðkinti aplinkiniais keliais, ar moksleiviai vartoja narkotikus. Ðitokius indikatorius ar panaðius á juos nurodo ir kiti *** p< 0,001, lyginant vaikinus ir merginas, z testas Pastaba: procentai, esantys lentelëje, skaièiuojami tik nuo atsakiusiøjø á konkretø klausimà skaièiaus narkotikø problemos mokyklose tyrinëtojai (daþniausiai JAV), ypaè tada, kai nesitikima labai sàþiningø respondentø atsakymø á klausimà: Ar Jûs asmeniðkai vartojote (iðbandëte) narkotikus? Narkotikø vartojimà neretai iðprovokuoja ir alkoholis. Koks respondentø santykis su tabako ir alkoholio vartojimu bei kitais veiksniais, pateiktas 2 lentelëje. Kaip matyti ið 2 lentelës, I grupës respondentai (tiek vaikinai, tiek merginos) þymiai daþniau negu II grupës respondentai rûko tabako gaminius, buvo daug kartø gyvenime girti, vartojo alkoholá su tabletëmis ir t. t. Ypaè tarp savæs skiriasi I ir II grupës merginos. Taigi, daþnas moksleiviø lankymasis diskotekose iðprovokuoja ne tik moksleiviø kontaktà su nelegaliais narkotikais, bet ir skatina moksleivius daþniau rûkyti ir vartoti alkoholá bei iðbandyti alkoholá su tabletëmis. Be to, ðioje lentelëje akivaizdþiai matosi, kad I grupës respondentai daþniau negu II grupës respondentai gavo pasiûlymà iðbandyti narkotikus, kai jie buvo 15 metø amþiaus. Kaip respondentai atsakë á klausimà: Kur daþniausiai yra siûlomi narkotikai?, matyti 3 lentelëje. Ir daþnai, ir retai diskotekose besilankantys respondentai kaip populiariausià vietà, kurioje siûlomi narkotikai, nurodë klubus ir diskotekas (I grupë 34,0 proc.; II grupë 26,6 proc.). Antrojoje vietoje pagal populiarumà moksleiviai nurodë tokias vietas kaip draugø butas, kiemas. Maþiausiai, anot respondentø, narkotikai yra siûlomi bendrabutyje ir mokykloje. Dalis respondentø

4 3468 Sveikatos mokslai Nr.5 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. (I grupës 12,4 proc.; II grupës 9,4 proc.) paþymëjo, jog narkotikai yra platinami visose mûsø iðvardintose vietose. Antrojo tyrimo, atlikto 2008 metais, metu siekëme ávertinti ir palyginti klubø lankytojø poþiûrá á prevencines ir drausminanèias priemones, klausëme jø nuomonës, kokias prevencines priemones taikyti diskotekose ir klubuose, kad sumaþëtø tose pasilinksminimo ástaigose nelegaliø narkotikø vartojimas. Rezultatai pateikti 4 lentelëje. Apsaugos darbuotojø darbo vaidmens sustiprinimui jaunimo pasilinksminimo vietose pritarë 73,0 proc. buvusiø klubø lankytojø (87,7 proc. vaikinø ir 63,6 proc. merginø). Respondentai nurodë, kad tiek vaikinai, tiek merginos turëtø bûti tikrinami prieð áleidþiant á klubà (nes merginos daþniausiai áleidþiamos be patikrinimo), kuris turëtø apimti rankiniø, kiðeniø tikrinimà (gal asmuo turi narkotiniø medþiagø), taip pat atlikti fizinës bûklës ávertinimà (akys, veido iðraiðka, nuotaika). Kilus átarimui, kad jaunuolis yra pavartojæs narkotikø, bûtina jo á klubà neáleisti. Paaugliai iki 16 metø neturëtø bûti áleidþiami á naktiná klubà, taip pat neturëtø bûti áleidþiami vyresnio amþiaus þmonës, nes pastarieji daþniausiai ateina ne linksmintis, o kaip tik platinti narkotines medþiagas. Respondentai ( apie 81,0 proc., daugiau merginos, nei vaikinai) taip pat nurodë, kad labai padëtø atidus daþniausiø narkotikø platinimo vietø stebëjimas, t.y., rûbinës, tualetø, rûkomøjø kambariø, ir vaizdo kamerø naktiniuose klubuose árengimas. Galëtø padëti ir átartinø asmenø tikrinimas specialiais aparatais, kurie atpaþásta, kad þmogus vartojo narkotikus, taèiau labiausiai padëtø sutvarkyti situacijà naktinio pasilinksminimo vietose dirbantys kompetentingi, atsakingi ir nepaperkami darbuotojai. Tik 3,2 proc. respondentø teigë, kad situacijà pagerintø visø klubo darbuotojø (padavëjø, barmenø, apsaugos darbuotojø, rûbininkø) apmokymas (specialiø kursø baigimas), per kuriuos bûtø iðdëstyta visa informacija apie narkotikø pavartojusio asmens iðvaizdà bei elgsenà. Respondentø nuomone, nemaþiau svarbus yra specialaus apðvietimo (melsvos ðviesos) árengimas tualetuose, tamsesnëse vietose, kurios sutrukdytø narkomanams atrasti venas. Tam pritarë 19,0 proc. apklaustøjø. Efektyvesnei bendruomenës ðvietëjiðkai prevencinei veiklai, t.y., ávairiø renginiø organizavimui mokyklose ir universitetuose, prevenciniø programø ádiegimui pritarë didþioji dalis, t.y., 84,2 proc. apklaustøjø. Respondentai nepritarë (pritarë tik 2,4 proc. ir tik merginos) tokiai informacijos sklaidai, kaip plakatø, lankstinukø platinimui klubuose, nes galvojo, kad tai nebus efektyvu. Vietoje jø kai kurie apklaustøjø pastabose prie anketos paraðë, kad vieni ið svarbiausiø prevenciniø bûdø yra antireklama, dokumentiniø filmø apie narkotikø þalà demonstravimas. Taip pat maþai bûtø naudingi (pritarë tik 3,9 proc. merginø) klubo administracijos organizuojami nemokami kursai klubo lankytojø paaugliø tëvams apie asmenø, vartojanèiø narkotikus, elgsenà bei iðvaizdà. Respondentai atkreipë, kad kai kuriø klubø darbuotojai patys propaguoja narkotiniø medþiagø vartojimà pasilinksminimo vietoje ir neieðko bûdø, kaip sumaþinti svaiginimàsi ðiomis medþiagomis. Tam tikros policijos sankcijos galëtø bûti taikomos asmeniui, sulaikytam diskotekose ar klubuose, apsvaigusiam nuo narkotiniø medþiagø: vieðieji darbai, pokalbis su psichologu, piniginë bauda ir/arba areðtas, sulaikytø asmenø átraukimas á policijos duomenø bazes ar nukreipimas priverstiniam gydymui - tam pritarë 27,0 proc. respondentø. Svarbu, kad policijos pareigûnai daþniau (pritarë ið viso 78,5 proc respondentø, daugiau merginø, nei vaikinø) patruliuotø jaunimo pasilinksminimo vietose ir rengtø netikëtus reidus, neleistø prie jø bûriuotis didelëms jaunuoliø grupëms ar pavieniams asmenims, kurie kalbina klubo lankytojus ir daþnai siûlo jiems narkotikus. Daþniau (pritarë 13,5 proc. respondentø) turëtø vykti specialûs mokymai, skirti policijos pareigûnams, kad jie geriau atpaþintø nuo narkotikø apsvaigusius asmenis. Nedidelë respondentø dalis (5,6 proc.) paþymëjo, kad reikalinga paties jaunimo atsakomybë. Besilinksminantis jaunimas, jø nuomone, turëtø praneðti apie átartinus asmenis naktinio klubo personalui arba policijai. Ástatymø ir bausmiø grieþtinimo politikai pritarë nemaþa dalis apklaustøjø. Siekiant sumaþinti prekybà narkotikais ir jø vartojimà pasilinksminimo ástaigose, respondentai (27,0 proc.) siûlë, kad bûtø skiriamos didesnës baudos uþ narkotikø laikymà bei platinimà. REZULTATØ APTARIMAS Moksleiviø laisvalaikio praleidimo bûdas gali bûti artimai susijæs su narkotikø vartojimu: moksleiviai, kurie daþnai lankosi diskotekose (daþniau nei vienà kartà per mënesá), dalyvauja draugø vakarëliuose, kur jo dalyviai vartoja marihuanà arba kitus narkotikus, þymiai daþniau ir patys pradeda juos vartoti. Palaipsniui pereinama prie vis didesniø doziø ir stipresniø narkotikø. Net 15,9 proc. moksleiviø nurodë, kad jiems buvo pasiûlyti narkotikai bute pas draugus, jau nekalbant apie tai, kad ypaè daþnai (46,2 proc.) narkotikai buvo pasiûlyti diskotekose. Net 79,6 proc. respondentø, kurie daþnai lankosi diskotekose, turi draugø, reguliariai rûkanèiø marihuanà ( þolytæ ), o 46,9 proc. respondentø - draugø, daþnai vartojanèiø narkotikus á vidø (tabletes, miltelius). Dau-

5 2010 m. VISUOMENËS SVEIKATA Sveikatos mokslai Nr gelio autoriø darbuose iðsamiai nagrinëjami ávairûs psichosocialiniai veiksniai, t.y. bendraamþiø, laisvalaikio, ðeimos vaidmuo, turintis átakos narkotikø vartojimui paauglystëje. Mûsø tyrimo rezultatus lyginome su kitø tyrimø rezultatais m. pagal PSO projektà buvo atliktas Lietuvoje narkotikø vartojimo diskotekose tyrimas [12], kurio metu buvo apklausta 290 Vilniaus ir Kauno diskotekø (toliau VKD tyrimas) lankytojø, kuriø dauguma m. amþiaus. Tyrimas parodë, kad 51,4 proc. apklaustøjø bent kartà vartojo narkotikus, daþniausiai ( 46,6 proc.) marihuanà, t. t., reguliariai - 4,5 proc. Daþnai buvo vartojami ir amfetaminai (18,9 proc.), ekstazis (10,6 proc.). Nustatyti vartojimo skirtumai pagal lytá. Marihuanà vartojo 60,4 proc. vaikinø ir 34,7 proc. merginø, amfetaminus 29 proc. vaikinø ir 11,8 proc. merginø, heroinà 19,7 proc. vaikinø ir 3,3 proc. merginø, LSD 16,1 proc. vaikinø ir 19,7 proc. merginø. Tarp 17 metø ir jaunesniø paaugliø net 50 proc. vartojo narkotines medþiagas. Palyginus moksleiviø, studentø ir dirbanèiøjø grupes, didþiausias skaièius bent kartà vartojusiø narkotikus teko moksleiviams. Narkotikø vartojimo daþnumas priklausë nuo lankymosi diskotekose daþnumo: kuo daþniau lankësi, tuo daþniau vartojo. Tarp kiekvienà savaitgalá besilankanèiø klubuose net 65,4 proc. vartojo narkotikus. Apie 26,2 proc. apklaustøjø prisipaþino, kad kartu su narkotikais vartojo ir alkoholá. VKD tyrimo duomenys buvo maþesni uþ tuos, kuriuos gavome savo tyrimo metu. Matyti tendencija, kad nuo 2000 m. iki 2004 m. narkotikø vartojimas diskotekose iðaugo, ypaè tarp merginø, daþnai besilankanèiø ðiose pasilinksminimo ástaigose. VKD tyrimo metu net 32,8 proc. diskotekø lankytojø teigë, kad jiems nekyla jokiø problemø norint gauti narkotikø; mûsø tyrimo metu net 37,9 proc. vaikinø ir net 28,9 proc. merginø nurodë, kad diskotekose jiems siûlomi ávairûs narkotikai[12]. Pagal Narkotikø kontrolës departamento prie LR Vyriausybës uþsakytà tyrimà 2009 m.[13], kas treèias asmuo, besilankantis jaunimo pasilinksminimo vietose, yra bandæs vartoti narkotikus. Klubuose labiausiai paplitusios kanapës jø bandë 31 proc. naktiniø klubø lankytojø, ekstazio 17 proc., amfetamino 12 proc., LSD 10 proc. 70 proc. narkotikus vartojanèiø klubø lankytojø daþniausiai ðias medþiagas ásigyja ið draugø. Beveik pusë klubø lankytojø (43 proc.) narkotines medþiagas ásigyja prieð áeidami á klubà, penktadalis (19 proc.) jas gauna besilinksmindami, t.y. bûdami klube. 14 proc. pasilinksminimo vietø lankytojø narkotines medþiagas maiðo ir vartoja kartu su alkoholiu. Europos jaunimo ðokiø muzikos renginiuose tikimybe iðbandyti ekstazá, amfetaminà, kokainà yra 10 kartø didesnë negu kitiems jaunimo atstovams. Narkotikø vartojimas èia siekia 60 proc. ir daugiau [ 3,7,9]. Apie diskotekas, naktinius klubus, kaip pagrindines jaunimo pramogø vietas, kur vartojami ir platinami ávairûs nelegalûs narkotikai, raðë Smith K. M., Maxwell J.C., Krebs C.P., Goldsamt L. A. ir kt.[5,8, 9,17, 19,20]. Ðie ir kiti autoriai nurodo, kad klubiniø narkotikø per paskutiná deðimtmetá vartojimas labai iðaugo. Pvz., Ðkotijoje diskotekose populiariausi kanapiø preparatai ir vartoja juos iki 80 proc. lankytojø, kokainas (63 proc.), amfetaminai (53 proc.), ketaminas, haliucinogeniniai grybai, LSD ir nitratai (nuo 15 iki 43 proc.), o ðiuos narkotikus vartojanèiø paaugliø amþius vis maþëja: vidutinis maþiausias amþius 13,5 metai. Narkotikus ásigyja per draugus arba narkotikø platintojus paèiose diskotekose [5,9, 13] Daugelis Lietuvos pedagogø, psichologø, sociologø nagrinëja laisvalaikio átakà, vartojant narkotikus. ESPAD 2003 metø tyrimo klausimyne [21] netgi uþduodamas klausimas Ar tëvai þino, kur leidþiate savaitgalio vakarus?. ESPAD 2003 metø tyrimai ir kitø Lietuvos tyrinëtojø tyrimø rezultatai parodë, kad narkotikø vartojimas maþesnis tose ðeimose, kuriose tëvai þino ir kontroliuoja, kaip paaugliai praleidþia laisvalaiká. Apibendrinant galima teigti, kad narkotikø vartojimas ir daþnas lankymasis diskotekose, klubuose ir kitose naktinio jaunimo pasilinksminimo ástaigose yra statistiðkai reikðmingai susijæ poþymiai, o jaunimo nuomone prevencinës priemonës, vykdomos juose siekiant uþkirsti kelià narkotikø platinimui ir vartojimui, yra nepakankamos. IÐVADOS 1. Moksleiviai, kurie daþnai lankësi diskotekose ir klubuose, nurodë, kad ten jiems buvo pasiûlyti kanapiø produktai, klubiniai narkotikai (ávairios tabletës, milteliai, lipdukai) bei injekciniai narkotikai (atitinkamai 86,2 proc., 67,1 proc., 20,1 proc.). Ðiais pasiûlymais pasinaudojo ir iðbandë narkotikus atitinkamai 56,5 proc., 32,0 proc. ir 5,3 proc. respondentø. Moksleiviai, kurie daþnai lankësi diskotekose, þymiai daþniau negu likusieji lankësi vakarëliuose, kur buvo vartojami ávairûs narkotikai ir nurodë, kad turi þymiai daugiau draugø, kurie reguliariai vartoja vienus ar kitus narkotikus ,0 proc. respondentø - pirmo kurso studentø pritarë apsaugos darbuotojø ir kitø klubo darbuotojø darbo vaidmens sustiprinimui jaunimo pasilinksminimo vietose. Geriausiai padëtø sutvarkyti situacijà naktinio pasilinksminimo vietose kompetentingi, atsakingi ir nepaperkami klubø darbuotojai ir didesnio skaièiaus vaizdo kamerø árengimas. Daþnesniems policijos rei-

6 3470 Sveikatos mokslai Nr.5 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. dams á naktinio pasilinksminimo átaigas pritarë 27,0 proc. respondentø. Jie pateikë visà eilæ priemoniø, kurias galëtø taikyti policija naktinio pasilinksminimo ástaigose ar jø prieigose. Literatûra 1. Pramogos be narkotikø. Metodinës rekomendacijos jaunimo pramogø verslo organizatoriams. Narkotikø kontrolës departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Vilnius, Kelly B.C., Parsons J.T., Wells B. E. Prevalence and Predictors of Club Drug Use among Club-Going Young Adults in New York City. Journal of Urban Health 2006; 83(5). 3. Emedicine health. Experts for everyday emergencies. Club drugs introduction 2010: 4. Kelly B.C., Parsons J.T. Predictors and comparisons of polydrug and non-polydrug cocaine use in club subcultures. Am J Drug Alcohol Abuse 2008; 34(6): National institute on drug abuse (NIDA). Monitoring the Future. National Results on Adolescent Drug Use 2007: drugabuse.gov/pdf/overview2007.pdf. 6. Parks K.A., Kenedy C. L Club drugs: reasons for and consequences of use. J Psychoactive Drugs 2004; 36(3): Measham, F., Aldridge, J. & Parker, H. Dancing on Drugs: Risk, Health and Hedonism in the British Club Scene. London: Free Association, Maxwell J. Party drugs: Properties, prevalence, patterns, and problems. Substance Use & Misuse 2005;40: UNODC, 2008 World drug report, United Nations Office on Drugs and Crime, Vienna, Bulotaitë L. Priklausomybiø anatomija. Vilnius, Reingardienë D., Vilèinskaitë J., Pilvinis V. ir kt. Apsinuodijimai narkotinëmis ir psichotropinëmis medþiagomis. Jø klinika ir gydymas. Kaunas, Narkotikø kontrolës departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 metø metinis praneðimas: Narkotikø kontrolës departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2009 metø metinis praneðimas: Teter C.J., Guthrie S.K. A Comprehensive Review of MDMA and GHB: Two Common Club Drugs. Pharmacotherapy 2004; 21: Lim D.K. Ketamine Associated Psychedelic Effects and Dependence. Singapore Medical Journal 2003; 44(1): Lankenau S, Clatts M. Drug injection practices among highrisk youths: The first shot of ketamine. Journal of Urban Health 2004; Smith K. M, Larive L. L., Romanelli F. Club drugs: methylenedioxymethamphetamine, flunitrazepam, ketamine hydrochloride, and gamma-hydroxybutyrate. American Journal of Health-System Pharmacy (2002); 59 (11): Robert S., Gable J.D. Acute Toxic Effects of Club Drugs. Journal of Psychoactive Drugs 2004; 36 (1): Goldsamt LA, O Brien J, Clatts MC, McGuire LS. The relationship between club drug use and other drug use: a survey of New York City middle school students. Subst Use Misuse. 2005;40(9-10): Krebs CP, Steffey DM. Club drug use among delinquent youth. Subst Use Misuse 2005;40(9 10): Hibell B, Andersson B, Bjarnason T, Ahlström S, Balakireva O, Kokkevi A, et al. The 2003 ESPAD report alcohol and other drug use among students in 35 European countries. Svedish Council for information on alcohol and other drugs CAN and Council of Europe (Pompidou group). Stockholm, ASSOCIATION BETWEEN YOUNG PEOPLE, AS FREQUENT VISITORS OF CLUBS/DISCOS, AND DRUG ABUSE, AND THEIR APPROACH TO PREVENTIVE ACTIVITIES Dalia Jurgaitienë, Dalija Stasiuvienë, Jûratë Grubliauskienë Summary Key words: students, clubs/discos, illicit drugs, attitudes to preventive measures in disco clubs. The aim of the study was to establish the prevalence of drug abuse among young people, as frequent visitors of clubs/ disco clubs, and to identify attitudes of young people to preventive measures in disco clubs. The anonymous survey was conducted in 2004 (n= 912) and in 2008 (n=126). The study results showed as, in 2004, the students, as frequent visitors of clubs and discos, have indicated that in the club, most of them were offered to use/to try drugs, such as cannabis products, club drugs (hetero tablets, powders, stickers), and injection drugs. These drugs attempted respectively %., 32.0 %, and 5.3 % respondents. The students, who are frequent clubs visitors, have many friends drug users. In 2008, 73.0 % respondents (the first year students) supported idea, as club staff and security staff could play an important role in preventive work in clubs and discos. Drug usage in clubs and discos could be solved by involvement of competent, responsible and incorruptible staff in the entertainment places. 27 % respondents agreed as the frequent police visits to night entertainment places are effective preventive measure. They proposed a number of measures in the night entertainment places (more video cameras, special training for police officers, how to recognize drug abusing person, and the lectures for parents of young people). Correspondence to: dalia.jurgaitiene@gmail.com Gauta