Skausmo malšinimas valdant minkštųjų audinių sutrikimus: pacientų gydymas, taikant daugiatikslį metodą

Transcription

1 Tarptautinis biomedicinos tyrimų ir terapijos žurnalas ISSN m. spalis 43 leidimo metai, šešioliktieji lietuvių kalba (30 nr.) 2 Skausmo malšinimas valdant minkštųjų audinių sutrikimus: pacientų gydymas, taikant daugiatikslį metodą Homeopatiniai preparatai klinikinė alternatyva simptomiškai gydyti vaikus, sergančius ūminiu vidurinės ausies uždegimu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Neurexan poveikis žiurkių EEG dažniams Antivirusinis Engystol ir Gripp-Heel poveikis: įvertinimas in vitro

2 Moderni homeopatinė alternatyva esant patempimui, panirimui, sumušimui Gerai toleruojamas ir laiko patikrintas Traumeel S padeda sustiprinti gydomąsias organizmo galias Traumeel S tabletės, tepalas Homeopatinis vaistinis preparatas Tabletės. 1 tabletėje yra veikliųjų medžiagų: Arnica montana D2 15 mg, Calendula officinalis D2 15 mg, Hamamelis virginiana D2 15 mg, Achillea millefolium D3 15 mg, Atropa belladonna D4 75 mg, Aconitum napellus D3 30 mg, Mercurius solubilis Hahnemanni D8 30 mg, Hepar sulfuris D8 30 mg, Chamomilla recutita D3 24 mg, Symphytum officinale D8 24 mg, Bellis perennis D2 6 mg, Echinacea angustifolia D2 6 mg, Echinacea purpurea D2 6 mg, Hypericum perforatum D2 3 mg. Tepalas. 100 g tepalo yra veikliųjų medžiagų: Arnica montana D3 1,5 g, Calendula officinalis Ø 0,45 g, Hamamelis virginiana Ø 0,45 g, Echinacea angustifolia Ø 0,15 g, Echinacea purpurea Ø 0,15 g, Chamomilla recutita Ø 0,15 g, Symphytum officinale D4 0,1 g, Bellis perennis Ø 0,1 g, Hypericum perforatum D6 0,09 g, Achillea millefolium Ø 0,09 g, Aconitum napellus D1 0,05 g, Atropa belladonna D1 0,05 g, Mercurius solubilis Hahnemanni D6 0,04 g, Hepar sulfuris D6 0,025 g. 1 g tepalo yra 80 mg cetostearilo alkoholio. Terapinės indikacijos. Tabletės. Bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptomų gydymas. Tepalas. Bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptominis gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Tabletės. Suaugusiems žmonėms, 12 metų ir vyresniems paaugliams: paprastai reikia vartoti po 1 tabletę 3 kartus per dieną (laikyti burnoje, kol ištirps). Traumeel S tablečių saugumas ir veiksmingumas vaikams, jaunesniems nei 12 metų, nebuvo nustatytas. Duomenų nėra. Tepalas. Įprasta dozė. Suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 12 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. 0 2 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. 2 6 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. Patepti plonu sluoksniu pažeistą vietą. Ant gydomos vietos galima uždėti tvarstį. Traumeel S tepalu negalima tepti didelio ploto, vartoti ilgai arba tepti tiesiai ant atvirų žaizdų. Kontraindikacijos. Tabletės. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai medžiagai, pvz., kalninei arnikai (Arnica montana), ramunėlei (Chamomilla), paprastajai kraujažolei (Achillea millefolium), kitiems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Ežiuolių (Echinacea) apskritai negalima vartoti žmonėms, sergantiems progresuojančiomis, sisteminėmis ligomis: tuberkulioze, leukemija ar į ją panašiomis ligomis, jungiamojo audinio uždegimu (kolageninėmis ligomis), autoimuninėmis ligomis, išsėtine skleroze, AIDS, ŽIV infekcijos sukeltomis ir kitokiomis lėtinėmis virusinėmis ligomis. Tepalas. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai medžiagai, pvz., kalninei arnikai (Arnica montana), vaistinei ramunei (Chamomilla recutita), paprastajai kraujažolei (Achillea millefolium), kitiems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Tabletės. Sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Tepalas. Sudėtyje yra 13,8 % (V/V) etanolio. Cetostearilo alkoholis gali sukelti vietinę odos reakciją (pvz., kontaktinį dermatitą). Netepti tepalu didelio ploto. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Nepageidaujamas poveikis. Tabletės. Traumeel S tabletės, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Retais atvejais gali atsirasti padidėjusio jautrumo arba alerginių odos reakcijų (paraudimas, patinimas ir niežėjimas) žmonėms, jautriems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams (pvz., kalninei arnikai, medetkai, paprastajai kraujažolei). Tokiais atvejais medikamento vartojimas turėtų būti nutrauktas. Odos išbėrimas ir niežėjimas, retais atvejais veido tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas (dusulys), galvos svaigimas ir kraujospūdžio sumažėjimas pasireiškė po gydymo preparatais, kuriuose yra ežiuolių (Echinacea) ekstrakto. Pavartojus šio vaisto, gali padidėti seilėtekis. Tokiu atveju medikamento vartojimą reikia nutraukti. Retkarčiais gali atsirasti alerginių reakcijų dėl homeopatinės veikliosios medžiagos Mercurius solubilis. Tepalas. Traumeel S tepalas, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Retais atvejais gali atsirasti padidėjusio jautrumo reakcijų ar lokalių alerginių odos reakcijų (odos uždegimas, paraudimas, patinimas ir niežėjimas). Tokiu atveju vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Tabletės. Pakuotėje yra 50 tablečių. Tepalas. Tūbelėje yra 50 g tepalo. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis, Teksto peržiūros data. Tabletės Tepalas

3 Redakcijos puslapis Šiuolaikiniame pasaulyje vykstantiems procesams būdingas daugiafaktoriškumas ir daugiapriežastingumas. Jei anksčiau daugelį ligų lėmė keletas ar net vienintelė priežastis, mūsų dienomis reikia vertinti ir šalinti daugelį veiksnių, nes kiekvienas iš jų atitinkamai veikia patologinį procesą. Neatsitiktinai pastaruoju metu daugėja alerginių ligų, kompleksinių sindromų, kurių anksčiau nežinojome. Tad dabar gydymo veiksmingumui didinti yra įvairių būdų. Vienas jų grindžiamas kompleksiniais vaistais (pvz., antihomotoksiniais preparatais), kurie savo sudėtimi geba veikti daugelį taikinių, jiems būdingas daugiatikslis poveikis. Todėl daugelis ekspertų čia įžvelgia kompleksinės homeopatijos populiarumą, nes pastaroji yra ypač efektyvi. Kitas būdas grindžiamas homeopatinio gydymo tobulinimu, naujų gydymo metodų kūrimu. Šiame žurnalo numeryje pateikta informacija apie antihomotoksinių preparatų eksperimentinius darbus. Tai rodo, kad daugėja moksliškai pagrįstų duomenų apie antihomotoksinių preparatų veikimą. Skaitytojai ras informacijos apie Neurexan poveikį žiurkių EEG dažniams. Eksperimentai patvirtino, kad šis daugiakomponentis vaistas daro įtaką neurologiniam smegenų aktyvumui ramina. Tad vaistas vertingas pacientams, besiskundžiantiems nemiga ir nerimu. Lietuvos gyventojus dažnai ištinka traumos. Skaitytojai ras minkštųjų audinių traumų gydymo algoritmą, taikant Traumeel S daugiatiksliu metodu. Pateikta išsami medžiaga, kaip homeopatiniais vaistais gydyti vaikus, sergančius ūminiu viduriniu ausies uždegimu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Svarbi informacija Engystol ir Gripp-Heel veiksmingumas gydant respiracines infekcijas pagrįstas duomenimis in vitro (jie slopino virusų replikaciją ir skatino I tipo interferono išsiskyrimą skirtingose ląstelių struktūrose). Pateikta kompaktiška eksperimentinė ir klinikinė informacija apie jonizuotą vandenį. Nors vanduo sudaro proc. žmogaus kūno masės, bet mes to pakankamai nevertiname. Naujausi Japonijos mokslininkų darbai parodė, kad jonizuotas (šarminis) vanduo yra gana aktyvus laisvųjų radikalų neutralizatorius. Japonai jau 50 metų vartoja šį vandenį ir pripažįsta, kad tai viena iš ilgaamžiškumo sąlygų. Suprantama, kad tai ne vaistas, bet jis palaiko kraujo optimalų oksidų redukcijos potencialą ir atkuria šarmų bei rūgščių pusiausvyrą, neleidžia gamintis senatvės ir mirties molekulėms laisviesiems radikalams. Deja, Lietuvos gyventojų mityba ir gėrimai yra palankūs superoksidacijai. Tai patvirtina sveikatos statistika, nes mūsų būsimo vidutinio gyvenimo trukmė yra trumpiausia tarp ES šalių. Vyriausiasis redaktorius Prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius, Kaunas (Lietuva) Redaktorė Med. dr. V. T. Dambrauskaitė-Gudavičienė, Kaunas (Lietuva) Kalbos redaktorė A. Kriaučiūnienė, Kaunas (Lietuva) Konsultantai: E. prof. p. dr. R. Basevičius, Kaunas (Lietuva) Redakcinė kolegija: Doc. dr. K. Küstermann, Baden Badenas (Vokietija) Med. dr. U. Keim, Bona (Vokietija) Doc. dr. A. Bagdonavičius, Vilnius (Lietuva) Prof. habil. dr. A. Gendrolis, Kaunas (Lietuva) Prof. habil. dr. A. J. Kondrotas, Kaunas (Lietuva) Prof. habil. dr. N. Savickienė, Kaunas (Lietuva) Žurnalo redakcija sveikina visus, įveikusius lietuviškai afrikietišką vasarą, ir linki sėkmingai išgyventi rudenio bei žiemos nenumatytus siurprizus... Pagarbiai, prof. habil dr. Leonardas Lukoševičius Leidžia Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacija

4 Turinys Redakcijos puslapis... 1 Moksliniai straipsniai BIOLOGINĖ MEDICINA 2 Tarp tau ti nės biolo gi nės me di ci nos draugi jos, Tarptautinės ho mo tok si ko lo gi jos drau gi jos, Lietuvos homeopatijos ir homotoksikologijos aso cia ci jos žur na las gydytojams ho me o pa tams, ho mo tok siko lo gams ir ki tos alterna tyvio sios medi ci nos spe cia lis tams, be si do min tiems bio lo gi nės me di ci nos klausimais. Žurnalo leidėjų tikslas ska tin ti specia lis tų, svei ka tos ap sau go je dir ban čių žmo nių nuo la ti nį pro fe si nį to bu lė ji mą, plėto ti bio lo gi nės me di ci nos moks lą ir aka de mi nę dis cip li ną, pro pa guo ti moks li niais duo me ni mis pa grįs tą alter na ty vi ą ją me di ci ną to bu li nant ir ge ri nant vi suo me nės svei ka tą. Žurnalas leidžiamas remiantis Vokietijoje ei nan čio to pa ties pa va di ni mo žur na lo Biologische Medizin me džia ga, taip pat Lietuvos sveikatos dar buoto jų ori gi na liais straips niais. Žurna las leidžia mas du kartus per metus. C. Speed, B. Wolfarth Skausmo malšinimas valdant minkštųjų audinių sutrikimus: pacientų gydymas, taikant daugiatikslį metodą... 3 Ligų formavimosi lentelė... 8 I. R. Bell, N. Boyer Homeopatiniai preparatai klinikinė alternatyva simptomiškai gydyti vaikus, sergančius ūminiu vidurinės ausies uždegimu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis W. Dimpfel, K. Roeska, B. Seilheimer Neurexan poveikis žiurkių EEG dažniams K. Roeska, B. Seilheimer Antivirusinis Engystol ir Gripp-Heel poveikis: įvertinimas in vitro Profesinio tobulėjimo studijos L. Lukoševičius Gydymas jonizuotu vandeniu ir jo moksliniai tyrimai Straips nius pra šo me siųs ti ad re su: žur na lui Bio lo gi nė me di ci na, Par ti za nų g , LT-50324, Kau nas; el. paštas homotoks@centras.lt tel. (8 37) Straips niai ne tu ri bū ti spaus din ti kituo se žur na luo se. Au to riai ir ver tė jai at sa ko už jų tu ri nį. Re dak ci jos nuo mo nė ga li ne su tap ti su au to riaus nuo mo ne. At siųs ti straips niai ne grą ži na mi. At spaus di nus straips nį žur na le Bio lo gi nė me di ci na, re dak ci ja įgy ja tei sę pla tin ti jį įvai riais bū dais (iš jų ir elek tro ni niais), taip pat versti į ki tas kal bas ir skelb ti už sie ny je. Žurnalo tiražas 4000 egz. (30 nr.) 2 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

5 Skausmo malšinimas valdant minkštųjų audinių sutrikimus C. Speed 1, B. Wolfarth 2 Skausmo malšinimas valdant minkštųjų audinių sutrikimus: pacientų gydymas, taikant daugiatikslį metodą 1 Reumatologija, Sporto ir mankštos medicina, Kembridžo sveikatos ir veiklos centras, Kembridžas, Jungtinė Karalystė 2 Prevencinė ir reabilitacinė sporto medicina, Universitetinė ligoninė, Miuncheno technikos universitetas, Miunchenas, Vokietija Santrauka Šiuolaikinis minkštųjų audinių sužalojimų valdymo metodas pagrįstas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimu. Tačiau NVNU vartojimas ginčytinas, nes manoma, kad NVNU vartojimo rizika nusveria bet kokią galimą naudą. Straipsnyje apžvelgiamos toksiškumo, skausmo malšinimo ir fizinio aktyvumo atkūrimo problemos bei pateikiama alternatyvi minkštųjų audinių uždegimo valdymo strategija traumų atvejais. Laikomės nuomonės, jog daugiatikslis gydymo metodas gali paskatinti gijimą, sumažinti papildomus sužalojimus kaip skausmo malšinimo pasekmę dėl pirmalaikio fizinio aktyvumo ir pagerinti prognozę. Reikšminiai žodžiai Uždegimas, NVNU, skausmo malšinimas, funkcijos atsinaujinimas, reabilitacijos rezultatai, minkštųjų audinių sužalojimai. Įžanga Minkštųjų audinių sutrikimai yra dažnas griaučių ir raumenų sistemos skausmo šaltinis, taip pat jo lėtinis pobūdis bei recidyvai. Kadangi sunku nustatyti tikslų minkštųjų audinių sutrikimų dažnį ir paplitimą, jie laikomi dažniausia reumatinių ligų, dėl kurių neatvykstama į darbą, priežastimi [1]. Traumos dėl persitempimo (kumuliacinės mikrotraumos) sudaro 50 60% visų sportinių traumų [2, 3]. Pažymėtina, kad pasikartojančios įtampos traumos dažniausiai būdingos darbingo amžiaus žmonėms [4]. Minkštųjų audinių sutrikimai gali būti ypač sunkiai valdomi. Būklę komplikuoja gretutinės ligos, kontraindikuotini vaistai. Taip pat galima vaistų nesuderinamumo sąveika dėl amžiaus apribojimų ar šalutinių poveikių. Kitaip tariant, pacientai gali būti linkę nevartoti tam tikrų vaistų dėl asmeninių priežasčių arba kai kuriems iš jų vaistai neefektyvūs. Svarbiausias minkštųjų audinių sutrikimų simptomas yra skausmas, atsirandantis dėl daugybės priežasčių [1]. Tačiau tradicinių analgetikų vartojimas gali sąlygoti skausmo maskavimą, kai skausmo signalai malšinami. Tai lemia ankstyvą fizinio aktyvumo atkūrimą, kuris didina pakartotinio pažeidimo tikimybę. Be to, traumos dėl persitempimo gali komplikuotis, jeigu spaudimas audiniams nesumažinamas, neduodant jiems pakankamai laiko sugyti [5]. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimu, gydant minkštųjų audinių sutrikimus, buvo suabejota. Tačiau vis dėlto dar per anksti manyti, kad NVNU savybės yra nevertingos [6]. Paprasti analgetikai gali būti vartojami skausmui malšinti. Bet reikia atkreipti dėmesį į stiprų uždegimą, galintį būti žalingu pažeidimams gyti. Todėl akivaizdu, kad būtina išnagrinėti alternatyvius gydymo būdus. Stiprus uždegimas yra skausmingas, riboja funkcijos atsinaujinimą, sukelia fibrozę, gali inicijuoti sąnario ar minkštųjų audinių destrukciją ir pailginti ligos procesą. Yra daug efektyvių būdų uždegimui gydyti. Bet vis dėlto dauguma jų susiję su rizika, kuri ir sunkina uždegimo valdymą. Antiuždegiminis metodas, susijęs su mažiausia rizika, yra ICE (ice ledas, compression suspaudimas, elevation pakėlimas), kurį reiktų taikyti tuoj po sužalojimo. Lokaliai vartojami vaistai nuo uždegimo yra antri pagal sukeliamą mažiausią rizikos lygį. Priklausomai nuo sužeidimo lokalizacijos per burną vartojami NVNU (su arba be protonų siurblio inhibitorių skrandžiui apsaugoti), kolchicinas ar kortikosteroidų injekcijos gali būti taikomos, jeigu yra kliniškos indikacijos. Kai toks gydymas neveiksmingas, svarstomas peroralinių steroidų vartojimas, bet rizikos lygis, susijęs su šiuo gydymo būdu, turi būti atidžiai įvertintas. NVNU NVNU yra pagrindinis skausmo, susijusio su daugybe medicininių būklių, įskaitant ir griaučių bei raumenų sistemos minkštųjų audinių sužalojimus, gydymo būdas. Nors per burną vartojami NVNU efektyviai palengvina skausmą ir sumažina uždegimą, bet daugeliui pacientų sukelia nepageidaujamus reiškinius [7 10]. Pažymėtina, kad didelės vaistų koncentracijos po gydymo per burną Biologinė medicina, 2014, nr. 2 3

6 Skausmo malšinimas valdant minkštųjų audinių sutrikimus gali lemti sunkius nepageidaujamus reiškinius, pvz., virškinamojo trakto opaligę ar kraujavimą iš virškinamojo trakto [11], hipertenziją bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligas [12], ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą [13] ir hepatotoksiškumą [14, 15]. Apskritai NVNU slopina uždegiminį atsaką, inhibuodami fermentą ciklooksigenazę (COX) ir taip mažindami prostaglandinų sintezę [7, 16]. Dažniausiai COX-2 aktyvumas padidėja uždegimo apimtuose audiniuose, o COX-1 yra konstitutyviai ekspresuojama įvairiuose audiniuose [7, 10, 15]. Nustatyta, kad daugelį nepageidaujamų reiškinių, atsirandančių vartojant NVNU, lemia COX-1 inhibavimas. Manoma, kad NVNU veikia vietinius audinius ir galbūt sukelia efektyvią vietinę analgeziją [17]. Diklofenako farmakokinetikos tyrimas parodė, kad, vartojant diklofenako natrio druskos 1% gelį (dozė keliui 16 g/ dieną) ir diklofenaką per burną (50 mg tris kartus per dieną), vidutinė diklofenako koncentracija plazmoje buvo apie 17 kartų mažesnė lokalaus vartojimo atveju negu taikant gydymą per burną. Be to, aukščiausia koncentracija nustatyta apie 150 kartų mažesnė [15, 18]. Pažymėtina, kad lokaliai vartojamų preparatų efektyvumas varijuoja tarp pacientų, skirtingų NVNU, vaistų formuluočių ir vartojimo vietos [15]. Nustatyta, jog absorbciją per odą gali ženkliai paveikti individualios odos savybės [19]. Vadinasi, lokaliai vartojamų vaistų formuluotės sudaro efektyvią skausmą malšinančią koncentraciją uždegimo vietoje, mažindamos sisteminę koncentraciją. Mažesnė sisteminė vaisto koncentracija po lokalaus vartojimo taip pat turėtų sumažinti vaistų sąveikos riziką. Be to, teigiama, kad lokaliai vartojamų vaistų formuluotės gali pagerinti gydymą, nes patogus dozavimas ir geresnis toleravimas [15, 19]. Lokalūs NVNU dažnai vartojami trumpalaikiam skausmui sumažinti pacientams, patyrusiems ūminį minkštųjų audinių sužalojimą [15, 20]. Labiausiai ištirtas lokaliai vartojamas NVNU yra diklofenakas (ir gelis, ir pleistrai). Tyrimai rodo, jog, palyginti su placebu, diklofenakas ženkliai sumažina skausmą per 2 3 gydymo dienas. Lokaliai vartojamo diklofenako toleravimas taip pat panašus į placebą: dažniausias nepageidaujamas reiškinys yra vartojimo vietos reakcijos, pvz., paraudimas ir niežulys. Svarbu, jog per lokaliai vartojamo diklofenako tyrimus nenustatyta jokių nepageidaujamų reiškinių virškinamajame trakte [20]. Nors lokaliai vartojami NVNU sukelia mažesnę riziką pacientams nepageidaujamų reiškinių atžvilgiu, manoma, jog per burną vartojami NVNU yra efektyvesni, ypač kai reikia veikti sąnarinį skystį. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad diklofenako natrio druskos gelio vartojimas sudaro sąlygas diklofenakui įsiskverbti į 3 4 mm gylį po oda [21]. Šie duomenys rodo, jog diklofenako natrio druskos gelis, vartojamas lokaliai, mažiau prasiskverbia į sąnarinį skystį [15]. Tyrimo metu pacientams, kuriems diagnozuotas bilateralinis skysčio kaupimasis kelio sąnaryje, lyginta diklofenako koncentracija kelyje, kai diklofenakas vartojamas lokaliai, su diklofenako koncentracija kitame kelyje, gydytame placebu (gelio preparatu). Ir diklofenaku gydyto kelio sąnariniame skystyje, ir kelyje, gydytame placebu, nustatyta panaši laisvo diklofenako koncentracija. Ji taip pat reikšmingai nesiskyrė ir nuo diklofenako koncentracijos plazmoje. Tai leido padaryti išvadą, kad diklofenako pernaša pirmiausia vyko per plazmą, o ne tiesioginės pernašos ar difuzijos būdu į kelio sąnarį [22]. Vis dėlto kai diklofenakas vartojamas per burną, trumpas diklofenako pusinės eliminacijos periodas plazmoje ir lėta difuzija į ir iš sąnarinio skysčio galiausiai lemia didesnę koncentraciją sąnariniame skystyje bei audiniuose negu plazmoje [17, 23]. Galimas geresnis geriamų preparatų efektyvumas turi būti suderintas su padidėjusia sunkių nepageidaujamų reiškinių rizika pacietams. JAV 1997 metais NVNU toksiškumas buvo pripažintas reikšminga mirties priežastimi, kuriai priskirta mirčių (tik šiek tiek mažiau negu AIDS, bet daugiau negu nuo dauginės mielomos, astmos, gimdos kaklelio vėžio bei Hodžkino ligos) [24]. Šie duomenys surinkti dėl padidėjusių širdies bei kraujagyslių sutrikimų, sukeltų NVNU vartojimo, rizikos masto. Neseniai atlikta pacientų duomenų iš atsitiktinių imčių bandymų metaanalizė parodė, kad didelių diklofenako dozių ir galbūt ibuprofeno sukeliama kraujagyslių ligų rizika yra panaši į koksibų [7]. Iš tikrųjų pagrindinių kraujagyslių ligų (nemirtino miokardo infarkto, nemirtino insulto ir kraujagyslių žūties) vartojant diklofenaką, o ne placebą, padaugėjo trečdaliu. Svarbiausia padaugėjimo priežastis vainikinių arterijų ligos (nemirtinas miokardo infarktas ar vainikinių arterijų žūtis). Pagrindinių vainikinių arterijų ligų rizika padidėja vartojant ibuprofeną. Vis dėlto pagrindinių kraujagyslių ligų rizika, palyginti su placebu, nėra padidėjusi. Nenustatyta, jog naproksenas turėtų reikšmingą poveikį pagrindinių kraujagyslių ligų rizikai; nors širdies nepakankamumo rizika beveik padvigubėja, vartojant bet kuriuos NVNU. Kita neseniai atlikta metaanalizė taip pat parodė, jog naproksenas yra mažiausiai žalingas širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizikos atžvilgiu [8]. Nustatyta, kad koksibai susiję su didžiausia miokardo infarkto rizika, o ibuprofenas ir diklofenakas su didžiausia insulto atsiradimo rizika. Diklofenakas taip pat siejasi su didžiausia mirties dėl širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Autoriai padarė išvadą, kad jokie NVNU negali būti laikomi saugiais širdies bei kraujagyslių ligų atžvilgiu ir kad visada reikia atsižvelgti į širdies ir kraujagyslių ligų riziką išrašant bet kuriuos NVNU. Panašūs duomenys apie širdies bei kraujagyslių ligų riziką taip pat buvo gauti populiacijos tyrimo metu [25]. Be to, aptinkama viršutinės virškinamojo trakto dalies komplikacijų (opų perforacijų, obstrukcijų ir kraujavimų), susijusių su atskirų NVNU vartojimu. Publikuotų stebimųjų tyrimų metaanalizė rodo, kad santykinė viršutinės virškinamojo trakto dalies komplikacijų rizika vartojant ibuprofeną yra 1,8, diklofenaką 3,3, ketoprofeną 3,9 ir naprokseną 4,1 [9]. Tai rodo, jog naproksenas siejasi su mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika, bet jo sukeliamų virškinamojo trakto komplikacijų rizika yra didesnė. Individualiai subalansuoti šias galimas rizikas yra sudėtinga, nors būtina siekiant tinkamai valdyti ligą. Įprastinio fizinio aktyvumo atkūrimas Minkštųjų audinių sutrikimų valdymo tikslas grąžinti pacientus į įprastinį fizinio aktyvumo lygį. Idealu būtų, jeigu pacientas nejaustų jokių savo ligos padarinių ar paūmėjimų. Nepaisant daugelio priežasčių (nepakankamu pradiniu trau- 4 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

7 Skausmo malšinimas valdant minkštųjų audinių sutrikimus mos suvaldymu, nesėkmingu pacientų uždegimo gydymo režimo laikymusi, ypač reabilitacijos pratimų neatlikimu, per greitu įsitraukimu į visavertį fizinį aktyvumą), staigūs sutrikimų paūmėjimai yra gana dažni. Kadangi pažeistų audinių atkūrimas regeneravusiais audiniais yra uždegimo rezultatas, besitęsiantis pažeistų ar uždegimo apimtų audinių aktyvumas gali lemti ydingo rato sužalojimo, lėtinio ar sisteminio uždegimo, fibrozės ir audinių žuvimo susidarymą [26, 27]. Besikartojanti veikla, nulėmusi traumą dėl persitempimo, gali sukelti patologiją, skatinančią audinių sužalojimą, audinių bei centrinės nervų sistemos reorganizaciją. Patomechaninis procesų sudėtingumas gali galutinai paskatinti funkcijos sutrikimo, liguisto elgesio, depresijos ir (ar) nerimo atsiradimą [26]. Jeigu pažeidimas yra nedidelis, išvengiama uždegimo ir audinių reorganizacija pereina į naudingą adaptyvų remodeliavimą. Yra siūlomas aktyvumo slenkstis, žemiau kurio audinių atsakas (su ar be uždegimo) lemia adaptyvesnius, o ne degeneracinius ilgalaikius audinių pokyčius [26]. Pažymėtina, kad staigiems skeleto ir raumenų sistemos sutrikimų paūmėjimams būdingas ryškus uždegiminis komponentas. Be to, gali pasireikšti daugiau nei viena patologija, todėl svarbu apsvarstyti diferencinę diagnozę, kad būtų įsitikinta, jog gydomas teisingas sutrikimas. Paūmėjimo priežasties nustatymas taip pat svarbus norint įsitikinti, kad paūmėjimas tinkamai valdomas ir gali būti užkirstas kelias pakartotiniam jo pasireiškimui ateityje. Staigūs paūmėjimai visada turi būti laikomi galimybe optimizuoti ilgalaikį valdymą ir šviesti pacientą. Reabilitacijos procedūras reikia peržiūrėti įsitikinant, kad pacientas nėra per daug apkrautas, nes tai gali turėti prouždegiminį poveikį. Perkrovos atvejais pacientas privalėtų ilsėtis, būtina peržiūrėti svorius ir atlikimo techniką. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti, jeigu atsirado stiprus uždegimas. Skausmo malšinimas Skausmo malšinimas yra kita potenciali problema, kuri gali trukdyti atsistatyti po pažeidimo. Daugelyje sporto šakų pastebimi dažni griaučių ir raumenų sistemos traumų recidyvai. Manoma, jog jie atsiranda per anksti pradėjus fizinį aktyvumą [28]. Be to, kyla susirūpinimas, kad NVNU iš tikrųjų gali būti žalingi ilgalaikiam kai kurių sužeidimų gijimui. Dėl to gali būti sunku patvirtinti jų vartojimą siekiant palengvinti greitesnį grįžimą į įprastinę veiklą [29]. Nors skausmo malšinimas nėra dažnai aptariamas literatūroje, bet tai aktuali klinikinės praktikos problema [30]. Pripažinta, kad ankstesnis sužeidimas yra pasikartojančio raumenų pažeidimo rizikos veiksnys. Be to, neseniai buvęs vienos raumenų grupės patempimas kelia didesnę sužeidimo riziką aplinkinėms raumenų grupėms. Taip gali būti dėl greta esančių raumenų kompensacijos, saugant pažeistą ar nusilpusią raumenų grupę. Nors grįžimas į fizinę veiklą yra būtinas sužeidimui gyti, bet per greitas gali pasunkinti sužeidimą arba atitolinti išgijimą. Tuoj po sužeidimo RICE (rest poilsis, ice ledas, compression suspaudimas ir elevation pakėlimas) turi būti taikomas skausmui, patinimui, uždegimui bei kraujavimui sumažinti, taip sudarant geriausias sąlygas gyti. Pažeistų audinių sritis taip pat turi būti saugoma ir imobilizuota saugant nuo papildomo kraujavimo iš pažeistos srities, antrinių pažeidimų bei ankstyvo pažeistų struktūrų ištempimo ir pailgėjimo. Pernelyg ankstyva ir intensyvi pažeistų audinių mobilizacija gali sukelti pakartotinius plyšimus bei padaryti audinius silpnesnius, negu buvo pasiekta per optimalų imobilizacijos laikotarpį. Tai gali paveikti ilgalaikius rezultatus, paskatinti silpnesnį audinių formavimąsi, lemiantį padidėjusią pakartotinio sužeidimo riziką ateityje [32]. Dažnai skausmui sumažinti patariama vartoti analgetikus ir taip palengvinti reabilitaciją. Vis dėlto per dažnas analgetikų vartojimas gali maskuoti skausmą, leisdamas pacientui nužengti per toli ir pabloginti esantį sužeidimą ar netgi sukelti de novo sužeidimą. Idealu valdyti skausmą taip, kad reabilitacijos procesas galėtų tęstis, tačiau skausmas nebūtų visiškai panaikinamas, nes skausmas yra rodiklis sumažinti aktyvumą. Auksinė taisyklė apibendrinta akronime REST Resume Exercise below Soreness Threshold (tęsk pratimą iki skausmo ribos). Pacientų sugrąžinimas į visišką aktyvumą reikalauja rūpestingos kontrolės. Labai svarbus sudarymas pusiausvyros tarp sąlygų pakankamai veiklai, skatinančiai gijimą ir intensyvų audinių augimą, kartu neleidžiant pacientui persitempti (nes tai gali sulėtinti audinių gijimą bei sukelti polinkį pakartotiniams sužeidimams), ir sąlygų ilgiems neaktyvumo periodams, kurie taip pat gali trukdyti gyti. Svarbu, kad pacientas būtų informuotas apie galimą ilgalaikę pirmalaikio bandymo grįžti į visišką fizinį aktyvumą riziką, taip pat ir apie analgetikų vartojimą skausmui malšinti. Skausmo malšinimas ir su tuo susiję paūmėjimai ar pakartotiniai sužalojimai gali sustabdyti gijimo procesą ir trukdyti pacientui per ilgesnį laiką visiškai grįžti prie nepertraukiamo aktyvumo. Skausmo valdymas: daugiatikslis metodas Uždegimas yra fiziologinio proceso, turinčio savo molekulinių mechanizmų kaskadą, pavyzdys. Daugiakomponenčiai vaistai su daugeliu aktyvių ingredientų pateikia logišką pasirinkimą gydyti kompleksiškai. Traumeel* (Tr14) kaip tik ir suteikia tokį daugiakomponentį, daugiatikslį metodą uždegimui gydyti. Tr14 yra 12 botaninių ir dviejų mineralinių medžiagų derinys. Tr14 veikia kitaip nei NVNU. Antiuždegiminis poveikis kyla iš sinergistinės sąveikos tarp jo komponentų skirtingose uždegiminio atsako fazėse [33]. Tr14 veikimo mechanizmas nėra fermentų COX ar lipooksigenazės aktyvumo slopinimo rezultatas, kaip NVNU atveju. Krauju sukelto žiurkių uždegimo modelyje Tr14 reikšmingai sumažino užpakalinių letenų edemą ir nuslopino IL-6 sintezę. Nustatyta, kad Tr14 greitina gijimo procesą [34]. Įrodyta, jog Tr14 yra efektyvus ir sukelia mažiau šalutinių poveikių, gerai ar net geriau toleruojamas negu NVNU, neturi vaistų nesuderinamumo sąveikos. Jo vartojimui nėra jokių apribojimų, atsižvelgiant į pacientų amžių ir gretutines ligas. Šiuo metu vykdomi papildomi baziniai tyrimai, siekiant geriau paaiškinti Tr14 veikimo mechanizmą. Tr14 vartojimo faktai Tr14 buvo ištirtas penkiuose atsitiktinių imčių kontroliuojamuose tyrimuose. Trijuose lygintas su placebu, viename su placebu ir diklofenaku ir dar viename su diklofenaku [35 39]. Biologinė medicina, 2014, nr. 2 5

8 Skausmo malšinimas valdant minkštųjų audinių sutrikimus a) Specifinė griaučių ir raumenų sistemos sutrikimo diagnozė Tr14 gali būti vartojamas ir esant ūminėms, ir lėtinėms būklėms kaip monoterapija arba taikomas kartu su kitais gydymo metodais Ūminė Lėtinės būklės paūmėjimas Lėtinė Gydymas apima: RICE, fizioterapiją ir kitus nevaistinius gydymo metodus Traumeel S Komplementinę mediciną, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo NPUV ir lokalias kortikosteroidų injekcijas Gydymas apima: Reabilitaciją ir manualinę terapiją Traumeel S Maisto papildus (NPUV), lokaliai injekuojamus kortikosteroidus, pakeičiamąją terapiją, analegtikus ir (arba) anestetikus Sukurta: Luc Vanden Bossche, Belgija; Andrey Garkavi, Rusija; Charles Kahn, JAV; Cathy Speed, Jungtinė Karalystė; Carlos González de Vega, Ispanija; Bernd Wolfarth, Vokietija. RICE; rest - poilsis, ice - ledas, compression - suspaudimas, elevation pakėlimas. NVNU nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Tr14 Traumeel S. b) Specifinė griaučių ir raumenų sistemos sutrikimo diagnozė Raumuo Tepalinis maišelis Sausgyslė Raumens fascija Raiščiai Minkštieji audiniai Susiję su sąnariu Stuburo Sąnarinis Dažnis 1 Trukmė 2 Traumeel S injekcinis tirpalas* 1 3 kartus per savaitę Ūminės būklės atveju iš pradžių po 1 ampulę per dieną 3 dienas iš eilės 2 12 savaičių Traumeel S tabletės Po 1 tabletę 3 kartus per dieną Iki 3 mėnesių (laikyti burnoje, kol ištirps). Traumeel S tepalas 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau Iki 3 mėnesių * į veną, raumenis, po oda, į odą arba aplink sąnarį. 1. Režimas turi būti pritaikytas individualiems poreikiams. 2. Gydymas gali būti tęsiamas ilgą laiką, atsižvelgiant į apžiūrą ir gydymo plano įvertinimą. Kontraindikacija padidėjusiam jautrumui vienam ar daugiau nei vienam Traumeel S ingredientui. Traumeel S neturi jokios žinomos neigiamos sąveikos su kitais vaistais. Tr14 Traumeel S. 1 pav. Griaučių ir raumenų sistemos sutrikimų gydymo algoritmas (Traumeel S) a) Traumeel S gydymo paradigma. b) Kaip gydyti speficines indikacijas Traumeel S. Aspen Medical Media Atnaujinta iš Wolfarth ir González de Vega. Curr Med Res Opin 2013; 29 (priedas 2): [40] 6 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

9 Skausmo malšinimas valdant minkštųjų audinių sutrikimus Pirmas atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas siekė ištirti Tr14 vartojimą su fizine veikla susijusiais čiurnos sąnario patempimo atvejais. Pacientai atsitiktinai gavo arba g Tr14 tepalo (n=33), arba placebą (n=36), kuriuos vartojo dvigubai aklu būdu uždėdami spaudžiamąjį tvarstį su tepalu 1, 3, 5, 8, 10, 12 ir 15 dienomis pagal poreikį, kol simptomai išnyko. 10 dieną pastebėtas ženklus skirtumo tarp pažeisto ir nepažeisto sąnario bendros anguliacijos (p=0,015) pagerėjimas tarp pacientų, gydytų Tr14, ir pacientų, gydytų placebu. 10 dieną pacientų, kurie nejautė skausmo judesio metu, buvo reikšmingai daugiau Tr14 grupėje, palyginti su placebo grupe (p 0,0003). Nustatyta, kad sėkmingo gydymo tikimybė reikšmingai didesnė vartojant Tr14 negu placebą (p=0,03) [35]. Kitas dvigubai aklas tyrimas nagrinėjo Tr14 vartojimą ūminių griaučių ir raumenų sistemos sužalojimų atvejais. Gydytojai gydymą kaip gerą arba labai gerą įvertino daugeliui Tr14 grupės pacientų, palyginti su placebo grupe (atitinkamai 74% ir 35%). Pažymėtina, kad sumušimai diagnozuoti didesnei daliai pacientų, atrinktai vartoti Tr14 (20/34, 58,8%), negu placebą (11/34, 32,4%). Likusiems pacientams nustatyti patempimai. Nei vienu atveju gydymas Tr14 gydytojų nebuvo įvertintas prastas, palyginti su 35% atvejų gydant placebu. Taip pat vartojant Tr14, palyginti su placebu, nustatytas didesnis patinimo ir skausmo sumažėjimas bei didesnis maksimalios raumenų jėgos padidėjimas. Nebuvo aptikta jokio šalutinio poveikio ir vartojant Tr14, ir placebą [36]. Rezultatų vertinimo metu nustatyta, kad Tr14 injekcija (n=37) sukelia greitesnę regeneraciją po kraujo išsiliejimo negu fiziologinio druskos tirpalo injekcija (n=36) kelio hemartrozės gydymo metu. Po vienos injekcijos tik 13,5% pacientų reikėjo papildomos punkcijos, palyginti su 25%, gavusių placebą. Be to, nustatytas judesio amplitudės padidėjimas bei patinimo ir skausmo sumažėjimas, vartojant Tr14, palyginti su placebu. Nebuvo pranešta apie jokį šalutinį poveikį vartojant Tr14 ir placebą [37]. Pirmas atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuojamas tyrimas atliktas su elitiniais sportininkais, besiskundžiančiais įvairiomis tendinopatijomis. Jo metu Tr14 tepalas (n=89) lygintas ir su lokaliai vartojamu diklofenaku (n=87) ir su placebu (n=76). Lokalūs preparatai visų dalyvių buvo vartojami keturis kartus per dieną (iš viso 21 dieną). Palyginus su diklofenaku ir placebu, gydymas Tr14 reikšmingai sumažino skausmą (p=0,001). Be to, echografinio įvertinimo metu nustatytas procentiškai sumažėjęs apysausgyslinis diametras bei edema (p=0,001). Ypač svarbu, kad vidutinis dienų iki grįžimo į aktyvią veiklą skaičius buvo reikšmingai mažesnis pacientams, gydytiems Tr14, negu gavusiems diklofenako ar placebo (p=0,001). Grįžimas į aktyvią fizinę veiklą buvo 4,3 dienos greitesnis negu vartojant diklofenaką ir 10,3 dienos greitesnis nei gaunant placebą. Keturi pacientai pasitraukė iš tyrimo dėl alerginių odos reakcijų (visi jie buvo iš diklofenaką vartojusiųjų grupės). Naujausio Traumeel S tyrimo (TAASS Traumeel in Acute Anke Sprain Study) metu buvo palygintas lokaliai vartojamas Tr14 (tepalas ir gelis) su 1% diklofenako geliu ūminiam čiurnos patempimui gydyti. Šis atsitiktinių imčių, kontroliuojamas, trijų krypčių, daugiacentris tyrimas apėmė 449 fiziškai aktyvius metų pacientus, kuriems diagnozavo vienpusį čiurnos sąnario lateralinių raiščių patempimą (1 ir 2 laipsnio). Pacientai buvo atsitikinai parinkti vartoti Tr14 tepalą (n=152), Tr14 gelį (n=150) arba 1% diklofenako gelį (n=147). Jiems skyrė vartoti po 2 g vaisto lokaliai tris kartus per dieną 14 dienų. Po 7 gydymo dienų statistinė analizė parodė, kad vertinant skausmą ir funkcijas abi Tr14 formos buvo ne prastesnės nei 1% diklofenako gelis. Po 6 savaičių visi pacientai nurodė visišką skausmo išnykimą bei normalų čiurnos funkcionavimą. Vidutinis grįžimo į normalų fizinį aktyvumą laikas tarp vartojusiųjų Tr14 tepalą, Tr14 gelį ir diklofenaką atitinkamai buvo 19,09, 19,35 ir 19,39 dienos. Nepageidaujami reiškiniai daugiausia buvo lengvi ar vidutinio sunkumo, nenustatyta nė vieno sunkaus reiškinio. Visi gydymo būdai buvo vienodai gerai toleruojami. Nustatyta, kad ir Tr14 tepalas, ir Tr14 gelis yra ne prastesni nei diklofenakas pagal visus antrinius baigčių kintamuosius, įskaitant pabrinkimo sumažėjimą ir veiksmingumo įvertinimą [39]. Gydymo algoritmas Norint padėti gydytojams tinkamai taikyti Tr14 klinikinėje praktikoje, buvo sukurtas gydymo algoritmas, atsižvelgiant į naujus TAASS duomenis ir žinomas duomenų bazes (1 pav.) [40, 41]. Ekspertų grupė įvertino Tr14 vietą gydyme, pagrįstame klinikinių bandymų įrodymais ir asmenine patirtimi vartojant produktą. Ekspertai priėjo prie išvados, kad Tr14 gali būti pasirenkamas kaip gydymo metodas esant ūminėms ir lėtinėms būklėms, lėtinių būklių paūmėjimams [40]. Gydymo algoritmas pagrindžia tinkamesnį griaučių ir raumenų sistemos sutrikimų valdymą, suteikia įvairiapusiškų gydymo galimybių plačiam griaučių ir raumenų sistemos sutrikimų spektrui bei pateikia Tr14, kaip medicinos priemonę, šioms būklėms valdyti. Išvados Ūminių minkštųjų audinių sutrikimų valdymas reikalauja pastangų. Traumų suvaldymo tikslas grąžinti pacientus į įprastinę fizinę veiklą bei sumažinti sutrikimų pasikartojimą ir išvengti jų perėjimo į lėtinę formą. Į riziką, susijusią su antiuždegiminiais gydymo metodais, turi būti kruopščiai atsižvelgta, tinkamai derinant riziką ir svarbą kiekvienam pacientui. Be to, siekiant kontroliuoti skausmą, būtina užtikrinti, kad skausmo signalai nebūtų maskuojami. Skausmo malšinimas gali lemti sužalojimo pasunkėjimą, atitolinti išgijimą ar paskatinti naują sužeidimą. Tr14 pateikia kitokį požiūrį į uždegimo ir skausmo valdymą. Lokaliai vartojant Tr14, buvo efektyviai sumažintas skausmas ir pagerinta funkcija ūminio čiurnos patempimo atveju lygiai taip pat, kaip lokaliai vartojant diklofenaką. Norėdami palengvinti tinkamą Tr14 pritaikymą klinikinėje praktikoje, grupė tarptautinių ekspertų sukūrė gydymo algoritmą. Tr14 efektyvumo ir vietos terapijoje tyrinėjimai tebevyksta tęsiant atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus. Ankstesnis pristatymas. Šis straipsnis pagrįstas EULAR 2013, birželio d., Madridas, Ispanija, nuotolinio simpoziumo paskaitomis, vykusiomis birželio 13 d., pavadintomis Uždegimo kontinuumas nuo ūminio iki lėtinio: pacientų išeičių optimizavimas taikant daugiatikslį gydymo metodą. Literatūros sąrašas redakcijoje Biologinė medicina, 2014, nr. 2 7

10 LIGŲ FORMAVIMOSI LENTELĖ Pasveikimas REGULIACIJOS BŪKLĖ Liga Humoralinės fazės Matrikso fazės Ląstelinės fazės Organai/audiniai Ekskrecijos Uždegimo Deponavimo Impregnacijos Degeneracijos Dediferenciacijos fazė fazė fazė fazė fazė fazė 1. Epiderminiai Padidėjęs prakaitavimas. ausų siera, riebalai, smegma. Dermatitas, egzema, piodermija, abscesas, furunkulas, impetigo (pūlinėlinė), išorinės ausies uždegimas. Hiperkeratozė, seborėjinė egzema, apgamai, karpos, nuospaudos. Atopinė egzema, dilgėlinė, karpos, išangės įplyšimai, raudonieji spuogai, hirsutizmas, pigmentacija. Žvynelinė, alkūnės opos, radiacinis pažeidimas, paprastoji pūslinė, dermatozė, odos tuberkuliozė. Plokščialąstelinė karcinoma, bazinių ląstelių karcinoma, melanoma. 2. Sekreciniai Padidėjusi seilių ir ašarų sekrecija, sloga. Vidurinės ausies uždegimas, faringitas, stomatitas, gingivitas, išopėjimai, glositas, rinitas (ūmus), sinusitas (ūmus), laringitas, dantų abscesas. Nosies polipai, Eustachijaus vamzdžio kataras, dantų granulioma, cistos. Atopinis rinitas, šienligė, sinusitas (lėtinis), rinitas (jatrogeninis), anosmija, hipoakuzija. Otosklerozė, kurtumas (laikinas), atrofinis rinitas, dantų ėduonis, parodontozė. Leukoplakija, liežuvio vėžys, gerklų vėžys, nosiaryklės vėžys, trachėjos vėžys. 3. Nerviniai Padidėjusi neuromediatorių sekrecija Neuralgija, neuritas, polineuritas, meningitas, encefalitas, trišakio nervo neuralgija (ūmi), juostinė pūslelinė. Neuroma, amiloido sankaupos, sunkiųjų metalų sankaupos. 4. Akies Konjunktyvitas. Miežis, rainelės dėmė (pradinė), plūdinė. 5. Simpatinės nervų sistemos Padidėjusi adrenalino ir noradrenalino sekrecija. Karščio pylimas, hipervagotonija, hipersimpatikotonija. Kvėpavimo Skrepliavimas. Bronchitas (ūmus), tracheitas, faringitas, laringitas. Virškinimo Virškinimo sulčių kiekio padidėjimas. Urogenitalinės sistemos Moters lytinių organų Ezofagitas (ūmus), gastritas (ūmus), gastroenteritas (ūmus), kolitas. Padidėjusi gleivių sekrecija. Bartolinitas, cistitas, uretritas, šlapimo ir lytinių takų gleivinės infekcijos. Laktorėja. Adneksitas, metritas, ooforitas, salpingitas, prostatitas. Epilepsija, parezė, tikai, neuritas (toksinis), dėmesio sutrikimo/hiperaktyvumo sindromas, Guillan-Barre sindromas, poliomielitas (ūmus), trišakio nervo neuralgija (lėtinė). Uveitas, alerginis konjunktyvitas, rainelės dėmė (lėtinė), iritas, astigmatizmas, miopija, presbiopija, keratokonusas, panusas. Ganglijų neuroma. Disautonomija ir (ortostatinė hipotenzija). Nosies polipai. Bronchitas (astminis), lėtinis tracheitas (virusinis), cistinė fibrozė. Skrandžio polipai, žarnyno polipai, vidurių užkietėjimas, storosios žarnos melanozė. Šlapimo pūslės polipai, gimdos polipai, priešinės liaukos hipertrofija. Krūties cistos, krūties kalcifikatai, mioma, prostatos hipertrofija, kiaušidžių cistos. Skrandžio opa, dvylikapirštės žarnos opa, enteropatija, dirgliosios žarnos sindromas, disbiozė. Intersticinis cistitas, inkstų vandenė. Krūties fibroadenoma, fibrocistinė mastopatija, pradinės navikų (gimdos, sėklidžių, kiaušidžių) stadijos. Parkinsono liga, epilepsija, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė, šoninė amiotrofinė sklerozė, periferinių neuronų atrofija, diabetinė neuropatija, neurofibromatozė. Glaukoma, katarakta, hemianopsija, geltonosios dėmės degeneracija, paralyžinė midriazė. Adisono liga, refleksinė simpatinė distrofija arba Ziudeko sindromas, Hornerio sindromas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchų gleivinės atrofija. Krono liga, opinis kolitas, plonosios žarnos gaurelių atrofija, sunki enteropatija. Šlapimo ir lytinių takų gleivinės atrofija, nefrozė, susiraukšlėjęs inkstas. Krūties atrofija, ginekomastija, nevaisingumas. Glioma, meningioma, astrocitoma. Tinklainės vėžys, retinoblastoma. Feochromocitoma, neuroblastoma. Trachėjos vėžys, bronchų vėžys. Barreto stemplė, stemplės vėžys, skrandžio vėžys, dvylikapirštės žarnos vėžys, tiesiosios žarnos vėžys. Šlapimo pūslės vėžys, gimdos kaklelio karcinoma, inkstų karcinoma, hipernefroma. Krūties karcinoma, gimdos, kiaušidžių, sėklidžių navikai. EKTODERMINIAI 6. Organų audiniai REGULIACIJOS / KOMPENSACIJOS PASISKIRSTYMAS Egzokrininio virškinimo Padidėjusi tulžies druskų ir skrandžio rūgšties sekrecija. Pankreatitas, sialitas, hepatitas, cholangitas. Tulžies pūslės akmenligė, kepenų steatozė, kasos kalcifikatai, kasos cistos, kepenų cistos, Vilsono liga, seilių liaukų kalcifikatai. Lėtinis hepatitas, lėtinis pankreatitas, virusinis pankreatitas, alkoholinis hepatitas, cistinė fibrozė. Kepenų cirozė, kepenų jatrogeninė liga. Kepenų vėžys, kasos vėžys, tulžies pūslės vėžys.

11 Kvėpavimo Ūmus plaučių abscesas, pneumonija. Bronchektazės, pneumokoniozė. Bronchų astma, cistinė fibrozė. Emfizema, lėtinis plaučių abscesas, plaučių intersticinė fibrozė, grybelinės ligos. Plaučių vėžys. Endokrininės nės sistemos 7. Jungiamasis audinys 8. Kaulinis audinys 10. Limfinis audinys 11. Sąnarių audiniai Padidėjusi skydliaukės, prieskydinių liaukų, užkrūčio liaukų, adenohipofizės hormonų, insulino, gliukagono, žarnų hormonų, kortikosteroidų sekrecija. Padidėjęs metaloproteinazių aktyvumas. Tiroiditai. Skydliaukės cistos, antinksčių cistos ir adenoma, hipofizės adenoma, timoma, insulinoma, prieskydinių liaukų adenoma, gūžys, antinksčių adenoma. Abscesas, reaktyvus matrikso uždegimas, sausgyslių uždegimas. Osteomielitas, chondrozė, osteochondrozė. Kraujas Leukocitozė, anemija dėl ūmios infekcijos. Širdies Padidėjės širdies minutinis tūris, tachikardija. Kraujagyslių Padidėjusi endotelio mediatorių sekrecija. Miokarditas, ekstrasistolės, ūmus reumatas. Flebitas, arteritas, endotelio uždegimas. Padidėjusi limfos gamyba. Tonzilitas, adenitas, adenoiditas, limfangitas. Padidėjusi sąnarinio ir cerebrospinalinio skysčio gamyba. Artritas, poliartritas, sinovitas, ūmus reumatas. 12. Inkstų audiniai Dažnas šlapinimasis Nefritas, glomerulonefritas, pielitas. Lipoma, toksinų kaupimasis matrikse, amiloidozė, mukopolisacharidozė, mentės-žasto kalcinozinis periartritas. Osteofitų formavimasis, kaulų cistos. Greivso liga, Hašimoto tiroiditas (pirma stadija), Kušingo sindromas, anstyvas brendimas, antinksčių išsekimas. Mišri jungiamojo audinio liga, Marfano sindromas, Elerso-Danloso sindromas, sfingolipidozė. Osteomaliacija, ankstyva osteoporozė. Trombocitozė, policitemija. Eozinofilija, leukopenija, anemija, hiperkoaguliacija. Kairiojo skilvelio hipertrofija, vainikinių arterijų ateroma. Veninė stazė, ateromos, hemoroidai. Limfinė edema, limfadenopatija, migdolų hipertrofija, adenoidų hipertrofija. Sąnarių vandenė, podagriniai mazgeliai, hemartrozė. Inkstų akmenligė, inkstų cistos, inkstų smėlis, ortostatinė albuminurija, hematurija. Krūtinės angina, prieširdžių išsiplėtimas, širdies aritmijos, reumatas, pažeidžiantis širdį, triburio vožtuvo prolapsas, kardiomiopatija. Vaskulitas, arteriosklerozė, varikozinės venos, angioma, varikocelė. Limfogranulioma, katės įdrėskimo liga. Lėtinis artritas, hidrocefalija, tarpslankstelinių diskų išvaržos. Nefrozė, lėtinė hematurija, Gudpasčerio sindromas, autoimuninis glomerulonefritas. Hašimoto tiroiditas (antra stadija), prieskydinių liaukų atrofija. Sklerodermija, angliavandenių trūkumo glikoproteinuose sindromas, progerija, Diupiutreno kontraktūra. Skydliaukės vėžys, prieskydinių liaukų vėžys, antinksčių vėžys, karcinoido sindromas. Sarkoma. Osteoporozė, Pedžeto liga. Osteosarkoma. Aplastinė anemija, trombocitopenija, trombocitopeninė purpura, pancitopenija. Miokardo infarktas, skilvelinė aritmija, širdies vožtuvų stenozė ir nepakankamumas. Periferinė kraujagyslių liga, aneurizma, obliteruojantis arteriitas. Limfmazgių tuberkuliozė, dramblialigė. Artrozė, ankilozuojantis spondilitas. Nefrozė, lėtinis glomerulonefritas, šlapimo ir lytinių takų tuberkuliozė. Leukemija. Sarkoma. Angiosarkoma. Limfoma, limfosarkoma. Sarkoma, chondrosarkoma. Hipernefroma, Vilmso navikas (neuroblastoma). 13. Seroziniai audiniai Padidėjusi serozinio skysčio gamyba. Pleuritas, peritonitas, perikarditas. Išsiliejimai į pleurą. Lėtinis eksudacinis pleuritas ir serozitas, ascitas, lėtinis perikarditas. Pleuros, perikardo ir pilvaplėvės tuberkuliozė, pilvaplėvės sąaugos. Mezotelioma, pirminė pilvaplėvės karcinoma, pirminis pleuros vėžys. 14. Lytiniai organai Vyrams padidėjęs sėklos skysčio kiekis. Prostatitas, epididimitas, orchitas. Spermatocelė, ankstyva gerybinė prostatos hiperplazija. Gerybinė prostatos hiperplazija, oligoastenospermija. Nevaisingumas. Prostatos vėžys, sėklidžių vėžys, seminoma, tertoma. Moterims skausmingos menstruacijos. Kiaušidžių uždegimas, adneksitas, gimdos uždegimas, dismenorėja. Kiaušidžių cistos, gimdos polipai, gimdos fibroidai. Lėtinis adneksitas, amenorėja. Nevaisingumas, kiaušidžių atrofija. Kiaušidžių vėžys, kiaušidžių teratoma. 15. Raumenys Mialgija Miozitas Miogelozė, kaulėjantis miozitas. Raumenų astenija, mitochondrinė miopatija, autoimuninis dermatomiozitas. Raumenų atrofija, raumenų distrofija. Miosarkoma. Savireguliacija. Savigydos poveikis. Palanki prognozė. Kompensacija. Pablogėjimo galimybė. Abejotina prognozė. MEZODERMINIS ENDODERMINIAI MEZENCHIMINIS 9. Kraujotakos organai REGULIACIJOS / KOMPENSACIJOS PASISKIRSTYMAS

12 Vaikų, sergančių ausies ir kvėpavimo takų infekcijomis, gydymas homeopatiniais vaistais I. R. Bell, N. Boyer Homeopatiniai preparatai klinikinė alternatyva simptomiškai gydyti vaikus, sergančius ūminiu vidurinės ausies uždegimu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Santrauka Netinkamas antibiotikų skyrimas ir įprastinių nereceptinių vaistų vartojimas vaikams, sergantiems ūminiu vidurinės ausies uždegimu (ŪVAU) ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (VKTI), kelia pavojų. Klinikiniai tyrimai rodo, kad nereceptiniai homeopatiniai preparatai gali būti veiksmingai vartojami vietoje tradicinių vaistų vaikų, sergančių ŪVAU arba VKTI, simptomams sušvelninti. Homeopatija yra prieštaringa, bet akivaizdžiai saugi ir veiksminga 200 metų senumo komplementarinės ir alternatyviosios medicinos, taikytos pasauliniu mastu, sistema. Daugelio atliktų klinikinių tyrimų duomenys rodo, jog homeopatiniai preparatai, keldami daug mažiau rizikos nei įprastiniai vaistai, pagreitina ir lengvina ankstyvuosius ūminių ligų simptomus. Įrodymais pagrįsti homeopatijos privalumai apima mažesnį organizmo prisotinimą antibiotikais, sekant vidurinės ausies uždegimo eigą, mažesnį karščiavimą, mažiau pavojingą šalutinį vaistų poveikį, vaistų tarpusavio sąveikos nebuvimą, taip pat sutrumpina tėvų nedarbingumo laikotarpį dėl namuose sergančio vaiko. Fundamentaliųjų ir ikiklinikinių mokslinių tyrimų pateikiami įrodimai prieštarauja skeptikams, teigiantiems, kad homeopatiniai preparatai yra biologiškai neveiklus placebas. Įrodyta, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose žmonės kasmet savo sveikatos priežiūrai suvartoja homeopatinių preparatų už 2,9 milijardus dolerių. Bandymų metu, palyginus veiksmingumą, homeopatiniai preparatai saugumu prilygo arba net pralenkė įprastas sveikatos priežiūros priemones. Tačiau duomenims patikslinti reikia atlikti papildomus, tinkamai sukurtus veiksmingumo tyrimus. Vis dėlto jau esantys preparatų saugumo tyrimų įrodymai pagrindžia praktinį homeopatinių preparatų vartojimą slopinant ankstyvuosius simptomus, kurie pasireiškia vaikams, sergantiems nekomplikuotu ŪVAU ir VKTI. Reikšminiai žodžiai. Homeopatija, pediatrija, greitoji medicinos pagalba, viršutiniai kvėpavimo takai, vidurinės ausies uždegimas, nepageidaujamas vaistų poveikis, rentabilumas, santykinis veiksmingumas, naudos bei rizikos vertinimas. Iris R. Bell, medicinos ir folosifijos mokslų daktarė, Jungtinės Amerikos Valstijos; Nancy N. Boyer, registruota slaugytoja, praktikuojanti slaugytoja, sertifikuota gydytojo asistentė, Jungtinės Amerikos Valstijos. Šeimos ir visuomenės medicinos departamentas, Arizonos universiteto Medicinos koledžas ir Slaugos koledžas, Arizonos universitetas, Tuksonas (dr. I. Bell); Privati praktika, Ročesteris, Niujorkas (N. Boyer). Dažnai neribotas ir nevisada pagrįstas antibiotikų skyrimas gydant ligas, kurios plačiai neišplinta po organizmą, pavyzdžiui, ŪVAU ir VKTI, didina riziką užsikrėsti gydymui atspariais mikroorganizmais [1]. Be to, įprastiniai simptominiam gydymui skirti nereceptiniai vaistai gali sukelti šalutinius poveikius anticholinerginį toksiškumą [2] arba kepenų pažeidimą dėl netyčinio vaistų perdozavimo [3, 4]. Šis straipsnis kaip alternatyvą pristato kliniškai orientuotą, moksliškais įrodymais pagrįstą homeopatinių preparatų vartojimo simptomiškai gydant vaikus, sergančius ūminėmis, nekomplikuotomis ligomis, pvz., peršalimu, gripu ir vidurinės ausies uždegimu, perspektyvą. Homeopatija yra 200 metų senumo komplementarinės ir alternatyviosios medicinos sistema, taikoma pasauliniu mastu. Jai būdingas ypatingas saugumas [5]. Nors skeptikai bando atmesti homeopatiją kaip chemiškai nepatikimą [6], nauji įrodymai apie homeopatinių preparatų fizikochemines [7 15] ir nanodalelių [16 19] savybes, apie gyvųjų sistemų prisitaikomuosius atsakus į gydymą mažomis dozėmis [20 26] neleidžia taip paprastai atmesti šios medicinos sistemos. Be to, didėjantis klinikinių įrodymų skaičius, pavyzdžiui, lyginamojo veiksmingumo tyrimai, atlikti su tūkstančiais homeopatinius preparatus vartojusių pacientų, didelio preparatų saugumo įrašai ir duomenys apie šių preparatų kainos ir veiksmingumo santykį, verčia apsvarstyti homeopatijos taikymo galimybę [5, 27 31]. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai, kurie nori sužinoti apie homeopatinių preparatų pritaikymo galimybes, gydant ūmines vaikų ligas, gali rasti daugybę informacijos apie šiuos preparatus internete [32] ir spausdintoje literatūroje [33 35]. Ūminių infekcijų, karščiavimo simptomų 10 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

13 Vaikų, sergančių ausies ir kvėpavimo takų infekcijomis, gydymas homeopatiniais vaistais [36], lengvų alerginių reakcijų sukeliamo rinito ar niežulio, taip pat smulkių sužeidimų ambulatorinis gydymas vaikų ligų skyriuose yra rimtas iššūkis. Apklausų rezultatai parodė, kad gerklės skausmas, sinusų infekcijos, VKTI, peršalimas / karščiavimas, ausų infekcijos ir kosulys yra šešios labiausiai tarp visų amžiaus grupių pacientų paplitusios būklės, kurios gydomos sveikatos priežiūros specialistų [37]. Dažniausios virusinės ligos ir keletas bakterinių infekcijų dažnai pačios praeina per trumpą laikotarpį. Dėl to bet kokios intervencijos reliatyvi nauda turi būti daug didesnė nei potenciali keliama rizika pakenkti sveikatai. Šiuolaikinis klinikinis ūminių vaikų ligų valdymas: trūkumai ir pavojai Pavyzdys: vartojant antibiotikus atsiranda rizika, kad prasidės viduriavimas, alerginės reakcijos, taip pat gali išsivystyti atsparumas antibiotikams [38 42]. Vidurinės ausies uždegimo atveju Amerikos pediatrų akademijos nustatytos klinikinio ligos eigos stebėjimo gairės nurodo, kad daugumai sergančių vaikų ši liga praeina be antibiotikų vartojimo ( [43, 44]. Antibiotikai suteikia mažai naudos šiuo, tik pirminės sveikatos priežiūros reikalaujančiu, atveju [43]. Dažniausiai pats gydytojas nusprendžia, kada galimas (abejotinas) be rimtų simptomų vaikui pasireiškiantis otitas, kai pakanka tik sekti jo eigą, tampa neabejotinu vidurinės ausies uždegimu, reikalaujančiu antibiotikų terapijos. Daugelis sveikatos priežiūros specialistų ir tėvų vis dar pasirenka antibiotikų vartojimą ir visus su tuo susijusius pavojus [39] vien dėl to, kad žinotų, jog jie kažką padarė, kai vaikas buvo susikrimtęs ir kankinosi [45, 46]. Dar daugiau, nemažai sveikatos priežiūros specialistų vis dar nepagrįstai skiria antibiotikus esant simptomams, kurie tinkamesni virusinei infekcijai [1,39]. Tokiais atvejais galima tikėtis nebent placebo efekto ir trumpalaikių (viduriavimo, alerginės reakcijos) bei ilgalaikių (didėjančio atsparumo antibiotikams) pavojų dėl nereikalingo antibiotikų vartojimo [42]. Neseniai atlikta ambulatorinės pediatrinės praktikos apklausos, vykdytos metais Jungtinėse Valstijose, duomenų analizė atskleidė, kad, nepaisant tikslių indikacijų trūkumo, 23% apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose dėl kvėpavimo takų pakitimų baigiasi antibiotikų skyrimu (>10 milijonų apsilankymų kasmet) [1]. Be to, įprastai vartojamų simptomus lengvinančių nereceptinių vaistų sudėtyje būna produktų, turinčių acetaminofeno arba ibuprofeno, taip pat įvairių antihistamininių medžiagų, pavyzdžiui, difenhidramino arba chlorfeniramino. Sirupų nuo kosulio sudėtyje yra dekstrometorfano, o kosulį ir peršalimą lengvinančiuose vaistuose gali būti guaifenezino ir fenilefrino. Kai kurie produktai dabar jau yra kontraindikuotini jaunesniems nei 4 metų vaikams. Tėvams lieka labai ribotas skaičius priemonių, kuriomis galima palengvinti mažo vaiko ūminių infekcijų simptomus. Dauguma tokių vaistų dažnai sukelia šalutinį poveikį, pvz., burnos sausėjimą, virškinamojo trakto sutrikimus arba nemigą. Vaistai Šalutiniai poveikiai Retesni, bet sunkūs nepageidaujami poveikiai Acetaminofenas Rizika susirgti bronchų astma [47]. Kepenų pažeidimas dėl perdozavimo. Ibuprofenas Kraujavimas iš virškinamojo trakto. Didelis kraujo netekimas, virškinamojo trakto opos. Difenhidraminas Chlorfeniraminas Dekstrometorfanas Guaifenezinas Fenilefrino dekongestantai Antibiotikai, pvz., amoksicilinas Anticholinerginis toksiškumas neryškus matymas, sausumas burnoje, spengimas ausyse, mieguistumas, galvos svaigimas. Antihistamininiai vaistai yra iš 8 dažniausiai jaunesnių nei 5 metų vaikų vartojamų medžiagų grupės (Nacionalinio nuodų centro 2008 metų duomenys). Neryškus matymas, sutrikęs šlapinimasis, mieguistumas, galvos svaigimas, pykinimas ir vėmimas, pusiausvyros sutrikimas, sulėtėjęs kvėpavimas, neadekvatus susijaudinimas arba jaudulys. Galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Drebulys, prakaitavimas ir staigus, nereguliarus pulsas, nerimas, nervingumas, galvos svaigimas, nemiga. Nosies gleivinės išdžiūvimas, sutrikęs šlapinimasis, kraujavimas arba kraujosruvos, silpnumas ar alpimas. Viduriavimas (pasireiškia iki 47,8% vaikų, gydytų nuo diagnozuoto vidurinės ausies uždegimo) [41,48]. Sauskelnių dermatitas [41]. Šlapimo susilaikymas, širdies ritmo sutrikimai, traukuliai, apnėja, susijaudinimas, rabdomiolizė. Nepageidaujamų poveikių sunkumas nebūtinai priklauso nuo vaiko nurytos vaisto dozės dydžio [2]. Antihistamininiai vaistai sukelia vidutinį ir sunkų toksiškumą 3,6% nuodų kontrolės centre užregistruotų atvejų (2007 metų duomenys) ir 0,09% mirčių [4]. Sunkios alerginės reakcijos. Vaikams šalutinis poveikis pasireiškia komplikuotesnėmis formomis. Anafilaksinis šokas ir kitos alerginės reakcijos. Antibiotikams atsparios infekcijos dėl netinkamo antibiotikų vartojimo [49]. 1 lentelė. Dažniausi vartojami vaistai viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir vidurinės ausies uždegimų simptomams gydyti pediatrijoje Biologinė medicina, 2014, nr. 2 11

14 Vaikų, sergančių ausies ir kvėpavimo takų infekcijomis, gydymas homeopatiniais vaistais Vis dėlto šie įprastiniai simptominiam gydymui vartojami nereceptiniai vaistai taip pat sukelia rečiau pasitaikančius, bet potencialiai gyvybei pavojingus šalutinius poveikius. 1 lentelėje pateikiami galimi įprastinių vaistų šalutiniai poveikiai. Nerimą kelia ir netyčiniai tėvų sukelti vaistų perdozavimai dėl per silpno simptomų malšinimo. Be to, vienas populiariausių antihistamininių vaistų difenhidraminas nepageidaujamą poveikį gali sukelti jau po pirmo pavartojimo nepriklausomai nuo suvartotos dozės dydžio [2]. Išvada remiantis įrodymais, reikia surasti alternatyvą simptomams malšinti, gydant nekomplikuotas VKTI, vidurinės ausies uždegimą ir / ar silpnas alergijas su mažesne nei įprastinių vaistų šalutinių poveikių pasireiškimo rizika [50]. Homeopatiniai preparatai alternatyvi gydymo priemonė Vokiečių chemikas ir medicinos mokslų daktaras S. Hahnemannas išplėtojo homeopatiją, kai pradėjo įtarinėti vaistus, vartotus ūminėms ir lėtinėms ligoms gydyti, esant toksiškus [51]. Nors terminas homeopatija dažnai laikomas tiesiog dar vienu alternatyviosios medicinos, įskaitant ir gydymą žolelėmis, pavadinimu, iš tikrųjų homeopatija iš esmės skiriasi nuo kitų įprastų vaistų, žolelių ir natūralių papildų formų. Homeopatiniai preparatai gaminami iš natūralių gyvūnų, mineralinių medžiagų ir augalų dalių taikant specifinius procedūrų derinius, pavyzdžiui, kruopščiai viską sutrinant, keletą kartų praskiedžiant arba viską suplakant. Skiedimo laipsnis dažniausiai užrašomas 1/10 (X eilės) arba 1/100 (C eilės) preparato dalimis, pavyzdžiui, 30C potencijos homeopatinis preparatas buvo praskiestas 30 kartų, kol pasiekta koncentracija. O kaskart skiedžiant naudota tiek skiediklio (dažniausiai tai etanolis vanduo), kad skiedžiamosios medžiagos koncentracija sumažėtų 100-ą kartų. Po kiekvieno skiedimo vaistas suplakamas, pavyzdžiui, 20 kartų po vieno skiedimo. Remiantis atliktomis studijomis, teigiama, jog plakant iš stiklinių indų į ruošiamą vaistą išsiskiria silicio dioksidas ir jo pirmtakai [15, 19, 52]. Taikant šį vaistų gamybos būdą, gaunama medžiaga, kurios skiedimo laipsnis ir kuri būna suplakta 600 kartų (20 kartų po kiekvieno skiedimo, kai skiedimai atliekami 30 kartų). Laboratorijose atliktų studijų metu nustatyta, kad homeopatiškai paruošti vaistai, net ir labai praskiesto pavidalo dozėmis, turi unikalių fizikocheminių savybių, kurios nebūdingos tirpikliams ir negali būti priskirtos placebo efektui [7, 9 13, 15, 16, 53, 54]. Sutrynimo ir / ar suplakimo etapai būtini ruošiant homeopatinį preparatą [14, 55, 56]. Vadinasi, vien tik skiedimo, kuris yra daugumos skeptikų taikinys, nepakanka, kad preparatas taptų biologiškai aktyvus vartojant mažas dozes [57]. Keletas esminių skirtumų tarp homeopatinių preparatų ir daugumos įprastinių vaistų formų ar kitų natūralių produktų: Klasikinės homeopatinės gamybos procedūros: mechaninis sutrynimas (trituracija), sausas skiedimas naudojant laktozę ir (ar) serijinis skystas medžiagų (mineralinių medžiagų, augalų ar gyvūnų dalių) skiedimas su etanoliu vandeniu stikliniuose buteliukuose, po kurio seka daugkartinis plakimas (intensyvus purtymas Medžiagų grupė Skaičius % a Kosmetika / asmeninės higienos priemonės ,5 Analgetikai ,7 Valymo priemonės (namuose) ,7 Preparatai nuo kosulio ir peršalimo ,1 Vitaminai ,9 Antihistamininiai vaistai ,5 Pesticidai ,4 Maisto papildai / vaistažolės / homeopatiniai preparatai ,5 a Procentinės dalys apskaičiuotas remiantis bendru vaikų apsinuodijimų 2008 metais skaičiumi (N = ) 2 lentelė. Medžiagų, kuriomis dažniausiai apsinuodija vaikai iki 5 metų, grupės (duomenys iš 25 dažniausių grupių sąrašo [4]) rankomis, buteliuko sukimas ratu ar netgi ultragarso panaudojimas tirpale). Dėl susidūrimo ir šlyties jėgų atskeliamos vis mažesnės pirminės medžiagos dalelės [57]. Remiantis modernios nanotechnologijos terminais, kiekviena ši procedūra iš pirminės žaliavos pagamina vis mažesnes nanodaleles [58 63]. Nanodalelių užuomazgų mažomis metalų koncentracijomis buvo aptikta homeopatiniuose preparatuose, kurių skiedimo laipsnis 6C, 30C ir 200C [16], ir vaistiniuose augalų tirpaluose. Pastarųjų skiedimo laipsnis buvo nuo 1C iki 15C [19]. Homeopatinės arba vaistažolinių augalų tinktūros taip pat gali biosintetinti sidabro, aukso ar silicio nanodaleles, kurių biologinės savybės būna pakeistos tam tikro augalo [64 67]. Dėl savo mažo dydžio ir didelio santykio tarp paviršiaus ploto bei tūrio nanodydžio homeopatinių preparatų dalelės įgyja unikalių elektromagnetinių, terminių, optinių, cheminių, katalizinių, adsorbcinių, biologinių ir kvantinių savybių [67, 68]. Pavyzdžiui, netoksiškomis dozėmis silicio nanodalelės gali stiprinti natūralių medžiagų [69] ir (ar) antigenų [70] biologinius bei imuninius poveikius. Skirtingai nei jų pirminės formos, nanodalelės pasižymi geru biopraeinamumu, jos lengvai praeina per ląstelių membranas ir aktyvuoja biologines organizmo kovos su stresu priemones [67, 71 74]. Nanodalelėms būdinga didelė savo paviršiaus adsorbcija, jos pačios gali sukibti ir sudaryti didesnių matmenų struktūras [75], o eksperimentuojant su audinių atsistatymu, prisidėti prie naujų baltymų molekulių susidarymo [76]. Nanodalelės leidžia vartoti mažesnes veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, žolelių, dozes, taip sumažindamos šalutinių poveikių riziką, tačiau išsaugodamos norimą gydomąjį poveikį [66, 77 80]. Be to, nanodalelės labai mažomis dozėmis gali sukelti prisitaikančiąją hormezę (naudingą stimuliaciją) [22, 81]. Homeopatiniai produktai, pažymėti HPUS ženklu, yra paruošti pagal oficialioje Jungtinių Amerikos Valstijų homeopatijos farmakopėjoje (HPUS: esančią standar- 12 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

15 Vaikų, sergančių ausies ir kvėpavimo takų infekcijomis, gydymas homeopatiniais vaistais Homeopatinių preparatų dozavimo apžvalga a Homeopatinis stiprumas arba dozė Skiedimo laipsnis Komentaras X arba D (dešimtosios dalys) 1/10 Dauguma nereceptinių ūminei asmens sveikatos priežiūrai skirtų homeopatinių produktų yra nedidelės potencijos (nuo 1X iki 12X) ir teigiamai veikia tik vietinius fizinius simptomus. C (šimtosios dalys) 1/100 Įprastai vartojamos 6C, 12C, 30C ir 200C potencijos dozės, skirtos ūminėms arba lėtinėms patologijoms. M 1/1000 1M, 10M ir 50M potencijos dozės kartais homeopatų rekomenduojamos lėtinėms ligoms, taip pat ir sisteminėms, gydyti. Manoma, kad didesnės potencijos dozės ilgiau veikia nei mažesnės [130]. LM arba Q 1/ Šios eilės potencija tipiškai taikoma kasdien pavieniams skiedimams, plakimams ir momentiniam vartojimui. Homeopatai skiria šios potencijos dozes lėtinėms ligoms gydyti, dažnai jautriems pacientams arba tiems, kurie kartu vartoja dar ir keletą tradicinių vaistų. a Visi vaistai ruošiami trituruojant (trinant arba malant) netirpias medžiagas su laktoze ir (ar) skiedžiant. Tada energingai suplakama medžiaga etanolyje vandenyje keletą kartų po kiekvieno skiedimo. Nauji duomenys rodo, kad suplakimas skatina nanodaleles kauptis vienu sluoksniu skysčio paviršiuje, ties skysčio bei oro sąveikos vieta, nepaisant, kad neapdorotos formos medžiaga nugrimzta. Kai viršutinis suplakto tirpalo sluoksnis atrenkamas tolesniems skiedimams, nanodalelių koncentracija pasiekia asimptotinį lygį, kuris išlieka net tada, kai tirpalas viršija Avogadro molekulių skaičių, pavyzdžiui, esant 24X arba 12C potencijai [131]. tizuotų procedūrų monografiją ir kruopščiai ištirti, kad produktuose būtų reikiami kiekiai sudedamųjų medžiagų ir be jokių šalutinių ingredientų ar teršalų. Kitos šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Indija, taip pat turi savo homeopatinių preparatų gamybos standartus ir oficialias farmakopėjas. Jungtinėse Amerikos Valstijose homeopatiniai preparatai, kaip ir kiti vaistai, prižiūrimi Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų kontrolės tarnybos, o nereceptiniams vaistažolių pagrindu pagamintiems preparatams taikomi mažesni standartai. Nėra pranešimų apie homeopatinių preparatų sąveiką su kitais vaistais ar vaistažolėmis (tai būdinga dažnai vartojamiems įprastiems nereceptiniams vaistams ir vaistažolių papildams). Nors homeopatinės dozės labai mažos, bet kliniškai įrodyta, kad jos gali būti veiksmingos [5, 29]. Šie preparatai veikia nebūtinai tuos pačius receptorinius mechanizmus kaip įprasti vaistai ar žolelės [17, 29, 82, 83]: Atrodo, jog daugelis homeopatinių vaistų dozių stimuliuoja prisitaikomuosius organizmo reguliacinių sistemų kaip vienos kompleksinės sistemos [84 88], kuri lemia netiesinius tiesioginių simptomų pasikeitimus [21, 23, 89 92], plastiškumo pokyčius. Žiūrint iš toksikologinės perspektyvos, dozių, kurios sukelia norimas teigiamas reakcijas, lygis dažniausiai yra žemesnis nei lygis, kai pasireiškia kokie nors šalutiniai poveikiai [82 85, 93 97]; Svarbiausias principas homeopatinis preparatas stimuliuoja paties organizmo prisitaikomuosius gydomuosius procesus, pavyzdžiui, poekspozicinį hormezės sąlyginį komponentą [21, 25], ir (ar) dvipusius mažų dozių jautrinimo poveikius [98, 99]; Veikimo mechanizmams galima priskirti ir nanodalelių sukeltą inflamasomų [71], šiluminio šoko baltymų [21, 25, 100] aktyvaciją, neuroendokrininio jautrinimo [ ] kelius, kitus biologinių signalų perdavimo būdus [104], egzosomas ir (ar) retikuloendotelinės sistemos mobilizaciją [72]; Biocheminiai [21, 25, 67], elektromagnetiniai [105] ir magnetiniai [68] signalai, taip pat optiniai [106] arba kvantiniai makro susietumo efektai [107] yra būdai, kuriais homeopatinio preparato makrodalelės praneša organizmui apie savo buvimą jame; Šie netiesiniai, natūralūs poveikiai paveda pačiam kūnui, o ne vaistui, atlikti visą darbą [90, 91, 108]. Norint pasiekti šį poveikį, homeopatinis preparatas turi reaguoti į bendrą, integruotą simptomų modelį, kurį individas pateikia kaip bendrą sistemą [84, 85]. Jei parinktas vaistas nereaguotų su organizmo pateiktu simptomų modeliu, jis terapiškai nesąveikautų su individu [109, 110]. Klinikinis homeopatinio vaisto parinkimas pagrįstas bendru simptomų kompleksu arba paciento išsakoma nuomone [51]. Taigi, trys pacientai su vienodomis įprastomis medicininėmis diagnozėmis gali gauti tris skirtingus homeopatinius vaistus ir pasijusti geriau. Asmeninei sveikatos priežiūrai pardavinėjami nereceptiniai homeopatinių preparatų deriniai gali būti sudaryti iš 2 6 ar daugiau atskirų vaistų. Tokių derinių sudedamosios dalys nutaikytos į dažniausius staiga pasireiškiančius simptomus, kuriuos dauguma žmonių anksčiau ar vėliau patiria per tam tikrą ligos eigos etapą. Taigi, pirminių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai turi galimybę išmokti, kaip iš nedaugelio homeopatinių preparatų parinkti reikiamą gydant vaiką, sergantį ŪVAU arba VKTI [34], arba rekomenduoti produktą, sudarytą iš dažniausiai vartojamų vaistų. Ganėtinai siauras ūminėms ligoms gydyti tinkamų homeopatinių preparatų pasirinkimas varijuoja nuo 50 iki galbūt 100 atskirų vaistų. Toks siauras pasirinkimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams padeda sėkmingai parinkti homeopatinius vaistus. Biologinė medicina, 2014, nr. 2 13

16 Vaikų, sergančių ausies ir kvėpavimo takų infekcijomis, gydymas homeopatiniais vaistais Homeopatinių preparatų pranašumai Apžvalga Žmogus, kaip ir bet kuri kita gyva būtybė, yra tarpusavyje sąveikaujančių ir vienas kito veiklą reguliuojančių ryšių sistema [85, 111, 115]. Per šiuos ryšius kūno biologinė atsako į stresą sistema, panaudodama imuninius, uždegiminius, metabolinius, endokrininius ir nervinius signalus, prisitaiko prie aplinkos pokyčių, išlaiko normalią savireguliaciją ir palaiko vidinę gerovę, būtiną išgyventi [116, 117]. Kūno skatinimas globaliai gyti iš vidaus, t. y. naudojant organizmo išteklius, yra kertinis homeopatinių preparatų pranašumas prieš įprastinius vaistus. Kiekviena atskira vaisto dozė sąveikauja su atsako į stresą sistemos komponentais [21, 25, 87, 100], kurie kaip nedideli tai sistemai stresoriai inicijuoja savaiminį reorganizavimąsi, kad visas organizmas pradėtų dar energingiau veikti [87, 88, 90, 91, 94, 113]. O daugumos įprastinių vaistų tikslas yra arba egzogeninių infekcinių mikroorganizmų sunaikinimas, arba kokio nors vietinio ligos pasireiškimo slopinimas. Tokių vaistų šalutinis poveikis gali sukelti trukdžių organizmui, kuriuos pastarasis turės papildomai neutralizuoti dar neįveikęs pirminės problemos [91]. Be to, infekciniai organizmai, siekdami išgyventi, pradeda kisti, išsiugdydami atsparumą vaistams. Praktiniu požiūriu homeopatija vaikų sveikatos priežiūros srityje suteikia keletą kitų pranašumų, palyginti su įprastais nereceptiniais simptominiais vaistais. Pirma, mažiau šalutinių poveikių ir jie būna lengvesni, antra, anksčiau pradedami malšinti simptomai, trečia, mažesnė kaina, nes reikia mažiau vartoti įprastų vaistų [5]. Saugumas Nėra patvirtinta jokių trumpo ar ilgo homeopatinių preparatų vartojimo kontraindikacijų vaikams, išskyrus didesnį jautrumą ar alergijas vaisto žaliavoms, kurių pėdsakų galima aptikti mažesnės potencijos homeopatiniuose preparatuose, pavyzdžiui, kai skiedimo laipsnis mažesnis už 24X arba 12C, o Avogadro skaičius yra 6 x 1023 molekulių (jei skiedimo laipsnis yra 23X arba 11C). Net vaikams su nusilpusiu imunitetu, kurie sirgo radiacijos sukeltu stomatitu [118], vartojant homeopatinius preparatus, buvo pastebėtas ženklus klinikinis pagerėjimas ir neatsirado joks pastebimas šalutinis poveikis. Kaip minėta anksčiau, nenustatyta ir vaistažolių bei vaistų tarpusavio sąveika. Šiuos duomenis patvirtina Italijoje atliktas ambulatorinio gydymo tyrimas. Tyrimo metu tarp 335 pacientų, kuriems buvo skirti homeopatiniai preparatai, nustatytas 2,68% šalutinių poveikių pasireiškimo dažnis (9 atvejai, įskaitant vieną laktozės netoleravusį pacientą). Šalutiniai poveikiai buvo reti ir nepavojingi [119]. Dažniausiai žemiau šalutinio poveikio nesukeliančio lygio esančioms dozėms nėra galimybės sukelti toksikologinių reakcijų net ir tada, kai žaliava (vaistažolė ar mineralinė medžiaga) gali turėti potencialių toksinių poveikių. Šį teiginį patvirtina klinikiniai toksikologiniai duomenys. Homeopatiniai preparatai pasižymi dar mažesne toksinių poveikių rizika ne tik vartojant normaliomis dozėmis, bet ir perdozavimo atveju. 2 lentelėje pateikiama 2008 metų Amerikos nuodų kontrolės centro asociacijos nacionalinės nuodų duomenų sistemos 26-a kasmetinė ataskaita apie medžiagas, su kuriomis dažniausiai susiduria 5 metų ir jaunesni vaikai. Remiantis lentelėje pateiktais duomenimis, galima teigti, kad analgetikai sudaro apie 9,7%, preparatai nuo peršalimo ir kosulio 4,1%, antihistamininiai vaistai 3,5%, o bendra kategorija, į kurią įtraukti dietiniai preparatai, vaistažolės ir homeopatiniai preparatai, daug mažesnę dalį nei pastarosios trys nereceptinių įprastų vaistų grupės, t. y. 1,5% [4]. Iš visų nuodų kontrolės centruose užregistruotų apsinuodijimų tik 2% mirtimi pasibaigusių atvejų ištiko vaikus iki 6 metų (34 iš 1315 mirčių; 75% mirtinų atvejų įvyko vyresniems nei 19 metų suaugusiesiems). Iš visų vaikų ligų skyriuose gydytų vaikų mirčių tik 26 iš apsinuodijimų pasireiškė vaikams iki 6 metų (0,00201%). Iš šio nedidelio užregistruotų vaikų iki 6 metų mirčių nuo įvairių medžiagų skaičiaus nė viena nebuvo priskirta homeopatiniams preparatams. Kita vertus, tokie vaistai, kaip difenhidraminas ir opioidiniai analgetikai, pavyzdžiui, oksikodonas, buvo keleto mirčių priežastis [4]. Klinikinis veiksmingumas Haidvogl su kolegomis [31] paskelbė išvadas tarptautinio daugiacentrio lyginamojo tyrimo, kuriame dalyvavo 1577 vaikai, sergantys ūminėmis kvėpavimo takų ir ausų ligomis, iš 57 pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. Jie nustatė, kad homeopatinis gydymas yra ne prastesnis nei tradicinis. Taip pat parodė, kad ir vaikus, ir suaugusiuosius gydant Homeopatinio gydymo pranašumai prieš standartinį gydymą Nuorodos Simptomai pradeda anksčiau švelnėti Frei ir Thurneysen 2001 [122] Haidvogl ir kt [31] Taylor ir Jacobs 2011 [124] 5% 7% mažesnis antibiotikų poreikis gydant homeopatiškai, Harrison ir kt [126]; Friese ir kt. 1996, 1997 [120,121]; palyginti su 31% 38% taikant įprastinį gydymą Taylor ir Jacobs 2011 [124]; Sinha ir kt [129] Retesnis ir (ar) mažiau pavojingas šalutinis poveikis Wustrow ir kt [125]; Taylor ir Jacobs 2011 [124] Nėra nustatyta sąveikų su kitais vaistais Nėra homeopatinių tyrimų duomenų Trumpesnis tėvų nedarbingumo dėl ligos laikotarpis Trichard ir kt [135] 3 lentelė. Homeopatinio gydymo pranašumai prieš įprastą sveikatos priežiūrą, remiantis ankstesniais viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir vidurinės ausies uždegimo pediatriniais tyrimais 14 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

17 Vaikų, sergančių ausies ir kvėpavimo takų infekcijomis, gydymas homeopatiniais vaistais Kliniškai orientuoti ištekliai Nacionalinis homeopatijos centras Ūminė homeopatinė pediatrinė priežiūra Grandgeorge D. The homeopathy handbook for children: acutes and their homeopathic treatment. Kandern, Germany: Narayana; 2012 Bendra ūminė homeopatinė priežiūra Jonas WB, Jacobs J. Healing with homeopathy. The vaikams ir suaugusiesiems complete guide. New York: Warner Books; 1996 Šeimos homeopatinė priežiūra Įvadas į homeopatiją Įprastas medicininis karščiuojančių vaikų gydymas Ullman D. Homeopathic family medicine: evidence based homeopathy. Galima parsisiųsti elektroninę knygos versiją iš (reguliariai atnaujinama). Lockie A. Family guide to homeopathic symptoms and natural solutions. New York: Touchstone; 1993 Lansky AL. Impossible cure: the promise of homeopathy. Portola Valley, California: RL Ranch Press; Dooley TR. Homeopathy. Beyond flat earth medicine, second ed. Timing Publications; 2002 Sherman JM, Sood SK. Current challenges in the diagnosis and management of fever. Curr Opin Pediatr. 2012; 24(3): Tik 7,1% homeopatinius ausų lašus vartojusių vaikų buvo skirti antibiotikai, o standartinį gydymą gavusių vaikų 36,5%. Taylor ir Jacobs tyrimo duomenys [124] buvo panašūs į Friese ir bendraautorių tyrimą [120, 121], kuris nustatė 4,8% antibiotikų skyrimo dažnį homeopatinį gydymą gavusiems pacientams. Sinha su kt. [129] paskelbė neseniai atliktą dvigubai aklo metodo, placebu kontroliuojamą ŪVAU homeopatinio ir tradicinio gydymo tyrimą (N = 81). Tyrimo pabaigoje abiejų grupių sveikatos atsinaujinimo koeficientai buvo vienodi. Vis dėlto homeopatinį gydymą gavusiai grupei simptomai pradėjo silpnėti greičiau bei buvo daug mažesnis antibiotikų skyrimo dažnis (0%), palyginti su tradiciškai gydyta grupe (97,5%). Šis efektyvumo tyrimas yra nedidelis ir jį reiktų pakartoti. Tačiau jo rezultatai sutampa su daugybės kitų tyrimų metu gautais įrodymais apie greitesnį sveikatos pagerėjimą ir antibiotikų poreikio sumažėjimą. homeopatiniais preparatais, gerokai greičiau pagerėja sveikata nei gydant tradiciniais vaistais. Homeopatija sukėlė mažiau šalutinių poveikių suaugusiems, o vaikams šalutinių poveikių kiekis išliko toks pats mažas kaip ir tradicinių vaistų šalutinių poveikių (homeopatijos 2%, tradicinių vaistų 2,4%). Daugelyje šalių buvo pakartotinai tirtas greitesnis sveikatos pagerėjimas vartojant homeopatinius preparatus. Vokietijoje atlikus perspektyvinį stebimąjį tyrimą, kuriame dalyvavo 131 vidurinės ausies uždegimu sergantis vaikas, Friese su kolegomis taip pat nustatė greitesnį sveikatos pagerėjimą gydytiems homeopatiniais preparatais [120, 121]. Tik 4,8% homeopatinėmis priemonėmis gydytų vaikų prireikė antibiotikų. Frei ir Thurneysen įvertino pagerėjimo ir kainos proporcijas dviejose grupėse vaikų, sergančių ŪVAU, iš kurių viena grupė buvo gydyta homeopatiniais vaistais, o kitai taikytas gydymas placebu. Iš viso dalyvavo 230 vaikų. Atlikdami pastarąjį tyrimą, autoriai nustatė, kad 39% homeopatinėmis priemonėmis gydytų vaikų skausmas sumažėjo jau per pirmas 6 valandas nuo gydymo pradžios, dar 33% vaikų per 12 valandų (iš viso 72% vaikų skausmas sumažėjo per 12 valandų). Homeopatiniais preparatais gydytiems vaikams simptomai sumažėjo 2,4 karto greičiau nei kontrolinės grupės vaikams, kuriems taikė placebą [122]. Atlikę perspektyvinį atsitiktinių imčių eksperimentinį tyrimą apie individualizuotą homeopatinį gydymą, kuriame dalyvavo 75 vaikai nuo 18 mėnesių iki 6 metų [123], Taylor ir Jacobs neseniai paskelbė naujo tyrimo duomenis. Pastarajame dalyvavo 120 vaikų nuo 6 mėnesių iki 11 metų. Tirti komerciniai kombinuoti homeopatiniai ausų lašai, skirti vidurinės ausies uždegimo simptomams slopinti [124]. Pacientai atsitiktinai išskirstyti į kartu gavusius standartinį ir homeopatinį gydymą bei gavusius tik standartinį gydymą. Tyrimo autoriai nustatė greitesnį sveikatos pagerėjimą jau po kelerių dozių tarp homeopatiniais preparatais gydytų vaikų (patariama skirti po vieną dozę kas 4 valandas, kol simptomai pradės silpnėti), palyginti su vien standartinį gydymą gavusių pacientų grupe. Šis atradimas gali būti praktiškai naudingas tėvams (slaugytojams), kurie negali išleisti savo vaikų į darželius ar mokyklas, kol neišnyksta infekcijos simptomai. Be to, remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais [125], homeopatinėmis priemonėmis gydytiems vaikams rečiau nei standartinę sveikatos priežiūrą gavusiems atsiranda viduriavimas ir hiperaktyvumas. Sąnaudų efektyvumas Dauguma, bet ne visi [28] realūs tyrimai, kuriuose dalyvavo ir vaikai, ir suaugusieji [ ], rodo, jog homeopatija iš esmės sumažina išlaidas ir tradicinių vaistų suvartojimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigose [5, 132]. Prancūzijoje atlikto perspektyvinio tyrimo metu Trichard su kolegomis palygino homeopatinio gydymo ir gydymo antibiotikais farmakoekonomiką [135]. Tyrime dalyvavo 499 vaikai, kurie per paskutinius 6 mėnesius sirgo pasikartojančiu ūminiu rinofaringitu. Tyrėjai pastebėjo, kad homeopatiniai preparatai reikšmingai sumažino rinofaringito epizodų ir komplikacijų skaičių. Homeopatiniais preparatais gydytos grupės gyvenimo kokybė buvo geresnė, mažesnės tiesioginės medicininės išlaidos ir reikšmingai trumpesnis vaikų tėvų nedarbingumo laikotarpis (9,5% homeopatinės grupės, 31,6% antibiotikus gavusios grupės). Tad homeopatinis gydymas ne tik padeda greičiau palengvnti simptomus ir sumažinti išlaidas, bet ir ženkliai sutrumpina tėvų nedarbingumo laikotarpį (2/3 trumpesnis nedarbingumo laikotarpis), nes trumpiau reikia slaugyti vaikus bei mažesnė rizika tėvams užsikrėsti nuo vaikų. Per kitą eksperimentinį tyrimą įvertinta homeopatinio gydymo įtaka vaikų iki 5 metų pasikartojančioms viršutinių kvė- Biologinė medicina, 2014, nr. 2 15

18 Vaikų, sergančių ausies ir kvėpavimo takų infekcijomis, gydymas homeopatiniais vaistais pavimo takų infekcijoms (N = 30 pacientų) [138]. Pirmiausia buvo apskaičiuotas VKTI skaičius per 6 mėnesius prieš gydymą ir VKTI skaičius po homeopatinio gydymo pradžios. Rezultatai parodė pastebimą homeopatinio gydymo naudą. Suaugusių, sergančių VKTI, tyrimo rezultatai buvo panašūs [139]. Atlikdami vieną didžiausių perspektyvinių grupinių tyrimų su homeopatinėmis priemonėmis gydytais pacientais (N = 2851 suaugusysis ir 1130 vaikų iš 103 pirminės sveikatos priežiūros įstaigų Vokietijoje bei Šveicarijoje), Witt su kolegomis nustatė didžiulį ligos lengvėjimą [30]. 8 metus trukusių tolesnių studijų metu nustatyta, kad homeopatinio gydymo nauda ir maža šalutinio poveikio rizika ilgai išlieka [140]. 3 lentelėje apibendrinami potencialūs homeopatinės sveikatos priežiūros praktiniai privalumai vaikams, sergantiems VKTI ir vidurinės ausies uždegimu. Svarbu paminėti ne tik, kad homeopatinis gydymas, taikomas šioms ligoms gydyti, yra pranašesnis už tradicinę sveikatos priežiūrą dėl šalutinio poveikio pasireiškimo dažnio, bet ir užregistruotas homeopatinėmis priemonėmis gydytiems vaikams pasireiškęs šalutinis poveikis būna ne toks rimtas ir pavojingas. Apibendrinant tyrimų metu nustatyta, jog homeopatija potencialiai gali padėti sutaupyti laiko (vaikai trumpiau serga, tėvams reikia trumpesnių nedarbingumo atostogų) ir pinigų (mažesnės išlaidos simptomus lengvinantiems vaistams). Trūkumai Skeptiškai nusiteikusiam gydytojui, kuris ieško išsamesnės homeopatijos klinikinio efektyvumo ir veiksmingumo gydant ūmines vaikų ligas ŪVAU arba VKTI kritikos, nurodomi du neseniai literatūroje paskelbti sisteminiai apžvalginiai straips- Terminų žodynas Terminas Stambi forma (angl. Bulk form) Kompleksinė prisitaikymo sistema (angl. Complex adaptive system CAS) Homeopatinė medicina (angl. Homeopathic medicine) Hormezė (angl. Hormesis) Nanodalelių pavidalas (angl. Nanoparticles NP - form) Šalutinio poveikio nesukeliantis lygis (angl. NOAEL - No Observed Adverse Effect Level) Suplakimas (angl. Succussion) Trituracija (angl. Trituration) Apibrėžimas Neapdorota medžiagos forma, kuria medžiaga gali egzistuoti fiziniame pasaulyje. Naujausios tradicinių formų vaistų ir neapdirbtos žolelės sukimba į didesnes, stambias formas. Kompleksinė sistema yra kelių tarpusavyje sujungtų dalių rinkinys, kuriame visos sistemos savybės skiriasi nuo kiekvienos atskiros dalies savybių. Kompleksinėje prisitaikymo sistemoje savybės pasireiškia dinamišku, netiesiniu prisitaikymo prie pakitusios aplinkos, kurioje sistema funkcionuoja, keliamų reikalavimų procesu. Dauguma natūralių biologinių ir socialinių sistemų yra kompleksinės prisitaikymo sistemos, pavyzdžiui, gyvi augalai ir gyvūnai. Unikalios didesnių kompleksinių prisitaikymo sistemų, pavyzdžiui, organizmo, savybės kyla iš sistemos dalių ląstelių sąveikų erdvėje ir (ar) laike. Taip skirtingo dydžio skalėse ląstelė yra integruota į organizmą, o šis atitinkamai į didesnę ekosistemą. Daugiau nei 200 metų senumo komplementarinės ir alternatyviosios medicinos sistema, kai vaistai skiriami remiantis jų gebėjimu atitikti ir panaikinti kompleksinį simptomų modelį (kūno ženklų kalbą), kurį patiria individualus pacientas. Didžiausias debatų šaltinis yra kilmė homeopatinių preparatų, kurie ruošiami iš natūralių augalų, mineralų ar gyvūnų dalių apdorojant jas trituracija, serijiniais skiedimais ir suplakimu. Hormezė apima medžiagų, kurios didelėmis dozėmis gali sukelti šalutinių ar toksinių poveikių, mažų dozių (dažniausiai žemiau šalutinių poveikių nesukeliančio lygio) naudinguosius poveikius. Techniškiau, hormezė yra netiesinis dozės bei atsako santykis, dažnai dvikryptis duotai medžiagai. Atliekami tyrimai rodo, kad hormezė apima ląstelių ir organizmų prisitaikomuosius atsakus, kuriuos veikiau sukelia mažos vaistų dozės nei tiesioginis farmakologinis vaisto poveikis receptoriams. Maža medžiagos dalelė nanometrų dydžio intervale, pavyzdžiui nuo 1 iki 100 nanometrų skersmens, nors nanodalelės gali varijuoti iki 1000 ir daugiau nanometrų skersmens. Nanometrų dydžio intervale kiekviena dalelė įgyja didelį paviršiaus ploto ir tūrio santykį, padidėjusias katalizines savybes, adsorbcinę gebą, elektromagnetinių, terminių, optinių ir kvantinių savybių, kurios skiriasi nuo tos pačios medžiagos stambesnių formų savybių. Nanoformų vaistai, žolelės ar mineralų druskos žymiai geriau pasisavinamos virškinamajame trakte, turi geresnį biopraeinamumą ir geba praeiti pro ląstelės-taikinio membraną. Todėl atsiranda mažiau šalutinių poveikių ir reikia mažesnių vaistų dozių, kad būtų pasiektas tas pats efektas, kaip skiriant didesnę dozę tos pačios, bet stambesnės formos, medžiagos. Nanometrų dydžio vaistų formos daug artimesnės dydžiu atomams ir virusams nei stambesnės vaistų formos. Naujausios studijos rodo, kad, nepaisant stambesnių formų skiedimų, homeopatiniai preparatai išlaiko nuolatines pirminės medžiagos nanodalelių formas. Tai riba, žemiau kurios duota medžiaga nesukelia pastebimų biologiškai reikšmingų šalutinių poveikių. Metodas, kai talpykla su skysčiu energingai rankiniu būdu kratoma. Skystis atsimuša į kietą, elastingą paviršių ir sukuriama intensyvi skysčio turbulencija. Homeopatiškai ruošiant vaistą, po kiekvieno vaisto praskiedimo kelis kartus suplakama. Metodas, kurio metu didesnė medžiagos forma mechaniškai smulkinama ar trinama į vis mažesnes daleles. 16 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

19 Vaikų, sergančių ausies ir kvėpavimo takų infekcijomis, gydymas homeopatiniais vaistais niai [93, 141]. Kalbant apie ŪVAU ir VKTI, tyrimai, nors ir turi trūkumų, daugiausia palankūs homeopatijai, pavyzdžiui, dėl greitesnio atsako, retesnio ir mažiau pavojingo šalutinio poveikio, išlaidų mažinimo, arba rezultatai bent jau lygiaverčiai standartinei sveikatos priežiūrai. Naujesnėje ir išsamesnėje apžvalgoje įvertinti 36 skirtingi homeopatiniai tyrimai, susiję su VKTI ir ausų, nosies bei gerklės ligomis [93]. Nepaisant didelio skaičiaus lyginamojo veiksmingumo [31] ir stebimųjų tyrimų [30], dėl mažų tyrimų imčių ir kitų veiksnių trūksta duomenų apie homeopatiją, kaip ir apie kitus komplementarinės bei alternatyviosios medicinos metodus. Kai kuriems ŪVAU ir ūmių VKTI klinikiniams bandymams trūko kontrolinių grupių, pakankamo atsitiktinių imčių ar maskavimo pritaikymo [141]. Dviejuose negatyviuose klinikiniuose bandymuose tirtas vienas specifinis homeopatinis produktas, skirtas sinusitui gydyti [93], tačiau sinusų infekcijos nėra šio straipsnio tema. Kiti du negatyvūs tyrimai tyrė homeopatinio gydymo įtaką gripo arba pasikartojančių VKTI prevencijai [142, 143]. Tačiau šis straipsnis ne apie prevenciją, o apie tyrimą, todėl tyrimų rezultatų plačiau aptarti neverta. Šiuo straipsniu nėra teigiama, kad homeopatijos veiksmingumo duomenys pakankamai užtikrinti nekvalifikuotoms vaikų sveikatos rekomendacijoms. Vis dėlto nors daug trūkumų turinti ir ginčytina metaanalizė [144, 145], kuri per bendrai pripažintą autorių diskusiją atmetė homeopatinį gydymą, patvirtino, jog veiksmingumo tyrimo duomenys palankesni homeopatijai negu placebui, ypač gydant infekcines ligas [146]. Vėlesnių metaanalizių autoriai nepripažino infekcinių ligų tyrimų kokybės, nors nerado pakankamai šių tyrimų trūkumų ir aukštesnės kokybės homeopatinio bei tradicinio gydymų tyrimų įvertinimų. Siekdamas nenukrypti į istorinius ginčus, susijusius su homeopatija, šis straipsnis pripažįsta turimos literatūros diskutuotinumą ir trūkumą, bet pragmatiškai teigia praktinį homeopatijos efektyvumą, didesnį saugumą ir mažesnes išlaidas gydant vaikus, sergančius ŪVAU ar VKTI, palyginti su tradiciniu gydymu. Santrauka Remiantis tyrimų įrodymais, homeopatiniai preparatai suteikia perspektyvią vaikų, sergančių ŪVAU ir VKTI, gydymo strategiją, kuri ne tik gali sumažinti šalutinį poveikį, kylantį vartojant simptomus lengvinančius tradicinius vaistus, bet taip pat padėti atsisakyti netinkamo antibiotikų vartojimo ir su tuo susijusios pasaulinės problemos vaistams atsparių mikroorganizmų vystymosi. Gydymas homeopatiniais preparatais veikia stimuliuodamas visą organizmą kaip vientisą, bendrą, prie aplinkos pokyčių prisitaikančią sistemą ir padeda įveikti infekcijas skatindamas paties organizmo natūralius vidinius gynybinius veiksnius. Vienas iš veikimo mechanizmų pagalbinių nanodalelių dydžio medžiagų sukeliamas sustiprintas imuninės sistemos atsakas [70, 72, 77, 78]. Tad homeopatinis ir tradicinis klinikiniai požiūriai iš esmės skiriasi. Tyrimų duomenys palankūs pragmatiškai taikyti homeopatiją gydant vaikus, sergančius ūmiomis, nekomplikuotomis VKTI ar vidurinės ausies uždegimu, kai siekiama didesnio saugumo, greitesnio simptomų palengvėjimo ir mažesnių išlaidų. Greitesnis simptomų palengvėjimas, ypač gydant vidurinės ausies uždegimą, sudaro galimybę sumažinti antibiotikų vartojimą per ankstyvąsias ligos fazes, pavyzdžiui, keletą pirmųjų dienų po susirgimo. Ši homeopatijos teikiama nauda kliniškai reikšminga visuomenės sveikatos priežiūros rezultatams gerinti. Antibiotikų vartojimo sumažinimas yra visuomenės sveikatos priežiūros sistemų rūpestis Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose išsivysčiusiose šalyse, nes tik taip galima sustabdyti besiplečiančią atsparumo antibiotikams problemą dėl netinkamo ir nebūtino jų skyrimo ( cdc.gov/drugresistance/index.html). Reikėtų pabrėžti, kad šis argumentas tinka nekomplikuotam vaikų ŪVAU arba VKTI, kai lengvos ir neišplitusios infekcijos atveju pirminio gydymo tikslas yra simptomų palengvinimas. Priešingai, sunkesnės eigos ŪVAU atvejais gali pasireikšti rimtos, bet reliatyviai retos komplikacijos mastoiditas, meningitas, vidukaukoliniai pūliniai, lėtiniai pūliuojantys vidurinės ausies uždegimai ir klausos praradimas [147]. Tada būtina suteikti agresyvesnį gydymą. Atlikus stebimuosius ir palyginamojo veiksmingumo tyrimus, kuriuose dalyvavo tūkstančiai vaikų iš įvairių valstybių, homeopatinio gydymo sukeliamas šalutinių poveikių dažnis buvo mažas panašus arba mažesnis negu tradicinio gydymo. Remiantis pirminiais duomenimis, sumažindamas įprastų simptomus lengvinančių vaistų vartojimą, homeopatinis gydymas taip pat gali mažinti pasikartojančių infekcijų tikimybę ir išlaidas. Vyraujanti Vakarų medicina nenori pripažinti homeopatijos klinikinėje sveikatos priežiūros srityje [6, 148, 149]. Vis dėlto konverguojantys klinikiniai ir fundamentaliųjų mokslų įrodymai prieštarauja skeptikams dėl homeopatijos vertės realiame gyvenime. Iš tikrųjų nanodalelių savybės [15 17, 150, 151], prisitaikomosios sistemos modeliai homeopatiniams preparatams sąveikaujant su individualiu pacientu [84, 85, 88, 92, 94, 108] ir netiesinė mažų medžiagų dozių dozės bei atsako priklausomybė [23, 100, 152, 153] esti vienos svarbiausių įprastos medicinos tyrimų ribos [22, ]. Atitinkama konservatyvi išvada homeopatinių preparatų taikymo ŪVAU [129, 141] ir VKTI gydyti efektyvumo duomenys yra platesni nei veiksmingumo. Papildomai reiktų atlikti tinkamai sukurtas veiksmingumo studijas su ne tik geru vidinio, bet taip pat ir išoriniu bei paties modelio pagrįstumu [5, 29, 165]. Kartu daugybiniai klinikiniai tyrimai prieina prie išvados, kad homeopatija gali būti vertingas klinikinės praktikos įrankis. Homeopatija pateikė aiškius privalumus ir svarius mažesnės žalos sukėlimo įrodymus gydant vaikus, sergančius ūminėmis ligomis. Daugybė vartotojų jau priėmė homeopatiją ir taiko ją savo sveikatos priežiūrai [137, 166]. Net ir darant skeptišką prielaidą, kad egzistuojantys teigiami moksliniai įrodymai apie homeopatiją [5, 29] turėtų būti ignoruojami, nes ji kliniškai veikia tik placebo metodu per gerus pacientų ir gydytojų santykius [ ], saugumo ir veiksmingumo duomenys pagrindžia teiginį, kad homeopatija geriau lengvina ūminius simptomus, palyginti su įprastais nereceptiniais vaistais. Taigi, gydytojai, kurie remiasi taisykle pirmiausia nepakenk, turi įrodymais pagrįstą pagrindą [170] racionaliai pamąstyti apie homeopatinių preparatų galimą taikymą ūminei pirminei vaikų, sergančių nekomplikuotomis VKTI ir ŪVAU, sveikatos priežiūrai. Literatūros sąrašas redakcijoje Biologinė medicina, 2014, nr. 2 17

20 Neurexan poveikis žiurkių EEG dažniams W. Dimpfel 1, K. Roeska 2*, B. Seilheimer 2 Neurexan poveikis žiurkių EEG dažniams Santrauka Prielaidos. Įvairūs natūralios kilmės vaistai efektyviai gydo su stresu susijusius sutrikimus, pvz., miego sutrikimus ir nerimą. Daugiakomponenčio, nedidelių dozių vaisto Neurexan veiksmingumas buvo įrodytas atliekant tyrimus, bet tikslus jo veikimo mechanizmas dar neišaiškintas. Metodai. Siekiant išsiaiškinti Neurexan poveikį centrinei nervų sistemai, analizuoti lauko potencialų spektriniai dažniai keturiose žiurkių smegenų srityse po vienkartinės Neurexan dozės. Kryžminio tyrimo modelio metu išbandytos skirtingos Neurexan dozės, o jų poveikis palygintas su kontrolinėmis priemonėmis. Rezultatai. Reikšmingas poveikis nustatytas vartojant Neurexan tabletes (0,5), daugiausia δ ir θ bangoms frontalinėje žievėje ir tinkliniame darinyje (P<0,01). Tinkliniame darinyje reikšmingi δ ir θ bangų pokyčiai atsirado jau pirmą valandą po vaistų suvartojimo. Per tam tikrą laiką bangų pokytis parodė reikšmingą ir ilgalaikį δ ir θ bangų padidėjimą frontalinėje žievėje ir tinkliniame darinyje, o kitus spektrinius dažnius frontalinėje žievėje, tinkliniame darinyje ir dryžuotajame kūne veikė tik laikinai. Išvados. Šis tyrimas parodė, kad nedidelės preparato Neurexan dozės veikia žiurkių centrinės nervų sistemos aktyvumą. Gautas elektroencefalografinis Neurexan poveikio vaizdas rodo keletą panašumų su kitomis raminamojo poveikio medžiagomis, pvz., valerijonu ar pasiflora. Tai leidžia numanyti galimą Neurexan vertę pacientams, besiskundžiantiems su stresu susijusiomis ligomis. Be to, šis pranešimas rodo, jog elektroencefalografinių bangų užrašymas yra efektyvus biožymeklis nedidelių dozių vaistams, pvz., Neurexan, įvertinti. Reikšminiai žodžiai. Centrinė nervų sistema, su stresu susijusios ligos, daugiatikslis, daugiakomponentis, smegenų bangos, elektroencefalografija. Author details 1 Justus-Liebig-University Giessen, NeuroCode AG, Sportparkstrasse 9, Wetzlar 35578, Germany. 2 Biologische Heilmittel Heel GmbH, Dr.-Reckeweg-Str. 2-4, Baden Baden 76532, Germany. * Correspondence: kerstin.roeska@heel.com 2 Biologische Heilmittel Heel GmbH, Dr.-Reckeweg-Str. 2-4, Baden Baden 76532, Germany Full list of author information is available at the end of the article Prielaidos Su stresu susijusios ligos nerimas, nervingumas ir nemiga plačiai paplitusios. Pavyzdžiui, nerimo ir nemigos paplitimas atitinkamai siekia 16,6% ir 26% [1, 2]. Šiuo metu vartojami vaistai apima benzodiazepinus ir selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius. Vis dėlto šių vaistų vartojimą gali lydėti stiprus nepageidaujamas poveikis, pvz., pažinimo sutrikimai ir priklausomybė [3 5]. Su stresu susijusioms ligoms gydyti dažnai taikoma savigyda. Yra tvirtas ryšys tarp streso ir alkoholinių gėrimų vartojimo [6], lemiančio galimas pasekmes fizinei ir psichologinei sveikatai. Klinikiniai tyrimai pagrindžia faktą, kad komplementarinė ir alternatyvioji medicina efektyviai ir be sunkių nepageidaujamų poveikių gydo su stresu susijusias ligas nerimą ir nemigą [7, 8]. Pavyzdžiui, Neurexan yra daugiakomponentis vaistas, sudarytas iš stipriai praskiestų natūralių, daugiausia augalų, ekstraktų. Jis rekomenduojamas nemigai ir nerimui gydyti [9]. Atskirų Neurexan komponentų (Passiflora incarnata, Avena sativa, Coffea arabica ir Zincum isovalerianicum) veiksmingumas nustatytas tiriant žmones ir gyvūnus. Trys atsitiktinių imčių kontroliuojami bandymai parodė pasifloros kaip monoterapijos [10, 11] ir kaip sudedamosios žolelių derinio dalies [12] anksiolitinį poveikį. Tyrimai su gyvūnais atskleidė Avena sativa raminamąjį poveikį [13] ir praskiestų Coffea cruda preparatų sukeliamą padidėjusį miego intensyvumą [14]. Retrospektyvinės analizės metu nustatytas naudingas Zincum isovalerianicum poveikis pacientams, besiskundžiantiems neramių kojų sindromu [15]. Nors šie komponentai preparate Neurexan yra mažiau koncentruoti negu referenciniuose vaistuose, ištirtuose anksčiau minėtuose tyrimuose, vis dėlto Neurexan yra veiksmingas vidutinio sunkumo nemigai ir nervingumui gydyti. Dviejų stebimųjų tyrimų metu įrodyta, 18 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

21 Neurexan poveikis žiurkių EEG dažniams kad Neurexan yra gerai toleruojama alternatyva tradiciniam gydymui Valeriana officinalis (valerijonu), pagrįstam gydymo metodui vidutinio sunkumo nemigai ir nerimui gydyti [16, 17]. Kaip daugiakomponentis vaistas Neurexan veikia skirtingus taikinius, tačiau tuo lemiamas bendras poveikis centrinei nervų sistemai nėra apibūdintas. Per pastarąjį dešimtmetį elektroencefalografija (EEG) suteikė galimybę vykdyti pakaitinį psichoaktyvių vaistų veiksmingumo įvertinimą. EEG bangos, išgaunamos dėl spektro svyruojančių dažnių, gali skirtis normos ir eksperimento sąlygomis. Dėl to EEG bangos gali būti laikomos biožymekliu [18]. Biožymekliai vis plačiau taikomi klinikiniam atsakui į gydymą vertinti ir veikimo mechanizmui charakterizuoti [19]. Pavyzdžiui, EEG bangų pasikeitimai, atsiradę po eksperimentinių junginių vartojimo, gali būti priskirti vaistų poveikiui konkrečioms neuromediatorių sistemoms, pvz., cholinerginei, dopaminerginei ir noradrenerginei, įvertinti [20 23]. Be to, skirtingos vaistų kategorijos antidepresantai, antikonvulsiniai vaistai, analgetikai, neuroleptikai, stimuliatoriai, narkotikai, raminamieji ir haliucinogeniniai preparatai lemia atkuriamas ir ligai specifiškas EEG bangas. Todėl dėl skiriamosios EEG duomenų analizės nežinomi junginiai gali būti priskirti tam tikroms vaistų kategorijoms [24]. Dar svarbiau įvairių gyvūnų rūšių smegenų struktūros ir neurobiologinių požymių duomenų saugojimas suteikia galimybę aiškinti rezultatus [18]. Pranešime keliamas klausimas, ar daugiakomponentis, nedidelių dozių vaistas Neurexan sukelia EEG bangas, kurios paaiškina jo raminamąjį poveikį. Siekiant atsakyti į šį klausimą, charakterizuotas skirtingų Neurexan dozių poveikis EEG bangoms keturiose žiurkių smegenų srityse per 5 valandų eksperimentą. Metodai Vaistas Neurexan ( Heel GmbH, Baden-Badenas, Vokietija) yra nereceptinis vaistas, sudarytas iš stipriai praskiestų ingredientų. Viena tabletė susideda iš 0,6 mg Passiflora incarnata D2, 0,6 mg Avena sativa D2, 0,6 mg Coffea arabica D12, 0,6 mg Zincum isovalerianicum D4, 1,5 mg magnio stearato ir 300 mg laktozės (D rodo praskiedimą). Visi komponentai paruošti remiantis Europos farmakopėja [25]. Neurexan rekomenduojamas lengvai nemigai ir nerimui gydyti [9]. Bandymų su gyvūnais metu Neurexan buvo ištirpintas 0,9% NaCl tirpale (1 ml/kg kūno svorio). Taikomos Neurexan dozės (0,25, 0,50 ar 1 tabletė gyvūnui) nuo 6 iki 12 kartų atitiko žmogui tolygų dozavimą [26]. Per burną pavartota vienkartinė Neurexan arba kontrolinės priemonės (1 ml/kg 0,9% NaCl) dozė. Kiti vaistai, taikyti palyginimui skiriamojoje analizėje, buvo aprašyti anksčiau [24]. Gyvūnai Aštuonios 8 mėnesių Fisher 344 žiurkės buvo laikomos ikiklinikinių studijų centro ( NeuroCode AG, Vetzlare, Vokietijoje) steriliuose narvuose su viršuje įrengtais filtrais ir besikeičiančiais dienos bei nakties ciklais. Joms normaliai tiekė maistą. Procedūros su gyvūnais atliktos remiantis Vokietijos sveikatos apsaugos gairėmis bei gyvūnų apsaugos įstatymais. Prieš chirurgines intervencijas gyvūnams atliko anesteziją 10% ketamino hidrochlorido (1 ml/kg) injekciją į raumenis. Tada keturi koncentriniai dvipoliai plieno elektrodai stereotaksinės chirurgijos metodu buvo implantuoti į kairįjį pusrutulį (3 mm lateraliau). Priekinės frontalinės žievės, hipokampo, dryžuotojo kūno ir tinklinio darinio koordinatės atitinkamai buvo 12,2, 5,7, 9,7 ir 3,7 mm [27]. Iš plokštelių sudaryti keturi dvipoliai neurologiniai SNF100 elektrodai (Samerlandas, Kalifornija), 5 kištukai ir transmiteris (26 x 12 x 6 mm; 5,2 g) pritvirtinti prie kaukolės trimis plieniniais varžtais ir dantų cementu. EEG užrašymas Siekiant užrašyti EEG signalus, narvai patalpinti į variu apsaugotą kambarį. Kaip buvo aprašyta anksčiau, signalai perduoti beviele radijotelemetrine sistema ( Rhema Labortechnik, Hofheimas, Vokietija) ir apdoroti skleisti 0,25 Hz rezoliucijos galios spektrą [28]. Po automatinio artefaktų atmetimo signalai sukoncentruoti į 4 sekundžių trukmės vienetus ir sparčiosios Furjė transformacijos metodu transformuoti, naudojant Haningo langą. Atrankos dažnis buvo 512 Hz. Norint nustatyti galutinį 128 Hz atrankos dažnį, gerokai viršijantį Naikvisto dažnį, buvo apskaičiuotos keturios reikšmės. Gauti elekriniai spektrai suskirstyti į δ bangas (0,8 4,5 Hz), θ bangas (4,75 6,75 Hz), α1 bangas (7,00 9,50 Hz), α2 bangas (9,75 12,50 Hz), β1 bangas (12,75 18,50 Hz) ir β2 bangas (18,75 30,00 Hz). Spektrai apskaičiuoti kas 3 minutes. Atliekant vėlesnę analizę, vidutiniškai buvo skaičiuojami 60 minučių periodai. Siekiant atmesti cirkadinių ritmų poveikį, visi matavimai atlikti tuo pačiu metu. EEG užrašymo metu žiurkės laisvai judėjo, tačiau, norint išvengti artefaktų, negalėjo ėsti. Tyrimo modelis Tyrimas prasidėjo praėjus 2 savaitėms po operacijos. Kryžminio tyrimo metu gyvūnams buvo skirtos skirtingos Neurexan ar kontrolinės priemonės dozės. Visi aštuoni gyvūnai eksperimento metu gavo vieną dozę, tada po 1 savaitės, skirtos vaistui pasišalinti iš organizmo, duota kitokia dozė. Kiekvieno eksperimento metu po 45 minutes trukdavusio prieš vaisto vartojimą atliekamo signalų užrašymo per burną buvo sugirdoma vienkartinė Neurexan ar kontrolinės priemonės dozė. Tada po 5 minučių atsigavimo laikotarpio EEG signalai registruojami 5 valandas. Statistika EEG signalai (µv 2 ) dokumentuoti valandos trukmės intervalais kaip normos atveju gautų signalų procentiniai dydžiai. Kiekvienoje smegenų srityje išmatuotos visos šešios dažnių juostos, o aštuonių gyvūnų duomenys apskaičiuoti kaip vidurkis ± SEM. Dažnių juostos pokyčių skirtumai tarp Neurexan ir kontrolinėmis priemonėmis gydytų žiurkių nustatyti, atliekant Mano-Vitnio-Vilkoksono U kriterijų (Wilcoxon Mann-Whitney U test). Skirtumai laikyti reikšmingais, kai P<0,01. Rezultatai Dozės bei atsako santykis tarp Neurexan ir EEG bangų atskleidė vyraujantį poveikį δ, θ ir α2 bangoms frontalinėje žievėje ir tinkliniame darinyje (1 pav.). Spektrinių dažnių pokyčiai išanalizuoti min. po per burną sugirdžius vienkartinę Neurexan dozę. Nors spektrinių dažnių pokyčiai aptikti po kiekvienos Neurexan dozės (0,25, 0,5 ar 1 tabletės) vartojimo, reikšmingiausi pokyčiai nustatyti pavartojus 0,5 tabletės Neurexan. Esant šiai koncentracijai, δ, θ ir α2 bangos bei papildomai α1 ir β1 bangos tinkliniame darinyje buvo reikšmingai pakitusios (1D pav.). Hipokampe gydymas 1 Neurexan tablete reikšmingai paveikė tik δ bangas (1B pav.) minutę dryžuotajame Biologinė medicina, 2014, nr. 2 19

22 Neurexan poveikis žiurkių EEG dažniams A B EEG signalai (% nuo normos) C EEG signalai (% nuo normos) kontrolė 0,25 tabletės 0,50 tabletės 1 tabletė EEG signalai (% nuo normos) EEG signalai (% nuo normos) D kontrolė 0,25 tabletės 0,50 tabletės 1 tabletė kontrolė 0,25 tabletės 0,50 tabletės 1 tabletė kontrolė 0,25 tabletės 0,50 tabletės 1 tabletė 1 pav. Kontrolinės priemonės ir 0,25, 0,50 bei 1 Neurexan tabletės poveikis spektriniams dažniams keturiose žiurkių smegenų srityse (frontalinėje žievėje [A], hipokampe [B], dryžuotajame kūne [C] ir tinkliniame darinyje [D]). Elektroencefalografiniai (EEG) duomenys buvo gauti minutę po vienkartinės Neurexan dozės vartojimo per burną. δ, θ, α1, α2, β1 ir β2 bangų pokyčiai pateikiami kaip procentiniai dydžiai nuo normos atveju (prieš vaisto vartojimą) gautų rodiklių. Aštuonių žiurkių duomenys apskaičiuoti kaip vidurkis ± SEM. Reikšmingi skirtumai, palyginti su kontroline priemone (0,9% NaCl), pažymėti žvaigždutėmis (P<0,01) kūne jokių reikšmingų spektrinio dažnio pokyčių nenustatyta (1C pav.). Laikui bėgant, palyginti su kontrole, 0,5 Neurexan tabletės reikšmingai pakeitė daugelį spektrinių dažnių frontalinėje žievėje, tinkliniame darinyje ir dryžuotajame kūne. Didžiausias poveikis nustatytas δ ir θ bangoms (2 pav.). Frontalinėje žievėje δ ir θ bangos reikšmingai ir nuolat didėjo atitinkamai nuo trečios iki ketvirtos ir nuo ketvirtos iki penktos valandos po vartojimo (2A pav.). Tinkliniame darinyje δ ir θ bangos reikšmingai didėjo nuo trečios iki penktos valandos ir taip pat per pirmą valandą po vartojimo (2D pav.). Kitus spektrinius dažnius Neurexan paveikė tik laikinai. Frontalinėje žievėje ir tinkliniame darinyje α1, α2, β1 bangos buvo reikšmingai padidėjusios pavienių ekperimento intervalų metu. Dryžuotajame kūne θ bangų pokyčiai pasiekė reikšmingą lygį dviejų eksperimento intervalų metu (trečią ir ketvirtą valandomis, 2C pav.), o vartojant tokią vaisto dozę jokių reikšmingų pokyčių hipokampe neaptikta (2B pav.). 1 ir 2 pav. kartu parodė, kad net vienkartinė Neurexan dozė, palyginti su kontrolinėmis priemonėmis, reikšmingai moduliavo EEG bangas keliose smegenų srityse. Pasikeitimai EEG labiausiai paveikė δ ir θ bangas ir mažiau α2 bangas frontalinėje žievėje bei tinkliniame darinyje. Gautų duomenų aptarimas Gauti duomenys įrodė, jog nedidelių dozių vaistas Neurexan sukelia reikšmingus žiurkių EEG bangų pokyčius. Neurexan sužadinti pokyčiai labiausiai veikia δ ir θ bangas frontalinėje žievėje ir tinkliniame darinyje ir pagrindžia faktą, jog šis vaistas daugiausia sukelia raminamąjį poveikį. Žiurkių EEG bangos, palyginti su kontrole, reikšmingai pakito po vienkartinės Neurexan dozės sugirdymo per burną. Tai charakterizuoja Neurexan kaip psichoaktyvią medžiagą. Pokyčiai tinkliniame darinyje nustatyti jau pirmą valandą po vartojimo. Šis staigus poveikis skiria Neurexan nuo kitų iš augalų išskirtų vaistų, vartojamų su stresu susijusioms ligoms gydyti, kurių greičiausias poveikis atsiranda po 3 valandų [29]. Vėlesniu laikotarpiu Neurexan taip pat veikė frontalinę žievę ir dryžuotąjį kūną, bet neturėjo poveikio hipokampui. Po to, kai buvo nustatyti pagrindiniai nuo dozės ir laiko priklausomo Neurexan poveikio centrinei nervų sistemai įrodymai, aptikome vyraujanį δ ir θ bangų padidėjimą, patvirtnantį raminamąjį šio vaisto poveikį. Ankstesnės publikacijos pademonstravo, kad farmakologinis įsi- 20 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

23 Neurexan poveikis žiurkių EEG dažniams A B EEG signalai (% nuo normos) C EEG signalai (% nuo normos) 1 val. 2 val. 3 val. 4 val. 5 val. EEG signalai (% nuo normos) EEG signalai (% nuo normos) D 1 val. 2 val. 3 val. 4 val. 5 val. 1 val. 2 val. 3 val. 4 val. 5 val. 1 val. 2 val. 3 val. 4 val. 5 val. 2 pav. 0,5 Neurexan tabletės poveikio spektriniams dažniams keturiose žiurkių smegenų srityse (frontalinėje žievėje [A], hipokampe [B], dryžuotajame kūne [C] ir tinkliniame darinyje [D]) pokytis per tam tikrą laiką. Elektroencefalografiniai (EEG) duomenys gauti penkių 1 valandos trukmės (1 val., 2 val., 3 val., 4 val. ir 5 val.) eksperimento intervalų metu. δ, θ, α1, α2, β1 ir β2 bangų pokyčiai pateikiami kaip procentiniai dydžiai nuo normos atveju (prieš vaisto vartojimą) gautų rodiklių. Aštuonių žiurkių duomenys apskaičiuoti kaip vidurkis ± SEM. Reikšmingi skirtumai, palyginti su kontroline priemone (0,9% NaCl), yra pažymėti žvaigždutėmis (P<0,01) kišimas į neuromediatorių sistemų veiklą nulemia atskirų smegenų bangų pokyčius. Taigi δ bangų pokyčiai atitinka įsikišimą į cholinerginės sistemos veiklą [20]. Taip pat tinkliniame darinyje sustiprėjusi cholinerginė transmisija kelioms rūšims pagerina greitų akių judesių (REM) fazės miegą [30 32]. Tai gali paaiškinti Neurexan poveikį nemigai gydyti [16]. Remiantis ankstesniais tyrimais [21, 33], Neurexan sukelti α2 bangų pokyčiai gali būti interpretuojami kaip dopaminerginės sistemos inaktyvacija, o θ bangų padidėjimas sąveikauti su α2 norepinefrino receptoriais ir lemti sedaciją [22]. Poveikį EEG bangoms pademonstravo kelios skirtingos sintetinės ir iš augalų išskirtos psichoaktyvios medžiagos, bet daug svarbiau tyrimų metu taikytas tas pats EEG užrašymo metodas [20, 24, 28]. Dėl to atsirado galimybė aprašomuoju būdu palyginti bendrą Neurexan poveikį su tų medžiagų poveikiu šešioms dažnių juostoms keturiose žiurkių smegenų srityse. Galbūt nėra moksliškai teisinga daryti tiesiogines išvadas iš šių palyginimų, tačiau galima aptikti keletą panašumų tarp Neurexan ir valerijono ar pasifloros (duomenys nepateikti). Ir valerijonas, ir pasiflora įeina į Neurexan sudėtį, tik daug mažesnėmis koncentracijomis. Keletas klinikinių bandymų nustatė, jog valerijonas, daugiausia sutrumpindamas miego latencijos laiką ir pagerindamas miego kokybę, efektyviai gydo nemigą. Dviejų dvigubai aklo metodo bei placebo kontroliuojamų tyrimų metu, palyginti su placebu, vienkartinės mg dozės reikšmingai sutrumpino miego latenciją ir pagerino miego kokybę [34, 35]. Dviejų atsitiktinių imčių, dvigubai aklo metodo tyrimų metu valerijono (600 mg/d) poveikis nemigai buvo panašus į oksazepamo sukeliamą poveikį [36, 37]. Pažymėtina, kad didelės valerijono dozės (1500 mg valerijono kartu su 360 mg apynių) žmonėms ypač padidina δ bangas [38]. Vis dėlto valerijono koncentracija Neurexan yra gerokai mažesnė (0,6 mg cinko valerijono rūgšties D4 vienoje tabletėje), tačiau šis vaistas pasirodė toks efektyvus, kaip ir gydymu valerijonu pagrįsti metodai lengvai ir vidutinio sunkumo nemigai gydyti [16]. Stipriai praskiesta cinko valerijono rūgštis gali būti efektyvi kaip ir mažos valerijono dozės arba (kas tikėtiniau) cinko valerijono rūgšties derinys, sinergistiškai veikdamas su kitais Neurexan komponentais, sukelia raminamąjį poveikį. Biologinė medicina, 2014, nr. 2 21

24 Neurexan poveikis žiurkių EEG dažniams Kitas lyginamas vaistas, sužadinantis panašias EEG bangas kaip Neurexan, yra pasiflora. Ji sukelia anksiolitinį poveikį pelėms [39, 40] ir žmonėms [10 12]. Dvigubai aklo metodo, placebo kontroliuojamo tyrimo metu pasiflora buvo veiksminga nerimo simptomams šalinti kaip ir benzodiazepinai [10]. 10 mg/kg kūno svorio dozės veiksmingos pelėms [39]. Mūsų eksperimentų metu gydymas referenciniu vaistu pasiflora buvo taikomas 100 mg/kg dozėmis ir daugiausia padidino θ aktyvumą frontalinėje žievėje bei dryžuotajame kūne (duomenys nepateikti). Taip pat ir 1200 mg pasifloros ekstrakto stipriai padidino θ bangas ir šiek tiek δ bangas pacientams, turintiems miego sutrikimų [41]. Apsvarstant poveikį EEG aktyvumui, atrodo, jog Neurexan, sudėtyje turintis nedidelę pasifloros dozę, yra panašiai veiksmingas kaip ir didelės lyginamojo vaisto dozės. Pripažįstame du svarbiausius mūsų tyrimo trūkumus. Pirmiausia gyvūnų, panaudotų tyrime, skaičius buvo santykinai mažas, tačiau imties dydis pakankamas reikšmingiems (P<0,01) žiurkių EEG bangų pokyčių rezultatams nustatyti. Antra, mūsų rezultatai yra labiau aprašomojo pobūdžio ir turi būti susieti su Neurexan poveikiu žmonėms netgi tuo atveju, jeigu rezultatų aiškinimas tarp žinduolių rūšių gali būti daugelio pripažįstamas [18]. Vis dėlto vienas iš mūsų tyrimo tikslų pademonstruoti šio nedidelių dozių, daugiakomponenčio vaisto poveikį centrinei nervų sistemai, suteikiantį atskaitos tašką tolesniems tyrimams. Sąsajos tarp Neurexan veiksmingumo vidutinio sunkumo nemigai ir nerimui gydyti jau buvo nurodytos dviejose stebimuosiuose tyrimuose [16, 17]. Be to, dvigubai aklo metodo, placebo kontroliuojamas tyrimas yra atliekamas siekiant išsamiau įvertinti psichofiziologinį Neurexan poveikį žmonėms. Santrumpos. EEG elektroencefalografija; CNS centrinė nervų sistema; NaCl natrio chloridas; D praskiedimas; SEM standartinė vidurkio paklaida; REM greiti akių judesiai. Gautas: 2012 m. vasario 9 d. Priimtas: 2012 m. rugpjūčio 12 d. Publikuotas: 2012 m. rugpjūčio 16 d. Išvados Tyrimo duomenys parodė, kad daugiakomponentis, nedidelių dozių vaistas Neurexan daro įtaką neurologiniam tam tikrų smegenų sričių aktyvumui. Tai rieškia, jog vaistas turi raminamąjį poveikį. Neurexan panašumas į kitus vaistus, turinčius žinomą raminamąjį poveikį, rodo, kad mažiau koncentruoti šio vaisto komponentai sukelia papildomą bei sinergistinį poveikį neuroaktyvumui. Galima manyti, jog Neurexan yra naudingas pacientams, besiskundžiantiems su stresu susijusiomis ligomis. Be to, šis tyrimas rodo, jog EEG bangos yra efektyvus biožymeklis daugiakomponenčių, nedidelių dozių vaistų, pvz., Neurexan, psichoaktyviam poveikiui įvertinti. Rezultatai suteikia pagrindą tolesniems šio vaisto moksliniams tyrimams ir išsamesniam veikimo mechanizmui bei veiksmingumui išaiškinti. Literatūros sąrašas redakcijoje Miego sutrikimų ir nervingumo lengvinimas Neurexan tabletės Homeopatinis vaistinis preparatas 1 tabletėje yra veikliųjų medžiagų: Avena sativa D2 0,6 mg, Coffea arabica D12 0,6 mg, Passiflora incarnata D2 0,6 mg, Zincum isovalerianicum D4 0,6 mg. Pagalbinės medžiagos: laktozė monohidratas, magnio stearatas. Terapinės indikacijos. Miego sutrikimų ir nervingumo lengvinimas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: po 1 tabletę 3 kartus per dieną. Ūminiais atvejais po 1 tabletę kas 0,5 1 val. iki 12 kartų per dieną, po to gydymą tęsti įprastine doze. Prieš nuryjant tabletę reikia ištirpinti burnoje. Ją vartoti likus ne mažiau kaip 30 min. iki valgio. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Neurexan sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Vaikų populiacija. Neurexan negalima vartoti jaunesniems kaip 12 metų vaikams, nes duomenų nėra. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Nepageidaujamas poveikis. Labai retais atvejais gali atsirasti alerginių reakcijų (pasireiškia mažiau negu 1 iš vartotojų). Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 50 tablečių. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija) Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis, Teksto peržiūros data Biologinė medicina, 2014, nr. 2

25 Moderni homeopatinė alternatyva Slogos simptomams lengvinti Papildomam sinusito gydymui Euphorbium compositum S nosies purškalas (tirpalas) Homeopatinis vaistinis preparatas 100 g (99,4 ml) tirpalo yra veikliųjų medžiagų: Euphorbium D4 1 g, Pulsatilla pratensis D2 1 g, Luffa operculata D2 1 g, Hydrargyrum biiodatum D8 1 g, Mucosa nasalis suis D8 1 g, Hepar sulfuris D10 1 g, Argentum nitricum D10 1 g, Sinusitis-Nosode D13 1 g. Viename išpurškime yra 0,120 g (0,119 ml) tirpalo. Terapinės indikacijos. Slogos simptomų lengvinimas ir papildomas sinusito gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo būdas. Suaugusiems žmonėms, 6 metų ir vyresniems vaikams: paprastai reikia purkšti į kiekvieną šnervę 3 5 kartus per dieną po 1 2 įpurškimus. 2 5 metų vaikams: 3 4 kartus per dieną po 1 įpurškimą. Jaunesniems kaip 2 metų vaikams nosies purškalo (tirpalo) vartoti nerekomenduojama. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai arba bet kuriai pagalbinei Euphorbium compositum S nosies purškalo (tirpalo) medžiagai, ypač benzalkonio chloridui. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Konservantas 0,01% benzalkonio chloridas. Labai retai (mažiau nei 1 iš vartotojų) jis gali sukelti nosies gleivinės dirginimą. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Labai retais atvejais (< 1/10 000) gali atsirasti padidėjusio jautrumo reakcijų. Labai retais atvejais (< 1/10 000) į astmą linkusiems pacientams dėl benzalkonio chlorido gali atsirasti bronchų spazmas. Tokiu atveju pacientams patariama preparato vartojimą nutraukti ir konsultuotis su gydytoju. Labai retais atvejais (< 1/10 000) Euphorbium compositum S nosies purškalas (tirpalas) gali sukelti nosies gleivinės dirginimą, susijusį su deginimu ir nosies sekrecijos padidėjimu. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 20 ml buteliukas su purkštuvu. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis. Teksto peržiūros data

26 Moderni homeopatinė alternatyva Peršalimo, ypač susijusio io su virusine infekcija, gydymas Studijomis patvirtinta, kad vartojant Engystol suaktyvėja fagocitozė ir padaugėja T limfocitų* Engystol tabletės Homeopatinis vaistinis preparatas *Šaltinis: Ricken, K-H:Die Behandlung der infektanfälligkeit mit Biotherapeutika/Antihomotoxika, Specialus leidinys Nr. 927, ML-leidykla, Uelzen, 31-ieji leidimo metai, 9 numeris, 1990 Wagner, H: Neue Untersuchungen über die immunstimulierende Wirkung einiger pflanzlicher Homöopathika, Specialus leidinys Nr. 747, BM 1985, 2 numeris: tabletėje yra veikliųjų medžiagų: Vincetoxicum hirundinaria D6 75 mg, Vincetoxicum hirundinaria D10 75 mg, Vincetoxicum hirundinaria D30 75 mg, Sulfur D4 37,5 mg, Sulfur D10 37,5 mg. Terapinės indikacijos. Peršalimo, ypač susijusio su virusine infekcija, gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: paprastai reikia vartoti po 1 tabletę 3 kartus per dieną (laikyti burnoje, kol ištirps), ūminiais atvejais po 1 tabletę kas 0,5 1 val. (iki 12 kartų per dieną) metų vaikams: paprastai reikia vartoti po 1 tabletę 2 kartus per dieną, ūminiais atvejais po 1 tabletę kas 0,5 1 val. (iki 8 kartų per dieną). 1 5 metų vaikams: pasitarus su gydytoju, vartoti po 0,5 tabletės 3 kartus per dieną, ūminiais atvejais po 0,5 tabletės kas 0,5 1 val. (iki 12 kartų per dieną). Tabletę reikia lėtai ištirpinti burnoje. Tabletę reikia vartoti ne valgio metu (daryti pertrauką). Vaikams tabletę galima susmulkinti ir įmesti į nedidelį kiekį vandens. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai pagalbinei Engystol tablečių medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Nepageidaujamas poveikis. Vartojant Engystol tablečių, pavieniais atvejais gali išberti odą. Tokiu atveju vaisto vartojimą reikia nutraukti. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 50 tablečių. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis, Teksto peržiūros data

27 Antivirusinis Engystol ir Gripp-Heel poveikis: įvertinimas in vitro K. Roeska*, B. Seilheimer Antivirusinis Engystol ir Gripp-Heel poveikis: įvertinimas in vitro SANTRAUKA Prielaidos. Respiracinių virusų sukeliamos infekcijos gali suaktyvinti įgimtą imuninį atsaką svarbų šeimininko saugos mechanizmą per ankstyvąją virusinės infekcijos stadiją. Interferono (IFN) išskyrimas, sukeltas virusinės infekcijos, yra svarbus antivirusinės būklės, kurios metu IFN aktyvinamas anksčiau nei prasideda prisitaikomasis imuninis atsakas, nustatymo veiksnys. Dviejų itin mažų dozių sudėtinių vaistų Engystol ir Gripp-Heel veiksmingumas respiracinėms infekcijoms gydyti yra pagrįstas. Tačiau pagrindiniai antivirusinio poveikio mechanizmai lieka neaiškūs. Metodai. Ištirti, ar Engystol ir Gripp-Heel būdingas antivirusinis poveikis taikant profilaktinio gydymo protokolą (2, 24 ir 48 val. ikiinkubacinis periodas) bei atliekant viruso sintezės redukcijos plokštelių metodu tyrimą ir ar vaistai veikia 1 tipo IFN išsiskyrimą virusui imliose ląstelių linijose bei žmogaus periferinio kraujo mononuklearinėse ląstelėse (peripheral blood mononuclear cells PBMC). Rezultatai. Abu vaistai profilaktiškai veikė respiracinių virusų replikaciją. Vis dėlto, kai inkubacinis periodas buvo pratęstas iki 5 dienų, abu vaistai geriau veikė antivirusus. Poveikis priklausė nuo ikiinkubacinio periodo trukmės. Be to, kostimuliuotose HeLa ląstelėse, taip pat ir aktyvuotose PBMC Engystol ir Gripp-Heel padidino 1 tipo IFN sintezę. Išvados. Engystol ir Gripp-Heel slopino įvairių respiracinių virusų replikaciją. Nustatyta, kad ikiinkubacinis periodas, skirtingai nuo įvairių ištirtų virusų, veikia slopinamai. Abu vaistai skatino 1 tipo IFN išsiskyrimą skirtingose ląstelių sistemose. Tai rodo, jog šių vaistų antivirusinis poveikis gali būti pasiektas, moduliuojant antivirusinį šeimininko 1 tipo IFN atsaką. * Correspondence: Roeska.kerstin@heel.de Biologische Heilmittel Heel GmbH, Baden-Baden, Germany ĮVADAS Virusinės kvėpavimo takų infekcijos vienos iš dažniausių ligų, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus. Peršalimo ligas sukeliantys virusai apima gripo, paragripo virusus, respiracinį sincitinį virusą (RSV), rinovirusus (HRV) ir adenovirusus. Normali organizmo imuninė sistema yra gerai pasiruošusi atpažinti ir sukelti šeimininko saugos mechanizmų atsaką, siekiant riboti virusinės infekcijos plitimą. Du itin mažų dozių kompleksiniai vaistai (ultra-low-dose complex medications ULDCM) Engystol ir Gripp-Heel dažnai vartojami profilaktikai, taip pat ir ūminėms simptominėms infekcinėms ligoms gydyti. Stebimieji tyrimai nustatė, kad Engystol yra veiksmingesnis [1], mažinantis klinikinių simptomų pasireiškimą ir greičiau palengvinantis būklę [2]. Tyrimas, kurio metu buvo lyginamas Engystol su įprastais nereceptiniais (overthe-counter OTC) vaistais, parodė, jog itin mažų dozių sudėtinio vaisto veiksmingumas ne prastesnis nei gydymas nereceptiniais (OTC) vaistais [3]. Vis dėlto gavusieji Engystol pajuto greitesnį simptomų palengvėjimą. Gripp-Heel yra daugiausia vartojamas simptominiam gydymui virusinių infekcijų metu. Stebimasis tyrimas nustatė, jog lengvos virusinės infekcijos simptominiam gydymui Gripp-Heel yra veiksmingas kaip ir tradiciniai gydymo būdai, apimantys vaistus nuo kosulio ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) [4, 5]. Tik ribotas skaičius tyrimų pateikė eksperimentinius įrodymus, kaip Engystol ir Gripp-Heel sukelia gydomąjį poveikį. Nepaisant to, eksperimentai in vitro pademonstravo antivirusinį poveikį prieš platų virusų spektrą. Šie tyrimai nustatė, kad sumažėja užkrečiamumas žmogaus respiraciniais virusais, pvz., herpes simplex virusu, adenovirusu, A gripo virusu, RSV, paragripo virusu, rinovirusu ir Koksaki virusu [6, 7]. Kiti tyrimai in vitro parodė, jog Biologinė medicina, 2014, nr. 2 25

28 Antivirusinis Engystol ir Gripp-Heel poveikis: įvertinimas in vitro Engystol sukelia moduliuojamąjį poveikį imuninei sistemai fagocitozės aktyvinimo, granuliocitų funkcijos ir humoralinio atsako gerinimo požiūriu [8 13]. Vis dėlto iki šiol šiuo klausimu atliekamų tyrimų nepakanka galimam molekuliniam Engystol ir Gripp-Heel veikimo mechanizmui išsiaiškinti ir laboratorijoje, ir klinikinėje aplinkoje. Įgimtas imuninis atsakas yra pirmoji gynybos grandis, sauganti organizmą nuo patogenų. Svarbiausia šiame šeimininko antivirusiniame atsake yra interferonų (IFN) sintezė. Yra du IFN tipai: I tipas, arba antivirusinis IFN (IFN-α, IFN-β ir IFN-ω), ir II IFN tipas (IFN-γ). I tipo IFN sintezė sukeliama virusinės infekcijos, veikiančios IFN reguliacinius faktorius (IRF), o II tipo IFN sintezę paskatina mitogeninis ar antigeninis dirgiklis [14]. IFN sintezės reguliacija priklauso nuo viruso štamo, infekuotos šeimininko ląstelės rūšies ir IFN tipo. Sudėtiniai priklausomi į Toll panašūs receptoriai (Toll-like receptors TLR) (TLR- 3, -4, -7 ir -9) ir nepriklausomas RIG-I (citoplazmos helikazės RNR baltymas), taip pat ir Mda5 kelias yra įtraukti į ląstelių tipui specifinę I tipo IFN reguliaciją. Bendradarbiavimas tarp kelių yra reikalingas stipriam ir kontroliuojamam antivirusinio atsako aktyvinimui užtikrinti. I tipo IFN sintezės sužadinimas reguliuojamas transkripcijos lygyje ir yra specifiškai pasiekiamas dėl IRF transkripcijos faktorių šeimos elementų [15]. I tipo IFN sužadina įvairius genus, kurie koduoja baltymus, įtrauktus į įgimtą ir prisitaikomąjį imuninį atsaką. Šio tyrimo tikslas taikant išankstinį gydymą ( profilaktinio gydymo protokolą) ir tęstinį gydymą ( terapinio gydymo protokolą), išnagrinėti antivirusinį Engystol ir Gripp-Heel poveikį viruso sintezės redukcijos plokštelių metodu. Per antrąjį etapą siekta nustatyti, ar abu preparatai sukelia antivirusinį poveikį, stimuliuodami šeimininko IFN atsaką. Pirmą kartą galėjome pademonstruoti, kad abu vaistai gali skatinti IFN sintezę epitelinių ląstelių linijoje, taip pat ir imuninės sistemos ląstelėse (PBMC). MEDŽIAGOS IR METODAI * Vaistinis preparatas šiuo metu neregistruotas Lietuvos Respublikoje. Bandymui skirti preparatai Gripp-Heel* (kiekis ,2011) ir Engystol* (kiekis ,2001) tirpalai buvo tiekiami Biologische Heilmittel Heel (Baden-Badenas) steriliomis ampulėmis (1,1 ml H 2 O). Į Gripp-Heel sudėtį įeina Aconitum (D4), Byronia (D3), Lachesis (D11), Eupatorium perfoliatum (D2) ir fosforas (D4), į Engystol sudėtį Vincetoxicum hirundinaria (D6), Vincetoxicum hirundinaria (D10), Vincetoxicum hirundinaria (D30), siera (D4) ir siera (D10). Prieš dedant į ląstelių kultūrą, bandymui skirti preparatai buvo praskiesti ląstelių kultūros terpėje. Galutinės koncentracijos, skirtos bandymui, svyravo nuo 1:4 iki 1:320. Ląstelių kultūra ir virusai Žmogaus rinoviruso B 14 serotipas (HRV- 14) gautas iš Virusologijos instituto (Jėnos universiteto, Vokietijoje). A gripo virusas (FluA), Chile 1/83 (H1N1), herpes simplex virusas 1 (HSV-1, Thea štamas), pūslelinio stomatito virusas (VSV, FL1), respiracinis sincitinis virusas (RSV, Long štamas), 3 tipo paragripo virusas (Para3) ir 5 tipo adenovirusas (Ad5) atitinkamai gauti iš Friedrich-Löffler instituto (FLI) Tiubingene ir Tiubingeno universiteto Higienos instituto. IFN tyrimui HeLa ląstelės (Jėnos universiteto) buvo inkubuojamos su UV spinduliais inaktyvuotu HVR-14, Hep-2 ląstelės (CCL-23, ATCC) su UV spinduliais inaktyvuotu HSV- 1, o Madin-Darby šunų inkstų ląstelės (Madin-Darby canine kidney cells MDCK) su UV spinduliais inaktyvuotu FluA. Virusų kultivavimui Hep-2 ir HeLa ląstelės kultivuotos naudojant MEM (minimalią pagrindinę terpę) su Hanks buferiniu fiziologiniu tirpalu, turinčiu 2% fetalinio veršelio serumo (fetal calf serum, Austrija), 25 mm MgCl2, 2 mm L-glutamino, 100 U/ml penicilino ir 0,1 mg/ml streptomicino. Ląstelės inkubuotos serumo savo sudėtyje neturinčioje MEM, į kurios sudėtį įeina 1µg/ ml tripsino, 2 mm L-glutamino, 100 U/ml penicilino ir 0,1 mg/ml streptomicino. Virusų titro nustatymas Atitinkamos ląstelės inkubuotos 1 val. 34 o C temperatūroje 12 ar 24 šulinėlių audinių kultūrų lėkštelėse su serijinių skiedimų metodu praskiestu, serumo savo sudėtyje neturinčiu virusų tirpalu, kaip apibūdinama kitur [6]. PBMC išskyrimas Periferinio kraujo mononukrearinės ląstelės (PBMC) išskirtos iš sveikų donorų (Austrija). Sveiki donorai identifikuoti diagnostiniais parametrais (neigiama hemograma, infekcinių ligų serologija). Kraujo mėginiai buvo paveikti heparinu ir centrifuguoti Ficoll-Hypaque tankio gradientu (30 min., esant 2100 apsisukimų per minutę). PBMC išskirtos interfazės metu, po to du kartus nuplautos tirpikliu (RPMI 1640, 10% FCS) ir suskaičiuotos, taikant tripano mėlio išskyrimo testą. Prieš nustatant IFN išskyrimą, ląstelės inkubuotos nuo 2 iki 6 dienų su bandymui skirtais preparatais (96 šulinėlių apvaliadugnėmis mikrotitravimo plokštelėmis, Greiner, Bio-one, Kremsmiunsteris, Austrija, 2 x 10 5 ląstelių šulinėlyje, RPMI 1640, 10% FCS). Taikant alternatyvų metodą, ląstelės, siekiant paskatinti IFN sintezę, kostimuliuotos HSV, inaktyvuotu UV spinduliais. Virusų titravimas kostimuliacijos eksperimentams Siekiant sužadinti IFN išskyrimą periferinio kraujo mononuklearinėse ląstelėse (PBMC) ir virusui imlių ląstelių linijose, naudotos inaktyvuotų HSV-1, HRV-14 ir FluA virusų suspensijos. Aukšto titro atitinkamų virusų suspensijos (1 x 10 8 PFU/ml) pagamintos ir inaktyvuotos naudojant UV-GS linkerį. Virusų titro sukelta 20 30% IFN sintezė (apskaičiuota taikant IFN-α standartą) nustatyta serijinių praskiedimų metodu ir kinetiniais eksperimentais. Viruso sintezės redukcijos plokštelių metodu tyrimas ir virusui specifiškas ELISA Gripp-Heel antivirusinis poveikis prieš gripo virusą, Para3, RSV, HRV-14, HSV-1 ir Ad5 nustatytas, taikant viruso sintezės redukcijos plokštelių metodu tyrimą arba citopatogeninį efektą (CPE), atitinkamai kaip nurodyta [6]. Ad5 virusui nustatyti panaudotas specifinis ELISA metodas. Trumpai tariant, virusui jautrios ląstelių linijos inkubuotos su skirtingomis tiriamųjų vaistų koncentracijomis 2 val., 24 val. ir 48 val. Tiriamieji vaistai pašalinti, o ląstelės užkrėstos įvairiomis infekcijomis (multiplicity of infection MOI): 0,00037 (FluA), 0,00044 (Para3), 0, Biologinė medicina, 2014, nr. 2

29 Antivirusinis Engystol ir Gripp-Heel poveikis: įvertinimas in vitro (RSV), 0,00042 (HRV-14), 0,0004 (HSV-1) ir 0,004 (Ad5). Virusų užkratas pašalintas ir tada 1) ląstelės padengtos tik kieta terpe ( profilaktinio gydymo protokolas) arba 2) kieta terpe su tiriamosiomis medžiagomis ( terapinio gydymo protokolas) ir kultivuotos iki kontrolinių plokštelių arba tol, kol pasireiškė CPE. Slopinimo dalis procentais apskaičiuota remiantis negydyta kontroline grupe (100% slopinimas) ir išreikšta kaip santykinis slopinimas (kopijose n=2). Interferonui-α specifinis ELISA Komercinis IFN-α ELISA (Biosource) buvo naudojamas INF-α kiekiui paviršinėje ląstelių kultūroje nustatyti. Trumpiau tariant, ląstelės (96 šulinėlių apvaliadugnės mikrotitravimo plokštelės, Greiner, Bioone, Kremsmiunsteris, Austrija, 2 x 10 5 ląstelių šulinėlyje, RPMI 1640, 10% FCS) buvo pasėtos ir nurodytais laikotarpiais inkubuotos su tiriamaisiais preparatais. Papildomi mėginiai kostimuliuoti atitinkamais UV spinduliais inaktyvuotais virusais. Po inkubavimo nurodytais laikotarpiais paviršinės ląstelės surinktos ir IFN-α koncentracija nustatyta remiantis gamintojo instrukcijomis. IFN-α koncentracija yra proporcinga OD450 nm ekstinkcijos vertei ir apskaičiuota pg/ ml, naudojant IFN-α standartinę kreivę. Siekiant apskaičiuoti padidėjimą arba sumažėjimą procentais, atitinkamai MEM kontrolinė grupė arba kostimuliacijos kontrolinė grupė apibrėžta kaip 100% IFN-α ir taip rezultatai pateikti kaip santykinės reikšmės, palyginus su kontrolinėmis. Duomenys pateikiami vidutiniais dydžiais ± SD (n=3). REZULTATAI 1. Antivirusinis Gripp-Heel ir Engystol poveikis Pirmiausia buvo iškeltas klausimas, ar taikant profilaktiškai, kai ląstelės veikiamos vaistais tik nuo infekcijos, Gripp-Heel ir Engystol sumažina užkrečiamumą. Jautrios ląstelių linijos, kurios imlios tik tam tikram virusui (žr. toliau), buvo iš anksto veikiamos tiriamaisiais preparatais 2 val., 24 val. ir 48 val., o paskui užkrėstos skirtingais virusais (HRV-14, HSV-1, FluA, Para3, RSV ir Ad5). Atlikus virusų sintezės redukcijos plokštelių metodu tyrimą ir virusui specifišką ELISA, nustatyta, jog mažiausiu praskiedimu (1:5) Engystol (ES) ir Gripp- Heel (GH) 48 val. preinkubacijos laikotarpiu sukėlė nežymų profilaktinį virusų slopinimą: FluA [ES: 20,7%; GH: 15,4%], HRV-14 [ES: 25,9%; GH: 18,8%] ir HSV-1 [ES: 19,6%; GH: 15,9%]. Vis dėlto dozės bei atsako santykis nenustatytas, taip pat trumpesnis inkubacijos laikas jokio poveikio neturėjo (duomenys neparodyti). Priešingai, kai ląstelės buvo toliau inkubuojamos su tiriamaisiais preparatais, nustatytas nuo dozės priklausomas užkrečiamumo sumažėjimas, svyruojantis nuo 20 iki 44% ir priklausantis nuo viruso bei preinkubacijos laiko (1, 2 pav.). Ypač nuo Gripp-Heel ir Engystol dozės priklausė antivirusinis FluA, HRV-14, HSV-1, Ad5 ir Para3 poveikis. Engystol (1 a 1 f, 2 a 2 f pav.) turėjo tik vidutinį poveikį Para3 (20,7%, 1:5 praskiedimas). Priešingai, nuo dozės priklausomas RSV virusų replikacijos slopinimas nustatytas taikant Gripp-Heel, bet ne Engystol. Pastebėtam slopinamajam poveikiui įtaką darė pasirinktas preinkubacijos laikas. FluA atveju abu preparatai buvo veiksmingesni, kai pasirinktas preinkubacijos laikas 48 val. (ES: 25,7% ir GH: 44,6%, 1:5 praskiedimas). Ad5 stipriausias slopinimas nustatytas po 2 val. (ES: 30,5%; GH: 31,3%, 1;5 praskiedimas), o HRV-14 atveju ilgesnis preinkubacinis periodas (24 val. ir 48 val.) lėmė geriausią veiksmingumą (ES: 39,2%; GH: 28,6%, 1:5 praskiedimas). Gripp-Heel antivirusinis poveikis RSV nustatytas po 2 val. preinkubacijos (26,1%), taip pat ir geriausias slopinamasis poveikis Para3 nustatytas po 2 val. (29,2%). Profilaktinio poveikio įvertinimo metu nustatyta, kad preinkubacijos laikas, kai gydymas tiriamaisiais preparatais buvo tęsiamas, specifiniu virusui būdu turėjo įtakos antivirusinio poveikio stiprumui. 2. Engystol poveikis 1 tipo IFN sintezei virusui imlių ląstelių linijose Siekiant nustatyti, ar Engystol be pirminio viruso struktūrų poveikio gali paskatinti 1 tipo IFN sintezę, buvo ištirtas poveikis imlioms ląstelių linijoms, kurios inkubuotos su penkiais praskiedimo variantais skiestu vaistu dvi dienas. Su Engystol neaptikta jokio reikšmingo IFN sintezės suintensyvėjimo (IFN-α ELISA ir bioanalizė) nestimuliuotose ląstelių linijose (duomenys neparodyti). Tai rodo, jog Engystol tirtose ląstelių linijose negali sukelti savaiminio IFN išskyrimo. Dėl to siekiant išsiaiškinti, ar Engystol gali turėti įtakos IFN išsiskyrimui virusų stimuliuotose ląstelėse, buvo išplėsta eksperimento apmtis. Šiam tikslui HeLa, Hep-2 ir MDCK ląstelių linijos inkubuotos su atitinkamu UV spinduliais inaktyvuotu virusu (aprašoma metodų skyriuje) ir kultivuotos su Engystol (ar MEM kontroline grupe, atitinkamai) 2 dienas. Jokio IFN išskyrimo suintensyvėjimo nenustatyta MDCK ląstelėse, užkrėstose FluA, ar Hep-2 ląstelėse, užkrėstose HSV- 1 (duomenys neparodyti). Vis dėlto HeLa ląstelėse, užkrėstose inaktyvuotu HRV, abiejų tyrimų metu nustatyta padidėjusi IFN sintezė. Atlikus ELISA tyrimą, 56% IFN išskyrimo padidėjimas, palyginti su kontroline grupe, nustatytas Engystol 1:4 skiedime (3 a pav.). 3. Engystol poveikis 1 tipo IFN sintezei PBMC Siekiant nustatyti, ar Engystol moduliuoja IFN išskyrimą imuninės sistemos ląstelėse, žmogaus periferinio kraujo mononuklearinės ląstelės (PBMC) buvo išskirtos iš 4 sveikų donorų ir inkubuotos 2 arba 5 dienas su penkiais Engystol praskiedimo variantais. 3 iš 4 donorų nustatytas savaiminis, nors ir labai nedidelis IFN išskyrimas (< 15 pg/ml) (duomenys neparodyti). Priešingai, kai IFN atsakas buvo paskatintas UV spinduliais inaktyvuotu HSV-1, Engystol sukėlė ženklų IFN koncentracijos padidėjimą po 2 dienų ir 5 dienų bendros inkubacijos. Atlikus ELISA, esant 1:4 praskiedimui, 5-ą inkubacijos dieną nustatyta iki 4 kartų padidėjusi IFN sintezė (3 b pav.). Net ir labiau praskiestas vaistas pademonstravo nedidelį dozės bei atsako santykį. Šie rezultatai patvirtinti atlikus daug nepriklausomų eksperimentų su 3 papildomais sveikais donorais (duomenys neparodyti). 4. Gripp-Heel poveikis 1 tipo IFN sintezei virusui imlių ląstelių linijose Remiantis Engystol tyrimais, nustatytas Gripp-Heel poveikis IFN išskyrimui. Su Gripp-Heel MDCK, Hep-2 ir HeLa nestimuliuotose ląstelių linijose nenustatyta jokio reikšmingo IFN padaugėjimo (duomenys neparodyti). Taip pat Gripp-Heel neturėjo poveikio IFN išskyrimui virusų aktyvuotose MDCK (FluA) ir Hep-2 (HSV- 1) ląstelėse (duomenys neparodyti). Vis dėlto, kaip buvo nustatyta atlikus Biologinė medicina, 2014, nr. 2 27

30 Antivirusinis Engystol ir Gripp-Heel poveikis: įvertinimas in vitro ELISA, HeLa ląstelėse, paveiktose inaktyvuotu HRV, Gripp-Heel pademonstravo vidutinį nuo dozės priklausomą poveikį IFN-α sintezei (4 a pav.). 5. Engystol poveikis 1 tipo IFN sintezei PBMC Buvo išsiaiškintas Gripp-Heel poveikis IFN koncentracijai stimuliuotose ir nestimuliuotose žmogaus periferinio kraujo mononukrearinėse ląstelėse (PBMC). Pirmoje eksperimentų dalyje ląstelės, išskirtos iš sveikų donorų, inkubuotos su Gripp-Heel 4 dienas. Vieno (1 donoras) iš 3 donorų kraujo ląstelės parodė nedidelį, bet matomą savaiminį IFN išskyrimą (duomenys neparodyti). Atlikus ELISA, nustatyta, kad HSV stimuliuotose ląstelėse 4 dienų inkubacijos su Gripp-Heel laikotarpis paskatino IFN išsiskyrimą visuose trijuose kraujo mėginiuose (4 b pav.). Netgi inkubuojant su labiausiai praskiestu (1:32) Gripp-Heel preparatu, 1 donoro kraujyje nustatytas aiškiai didesnis IFN išskyrimas. Šiuos duomenis patvirtino daugelis kitų eksperimentų (duomenys neparodyti). APTARIMAS Šis tyrimas pateikia pirmuosius rezultatus, rodančius, kaip du itin mažų dozių sudėtiniai vaistai Engystol ir Gripp-Heel gali A gripo virusas 3 tipo paragripo virusas % Slopinimas % Slopinimas % Slopinimas % Slopinimas % Slopinimas % Slopinimas Engystol praskiedimas (1:x) Engystol praskiedimas (1:x) RSV HRV-14 Engystol praskiedimas (1:x) Engystol praskiedimas (1:x) HSV-1 5 tipo adenovirusas Engystol praskiedimas (1:x) Engystol praskiedimas (1:x) 1 pav. Engystol antivirusinis poveikis Engystol slopinamasis poveikis A gripo virusui (a), 3 tipo paragripo virusui (b), RSV (c), HRV-14 (d), HSV-1 (e) ir 5 tipo adenovirusui (f) buvo nustatytas atitinkamai taikant virusų sintezės redukcijos plokštelių metodu tyrimą ir Ad5 virusui specifinį ELISA ( terapinį metodą ). Duomenys pateikti kaip slopinimo procentinė dalis, palyginus su negydyta kontroline grupe (100% slopinimas, n=4) 28 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

31 Antivirusinis Engystol ir Gripp-Heel poveikis: įvertinimas in vitro sukelti antivirusinį poveikį [6, 7]. Naudojant virusams jautrių ląstelių linijas, patvirtintas abiejų vaistų slopinamasis poveikis plačiam spektrui respiracinių virusų in vitro ( plokštelių metodas), o taikant dvi skirtingas eksperimentų serijas (su ląstelių linijomis ir PBMC), pateikti pirmieji įrodymai, jog antivirusinis poveikis gali atsirasti dėl paskatintos 1 tipo IFN sintezės. Engystol ir Gripp-Heel vartojami profilaktiškai apsisaugoti nuo virusinių infekcijų. Jie gerai toleruojami ir nesukelia jokio žinomo šalutinio poveikio [2, 5]. Įrodytas klinikinis veiksmingumas ir vis dar nežinomas dviejų preparatų veikimo mechanizmas padėjo suformuoti tyrimo tikslą nustatyti šių vaistų gebą sumažinti užkrečiamumą in vitro sąlygomis. Buvo nustatyta, jog abiem preparatams būdingas vidutinis profilaktinis HSV, FluA ir HRV infekcijų poveikis. Engystol šiuo atveju buvo šiek tiek efektyvesnis negu Gripp- Heel. Vis dėlto, kai inkubacija buvo tęsiama eksperimentų eigos metu ( terapinis modelis), abu vaistai aiškiai slopino visus šešis tirtus respiracinius virusus, išskyrus RSV, kurio Engystol neslopino. Šie radiniai dera su anksčiau publikuotais duomenimis, pateikiančiais panašius Gripp-Heel rezultatus, rodančius poveikį plačiam spektrui RNR ir DNR turinčių virusų [6]. A gripo virusas 3 tipo paragripo virusas % Slopinimas % Slopinimas % Slopinimas % Slopinimas % Slopinimas % Slopinimas Gripp-Heel praskiedimas (1:x) Gripp-Heel praskiedimas (1:x) RSV HRV-14 Gripp-Heel praskiedimas (1:x) Gripp-Heel praskiedimas (1:x) HSV-1 5 tipo adenovirusas Gripp-Heel praskiedimas (1:x) Gripp-Heel praskiedimas (1:x) 2 pav. Gripp-Heel antivirusinis poveikis Gripp-Heel slopinamasis poveikis A gripo virusui (a), 3 tipo paragripo virusui (b), RSV (c), HRV-14 (d), HSV-1 (e) ir 5 tipo adenovirusui (f) buvo nustatytas atitinkamai taikant virusų sintezės redukcijos plokštelių metodu tyrimą ir Ad5 virusui specifinį ELISA ( terapinį metodą ). Duomenys pateikti kaip slopinimo procentinė dalis, palyginus su negydyta kontroline grupe (100% slopinimas, n=4) Biologinė medicina, 2014, nr. 2 29

32 Antivirusinis Engystol ir Gripp-Heel poveikis: įvertinimas in vitro Kalbant apie Engystol, tai viruso sintezės redukcijos plokštelių metodu tyrimo rezultatai iš dalies patvirtino anksčiau publikuotus duomenis [7]. Mes nenustatėme tokio ženklaus slopinamojo poveikio (70 80%) Ad5 ir HSV. Tačiau reiktų pažymėti, kad tokie aukšti rodikliai buvo pasiekti naudojant didžiausią koncentraciją (1:2). Kadangi pastebėjome 1:2 praskiedimo toksiškumą, naudojome labiau praskiestas (> 1:5) vaistų koncentracijas. Nepatvirtinome nurodomo slopinamojo poveikio RSV (37%, 1:2 praskiedimas), tačiau pastebėjome slopinamąjį poveikį FluA. Tokie domenys galėjo atsirasti dėl taikytų infekcijų įvairovės (MOI) ir tiriamųjų preparatų praskiedimo. Nepaisant pateiktų rezultatų, kaip rodo ankstesni tyrimai, abiejų preparatų klinikinė nauda gali atsirasti dėl viruso užkrečiamumo slopinimo. Oberbaum ir kolegos teigia, kad Engystol gali turėti tiesioginį poveikį virusų replikacijai, kadangi jie nenustatė IFN-α sintezės suintesyvėjimo epitelinių embrioninių fibroblastų ląstelių linijose [7]. Kaip aptariama toliau, IFN sintezės sužadinimas ląstelių linijose priklauso nuo viruso ir ląstelės tipo bei ypač nuo virusų titro. Kadangi Engystol buvo veiksmingas daugeliui struktūriškai skirtingų virusų, pvz., RNR ir DNR (turintiems apvalkalą ir neturintiems), atrodo tikėtina, jog Engystol ir Gripp-Heel taip pat moduliuoja šeimininko saugos mechanizmus. 1 tipo IFN sintezė yra svarbi antivirusiniam atsakui ir apima didžiulę daugiafunkcių imunoreguliacinių baltymų šeimą. IFN-α/β sintezė sužadinama virusinės infekcijos ir ląstelės, reaguojančios į IFN, pereina į antivirusinę būklę. Šie teiginiai pagrįsti nustatymu, kad IFN-α/β receptorių sunaikinimas nepaskatina antivirusinės būklės susidarymo, ir tvirtai parodo, jog IFN citokinai yra ypač svarbūs virusinių patogenų imuniniam atsakui [16]. 1 tipo IFN sintezės sužadinimas gali būti keičiamas įvairiais ląsteliniais keliais. Klasikiniam keliui būdingas IFN reguliacinių faktorių (IRF) fosforilinimas [17, 18]. Matyt, 1 tipo IFN molekulių sintezės sužadinimą lemia atskirų tarpusavyje sąveikaujančių kelių, priklausomų nuo patogeninių veiksnių ir šeimininko ląstelių determinančių, aktyvacija. Manome, kad pastebėtas Engystol ir Gripp-Heel antivirusinis poveikis gali apimti IFN sintezės skatinimą. Šiame tyrime, naudojant imlias ląstelių linijas dėl jų pajėgumo sužadinti 1 tipo IFN sintezę, buvo ištirti du RNR virusai FluA ir HRV taip pat DNR virusas, HSV. Vis dėlto tik HRV galėjo paskatinti 1 tipo IFN sintezę epitelinėse HeLa ląstelėse. Kaip pateikta anksčiau, epitelinėse ląstelėse IRF-3, tačiau ne IRF-7, yra nuolat ekspresuojami ir kontroliuoja IFN-α/β sintezės sužadinimą [19]. Dėl to IFN-α/β genų indukcija nuosekliai pasireiškia tuo, kad IRF-3 sukeliamas pradinis IFN-β sintezės sužadinimas (pirma fazė) yra teigiamo grįžtamojo ryšio kilpos, lemiančios IRF-7 sužadinimą bei IFN-α sintezę ir taip sustiprinančios atsaką, susidarymo priežastis [17]. Sudėjus šių procesų sudėtingumą, IFN sintezė sužadinama veikiant citoplazmos RNR [20, 21]. Tad tikėtina, kad citozolio dsrnr, kuri normaliai sintetinama virusų replikacijos metu ir kuri galėtų būti IFN nesusidarymo FluA ir HSV atveju priežastis, turėtų būti reikalinga IFN atsakui sukelti. HRV atveju galbūt kitas mechanizmas gali būti atsakingas už pastebėtą IFN sintezę. Taikant IFN-α specifinę ELISA ir funkcinę bioanalizę, šis tyrimas pirmą kartą parodė, jog abu vaistai padidina IFN sintezę periferinio kraujo mononuklearinėse ląstelėse (PBMC), kuriose 1 tipo IFN sintezę paskatino UV spinduliais inaktyvuotas HSV. Pirmiausia inaktyvuotas HSV paskatina 1 tipo IFN sintezę pirminėse žmogaus ląstelėse [22, 23]. Ypač IFN sintezė gali būti paskatinta žmogaus mononuklearinėse ląstelėse esant išgrynintam, rekombinantiniam HSV-1 glikoproteinui D [24, 25]. Atsižvelgiant į ląstelių, atsakingų už I tipo IFN išskyrimą, tipus, nustatyta, kad beveik visos ląstelių kultūroje branduolį turin- IFN-α (pg/ml) HeLa ląstelės IFN-α (pg/ml) PBMC HRV-UV + Engystol praskiedimas (1:x) HRV-UV + Engystol praskiedimas (1:x) 3 pav. 1 tipo IFN sintezė in vitro, tęsiant inkubaciją Engystol Engystol poveikis 1 tipo IFN sintezei HRV, inaktyvuotu UV spinduliais, užkrėstose HeLa ląstelėse (a) ir HSV, inaktyvuotu UV spinduliais, kostimuliuotose periferinio kraujo mononuklearinėse ląstelėse (PBMC) (b) buvo nustatytas, taikant IFN-α specifinį ELISA 5 dienos po inkubacijos. Pav. duomenys rodo vidutines reikšmes ± SD (N=3). Periferinio kraujo mononuklearinių ląstelių (PBMC) tyrimui buvo paimtas 4 skirtingų donorų kraujas iš kiekvienos gydymo grupės (pirmas stulpelis = 1 donoras, antras stulpelis = 2 donoras, trečias stulpelis = 3 donoras, ketvirtas stulpelis = 4 donoras) 30 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

33 Antivirusinis Engystol ir Gripp-Heel poveikis: įvertinimas in vitro IFN-α (pg/ml) HeLa ląstelės IFN-α (pg/ml) PBMC HRV-UV + Gripp-Heel praskiedimas (1:x) HRV-UV + Gripp-Heel praskiedimas (1:x) 4 pav. 1 tipo IFN sintezė in vitro, tęsiant inkubaciją Gripp-Heel Gripp-Heel poveikis 1 tipo IFN sintezei HRV, inaktyvuotu UV spinduliais, užkrėstose HeLa ląstelėse (a) ir HSV, inaktyvuotu UV spinduliais, kostimuliuotose periferinio kraujo mononuklearinėse ląstelėse (PBMC) (b) buvo nustatytas taikant IFN-α specifinį ELISA 4 dienos po inkubacijos. Pav. duomenys rodo vidutines reikšmes ± SD (N=3). Periferinio kraujo mononuklearinių ląstelių (PBMC) tyrimui (b) buvo paimtas 4 skirtingų donorų kraujas iš kiekvienos gydymo grupės (pirmas stulpelis = 1 donoras, antras stulpelis = 2 donoras, trečias stulpelis = 3 donoras, ketvirtas stulpelis = 4 donoras) čios ląstelės, pvz., makrofagai ar limfocitai, gali sintezuoti IFN. Vis dėlto pirminės dendritinės ląstelės (pdl), pasižyminčios plazmocitine morfologija, buvo apibūdintos kaip specializuotas ląstelių pogrupis, sintezuojantis didelį kiekį pirmo tipo IFN virusinių infekcijų metu [26, 27]. Tikėtina, jog pdl yra atsakingos už didelę dalį IFN atsako čia aprašytose izoliuotose PBMC. Ir Gripp-Heel, ir Engystol paskatino IFN sintezės suintensyvėjimą tik ląstelėse esant virusinėms struktūroms. Tai rodo, jog Engystol ir Gripp-Heel geriau sukelia antivirusinį poveikį tada, kai imuninė sistema jau yra aktyvi, negu esant sveikam bei neaktyviam imunitetui. Manome, jog ši subpopuliacija gali būti IFN išskyrimo, sukelto Gripp-Heel ir Engystol, taikiniu. Vis dėlto tai turi būti specialiai įrodyta. IFN-γ atlieka svarbų imunomoduliacinį vaidmenį ir yra pagrindinis virusams specifinio ląstelinio imuniteto mediatorius. IFN-α/β gali paskatinti IFN-γ ekspresiją T ląstelėse [28] ir yra labai svarbus įgimtam bei prisitaikomajam imuniniam atsakui koordinuoti virusinės infekcijos metu. Šiuo požiūriu Engbergs ir kolegų pranešimas vertas dėmesio, kadangi jie teigia, jog Engystol gali padidinti IFN-γ sintezuojančių limfocitų procentinę dalį in vitro [8]. Prisitaikomosios fazės metu IFN-γ yra daugiausiai gaminama aktyvuotų T ląstelių, o per įgimtą fazę pagrindiniu naujai susidarančio IFN-γ šaltiniu laikomos natūralių žudikų ląstelės [18]. IŠVADOS Čia pateikiami duomenys suteikia papildomų įrodymų, kad Gripp-Heel ir Engystol turi antivirusinį poveikį in vitro. Mūsų tyrimai pirmą kartą parodė, jog Engystol ir Gripp-Heel padidina IFN išskyrimą HRV aktyvuotose HeLa ląstelėse ir paskatina 1 tipo IFN išskyrimą pirminėse imuninėse ląstelėse, paveiktose negalinčiu replikuotis HSV. Mūsų nuomone, šie preparatai sukelia antivirusinį poveikį, moduliuodami 1 tipo IFN atsaką. Tolesni tyrimai, įtraukiantys signalinių kelių išsiaiškinimą, reikalingi siekiant nustatyti, ar plazmocitinės dendritinės ląstelės (pdl) iš tikrųjų yra pagrindinės šių vaistų ląstelės taikiniai. Susitelkimas į dendritines ląsteles gali būti ypač naudingas, kadangi šios ląstelės sužadina T ląstelių atsaką ir gali būti jungiamoji grandis tarp įgimto ir prisitaikomojo imuninio atsako. Rezultatai buvo pristatyti 2010 m. Kalifornijoje vykusio 65-ojo LIGA kongreso ir 2010 m. Norvegijoje vykusio 5-ojo tarptautinio komplementarinės medicinos tyrimų kongreso metu stendinių pranešimų sekcijoje. Literatūra 1. Herzberger G, Weiser M: Homeopathic Treatment of Infections of Various Origins: A Prospective Study. Biomedical Therapy 1997, 14: Heilmann A: Ein injizierbares Kombinationspräparat (Engystol N) als Prophylaktikum des grippalen Infekts. Biol Med 1992, 21: Schmiedel V, Klein P: A complex homeopathic preparation for the symptomatic treatment of upper respiratory infections associated with the common cold: An observational study. Explore (NY) 2006, 2: Rabe A: Symptomatic treatment of acute upper respiratory infections: a comparison of homeopathic and conventinoal therapies. Der Allgemeinarzt 2003, 25: Rabe A, Weiser M, Klein P: Effectiveness and tolerability of a homoeopathic remedy compared with conventional therapy for mild viral infections. Int J Clin Pract 2004, 58: Glatthaar-Saalmuller B: In vitro evaluation of the antiviral effects of the homeopathic preparation Gripp-Heel on selected respiratory viruses. Can J Physiol Pharmacol 2007, 85: Oberbaum M, Glatthaar-Saalmuller B, Stolt P, Weiser M: Antiviral activity of Engystol: an in vitro analysis. J Altern Complement Med 2005, 11: Enbergs H: Effects of the homeopathic preparation Engystol on interferongamma production by human T-lymphocytes. Immunol Invest 2006, 35: Fimiani VC, Antonia, Ainis, Tommaso : Immunomodulatory Effect of the Homoeopathic Drug Engystol-N on Some Activities of Isolated Human Leucocytes and in Whole Blood. Immunopharmacology and Immunotoxicology 2000, 22: Matusiewicz R: The effect of a homeopathic preparation on the clinical condition of patients with corticosteroid-dependent bronchial asthma. Biomed Ther 1997, 15: Siewierrska K, Denys A: Efficacy of preoperative immunoprophylaxis in patients with neoplastic deseases. I. Phagocyte activity and bactericidal properties of peripheral blood granulocytes. Int Rev Allergol Clin Immunol 1999, 5: Siewierrska K, Denys A: Efficacy of preoperative immunoprophylaxis in patients with neoplastic deseases. II. Estimation of antihaemagglutinin and antineuraminidase antibody titre or influenza viruses A and B. Int Rev Allergol Clin Immunol 1999, 5: Wagner H, Jurcic K: Immunological studies of plant-extract combinations - invitro and invivo studies on the stimulation of phagocytosis. Arzneimittel- Forschung/Drug Research 1991, 41(2): Katze MG, He Y, Gale M Jr: Viruses and interferon: a fight for supremacy. Nat Rev Immunol 2002, 2: Hiscott J: Triggering the innate antiviral response through IRF-3 activation. J Biol Chem 2007, 282: Knipe DM, Samuel CE, Pales P: Virus-host cell interactions. In Fields virology 4th edition.. 4 edition. Edited by: Knipe DM, Howley PM, Griffin DE, Martin M, Roizman B, Straus SE. Philadelphia: Lippincott Raven; 2001: Honda K, Yanai H, Takaoka A, Taniguchi T: Regulation of the type I IFN induction: a current view. Int Immunol 2005, 17: Malmgaard L: Induction and regulation of IFNs during viral infections. J Interferon Cytokine Res 2004, 24: Samuel CE: Antiviral actions of interferons. Clin Microbiol Rev 2001, 14: , table of contents. 20. Kato H, Sato S, Yoneyama M, Yamamoto M, Uematsu S, Matsui K, Tsujimura T, Takeda K, Fujita T, Takeuchi O, Akira S: Cell type-specific involvement of RIG-I in antiviral response. Immunity 2005, 23: Yamamoto M, Sato S, Hemmi H, Hoshino K, Kaisho T, Sanjo H, Takeuchi O, Sugiyama M, Okabe M, Takeda K, Akira S: Role of adaptor TRIF in the MyD88- independent toll-like receptor signaling pathway. Science 2003, 301: Lund J, Sato A, Akira S, Medzhitov R, Iwasaki A: Toll-like receptor 9-mediated recognition of Herpes simplex virus-2 by plasmacytoid dendritic cells. J Exp Med 2003, 198: Kurt-Jones EA, Chan M, Zhou S, Wang J, Reed G, Bronson R, Arnold MM, Knipe DM, Finberg RW: Herpes simplex virus 1 interaction with Toll-like receptor 2 contributes to lethal encephalitis. Proc Natl Acad Sci USA 2004, 101: Ankel H, Westra DF, Welling-Wester S, Lebon P: Induction of interferonalpha by glycoprotein D of herpes simplex virus: a possible role of chemokine receptors. Virology 1998, 251: Lebon P: Inhibition of herpes simplex virus type 1-induced interferon synthesis by monoclonal antibodies against viral glycoprotein D and by lysosomotropic drugs. J Gen Virol 1985, 66(Pt 12): Au WC, Moore PA, LaFleur DW, Tombal B, Pitha PM: Characterization of the interferon regulatory factor-7 and its potential role in the transcription activation of interferon A genes. J Biol Chem 1998, 273: Dai J, Megjugorac NJ, Amrute SB, Fitzgerald-Bocarsly P: Regulation of IFN regulatory factor-7 and IFN-alpha production by enveloped virus and lipopolysaccharide in human plasmacytoid dendritic cells. J Immunol 2004, 173: Biron CA: Role of early cytokines, including alpha and beta interferons (IFNalpha/beta), in innate and adaptive immune responses to viral infections. Semin Immunol 1998, 10: Biologinė medicina, 2014, nr. 2 31

34 Gydymas jonizuotu vandeniu ir jo moksliniai tyrimai Prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius, asociacijos AQUA EST VITA valdybos pirmininkas Gydymas jonizuotu vandeniu ir jo moksliniai tyrimai Šiuolaikinis žmogus vidutiniškai gyvena metų, nors, mokslininkų nuomone, turėtų gyventi 122 metus. Ilgiausiai gyvena japonai. Daugiausia Japonijoje yra ilgaamžių moterų (85,4 proc.). O Okinavos saloje gyvena daugiausia šimtamečių japonų metais nustatyta Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 73,9 metų (vyrų 68,4, moterų 79,5 metų). Vis dar išlieka didelis skirtumas (11,1 metų) tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės. ES šalyse skirtumas siekia tik 5,8 metus. Lietuvoje gimusių vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė mažiausia ES, o moterų taip pat trumpesnė nei daugelyje ES šalių. Pastaruoju metu geriausiai patvirtinta senėjimo ir mirties teorija yra laisvųjų radikalų (LR) pažaidos. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad laisvieji radikalai atima iš žmogaus apie 60 metų. Įrodyta, kad su LR susijusios pačios pavojingiausios ligos navikai, bronchų astma, cukrinis diabetas, širdies ligos, aterosklerozė, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė ir kitos. Pažymėtina, kad LR susidaro ne tik iš deguonies, bet ir iš azoto bei chloro (oksidai, superoksidas, hidrooksidas, azoto oksidas, ozonidas, lipidų radikalai, hipochloritas). Nustatyta, kad antriniai radikalai vykdo ardomąjį darbą ir padeda formuotis patologiniams procesams (kancerogenezei, aterosklerozei, lėtiniam uždegimui ir nervų degeneracinėms ligoms). Veiksniai, sukeliantys LR susidarymą ir pažeidžiantys oksido redukcijos pusiausvyrą organizme: radiacija, kai kurie vaistai, nikotinas ir dervos, aplinkos tarša, saulės ultravioletiniai spinduliai, soliariumas, streso hormonai, maisto produktai ir gėrimai, lėtinis uždegimas, imuninis atsakas. Laisvųjų radikalų pažeista DNR navikų ir infarktų priežastis LR dažniausiai atakuoja DNR rūgštį, kuri saugo ir perneša genetinę programą. DNR molekulę per dieną LR atakuoja iki Genetinio kodo pažaida geriausiu atveju padaro ląstelę nenaudingą, negalinčią vykdyti savo funkcijų, o blogiausiu kaupia mutacijas. Tai transformuoja ląstelę į onkologinę. Nustatyta, kad LR pažeidžia endoteliocitus bei kraujagyslių sienas ir paskatina aterosklerozę. Senėjimo procesas ir ląstelių žūtis Kiekviena normali ląstelė gali dalytis tik apie 50 kartų, po to ji žūna. Toks limitas priklauso nuo telomerų galinių DNR fragmentų. Po kiekvieno ląstelės dalijimosi normaliuose audiniuose telomeros sutrumpėja mikrometro dalimi. Po tam tikro dalijimosi skaičiaus telomeros sutrumpėja iki tokio ilgio, kai negali daugiau dalytis, ir ląstelė miršta. Senatvė turi tiesioginę priklausomybę nuo telomerų ilgio. Įrodyta, kad telomerų trumpėjimas stimuliuoja organizmo senėjimą, o trumpėjimo priežastis yra laisvieji radikalai. Kodėl japonai vartoja šarminį jonizuotą vandenį? Vieną iš natūralių antioksidantų elektrolize redukuotą vandenį (ERV) japonai vartoja apie 50 metų. Jie išmoko čiaupo vandenį paversti jonizuotu, arba gyvu vandeniu, sukūrę jonizatorių. Tačiau ilgai buvo neaišku, kaip jis veikia. Tik 1997 metais S. Shirahatos grupė paskelbė, kad jonizuotas vanduo turi aukštą ph, daug ištirpusio molekulinio vandenilio, mažai ištirpusio deguonies ir neigiamą redokso potencialą. Buvo nustatyta, kad ERV gali neutralizuoti ne tik superoksido anijono radikalą ir vandenilio peroksidą, bet ir singuletinį deguonį bei hidroksilo radikalą. Be to, jis veikia panašiai kaip klasikiniai antioksidantai askorbo rūgštis, katechinas, taninas, superoksido dismutazė nors poveikis silpnesnis. LR turi afinitetą DNR, kurią atakuoja ir sukelia molekulės įtrūkius, o trūkstant vandens nevyksta efektyvi restitucija ir dėl mutacijų ląstelė transformuojama į onkologinę metais A. Nakao grupė rekomendavo gerti ERV sergantiems metaboliniu sindromu (MS), kuriam charakteringa kardiometabolinė rizika (nutukimas, rezistencija insulinui, hipertenzija, glikemija ir dislipidemija). Šio sindromo patogenezės svarbiausią vaidmenį atlieka oksidacinis stresas. 20 potencialių metabolikų 8 savaites kasdien gėrė redukuotą vandenį (1,5 2,0 l). Gydymo kurso pabaigoje nustatytas superoksido dismutazės aktyvumo ženklus padidėjimas, tiobarbitūro rūgšties šlapime sumažėjimas, DTL cholesterolio koncentracijos padidėjimas bei santykio bendras cholesterolis / DTL cholesterolio sumažėjimas. Autorių nuomone, ERV vartojimas sumažino oksidacinio streso požymius, bet padidino antioksidacinio statuso aktyvumą. Tai potencialiai nauja MS gydymo ir prevencijos strategija. Ji ypač aktuali Lietuvos gyventojams, kurių proc. serga šiuo sindromu. Plačios apimties darbus atliko K. C. Huang grupė ( m.), tirdama inkstų nepakankamumu sergančius ir hemodializuojamus pacientus. Skirdami ERV nustatė, kad sumažėjo oksiduotų molekulių vandenilio peroksido, hipochlorito, prouždegiminių citokinų koncentracijos, taip pat mažėjo oksidacinio streso požymių, prouždegiminių citokinų superekspresija bei hemodializės sukelta T ląstelių imunodisfunkcija. Atlikę sudėtingus eksperimentus onkologijoje, 2009 metais C. F. Tsai su grupe įrodė, kad ERV kombinuojant su gliutationu indukavo leukemijos HL-60 ląstelių apoptozę. K. J. Lee grupė atskleidė ERV antikancerogeninį poveikį melanomos B16 ląstelėms, moduliuodamas imuninę sistemą per Th1 (IFN-γ, IL-12) ir Th2 (IL-4, IL-5) citokinus. J. Ye su grupe 2008 metais pateikė duomenis, kad ERV redukavo plaučių adenokarcinomos angiogenezę, veikdamas kraujagyslių endotelio augimo faktorių. D. Ašbach pateikė kai kurių ligų gydymo unikalias metodikas, taikant jonizuotą šarminį vandenį (2013 m.). Pateikti moksliniai faktai įrodo, kad šarminis jonizuotas vanduo ne tik sutvarko organizmo vidinės terpės šarmų bei rūgščių pusiausvyrą, bet ir kontroliuoja laisvųjų radikalų apykaitą, mažina jų kenksmingą poveikį. Tai vienas iš veiksnių, kuris nulemia japonų ilgaamžiškumą. 32 Biologinė medicina, 2014, nr. 2

35 Praktinė patirtis Žiedadulkės Darbo vietos ir bičių poveikis duonelė darbuotojų žmogaus sveikatai Organizmą detoksikuojantis homeopatinių preparatų rinkinys Efektyvu Toleruojama Paprasta vartoti Lymphomyosot geriamieji lašai aktyvina limfinę sistemą, detoksikuoja jungiamąjį audinį ir mezenchimą. enchimą. Nux vomica-homaccord geriamieji lašai aktyvina skrandžio ir žarnyno sistemų ekskreciją, kepenų veiklą. Berberis-Homaccord geriamieji lašai aktyvina urogenitalinės bei tulžies sistemų veiklą. Aktyvina žalingas medžiagas (toksinus) šalinančias organizmo sistemas limfinę, virškinamojo trakto, kepenų, inkstų, tulžies. Tinka vartoti sergant lėtinėmis ir alerginėmis ligomis, gyvenant užterštoje aplinkoje, kai yra bloga bendra sveikatos būklė. Sergant peršalimo ligomis ir gripu iš organizmo greičiau šalinami virusai ir bakterijos. Lymphomyosot geriamieji lašai (tirpalas) 100 g (105 ml) tirpalo yra veikliųjų medžiagų: Myosotis arvensis D3 5 g, Veronica officinalis D3 5 g, Teucrium scorodonia D3 5 g, Pinus sylvestris D4 5 g, Gentiana lutea D5 5 g, Equisetum hyemale D4 5 g, Smilax D6 5 g, Scrophularia nodosa D3 5 g, Juglans regia D3 5 g, Calcium phosphoricum D12 5 g, Natrium sulfuricum D4 5 g, Fumaria officinalis D4 5 g, Levothyroxinum D12 5 g, Araneus diadematus D6 5 g, Geranium robertianum D4 10 g, Nasturtium officinale D4 10 g, Ferrum iodatum D12 10 g. 1 ml tirpalo yra 18 lašų. Terapinės indikacijos. Dėl lėtinio tonzilito pasireiškusios limfinės edemos ir limfmazgių padidėjimo mažinimas, skatinant natūralų limfos nutekėjimą. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: paprastai reikia gerti po lašų 3 kartus per dieną. 2 5 metų vaikams: gerti po 5 lašus 3 kartus per dieną metų vaikams: gerti po 7 lašus 3 kartus per dieną. Vaikams lašus galima sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai pagalbinei Lymphomyosot geriamųjų lašų medžiagai. Nepasitarus su gydytoju, nevartoti pacientams, sergantiems skydliaukės ligomis. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Šio vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150,2 mg 10 lašų dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1,27 ml vyno, laikant, kad aluje yra 5 tūrio %, vyne 12 tūrio % etanolio, arba 49,73 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija. Jaunesniems kaip 2 metų vaikams vaisto vartoti nerekomenduojama. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Labai retais atvejais gali prasidėti alerginės reakcijos. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 30 ml tirpalo. Teksto peržiūros data Nux vomica-homaccord geriamieji lašai (tirpalas) 100 g (105 ml) tirpalo yra veikliųjų medžiagų: Strychnos nux-vomica D2 0,2 g, Strychnos nux-vomica D10 0,2 g, Strychnos nux-vomica D15 0,2 g, Strychnos nux-vomica D30 0,2 g, Strychnos nux-vomica D200 0,2 g, Strychnos nuxvomica D1000 0,2 g, Bryonia D2 0,2 g, Bryonia D6 0,2 g, Bryonia D10 0,2 g, Bryonia D15 0,2 g, Bryonia D30 0,2 g, Bryonia D200 0,2 g, Bryonia D1000 0,2 g, Lycopodium clavatum D3 0,3 g, Lycopodium clavatum D10 0,3 g, Lycopodium clavatum D30 0,3 g, Lycopodium clavatum D200 0,3 g, Lycopodium clavatum D1000 0,3 g, Citrullus colocynthis D3 0,3 g, Citrullus colocynthis D10 0,3 g, Citrullus colocynthis D30 0,3 g, Citrullus colocynthis D200 0,3 g. 1 ml tirpalo yra 18 lašų. Terapinės indikacijos. Lengvų skrandžio, žarnų ar kepenų funkcijos sutrikimų ir pilvo pūtimo gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: paprastai reikia gerti po 10 lašų 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais pradžioje (pirmas dvi valandas) po 10 lašų kas 15 min. 2 5 metų vaikams: gerti po 5 lašus 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais pradžioje (pirmas dvi valandas) po 5 lašus kas 15 min metų vaikams: gerti po 7 lašus 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais pradžioje (pirmas dvi valandas) po 7 lašus kas 15 min. Vaikams lašus galima sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens. Ilgalaikį (kelių mėnesių) šio preparato vartojimą turi prižiūrėti gydytojas. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai pagalbinei Nux vomica- Homaccord geriamųjų lašų medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Šio vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150,2 mg 10 lašų dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1,27 ml vyno, laikant, kad aluje yra 5 tūrio %, vyne 12 tūrio % etanolio, arba 49,73 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Nežinomas. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 30 ml tirpalo. Teksto peržiūros data Nereceptiniai vaistininiai preparatai. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis, Gydymo trukmė. Detox-Kit sudėtyje esantys visi 3 preparatai turi būti vartojami tokiu pačiu laiku maždaug 6 savaites. Dozavimas. Kiekvieno preparato vartoti po 10 lašų 3 kartus per dieną. Vartojimas. Įlašinti kiekvieno preparato po 30 lašų į 0,7 1,5 l vandens (geriau mineralinio, neprisotinto angliarūgštės) butelį, sumaišyti pavartant ir išgerti per dieną. Vieno Detox-Kit rinkinio užtenka 3 savaitėms. Berberis-Homaccord geriamieji lašai (tirpalas) 100 g geriamųjų lašų (104 ml) yra veikliųjų medžiagų: Berberis vulgaris D2 0,4 g, Berberis vulgaris D10 0,4 g, Berberis vulgaris D30 0,4 g, Berberis vulgaris D200 0,4 g, Citrullus colocynthis D2 0,3 g, Citrullus colocynthis D10 0,3 g, Citrullus colocynthis D30 0,3 g, Citrullus colocynthis D200 0,3 g, Veratrum album D3 0,3 g, Veratrum album D10 0,3 g, Veratrum album D30 0,3 g, Veratrum album D200 0,3 g. 1 ml tirpalo yra 18 lašų. Terapinės indikacijos. Šlapimo takų uždegimo gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų paprastai reikia gerti po 10 lašų 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais po 10 lašų kas 0,5 1 val. (iki 12 kartų per dieną). Berberis-Homaccord geriamųjų lašų saugumas ir veiksmingumas vaikams, jaunesniems nei 12 metų, nebuvo nustatytas, todėl tokio amžiaus pacientams jų vartoti nerekomenduojama. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai arba pagalbinei Berberis-Homaccord medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Šio vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150,2 mg 10 lašų dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1,27 ml vyno, laikant, kad aluje yra 5 tūrio %, vyne 12 tūrio % etanolio, arba 49,73 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Labai retais atvejais gali atsirasti padidėjusio jautrumo reakcijų. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 30 ml tirpalo. Teksto peržiūros data

36 Moderni homeopatinė alternatyva Gerai toleruojami Tinka ilgalaikei terapijai Be konservantų (tinka ir nešiojantiesiems kontaktinius lęšius) Patogi pakuotė Oculoheel akių lašai (tirpalas) Homeopatinis vaistinis preparatas Sudėtis. Vienoje talpyklėje (0,45 ml tirpalo) yra veikliųjų medžiagų: Euphrasia D5 110,7 mg, Cochlearia officinalis D5 110,7 mg, Pilocarpus D5 110,7 mg, Echinacea D5 110,7 mg. Pagalbinės medžiagos: injekcinis vanduo, natrio chloridas, natrio-divandenilio fosfatas dihidratas, dinatrio fosfatas dihidratas. Terapinės indikacijos Akių dirginimo, ašarojimo, smėlio akyse pojūčio, pervargimo, jautrumo šviesai ir vokų kraštų uždegimo lengvinimas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo būdas. Vaikams nuo 6 metų ir suaugusiems žmonėms paprastai reikia lašinti į pažeistą akį po 1 lašą 3 kartus per dieną. Jei vartojama ir kitokių akių lašų, tarp jų ir Oculoheel akių lašų vartojimo rekomenduojama daryti 15 minučių pertrauką. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai arba bet kuriai pagalbinei, arba astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Dažnas akių lašų vartojimas pacientams, kuriems yra sunkus ragenos pažeidimas, pavieniais atvejais gali sukelti ragenos kalcifikaciją. Talpyklės turinį galima vartoti tik vieną kartą, t. y. kartą įlašinti į kairiąją ir (arba) dešiniąją akį tiek, kiek reikia. Talpyklę reikia atidaryti tik prieš pat vaisto vartojimą. Naudotą talpyklę reikia išmesti, net jeigu joje yra vaistinio preparato likučių. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Labai retais atvejais gali atsirasti alerginių (padidėjusio jautrumo) reakcijų, pvz., junginės paraudimas. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. 15 vienadozių talpyklių, kurių kiekvienoje yra 0,45 ml tirpalo. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija) Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis, Teksto peržiūros data