Mikroskopiniai grybai, paplitæ Vilniaus miesto gyvenamosiose ir darbo patalpose

Transcription

1 MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2009, t. 11, Nr. 3(43), p Mikroskopiniai grybai, paplitæ Vilniaus miesto gyvenamosiose ir darbo patalpose Loreta Levinskaitë Algimantas Paðkevièius Santrauka Ávadas. Þmonës, dirbantys ar gyvenantys pastatuose, kuriuose iðplitæ pe lë si niai gry bai, su si du ria su pa di dë ju sia ri zi ka sa vo svei ka tai. Ðie mik ro sko pi niai gry bai ga li su kel ti aler gi jas, tok si nes re ak ci jas, mi ko zes, su sil pnin ti imu ni næ sis te mà. Dar bo tiks las nu sta ty ti pa grin di nius dar - bo ir gyvenamøjø patalpø gadintojus, iðaiðkinti jø taksonominæ priklau - so my bæ, pa teik ti la biau siai ið pli tu siø mik ro sko pi niø gry bø mak ro mor - fo lo gi nius ir mik ro mor fo lo gi nius sa vi tu mus. Ty ri mo me dþia ga ir me to dai. Ið tir ti 55 më gi niai, ku rie bu vo pa - im ti ið 26 dar bo ir gy ve na mø jø pa tal pø Vil niaus mies te. Mik ro sko pi niai gry bai bu vo ið ski ria mi tie sio giai de dant pa im tus sie nos pa vir ðiaus ga ba - lë lius (nuo gran das) ant mi ty bi nës ter pës ar ba nuo gran das nu plau nant fi zio lo gi nia me tir pa le ir nuo plo vas së jant á mi ty bi næ ter pæ. Gry nos kul - tû ros bu vo iden ti fi kuo ja mos pa gal mak ro mor fo lo gi nius sa vi tu mus ir mik ro mor fo lo gi nius po þy mius ðvie si nës mik ro sko pi jos me to du. Ty ri mo re zul ta tai. Nu sta ty ta, kad tir tø pa tal pø sie no se bu vo ási - vei sæ mik ro sko pi niai gry bai. Ypaè gau siai bu vo pa pli tæ Aspergillus, Peni cil lium, Cla dos po rium gen èiø at sto vai, taip pat Scopulariopsis, Paeci - lomyces, Ulocladium ir Acremonium gen èiø gry bai. Daþ nai ap tin ka mos bu vo ðios mik ro mi ce tø rû ðys: Aspergillus versicolor, A. niger, Penicil - lium chrysogenum, P. aurantiogriseum, P. simplicissimum, taip pat Cla - dosporium sphaerospermum, C. cladosporioides, Scopulariopsis candi - da ir kt. Dau ge lis ðiø gry bø yra þi no mi kaip aler gi jas pro vo kuo jan tys ir tok si nus ið ski rian tys mik ro mi ce tai. Straips ny je api bû di na mi daþ nai ap - tin ka mø gy ve na mo sio se ir dar bo pa tal po se mik ro sko pi niø gry bø mak ro - mor fo lo gi niai ir mik ro mor fo lo gi niai po þy miai. Apibendrinimas. Ið ty rus pli ka aki mi ma to mas pa þeis tas dar bo ir gyvenamøjø patalpø sienas ir kitus pavirðius nustatyta, kad mikrosko - pi niai gry bai ið pli tæ gau siai. Vie na svar biau siø prie þas èiø ga lë jo bû ti per di de lë pa tal pø ar sie nø frag men tø drëg më. Daþ niau siai ap tin ka mi gry - bai tir to se pa tal po se bu vo As per gil lus, Pe ni cil lium, Cla dos po rium gen - èiø at sto vai ( %). Reikð mi niai þo dþiai: pa tal pø mik ro mi ce tai, Pe ni cil lium, As per gil lus, Cla dos po rium, Sco pu la riop sis. Botanikos institutas, Þaliøjø eþerø g. 49, LT Vilnius El. paðtas: loreta.levinskaite@botanika.lt Institute of Botany, Þaliøjø eþerø str. 49, LT Vilnius, Lithuania ÁVADAS Þmonës, dirbantys ar gyvenantys pa - statuose, kuriuose veisiasi pelësiniai grybai, susiduria su padidëjusia rizika savo sveikatai. Mikroskopiniai grybai su oro sro vë mis, ávai riais daik tais lengvai patenka á patalpas ir palankio - mis sàlygomis gali jose iðplisti. Patal - pose daþnai aptinkami mikromicetai, 124 LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 3(43)

2 Mikroskopiniai grybai, paplitæ Vilniaus miesto gyvenamosiose ir darbo patalpose ku rie ga li su kel ti in fek ci jas (pvz., bronchità), astmà, imuninës sistemos susilpnëjimà, toksines reakcijas ir kt. [1 4]. Pateikiami duomenys apie pa - tal pø mik ro or ga niz mø ry ðá su þmo - gaus or ga niz mo uþ de gi mo re ak ci jo - mis, kraujo sudëties pokyèiais [5, 6]. Ypaè jaut rûs mik ro sko pi niams gry - bams ir jø ga mi na miems me ta bo li - tams yra ma þi vai kai, se ny vi þmo nës, nu sil pu sià imu ni næ sis te mà tu rin tys asmenys. Tyrimai rodo, kad neigiamà poveiká sveikatai daro mikroskopiniø grybø proteinai, grybø làsteliø struk - tû ri niai kom po nen tai, pa vyz dþiui, -1,3 gliukanai, mikotoksinai ir kiti antriniai metabolitai [7 9]. Mik ro or ga niz mai, ypaè mik ro sko - pi niø gry bø spo ros, nu së dæ ant ávai riø patalpos pavirðiø, gali lengvai ásitvir - tinti ir pradëti vystytis. Mikromicetø paplitimà patalpose lemia jø produ - kuojamø sporø gausa, kurios lengvai plin ta su oro sro vë mis. Gry bø vys ty - muisi ypaè reikalingi tokie komponen - tai kaip drëg më ir mi ty bi nës me dþia - gos. Labai palankus mikromicetø vystymosi veiksnys yra didelë santykinë oro drëg më [10 11]. Mik ro sko pi niai gry bai ge ba ið gy ven ti net kai mi ty bi - niai ðaltiniai minimalûs, tai gali bûti pavirðiø dengianèios medþiagos, dul - kës, ávairûs terðalai [12]. Lentelë. Mikromicetai, gausiausiai paplitæ tirtose gyvenamosiose ir darbo patalpose Ta b le. Micromicetes distributed abundantly in living and working premises Gen tys Genèiø paplitimas, % Dominuojanèios rûðys Aspergillus 100 A. versicolor, A. niger, A. sydowii Penicillium 100 P. aurantiogriseum, P. chrysogenum, P. simplicissimum, P.viridicatum Cladosporium 77 C. sphaerospermum, C. cladosporioides, Cladosporium sp. Ulocladium 39 U. alternariae Paecilomyces 23 P. lilacinus Scopulariopsis 20 S. candida, Scopulariopsis sp. Acremonium 12 Acremonium sp. 1 pav. Mikroskopiniai grybai, iðskirti ið patalpø sienø ëminiø Fig. 1. Microscopic fungi isolated from premise walls DAR BO TIKS LAS Ðio dar bo tiks las nustatyti pagrin - dinius darbo ir gyvenamàsias patal - pas pa þei dþian èius gry bus ir jø tak so - nominæ priklausomybæ; apibûdinti labiausiai iðplitusiø mikroskopiniø grybø mak ro mor fo lo gi nius ir mik ro mor - fologinius savitumus. TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAI Mik ro sko pi niø gry bø ið sky ri mas Iðtirti 55 mëginiai, kurie buvo paimti ið 26 dar bo ir gy ve na mø jø pa tal pø (6 pastatø) Vilniaus mieste. Ëminiai ty ri mams bu vo pa im ti ste ri liai nu - grandant paþeistas sienø vietas arba nuvalant steriliais tamponëliais. Mik - romicetams iðskirti buvo naudojama alaus mi sos ter pë. Ið paimtø mëginiø mikroorganiz - mai buvo iðskiriami dviem bûdais: tie - siogiai dedant paimtus sienos pavirðiaus gabalëlius (nuograndas) ant mi - tybinës terpës; nuograndas (arba tepi - nëlius) gerai nuplaunant fiziologiniame tirpale ir gautas nuoplovas sëjant á mi ty bi næ terpæ. Mikroorganizmø pasë liai au gin ti ant stan dþios alaus mi - sos ter pës 25±2 C tem pe ra tû ro je. Mik ro or ga niz mø au gi mas áver tin tas po 4 7 dienø, atsiþvelgiant á skirtingø gen èiø mik ro mi ce tø au gi mo in ten sy - vu mà. Kad bû tø gau tos gry nos kul tû ros, kurios yra bûtinos grybø rûðims nu - statyti, mikromicetai buvo papildomai au gi na mi se lek ty vio se aga ri zuo to se ter pë se: Èapeko, Èapeko mieliø ekstrak to, sa lyk lo eks trak to, ku ku rû zø ekstrakto, mieliø ekstrakto sacharo - zës, kreatino sacharozës, bulviø dekst - ro zës. Mikromicetø paplitimo daþnis iðreikðtas procentais, ávertinus jø buvimà visose tirtose patalpose. Mik ro sko pi niø gry bø iden ti fi ka vi mas Ið au gæ mikroorganizmai buvo identifikuojami pagal makro- ir mikromorfo - lo gi nius po þy mius. Mak ro mor fo lo gi - niai poþymiai nustatyti pagal grybø ko lo ni jø au gi mo ypa tu mus ter pë se, mik ro mor fo lo gi niai po þy miai tir ti ðvie si nës mik ro sko pi jos me to dais. Mikromicetø rûðys identifikuotos pagal iden ti fi ka ci jos va do vus [2, 10, 13 23]. TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Iðtyrus gyvenamøjø ir darbo patalpø paþeistø sienø ëminius, buvo iðskirti gausiai iðplitæ ant sienø mikroskopiniai gry bai (1 pav.), ku rie pri klau së ávai - rioms gentims. Labiausiai iðplitæ grybai priklausë Aspergillus, Penicillium, Cladosporium, Scopulariopsis, Paecilomyces, Ulocladium, Acremonium gen tims (þr. lentelæ). Penicillium ir Aspergillus buvo aptikti visose tirtose patalpose. Gausiai ant sienø buvo paplitæ Cladosporium gen ties gry bai (77 %). Pa kan ka - mai daþ nai ið pa þeis tø sie nø bu vo ið ski - riami Ulocladium genties mikromicetai, reèiau buvo aptinkami Paecilomyces, Scopulariopsis ir Acremonium. Pa - þymëtina, kad nors pastarieji grybai buvo iðskiriami reèiau, taèiau kai ku - riose patalpose aiðkiai dominavo. Daugumai ðiø genèiø grybø, paplitusiø patalpose, bûdinga gausi sporuliacija (ypaè Penicillium, Aspergillus), padedanti lengvai jiems plisti. Ðie mikro mi ce tai yra ne reik lûs mi ty bi nëms medþiagoms, gali vystytis ant ávairiø pavirðiø. Mikromicetø pradai lengvai ási tvir ti na ant grub lë to pa vir ðiaus, plyðiuose, ypaè jei pavirðiai uþterðti [24]. Labai svarbus mikromicetø vystymosi patalpose veiksnys yra drëgmë. LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 3(43) 125

3 Loreta Levinskaitë, Algimantas Paðkevièius 2 pav. As per gil lus ver si co lor kolonija ant Èapeko mieliø ekstrakto terpës ir mik - roskopinis galvuèiø su sporomis vaizdas Fig. 2. As per gil lus ver si co lor co l o ny on Cza pek yeast ex tract agar and a mi c ro s co - pic im a ge of he ads with spo res 3 pav. Pe ni cil lium au ran tiog ri seum kolonija ant salyklo ekstrakto terpës ir mik - roskopinis konidijakoèio su sporomis vaizdas Fig. 3. Pe ni cil lium au ran tiog ri seum co l o ny on malt ex tract agar and a mi c ro s co - pic image of a conidiophore with conidia Drëgmës ryðkià átaka mikromicetø iðplitimui ir atskirø rûðiø dominavimui nu ro do ir uþ sie nio au to riai [25 27]. Dauguma tirtø patalpø arba atskiri sienø plotai buvo drëgni arba anksèiau buvo sudrëkæ. Padidëjusi drëgmë suda rë ge ras sà ly gas pa tal po se esan - tiems mikromicetams vystytis. Drëg - nomis sàlygomis iðplito tie mikrosko - piniai grybai, kurie labiausiai prisitai - kæ tokiomis sàlygomis funkcionuoti. Mik ro mi ce tø, be si vys tan èiø ant sienø ar kitø pavirðiø, sporos lengvai patenka á patalpø orà, iðplinta á greti - mas patalpas. Dideliø tokiø mikrosko - piniø grybø sporø ar micelio atplaiðø kie kiai ore ga li bû ti pa vo jin gi þmo - nëms sukelti alergijas, toksines re - akcijas, mikozes [2 3, 8]. Ið labai gausiai paplitusiø tirtose patalpose Penicillium gen ties mik ro - micetø ypaè daþnai buvo aptinkami P. au ran tiog ri seum, P. chry so ge num, P. simplicissimum. Ið As per gil lus gen - ties grybø itin ryðkûs dominantai buvo A. ver si co lor ir A. ni ger, po jø A. sy do - wii. Mik ro mi ce tas A. ver si co lor nu ro - do mas ir ki tø au to riø kaip la bai pa pli - tæs drëgnø patalpø gadintojas [28 29]. Ki tø do mi nuo jan èiø gry bø gen èiø rû - ðinë ávairovë buvo maþesnë. Akivaizdûs dominantai ant paþeistø sienø bu - vo Cla dos po rium cla dos po rio i des, Sco - pu la riop sis can di da, Pa e ci lo my ces li - lacinus, Ulocladium alternariae. Dau - guma ðiø grybø gamina toksinus ir ga - li iðprovokuoti alergijà [3, 22, 30]. Daþ nai diag nos ti niø la bo ra to ri jø darbuotojai susiduria su mikroskopi - niø grybø identifikavimo sunkumais. Pateikiame daþnai patalpose aptinkamø mikromicetø makromorfologines ir mik ro mor fo lo gi nes cha rak te ris ti kas, reikalingas grybams identifikuoti. As per gil lus ver si co lor (Vuill.) Ti rab. Kolonijos ant Èapeko mieliø ekstrakto agaro terpës yra aksominës, spindulið - kai va go tos, per 7 die nas uþ au ga iki mm (2 pav.). Ko lo ni jø spal va, kurià suteikia sporos, blankiai þalia, pil kai þa lia. Mi ce lis bal tas, tam siai gelsvas, oranþinis ar blankiai roþinis. Kolonijø apaèia nuo blankios (bespal - vës) iki ro þi niø, raus vø, rus vø at spal - viø. Gali iðskirti eksudatà nuo bespal vio iki rau do nai rus vo. Á ter pæ ga li di fun duo ti tir pus pig men tas, ku rio spal vø ga ma es ti nuo ro þi nës iki rus vai oranþinës ar rudos. Konidijø galvutës ru tu lið kos, ko ni di ja ko èiai (120) (700) 4 7(10) m, ly - gûs, bespalviai ar gelsvi, rusvi, veziku - lës kriau ðës ar kas tu vo for mos, 9 16 m dydþio. Galvutës dvieilës metulës iðsidësèiusios ant pusës arba vi so ve zi ku lës pa vir ðiaus, (3)4 8,0 2,5 3,5 m, fia li dës ,0 m. Gali pasitaikyti maþy - tës konidijø galvutës, primenanèios Pe - nicillium. Konidijos apvalios ar beveik ap va lios, ðiek tiek ar smar kiai grub lë - tos (dyg liuo tos), 2 3,5 (4,5) [3, 10, 16]. Pe ni cil lium au ran tiog ri seum Dierckx Kolonijos ant Èapeko mieliø ekstrakto ter pës po 7 die nø au gi mo mm skersmens, kartais maþesnës, ryðkiai spinduliðkai raukðlëtos, lygiu ar grûdëtu pavirðiumi, jaunose kolonijose gali bûti matomi konidijakoèiø kuokðteliai (3 pav.). Augimo kraðtai daþniausiai platûs, micelis baltas. Konidiogenezë vidutiniðkai gausi. Kolonijos mëlynai þa lios, pil kai þa lios, blan kiai þa lios, pilkðvai melsvos. Daþnai iðskiria skaid - rø ar blankiai rusvà eksudatà kolonijø pavirðiuje, kartais á terpæ iðskiriamas oranþinis, rusvas ar rausvai rudas pig - mentas. Kolonijø apaèia nuo gelsvos, oranþinës iki raudonai rudos spalvos. Ko ni di ja ko èiai daþ niau siai ,0 4,0 m, grublëti, kartais lygûs, ðluotelës terminalinës, terverticilinës ar reèiau biverticilinës, kartais tu ri ða kas. Me tu lës ,8 3,5 m. Fialidës buteliðkos (cilindrinës), daþniau siai 8,0 10,0 2,5 2,8 m, su ne - ryðkiu kakleliu. Konidijos apvalios, beveik apvalios, reèiau elipsiðkos, lygios, 3,0 4,0 2,5 3,2 m dydþio, iðsidësèiusios aið kio mis gran di në lë mis [10, 18 19, 22]. Cla dos po rium spha e ros per mum Pen zig Kolonijos ant salyklo ekstrakto terpës per 10 die nø uþ au ga 1,5 2 cm, ak so mi - nës, miltuotos, alyvuogiø ar tamsiai þaliai rusvos spalvos. Pavirðius daþnai raukðlëtas (4 pav.). Kolonijø apaèia þa liai juo da. Ko ni di ja ko èiai il gi, iki 300 m, 3 5 m sto rio, nuo be spal viø iki tam siai þa liai ru dos spal vos; ly gûs arba ðiek tiek karpoti. Ramokonidijos pail gos, iki (7) m dy dþio, ga li turëti 1 2 pertvarëles. Konidijos be - veik apvalios, daþniausiai vienalàstës 3 4(7) m, ru dos, þa liai ru dos, ðiek 126 LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 3(43)

4 Mikroskopiniai grybai, paplitæ Vilniaus miesto gyvenamosiose ir darbo patalpose tiek grub lë tos, for muo ja ak ro pe ta li nes grandinëles [3, 10]. Sco pu la riop sis can di da (Gu e gu en) Vuill Ko lo ni jos ant sa lyk lo eks trak to ter pës per 7 die nas uþ au ga iki mm, ak - somi nës ar mil tuo tos, vie to mis ko lo ni - jà gali dengti sterilus baltas micelis (5 pav.). Kolonijos baltos spalvos, sens - tant (po 2 sa vai èiø) pra de da ðiek tiek tam së ti. Ko lo ni jø apa èia kre mi nës, rusvos spalvos. Hifai skaidrûs, 2 3 m storio, pavieniai ar susitelkæ á pluoðte - lius. Ko ni di jas ga mi nan èios làs te lës (ane li dës) pa vie nës ar su si tel ku sios gru pë mis po 2 3, ci lin dri nës, m il gio, 2,5 4 m sto rio. Kar - tais formuojasi ðakoti konidijakoèiai. Konidijos beveik apvalios, ovalios, su tar si nu pjau tu pa grin du, m, ly gio mis sie ne lë mis, bal tos ar ðvel niai kre mi nës [10, 23]. 4 pav. Cla dos po rium spha e ros per mum kolonijos ant salyklo ekstrakto terpës ir mikroskopinis konidijakoèiø su sporomis vaizdas Fig. 4. Cla dos po rium spha e ros per mum co l o nies on malt ex tract agar and a mi cro - scopic image of conidiophores with conidia APIBENDRINIMAS Ið ty rus ma to mas pa þeis tas dar bo ir gyvenamøjø patalpø sienas ir kitus pavirðius, nustatytas gausus mikroskopiniø grybø iðplitimas. Viena svar - biausiø prieþasèiø galëjo bûti per dide - lë pa tal pø ar sie nø frag men tø drëg më. Daþniausiai aptinkami grybai tirtose pa tal po se bu vo As per gil lus, Pe ni cil - lium, Cla dos po rium gen èiø at sto vai ( %), taip pat gry bai, pri klau - santys Sco pu la riop sis, Pa e ci lo my ces, Uloc la dium ir Ac re mo nium gen tims. Daþ nai pa tal po se bu vo ið ski ria mos ðios mik ro mi ce tø rû ðys: As per gil lus ver si co lor, A. ni ger, Pe ni cil lium chry - so ge num, P. au ran tiog ri seum, P. sim - pli cis si mum, taip pat Cla dos po rium 5 pav. Sco pu la riop sis can di da kolonija ant salyklo ekstrakto terpës ir mikrosko - pinis sporø ir anelidþiø vaizdas Fig. 5. Sco pu la riop sis can di da colony on malt agar extract and a microscopic im - a ge of ane li des and spo res spha e ros per mum, C. cla dos po rio i des, Sco pu la riop sis can di da ir kt. Straipsnyje apraðyti patalpose pa - plitusiø grybø As per gil lus ver si co lor, Pe ni cil lium au ran tiog ri seum, Cla dos - po rium spha e ros per mum ir Sco pu la - riop sis can di da makromorfologiniai ir mikromorfologiniai poþymiai. Gauta: Priimta spaudai: Summary MICROSCOPIC FUNGI SPREAD IN LIVING AND WORKING PREMISES IN VILNIUS CITY Loreta Levinskaitë, Algimantas Paðkevièius Introduction. Peo ple who live or work in build ings dam aged by moulds face higher risk to their health. Mi cro scopic fungi spread in doors can cause al ler gies, toxic reactions, of immune system weakness, and mycoses. The aim of the work was to find out mi cro scopic fungi dam ag ing liv - ing and work ing pre mises, to spec ify their tax o nomic de pend ence and to pres - ent macro- and microscopic peculiarities of most spread micromy cetes. Ma te rial and meth ods. There were in ves ti gated 55 sam ples taken from 26 working and liv ing pre mises in Vil - nius city. Mi cro scopic fungi were iso lated by di rectly putt ing small pieces (scrap - ings) of dam aged walls on a nu tri tive me - dium or wash ing scrap ings in the phys i o - log i cal so lu tion and plat ing sus pen sions on the nu tri tive agar. Pure cul tures were iden - tified according their macromorphological fea tures and micromorphological pe cu liar i - ties using light microscopy. Results. It was found out that walls of the investigated premises were damaged by mi cro scopic fungi. The most spread were representatives of Aspergillus, Penicillium and Cladosporium gen era. Fungi of Scopu - la riopsis, Paecilomyces, Ulocladium and Acremonium gen era were also dis trib uted. Most often encountered fungal species were Aspergillus versicolor, A. niger, Penicillium chry sogenum, P. auran tio gri seum, P. simplicissi mum, as well as Cladosporium sphaerospermum, C. cladosporioides and Scopulariopsis candida, etc. Many of these fungi are known as able to pro voke allergies and produce toxins. The article pres ents macro- and micro morphological characteristics of micromycetes often detected in liv ing and work ing pre mises. Summarizing remarks. Investiga - tion of vi su ally dam aged walls and other sur faces of work ing and liv ing pre mises re vealed high spread of mi cro scopic fungi. An imporrtant rea son for their spread ing could have been too high damp ness of rooms or sep a rate wall frag - ments. Most of ten de tected fungi in the pre mises were rep re sen ta tives of Aspergillus, Penicillium and Clado - sporium genera ( %). Keywords: micromycetes, Penicil lium, Aspergillus, Cladosporium, Scopulariop - sis. LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 3(43) 127

5 Loreta Levinskaitë, Algimantas Paðkevièius LITERATÛRA 1. Dales R, Miller D, White J. Test ing the as so ci a tion be tween res i den tial fun gus and health us ing er gos terol mea sures and cough re cord ings. Mycopathologia 1999; 147: Men zies J, Kreiss K. Build ing-re lated ill nesses. In: Bernstein L, Chang- Young M, Malo JL, Bernstein D, eds. Asthma in the Work place. Tay lor & Fran cis, 2006; p Lugauskas A, Paðkevièius A, Re peè kie - në J. Patogeniðki ir toksiðki mik ro or ga - niz mai þmogaus aplinkoje. Vilnius, Park JH, Cox-Ganser J, Rao C, Kreis K. Fun gal and endotoxin mea sure ments in dust as so ci ated with re spi ra tory symp toms in a wa ter dam aged of fice build ing. In door Air 2006; 16: Dales RE, Miller JD, White J, Dulberg C, Lazarovits AI. In flu ence of residential fungal contamination on pe - riph eral blood lym pho cyte pop u la tion in children. Archives of Environmental Health 1998; 53: Purokivi MK, Hirvonen MR, Randell JT, Reponen M, Meklin T, Nevalainen A, et al. Changes in pro-in - flam ma tory cytokines in as so ci a tion with ex po sure to mois ture-dam aged building microbes. European Journal of Ep i de mi ol ogy 2001; 18: Niel sen KF. Re view: mycotoxin pro duc - tion by in door molds. Fun gal Ge net ics and Bi ol ogy 2003; 39: Portnoy J, Kwak K, Van Osdol T, Dowling P, Barnes C. Health ef fects of in door fungi. Ann Al lergy Asthma Immunol 2005; 94(3): Bush RK. Fun gal al lergy as yet un - solved. In: Pawankar R, Holgate ST, Rosenwasser L, eds. Al lergy fron tiers: clin i cal man i fes ta tions. Springer, 2009; p Sam son RA, Hoekstra ES. In tro duc tion to food- and air borne fungi. Centraal - bureau voor schimelcultures. Utrecht, Bornehag CG, Blomquist G, Gyntelberg F, Järvholm B, Malmberg P, Nordvall L, et al. Damp - ness in build ings and health. Nordic in - ter dis ci plin ary re view of the sci en tific ev i dence on as so ci a tion be tween ex po - sure to damp ness in build ings and health ef fects (NORDDAMP). In door Air 2001; 11: Foarde K, Berry M. A com par i son of biocontaminant lev els as so ci ated with hard vs. car pet floors in nonproblem schools: re sults of a year long study. J Expo Anal En vi ron Epidemiol 2004; 14 (Suppl 1): Bridþiuvienë D, Levinskaitë L, Lu gaus - kas A, Paðkevièius A, Peèiulytë D, Re - peè kie në J ir kt. Mikrobiologiniai me - dþia gø paþeidimai. Vilnius, Domsch KH, Gams W, An der son TH. Com pen dium of soil fungi. Vol. 1. Lon - don: Ac a demic Press, Ellis MB. Dematiaceous Hypho my ce - tes. Commonw Mycol Inst, Kew, Klich MA. Iden ti fi ca tion of com mon Aspergillus spe cies. New Or leans, Lou - i si ana, USA, Kozakiewicz Z. Aspergillus spe cies on stored prod ucts. Mycol Pap 1989, 161: Lugauskas A, Mikulskienë A, Ðliau þie - në D. Katalog mikromicetov bio des - truk to rov polimernykh materialov. Mos kva, Pitt JI. The ge nus Penicillium and its teleomorphic states Eupenicillium and Talaromyces. London: Academic Press, Ramirez C. Man ual and at las of the Penicillia. Am ster dam: Elsevier, Samson RA. Paecilomyces and some al - lied Hyphomycetes. Stud Mycol 1974; 6: Sam son RA, Frisvad JC. Penicillium subgenus Penicillium: new tax o nomic schemes and myco toxins and other extrolites. Utrecht, 2004; p Mor ton FJ, Smith G. The gen era Scopu lariopsis Bainier, Microascus Zukal, and Doratomyces Corda. Mycol Pap 1963; 86: Whit ney PJ. A com par i son of two meth - ods for testing defined formulations of PVC for resistance to fungal coloniza - tion with two meth ods for the as sess - ment of their biodegradation. Int Biodet Biodegr 1996; 37: Hyvärinen A, Meklin T, Vepsalainen A, Nevalainen A. Fungi and actinobacte - ria in mois ture-dam aged build ing ma - te ri als con cen tra tions and di ver sity. Int Biodet Biodegr 2002; 49: Miller JD, Rand TG, Jarvis BB. Stachy - botrys chartarum, cause of hu man dis - ease or me dia dar ling? Med Mycol 2003; 41: Niel sen KF, Holm G, Utrup LP, Niel - sen PA. Mould growth on build ing ma - te ri als un der low wa ter ac tiv i ties. In - fluence of humidity and temperature on fun gal growth and sec ond ary me tab - o lism. Int Biodet Biodegr 2004; 54(4): Hyvärinen A, Reponen T, Husman T, Nevalainen A. Com par i son of the in - door air qual ity in mould dam aged and ref er ence build ings in sub arc tic cli - mate. Cent Eur J Pub lic Health 2001; 9: Bloom E, Bal K, Nyman E, Must A, Larsson L. Mass spec trom e try-based strat egy for di rect de tec tion and quan - ti fi ca tion of some myco toxins pro duced by Stachybotrys and Aspergillus spp. in in door en vi ron ments. Appl En vi ron Microbiol 2007; 73(13): O Connor, GT, Wal ter H, Mitch ell M, Kattan W, Mor gan R, Gruchalla J, et al. Air borne fungi in the homes of chil - dren with asthma in low-in come ur ban communities: The Inner-City Asthma Study. Al lergy 2004; 114(3): LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 3(43)