Ilona Riaubienė AUTISTIŠKO VAIKO UGDYMO GALIMYBĖS SPECIALIOJOJE MOKYKLOJE. Bakalauro darbas

Transcription

1 ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KATEDRA Ištęstinės formos specialiosios pedagogikos (specializacija logopedija) studijų programa, V kursas Ilona Riaubienė AUTISTIŠKO VAIKO UGDYMO GALIMYBĖS SPECIALIOJOJE MOKYKLOJE Bakalauro darbas Bakalauro darbo vadovė prof. Regina Ivoškuvienė

2 Turinys Bakalauro darbo santrauka... 3 Įvadas skyrius. AUTIZMO SPEKTRO APTARIMAS LITERATŪROJE Autizmo spektro sutrikimai Autistiškų vaikų raidos bruožai Autistiškų vaikų elgesys Vaikų, pasižyminčių autizmo spektro sutrikimu, komunikacijos ir kalbos ypatumai Autistiškų vaikų ugdymo galimybės Skirtingų ugdymo metodų aptarimas skyrius. AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ TURINČIO VAIKO UGDYMAS SPECIALIOJOJE MOKYKLOJE Tyrimo metodologija Tyrimo dalyviai Mokinio, pasižyminčio autizmo spektro sutrikimu, apibūdinimas Autizmo sutrikimą turinčio vaiko ugdymo programa Pedagogų nuomonių apie mokinį analizė Berniuko savarankiškumo įgūdžių kaita Rezultatų palyginimas, aptarimas Išvados Naudotos literatūros sąrašas Summary PRIEDAI

3 Bakalauro darbo santrauka Bakalauro darbe analizuojamas autistiško vaiko ugdymas specialiojoje mokykloje. Suformuluotas tyrimo tikslas atskleisti autistiško vaiko ugdymo galimybes specialiojoje mokykloje. Tyrime dalyvavo 12 m. berniukas, kuriam Vilniaus vaiko raidos nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas (vaikystės autizmas), jo mama ir pedagogai, ugdantys mokinį. Remiantis pedagogų anketine apklausa siekta išsiaiškinti, kokie metodai ir darbo būdai taikomi ugdant autistišką vaiką, ar įvyko pokyčiai per šešerius ugdymo metus. Anketinėje apklausoje, skirtoje mamai, siekta sužinoti, su kokiais sunkumais susiduria augindama autistišką vaiką, kokie pastebėti pakitimai lankant specialiąją mokymo įstaigą. Mokinio kai kurių sričių savarankiškumo lygmeniui nustatyti buvo naudojama įgūdžių tikrinimo schema. Tyrimu nustatyta, kad autistiškam vaikui ugdyti buvo sudaryta individuali programa, kuriai įgyvendinti taikomas kelių metodų derinys: ABA (taikomosios elgesio analizės derinys), TEACCH metodų elementų pritaikymas, greito pasakinėjimo metodas, vėliau papildyta muzikos ir smėlio terapija. Tyrimo rezultatai parodė, kad labai svarbu autistiškam vaikui taikyti tokius ugdymo metodus ir darbo būdus, kurie susilpnina autizmui būdingus požymius ir skatina vaiko savarankiškumą kasdienėje veikloje. Individualių užsiėmimų metu ištirta, kokių sunkumų vaikas patiria: dėmesingumo, bendrosios ir smulkiosios motorikos, rankos ir akies koordinacijos, komunikacijos, suvokimo ir mąstymo, skaičiavimo, skaitymo, savitvarkos, žaidimo ir elgesio srityse. Savarankiškumo įgūdžių kaita pastebėta bendrosios motorikos, rankos ir akies koordinacijos, suvokimo ir mąstymo, žaidimo srityse. Dėmesingumo, smulkiosios motorikos, komunikacijos, verbalinės komunikacijos, skaitymo, savitvarkos, elgesio įgūdžiai nepakito visą stebimą tyrimo laiką. Išanalizavus įvairių sričių įgūdžius daroma prielaida, kad dažnas (balandžio lapkričio mėn.) tikrinimas yra neprasmingas, nes autistiški vaikai per tokį trumpą laiką negeba išmokti ir įsisąvinti naujų veiksmų. Esminiai žodžiai: autizmo sindromas, autizmo spektro sutrikimas (ASS), ugdymo metodai, verbalinė, neverbalinė komunikacija. 3

4 Įvadas Problema ir aktualumas. Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos klasifikacijoje TLK 10 autizmas priskiriamas įvairiapusių raidos sutrikimų grupei. Autizmo simptomai pasireiškia per pirmuosius trejus gyvenimo metus, lemia vaiko raidos atsilikimą bei nukrypimus, apima daugelį psichikos funkcionavimo sričių ir išlieka visą gyvenimą (Ivoškuvienė, (2002); Siegel, (2003); Sicile Kira, (2004). Autizmas - sudėtingas raidos sutrikimas, kuris pasireiškia socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo, vaizduotės, interesų nenormalumais (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002); Robledo, Kucharski, (2005); Zager, (2005); Adams, (2006). Pastaruoju metu vis dažniau vartojamas bendras pavadinimas autistiško spektro sutrikimo vaikai ar asmenys (ASS). Pagal TLK 10 autizmo spektro grupei priskiriamas vaikystės autizmas, atipiškas autizmas, Asperger sindromas, Rett sindromas (tik mergaitėms), dezintegracinis vaikystės sutrikimas. Kadangi autizmas pasireiškia įvairiomis formomis esant skirtingiems intelekto ir kalbos išsivystymo lygiams (Lesinskienė, (2000); Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002), tad vaikų ugdymas ypatingas. Ugdymo tikslas išugdyti bendravimo, savitvarkos įgūdžius ir parengti savarankiškam gyvenimui. Ugdymas apima keturias pagrindines priemonių grupes: medicinines, psichologines, pedagogines, darbą su tėvais (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002); Siegel, (2003); Sicile Kira, (2004). Jegielska, (2010), teigia, kad tėvai pirmieji susiduria su vaiko raidos ypatumais ir suvokia, kad reikalinga ypatinga ugdymo aplinka. Tėvai taip pat dažnai susiduria su problema, kur ugdyti savo vaiką, kokią mokymo įstaigą ar centrą pasirinkti. Dažniausiai autistiški vaikai ugdomi specialiosiose mokyklose, kurios skirtos sutrikusio intelekto vaikams. Specialiose mokyklose dirbantys specialistai turi patirties, kaip elgtis su tokiais vaikais, pritaiko ugdymą ir aplinką. Balčiūnaitė, Ivoškuvienė, (2002); Ulevičiūtė, Mikulėnaitė, (2004) teigia, kad šiems vaikams yra naudingiausias struktūruotas, individualus ugdymas. Daugelis autorių (Maurice, Green, Luce, (1996); Brill, (2001); Siegel, (2003) pažymi, kad autistiški vaikai turėtų būti ugdomi individualiai, t. y. vienas su vienu, tik taip ugdant galima pasiekti geresnių ugdymosi ir elgesio rezultatų. Lietuvoje dažniausiai autistiškiems vaikams 4

5 sudaromos individualios programos, pagal kurias specialiosiose mokyklose ugdomi kartu su kitais lavinamųjų klasių mokiniais. Mokslinio tyrimo problema gali būti apibrėžta tokiais klausimais: kokie taikomi metodai ugdant autistišką vaiką specialiojoje mokykloje? Kokie pastebėti pasiekimai ir pokyčiai per šešerius ugdymo metus remiantis specialiųjų pedagogų ir mamos antetine apklausa. Tyrimo objektas autistiško vaiko ugdymas specialiojoje mokykloje. Bakalauro darbo tikslas atskleisti autistiško vaiko ugdymo galimybes specialiojoje mokykloje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūrą apie autizmo spektro sutrikimą ir dažniausiai taikomus ugdymo metodus. 2. Pateikti autistiško vaiko ugdymo sistemos analizę specialiojoje mokykloje per stebėtą laiką. Tyrimo metodai: teoriniai ir empyriniai. Teoriniai apžvelgti literatūrą, išnagrinėti tiriamosios problemos esmę, nustatyti tyrimo objektą, jį apibūdinančius požymius, numatyti empyrinio tyrimo metodus. Empyriniai taikomas atvejo analizės metodas, siekiant atskleisti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą ugdymo galimybes specialiojoje mokykloje. Pedagogams ir mamai apklausti parengtos pusiau uždaro tipo anketos. Tyrimo dalyviai berniukas, kuriam Vilniaus vaiko raidos centre nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas (vaikystės autizmas). Bakalauro darbo struktūra: Šį bakauro darbą sudaro tokios dalys: santrauka lietuvių kalba, įvadas, naudotos literatūros sąrašas (44 šaltiniai), santrauka anglų kalba, 30 priedų. Darbą papildo 24 paveikslai, 2 lentelės. Prieduose pateikiami tyrimo anketos klausimai, specialiosios mokyklos klasės nuotraukos, berniuko dienos režimas, įgūdžių tikrinimo schema. Darbo apimtis - 47 puslapiai. 5

6 1 skyrius. AUTIZMO SPEKTRO APTARIMAS LITERATŪROJE 1.1. Autizmo spektro sutrikimai Autizmas pirmą kartą paminėtas ir įvardytas Kanner io 1943 metais. Jis apibūdino jį kaip visą gyvenimą trunkantį sutrikimą, kuriam būdingas kalbos deficitas ir polinkis reikalauti vienodumo bei atlikti pasikartojančius veiksmus (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002); Tender, (2009). Pastaruoju metu dažnai vartojamas terminas autizmo spektro sutrikimai. Jis apima keletą skirtingo sunkumo įvairiapusių raidos sutrikimų vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą, Reff sindromą, dezintegracinį vaikystės sutrikimą. Aspergerio sindromas laikomas lengva autizmo pasireiškimo forma. Jo paliestam vaikui nenustatomas bendras kalbos ar pažinimo sulėtėjimas ar atsilikimas, tačiau pastebimas ryškus socialinio bendravimo sutrikimas. Remiantis TLK 10 autizmas sudėtingas įvairiapusis raidos sutrikimas, turintis tik jam būdingus požymius. Taip yra todėl, kad šis sutrikimas stipriai pažeidžia vaiko raidą, sutrikdo socialinę adaptaciją, lemia sunkius bendravimo, elgesio, socialinės sąveikos sutrikimus. Kurį laiką autizmas buvo priskiriamas elgesio ir emocijų sutrikimams. Pastaruoju metu priskiriamas prie įvairiapusių raidos sutrikimų. pažymi, kad autistiškas vaikas ar suaugusysis, negalėdamas bendrauti verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis, jaučiasi izoliuotas, atstumtas, negali išreikšti savo nuomonės, užmegzti kontakto, todėl yra suvaržytas. Pangborn (2005) teigimu, autizmas yra sunkus raidos sutrikimas, kuris prasideda nuo gimimo ir pasireiškia per pirmus dvejus su puse metų. Dauguma vaikų pasižyminčių autizmo spektro sutrikimu yra visiškai normalios išvaizdos, bet leidžia savo laiką sunkiai suprantamu ir neramiu elgesiu, kuris yra kitoks nei sveikų vaikų. Žinant, kad šio sutrikimo spektras platus, vadinasi, jis yra plačiai paplitęs. Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002); Siegel (2003); Sicile Kira (2004); Tender (2009) pažymi, kad atsiradus naujesniems kriterijams ir platesniam supratimui, šie skaičiai padidėjo. Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002); Siegel, (2003); Sicile Kira, (2004) nurodo psichologines, biologines organines ir genetines autizmo priežastis. Seniau buvo teigiama, kad autizmas atsiranda dėl psichologinių priežasčių tėvai su vaikais elgiasi šaltai, jų nemyli, todėl vaikas užsidaro savyje. Neseniai aprašytos dar dvi naujos autizmą aiškinančios teorijos: neuronų atspindžio funkcijos sutrikimas ir iškiliojo ladšafto teorija. 6

7 Pirmoji teorija neuronų atspindžio funkcijos sutrikimas. Vilayanur, Oberman, (2007) pažymi, kad encelografijos metodu nustatomas mu bangos blokavimas, kai žmogus atlieka valingus kūno raumenų judesius. Mu komponentas blokuojamas tada, kai žmogus stebi, kaip nurodytą veiksmą atlieka kitas asmuo. Tyrėjai aiškina, kad atspindžio neuronų sistemos tyrimai gali atskleisti autizmo priežastis ir padėti sukurti naujus būdus sutrikimui diagnozuoti ir gydyti. Autorių nuomone, atspindžio neuronai dalyvauja socialiniame bendravime, taigi šios neuronų sistemos fukcijos sutrikimu galima paaiškinti kai kuriuos pirminius autizmo simptomus, pavyzdžiui: empatijos trūkumą. Autizmą turinčių individų tyrimai parodė, kad jų atspindžio neuronai neaktyvūs keliose smegenų srityse. Tyrėjai mano, kad atitinkamais metodais, kurie taikomi šiam aktyvumui atkurti, galima sušvelninti kai kuriuos autizmo simptomus (Vilayanur, Oberman, (2007). Antroji iškiliojo landšafto teorija. Vilayanur, Oberman, (2007) aiškina, kad žmogus susiduria su gausybe gaunamos informacijos iš aplinkos. Autistiškų vaikų iškilusis landšaftas iškreiptas dėl pažeisto ryšio tarp žievės sričių, migdolinio kūno, limbinės sistemos ir kaktos sričių, kurios reguliuoja žmogaus elgesį ir veiklos planavimą. Dėl to bet koks įvykis vaikui sukelia emocinę reakciją arba autonominę audrą (bijo akių kontakto). Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad autizmas sudėtingas sutrikimas, kuris pažeidžia daug raidos sričių, apima tam tikrą spektrą, todėl pasireiškia skirtingai kiekvienam individui Autistiškų vaikų raidos bruožai Autizmo spektro sutrikimo bruožai pasireiškia nuo pat kūdikystės. Gilbegr (2002); Zager (2005); Lesinskienė (2006) remdamasi Beeber tyrinėjimais nurodo pačius ankstyviausius požymius: kūno sustingimas ar pasipriešinimas laikant kūdikį ant rankų, hiperaktyvumas arba nesugebėjimas atsakyti į sensorinius dirgiklius, atrodo, kad vaikas negirdi, neimituoja garsų, nepakankamas akių kontaktas, nėra aktyvių socialinių atsakų (šypsenos), verksmas nesusiję su jų poreikiais, sutrikęs miegas ir valgymas, vaikas gali būti itin ramus. Gilberg (2002) nurodo, kad autistiškų vaikų santykiai su juos supančiu pasauliu pasireiškia situacijose, kurios reikalauja aktyvaus pasirinkimo grupuojant, atrenkant ir perduodant informaciją. Vaikai informaciją priima blokais. Priimtos informacijos blokai saugomi, naudojami pasyvia forma, kaip ir buvo priimti. Taip aiškinamas negebėjimas įgytą įgūdį naudoti panašiose situacijose. Balčiūnaitė, Ivoškuvienė (2002); Jagielska (2010) pateikia pagal Endelson ą vaikų skirstymą į tris grupes pagal socialinės sąveikos ypatumus: 7

8 o Vaikai, kurie vengia įvairių kontaktų ir vadinami atitolusiais. Tokie vaikai vengia fizinio kontakto, nesinaudoja kalba, turi didelių sunkumų bendraudami, neverbalinė komunikacija taip pat labai sutrikusi, nesinaudoja mimika, kūno kalba, vengia akių kontakto, veikla ir žaidimai stereotipiniai (tai labiau būdinga žemesnį intelekto koeficientą turintiems vaikams); o Vaikai, kurie patys nemezga kontaktų su kitais žmonėmis, tačiau neprotestuoja, kai į juos kreipiamasi. Jų bendravimo gebėjimai yra geresni nei pirmosios grupės. Žaidimai mažiau stereotipiniai ir schematiški, tačiau jiems trūksta spontaniškumo ir kūrybiškumo; o Vaikai, kurie bando užmegzti kontaktus, tačiau tai atlieka specifiškai ir neveiksmingai. Jų komunikacijos gebėjimai išlavėję geriausiai, tačiau išlieka autizmo sindromui būdingi bendravimo ypatumai, siauras interesų ratas. Šiems vaikams labiau pasireiškia dėmesio sutrikimas, bendrosios motorikos nerangumas. Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002) pažymi, kad autistiškiems vaikams sunku suprasti situacijos eigą laike, rasti priežasties pasekmės ryšį. Tai išryškėja, kai vaikas pasakoja, atlieka užduotis su siužetiniais paveikslėliais ir pan. Autistiškų vaikų veikloje, ypatingai žaidimuose, nėra socialinių ir kūrybinių aspektų, kurie būdingi kitiems to paties amžiaus ir protinio sugebėjimo vaikams (Lesinskienė, 2000). Vaikai, pasižymintyts autizmo spektro sutrikimais, negeba žaisti žaidimų, susijusių su vaizduote, nevaidina fantastinių veikėjų ar gyvūnų. Galima teigti, kad šių vaikų kūrybiškumas ypač ribotas. Paprastai šiems vaikams ir vyresniame amžiuje išlieka sunkumai palaikyti pokalbį, bendrauti, dalyvauti socialinėse sąveikose, visuomeninėse veiklose. Zager (2005) teigia, kad paaugliams ir jaunuoliams, turintiems autizmo sutrikimą, sunku suprasti kito mintis, jausmus ir elgesį net paprasčiausiose socialinėse situacijose. Autizmo sutrikimą turintys asmenys gali paklausti labai neįprastai, ypač asmeninių ar teorinių klausimų, rodyti išskirtinį draugiškumą. Realybėje susidūrę su problema, kurios sprendimo iš anksto nežino, autistiški vaikai tampa bejėgiais ir tai gali sukelti įvairius elgesio savitumus. Siekiant sėkmingai spręsti ugdymo problemas, būtina išmokti suprasti ir valdyti autistiškų vaikų elgesį. Apibendrinant kai kuriuos literatūros šaltinius, galima daryti prielaidą, kad raidos ypatumai labiausiai atsiskleidžia autistiškų vaikų socialiniame bendravime, kalbos vartojime, elgesyje. 8

9 1.3.Autistiškų vaikų elgesys Elgesys, kaip pateikiama Psichologijos žodyne (1993), yra gyvų būtybių su aplinka sąveika, pasireiškianti jų išoriniais (motoriniais) veiksmais, kuriuos reguliuoja psichika. Socialinis elgesys - tai žmogaus gebėjimas įsitraukti į kitų žmonių grupę ir aktyviai arba bent iš dalies aktyviai dalyvauti tos grupės gyvenime (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002). Jau ankstyvoje vaikystėje atkreipiamas dėmesys į keistą vaikų elgesį. Vienas iš tokių požymių yra vaiko bendravimo stoka (nemėgsta glaustytis, myluotis ir pan.). Vaikai blogai miega, blaškosi lovoje, bijo tamsos, rėkia ar verkia būdami sotūs ir sausi. Tuo tarpu kiti kūdikiai gali būti ramūs, neverkti net norėdami valgyti, nereaguoti į šlapius vystyklus, šaltį. Kartais toks vaiko elgesys tapatinamas su labai gero vaiko elgesiu. Juk jis ramiai sau guli ir nieko nereikalauja. Vyresnieji autistiški vaikai išrankūs maistui, nepripažįsta maisto įvairovės, neįprasti maisto produktai gali sukelti šleikštulį ar net vėmimą. Autistiškiems vaikams būdingos su virškinimu susijusios vegetacinės nervų sistemos reakcijos: atpylimai, vėmimai. Daugeliui vaikų, turinčių autizmo požymių, kyla vienokių ar kitokių elgesio problemų. Šie vaikai gali būti aktyvūs, sunkiai nustygstantys vienoje vietoje, arba labai ramūs 1. Mikulėnaitė, Ulevičiūtė (2004) remdamosi įvairiais autoriais išskyrė tokias autistiškų vaikų elgesio kategorijas: o Autoagresyvumas (savęs žalojimas) pasireiškia rankų kandžiojimu, galvos daužymu; o Agresyvumas (kitų žalojimas) spjaudymas, spardymas, mušimas; o Staigus veiklos nutraukimas riksmas arba pabėgimas iš veiklos vietos, daiktų išmėtymas; o Pakartotiniai veiksmai būdinga nuolatinis daiktų kišimas į burną, besaikis klausimų kartojimas; o Nesugebėjimas savęs kontroliuoti fizinio kontakto vengimas, dėmesio sukaupimo stoka, žalingi įpročiai. Kaip teigia (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002); Siegel, (2003); Mikulėnaitė, Ulevičiūtė, (2004); Sicile Kira, (2004), autistiškiems vaikams kyla daug socialinių problemų, nes jie nemato visumos, nesusieja vieno veiksmo su kitu, nesuvokia, o tik mechaniškai išmoksta kai kurių veiksmų. 1 Autistų elgesys [interaktyvus] žiūrėta

10 Pasak Gilberg (2002), Ivoškuvienės (2003), Siegel (2003), Sicile - Kira (2004) vienas iš neadekvataus elgesio požymių yra stereotipinis arba save stimuliuojantis elgesys, kuris pasireiškia pasikartojančiais kūno judesiais, nuolat atliekamais veiksmais su daiktais. Stimuliuodami save vaikai naudoja regą, klausą, lietimą, uoslę, skonį, judesius. Savęs stimuliavimas su daiktais yra būdingas vaikams, turintiems vaikystės autizmo sindromą. Tender (2009) teigia, kad autistiški vaikai pradeda save stimuliuoti, kai neturi užsiėmimų. Tai pagrindinė savęs užėmimo forma, kuri vaikui bus įdomi iki tol, kol jis užsiims kita veikla. Pedagogų tikslas turi būti išmokyti vaiką kitos veiklos, kad pamirštų savęs stimuliavimą ir neužsibūtų šioje stadijoje. Kai kurie pasikartojantys veiksmai yra gerai ir greitai atpažįstami, tačiau yra tokių, kuriuos sunku atpažinti. Kuo daugiau vaikas save stimuliuoja, tuo sunkiau bus jį sustabdyti. Nustatyta, kad kai autistiški vaikai yra labai susijaudinę, stimuliavimosi padaugėja. Svarbu pastebėti, kas sukelia tokį elgesį, stengtis jo išvengti ar keisti judesį kitais judesiais Sicile Kira (2004). Sicile Kira, (2004); Hanbury (2005), nurodo tokias savęs žalojimo formas: galvos daužymas į sieną, rankų kandžiojimas, spardymasis, gnaibymasis ir pan. Tender (2009) ir kt. nurodo, kad stresą gali sukelti šie veiksniai: nauji žmonės, naujos užduotys, staigūs pasikeitimai, garsai arba per daug dirgiklių vienu metu. Norint nuraminti vaiką, gali padėti ir masažas. Endelson o (1995) nuomone, nustatyti vaiko streso priežastį yra sunku. Tokiu atveju reikia stengtis pašalinti stresą, duoti vaikui užsiimti jo mėgiama veikla. Kitas vaikų, pasižyminčių autizmo sutrikimu, elgesio požymis autoagresija ir saviagresija. Autoagresija pasireiškia tuomet, kai pakeičiamas įprastas gyvenimo stereotipas pakeitus kambario apstatymą, pasikeitus pedagogui ir pan. Petruševičius (2005); Andrašiūnienė (2007) teigia, kad agresija tai priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos vartojimas kitam žmogui, žmonių grupei. Tokio priešiško elgesio tikslas pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai. Autorių nuomone, agresiją sukelia ne tik nemokėjimas bendrauti, kontakto ir dėmesio stoka, bet ir nedeakvatūs reikalavimai. Literatūros apžvalga rodo, kad išryškėjus elgesio pokyčiams, polinkiui į autoagresiją ar saviagresiją, reikia kuo anksčiau pradėti ją slopinti, nes kenkia vaikui, kitiems asmenims ir sukelia daug nepatogumų ugdant ar komunikuojant su autistiškais mokiniais. Atsižvelgiant į esminius autistiškų vaikų elgesio ypatumus būtina ugdyti jų komunikavimo gebėjimus. 10

11 1.4. Vaikų, pasižyminčių autizmo spektro sutrikimu, komunikacijos ir kalbos ypatumai Komunikacija (lot. Communicatio pranešimas) - įvairios bendravimo, ryšių susisiekimo keitimosi patirtimi, mintimis, žiniomis, išgyvenimais formos, informacijos perdavimas (Žvilius, 2006). Brill (2001) teigia, kad autistiškų vaikų jau nuo gimimo vartojamų garsų kiekis yra mažesnis nei normalios raidos vaikų. Dažnai šie vaikai be jokios priežasties klykia. Vaikas, kuris pirmus aštuonis mėnesius aguoja ir sako vieną du žodžius, sulaukęs metų, gali visai nustoti kalbėti. Jei iki šiol kalba atrodė normali, tėvai ir specialistai tiesiog laukia, kol vaikai vėl pradės kalbėti. Paprastai apie antrus, trečius gyvenimo metus daugelis vaikų jau žino savo vardą, atsako į klausimus taip arba ne, suvokia savo lytį, atlieka paprastus nurodymus, o tuo tarpu autistiški vaikai, geriausiu atveju gali pakartoti, kas yra sakoma. Tokie vaikai neprašo tėvų norimo daikto, bet prieina prie jo ir pradeda šaukti. Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002) teigia, kad kai kurie autistiški vaikai kalba ir bando kalbėti, tačiau nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos. Bakk, Grunewald (1997); Siegel (2003); Sicile Kira (2004); Ivoškuvienės, Urbutytės (2008) nuomone, autistiškiems vaikams komunikuoti trukdo negebėjimas kalbėti. Apie 50 75% vaikų nekalba. Tie, kurie kalba, tik iš dalies vartoja kalbą bendravimui. Kartais jie atkartoja echolališkai tai, ką sako kiti. Kartais pasako žodžių, kurių vėliau niekada nebevartoja. Daugelis autistiškų vaikų geriau supranta verbalinę informaciją, o savo norus jiems geriau parodyti gestais nei pasakyti. Vyresni autistiški vaikai nemoka palaikyti pokalbio, dažnai tegeba atsakyti į užduotą klausimą vienu žodžiu ar trumpa fraze. Jų sakiniai paprastai būna gramatiškai netaisyklingi. Mikulėnaitė, Ulevičiūtė (2004) bendravimo procese išskiria šiuos autizmo požymius: o Sunkumai perteikiant kitiems savo norus; o Negebėjimas mėgdžioti kalbos, gestų, išraiškų; o Nesuvokimas, kad kalba bendravimo su kitais žmonėmis priemonė; o Negebėjimas palaikyti pokalbį ar bendrauti; o Neįprasti pomėgiai, intensyvus bet ribotas domėjimasis aplinka, sunkinantis bendravimą su kitais vaikais; o Sunkumai įsijungiant į bendrą veiklą, pereinant nuo vienos veiklos prie kitos; o Stiprus noras ir atkaklus siekimas daryti tai, ką nori, kas patinka ar domina, neatsižvelgiant į kitų norus ir poreikius; 11

12 o Antrojo ir trečiojo asmens vartojimas vietoje pirmojo asmens (aš) kalboje, savęs vadinimas vardu. (Lesinskienė (2001); Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002); Siegel (2003); Mikulėnaitė, Ulevičiūtė (2004); Rabledo, Ham Kucharski (2005); Aleksienė (2009), nagrinėjo autistiškų mokinių komunikavimo ypatumus bei komunikavimo gebėjimų ugdymą. Šie autoriai atskleidė, kad šiuos gebėjimus būtina ugdyti. Apibendrinant įvairių autorių mintis, galima daryti prielaidą, kad autistiški vaikai neturi natūralaus noro bendrauti ir sąveikauti su kitais. Jie nevykdo daugelio instrukcijų, nes nesupranta Autistiškų vaikų ugdymo galimybės Pastaruoju metu visame pasaulyje ieškoma efektyvių ugdymo metodų, galinčių padėti autistiškiems vaikams. Kaip pažymi Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002), svarbiausias autistiškų vaikų ugdymo tikslas išugdyti bendravimo, savitvarkos įgūdžius ir pagal galimybes parengti būti savarankiškesniems. Ugdymo tikslai turi būti konkretūs, realūs, atitinkantys vaiko kalbos ir pažinimo, socialinius gebėjimus. Zager (2005) teigia, kad pedagogas, parinkdamas ugdymo tikslus, turi atsižvelgti į keletą esminių dalykų: a) mokinio amžių; b) gebėjimų lygį; c) mokymosi stilių; d) elgesio ir komunikacijos ypatumus; e) mokyklos aplinką; f) ateities perspektyvas; g) asmeninius poreikius. Lesinskienė, (2001); Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002); Zager (2005) Rabledo, Ham Kucharski (2005); Adams (2006) išskiria keturias pagrindines priemonių grupes, apimančias autistiškų vaikų specialųjį ugdymą: medicinines, psichologines, pedagogines, darbą su tėvais. Medicininės priemonės: gydymas vaistais, dietos be pieno produktų, psichoterapija ir pan. Psichologinės ir pedagoginės priemonės glaudžiai susijusios ir jų taikymo tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo įgūdžių formavimas. 12

13 Į autistiškų vaikų ugdymą svarbu įtraukti tėvus. Tėvai turi dalyvauti vaiko terapijos/ugdymo programoje, juos mokyti, kaip autistiškiems vaikams paruošti ir pateikti informaciją, parinkti žaidimo ir darbo priemones. Atlikti tyrimai parodė, kad aktyvus tėvų dalyvavimas vaiko ugdymo procese pagerina jo socialinį kontaktą tarpusavyje ir su aplinkiniais (Mahoney, Wiggers, 2007). Be to, kada tėvai tampa pirminiais savo vaikų terapeutais, tuo metu specialistai gali išmokyti žymiai daugiau tėvų alternatyvių terapijos programų (Smith (2000); Anan (2008). Tėvams dažnai iškyla sunkumų, kurią mokymo įstaigą pasirinkti vaikui, turinčiam tokią negalę. Schemoje pateikiamos įstaigos, centrai kuriuose gali ugdytis autistiški vaikai (1 paveikslas). Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos Sutrikusio intelekto žmonių globos namai Vaikas Ikimokyklinės mokymo įstaigos Specialiosios arba bendrojo lavinimo mokyklos 1 pav. Įstaigos, centrai, kuriuose gali ugdytis autistiški vaikai. Tėvai be abejo norėtų, kad vaikas lankytų tą pačią mokyklą ir įgytų normalų išsilavinimą kaip ir jų broliai ar seserys. Bet tuo pačiu suvokia, kad bendrojo lavinimo mokyklos mokytoja neturės daug papildomo laiko, o specialiojoje mokyloje nuo mažens vaikas jausis labiau apsaugotas. Šioje mokymo įstaigoje dirbantis specialusis pedagogas geriau suvokia situaciją ir vaiko specialiuosius poreikius. Specialiosiose mokyklose mokiniams programos sudaromos remiantis bendrosiomis programomis. Kaip teigia Tender (2009), pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko esamą padėtį. Tėvai turi nuvykti į mokymo įstaigas, pasidairyti, pastebėti kitus vaikus, kokios sąlygos, kaip ir ko jie ten mokomi. Kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Labai svarbu autistiškiems vaikams taikyti įvairius ugdymo metodus ir darbo būdus, kurie skatina vaiko savarankiškumą kasdienėje veikloje. Visi metodai ir terapijos yra skirtingi. Vienos terapijos padeda vaikui vystytis fiziškai ir emociškai, kitos padeda sumažinti nerimą, trečios padeda 13

14 iš naujo sugrąžinti prarastą tėvų ryšį su vaiku, pagerina bendravimo įgūdžius bei akių kontaktą. Ilgas ir dažnas terapijų taikymas padeda palaikyti likusius savarankiškumo įgūdžius bei ugdyti naujus. Tokiu būdu vaikai tampa savarankiškesniais, labiau pasitikinčiais savimi (Wood, 2009). Apibendrinant galima daryti išvadą, jog pagalba autistiškiems vaikams yra tokia pat įvairi kaip ir autizmas. Nėra vieningos nuomonės apie tai, kuris metodas yra geriausias ir tinkamiausias autistiškų vaikų ugdymui. Tai, kas tinka vienam vaikui, nereiškia, kad gali tikti kitam. Terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Taip pat svarbu sėkmingam vaiko ugdymui - tinkamas mokymo įstaigos parinkimas (specialioji ar bendrojo lavinimo mokykla) Skirtingų ugdymo metodų aptarimas Ugdymo metodai tai ugdytojo veikimo būdai, kurie padeda vaikams sukauptą informaciją, įgūdžius ir mokėjimus pritaikyti kasdieninėje, praktinėje bei ugdomojoje veikloje. Ugdymo metodai pedagogui padeda suprasti, kokiais būdais reikia ugdyti ir organizuoti vaikų veiklą, kokias pasirinkti priemones ir kaip jas tinkamai panaudoti (Birontienė, 2008). Tender (2009) nurodo, jog renkantis ugdymo metodą tėvams reikia apsispręsti, ko jie nori. Yra daug ir įvairių siūlomų metodų ir terapijų. Vieni iš jų gerai ištirti bei paremti faktais, kiti pagrįsti tik spėjimais ir vis dar laukia įrodymų, treti paremti gandais. Kaip pažymi autorė, vienas iš labai svarbių dalykų renkantis ugdymo sistemą yra jos trukmė. TEACCH metodas - Cumine, Leach, Stevenson (2000) aprašo TEACCH metodą (angl. Treatment and Education of Autistic and Related Comunication Handicapped Children) autistiškų ir komunikacijos sutrikimų turinčių vaikų ugdymas. Šios programos kūrėjas psichologas Dr. Eric Schopler (Šiaurės Karolina, JAV). Tai programa geriausiai atsižvelginanti į autizmo sutrikimo ypatumus, lanksčiausiai, kūrybiškiausiai ir efektyviausiai tenkinanti autistiškų vaikų bei jų šeimos narių poreikius, pasiekusi geriausių rezultatų autizmo sutrikimą turinčių asmenų bendravimo, įgūdžių formavimo, mokymo, elgesio reguliavimo ir socialinės adaptacijos srityje. Ši programa skirta padėti pedagogams bei tėvams ugdyti autistišką mokinį bei jo komunikavomo gebėjimus. Ši programa akcentuoja struktūrą, kuri, specialistų teigimu, padeda vaikui planuoti dieną, priimti naujus dienotvarkės pasikeitimus ir pan. Siūloma vaiko kambaryje pakabinti dienotvarkę, kurioje nuoseklia seka 14

15 parodyta, ką vaikas tą dieną veiks (Siegel (2003); Sicile Kira (2004); Rabledo, Ham Kuchanrski (2005). Lietuvoje taikomas struktūruotas mokymas, naudojant TEACCH metodo elementus. Struktūruotą mokymą plačiai pristato Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002), Mikulėnaitė, Ulevičiūtė (2004). Struktūruotas mokymas, kaip teigia autorės, padeda vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, tapti savarankiškesniems, išsiugdyti kasdieninius įgūdžius, sumažinti įtampą. ABA (Appied Behavior Analysis) Taikomoji elgesio analizės pradininkas Ivar Lovaas. Tai psichoterapinis pedagoginis metodas, sukurtas specialiai autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų komunikacijai gerinti. Specialistų manymu, dirbant pagal šią programą, apie 50% autizmo sutrikimą turinčių vaikų pasiekia savo amžiaus raidos stadiją. Terapeutai, naudojantys ABA metodą, ir tėvai tik kartu gali pasiekti geresnių rezultatų (Rabledo, Ham Kucharski (2005); Johnson (2007). Bendravimas apsikeičiant paveikslėliais (angl. Picture, Exchange Communication System, PECS). Šis metodas sukurtas Andy Bondi ir Lori Frost, pagrįstas tuo, kad bendravimas vyksta naudojant piktogramas arba simbolius. Tender (2004), Sicile Kira (2004) nurodo, kad mokant autistiškus vaiku, šis metodas naudojamas siekiant išmokyti vaiką paduoti suaugusiąjam paveikslėlį, kuriame yra išreikštas jo noras, taip pat suprasti ryšį tarp žodžių ir paveikslėlių (simbolių), kuriuos jie vaizduoja. Žaidimo mokymas (angl. Playing therapy) paremtas teorija, kuri teigia, kad visi vaikai mokosi žaisdami. Kaffemanienės ir Burneckienės (2001) pateikti pagrindiniai žaidimo principai gali būti taikomi autistiškiems vaikams ugdyti, nes jie patys negeba žaisti. Tender (2009) pažymi, kad autistiško vaiko išmokyti žaisti negalima, tačiau galima išmokyti vaiką tokių žaidimo veiksmų, kurių pagalba jie mažiau skirsis nuo normalios raidos vaikų. Šiam tikslui įgyvendinti reikės plėtoti kognityvines funkcijas. Valdymo terapija (angl. Holding therapy). Libling (1996) aprašo M. Welch valdymo terapiją (cit. Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002). Šios terapijos idėja apkabinti ir laikyti vaiką norint, kad atsirastų ryšys. Valdymo terapijos metodas taikomas individualiai. Po valdymo terapijos vaiko elgesys sušvelnėja, jis mažiau nerimauja, nyksta ir silpnėja baimės, agresyvumas, dažniau džiaugiasi. Girdimasis integracinis mokymas (angl. Auditory Integration Treatment). Šis metodas, kaip mini Tender (2009), Maurice, Green, Luce (1996), paremtas prielaida, kad vaikų elgesys ir kalba susiję su jų garso priėmimo specifika. Tikslas mažinti vaiko jautrumą tam tikriems garsams. 15

16 Sensorinės integracijos terapija (angl. Sensory Integation Therapy). Remdamasi įvairiais autoriais Tender (2009) nurodo, kad ši teorija remiasi atradimu, jog autistiški vaikai turi padidėjusį jautrumą sensoriniams dirgikliams. Jei stimuliuojama taktilinė ir vestibuliarinė sistemos, autistiški vaikai mažiau stimuliuoja save ir darosi geresnė jų sensorika. Muzikos terapija naudojama, kadangi daugelis autistiškų vaikų mėgsta muziką ir ji padeda atsipalaiduoti (Aleksienė, Zvicevičienė, (2009), Tender (2009). Sicile Kira (2004) teigia, kad muzika veikia kaip vienijanti veikla, per kurią užmezgamas minimalus akių kontaktas. Taip pat grojimas gali būti naudojamas ir kaip raminamoji veikla autistiškiems vaikams. Muzikos terapijoje išskiriamos dvi kryptys: pabrėžiamas psichoterapinis poveikis, parenkant ir sisteminant kūrinius, bei muzikos terapija kaip elgesio modifikavimo metodas (Radzevičienė, Strakšienė (2003). Muller, Warwick (2005); Schalkwijk (2007) pažymi, kad muzikos terapija yra veiksminga vaikams, pasižymintiems autizmo spektro sutrikimais jų komunikavimo ugdymui. Apibendrinimas. Mokslinės literatūros šaltinių analizė rodo, kad autistiškiems vaikams ugdyti gali būti taikomi įvairūs būdai ir metodai. Dabar atsiranda jų vis daugiau, tačiau renkantis metodą būtina sukaupti apie jį kuo daugiau informacijos, remtis moksliniais įrodymais. 16

17 2 skyrius. AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ TURINČIO VAIKO UGDYMAS SPECIALIOJOJE MOKYKLOJE 2.1. Tyrimo metodologija Literatūros šaltinių analizė padėjo išsamiau pažinti autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko savitumus, jo ugdymo ypatumus. Atskleisti autistiško vaiko ugdymo galimybes padėjo pasirinktas atvejo analizės metodas (Kardelis, 2002). Tyrimas atliktas 2013 m. balandžio lapkričio mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas 12 metų berniukas, kuriam Vilniaus vaiko raidos centre konstatuotas įvairiapusis raidos sutrikimas (pagal TLK - 10, F84) (vidutinio sunkumo laipsnio vaikystės autizmas, (F 84.0). Su autistišku vaiku buvo dirbama individualiai ir grupinių užsiėmimų metu kartą per savaitę. Mokinio kai kurių sričių savarankiškumo lygmeniui nustatyti naudota įgūdžių tikrinimo schema (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002). Tyrimo duomenims patikslinti buvo pasirinktas vienas iš svarbiausių kokybinio tyrimo duomenų rinkimo būdų anketinė apklausa, kuri taikyta mamai ir pedagogams, dirbantiems su mokiniu, bei papildomi individualūs pokalbiai. Anketinėje apklausoje su mama (1 priedas) siekta išsiaiškinti, su kokiais sunkumais susiduria augindama autistišką vaiką, kokie matomi pokyčiai įvyko lankant specialiąją mokymo įstaigą. Pedagogams apklausti parengtos pusiau uždaro tipo anketos (2, 3 priedai). Jas sudaro tokie blokai: demografinis (duomenys apie tiriamuosius specialybė, pareigos ugdymo įstaigoje, pedagoginio darbo stažas), informacija apie autistiško vaiko ugdymą specialiojoje mokykloje. Individualių pokalbių metu su mokytoja buvo išsiaiškinta, koks vaiko elgesys pamokų ir pertraukų metu, ar yra pokyčių ugdant berniuką pagal pasirinktus metodus. 17

18 2.2. Tyrimo dalyviai Tyrime dalyvavo autizmą turintis berniukas, kuriam Vilniaus raidos centre, nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas (vidutinio sunkumo laipsnio vaikystės autizmas), berniuko mama, dvi pedagogės, turinčios spec. pedagogo kvalifikaciją. Atliekant tyrimą, buvo laikomasi etikos principų. Tyrimas buvo vykdomas iš anksto susitarus ir suderinus laiką tiek su mokytoja, tiek su auklėtoja. Respondentai: mokytoja pedagoginio darbo stažas 21 metai, kvalifikacinė kategorija vyr. spec. pedagogė, berniuką moko šešerius metus (2 priedas); auklėtoja pedagoginio darbo stažas 36 metai, kvalifikacinė kategorija spec. pedagogė, berniuką pažįsta šešerius metus (3 priedas ) Mokinio, pasižyminčio autizmo spektro sutrikimu, apibūdinimas Tiriamasis Lukas (berniuko vardas pakeistas), kuriam Vilniaus vaiko raidos centre, nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas, vidutinio sunkumo laipsnio vaikystės autizmas. Lukas yra šeštas vaikas šeimoje. Mama našlė, auginanti dešimt vaikų (5 m., 6 m., 7 m., 8 m., 10 m., 12 m., 13 m., 14 m., 15 m., 17 m.). Nėštumo ir gimdymo eiga normali, berniukas gimė kg. svorio ir 52 cm. ūgio, pagal Apgar skalė gimdymas įvertintas 9 balais. Naujagimis mamos pienu maitintas iki 7 mėnesių. Jau vaikystėje buvo išrankus maistui. Mėgdavo valgyti tik košes ir mėsiškus patiekalus. Kategoriškai atsisakydavo valgyti pieniškas dešreles, virtus kiaušinius, koldūnus, cepelinus, mišraines 2. Taip pat atsisakydavo bet kokių maisto racione naujovių. Pusryčiams valgydavo tik duoną su sviestu arba košes, pietums sriubą (įvairias), kotletą, vakarienei arbata, duona ir košės. Maistui liko išrankus ir vėlesniame amžiuje. Guguoti pradėjo nuo pusės metų, sėdėti nuo septynių mėnesių, vaikščioti nuo šešiolikos mėn., o kalbėti po truputį nuo 2,5 metų. Domėtis žaislais pradėjo gal nuo kokių 1, 5 metukų, bet nežymiai. Nesidomėjo artimaisiais, nerodė noro bendrauti. Reakcijos į svetimus žmones praktiškai jokios, jei tai suaugęs žmogus. Būdamas vienerių metų be problemų priprato šlapintis ir tuštintis į naktipuodį. Iki 3 metų amžiaus berniuko sutrikimas buvo dar nedaug jaučiamas, tik tiek, kad Lukas buvo labai prisirišęs prie mamos. Akių kontakto nebuvo. Nuo gimimo turi padidėjusį jautrumą garsamas ypač bijo dulkių siurblio garso (bijo ir iki šiol). Vaikas nerodė susidomėjimo artimaisiais, nemėgo bendrauti, pasirinkdavo vienatvę. Į svetimus žmones taip pat nereaguodavo. Domėjimasis žaislais taip pat buvo primityvus. Vaikystėje berniuko žaislai buvo akmenukai, vyšnių kauliukai, įvairūs 2 Mamos pasisakymai išskirti pasviruoju šriftu. 18

19 smulkūs daiktai. Žaisdavo vienas, savo žaislų netvarkydavo. Jau ankstyvoje vaikystėje išryškėjo, kad berniukui nepatinka jaunesni už jį vaikai. Jei artimoje aplinkoje jų būdavo, tai berniukas vengdavo bet kokio kontakto su jais. Dominavo tik mama, nors su bendraamžiais bendraudavo, bet draugų neturėjo. Jei kalbindavo suaugusieji, bendraudavo, tačiau akių kontakto vengė. Anot mamos, iki kokių 3 metų dar viskas ėjo į priekį. Vėliau atgal. Ėmė visai nešnekėti, daryti į kelnes, nuolat stengdavosi ką praryti, išsiteplioti. Berniukui atsirado pavojaus, skausmo nejautimas. Kaip teigia mama, gali išbėgti prieš mašiną, pulti į upę, nekreipia dėmesio, jei įsipjauna ar šeip užsigauna. Nuo 5 metų pradėjo lankyti Vyturėlio vaikų darželį, vėliau perėjo į specialiąją mokyklą. Mokykloje sūnus apsiprato lengviau, panašu, kad jam čia labiau patinka. Darželyje būti nelabai norėdavo, verkdavo. Išvažiuodamas į mokyklą sūnus elgiasi normaliai, mojuoja atsisveikindamas. O važiuojant į darželį verkdavo. Sugrįžus iš mokymo įstaigos, kurioje praleidžia 5 dienas, eina į savo kambarį ir būna vienas. Lukas ramaus būdo, agresijos požymių nėra. Kadangi berniuko šeima gyvena kaime, tad augina galvijų. Anot mamos, sūnus bijo mažų gyvūnų (katinų), o būna prie dideli, pvz., karvės. Gali drąsiai eiti į tvartą ir būti šalia jos. Su bendraamžiais bendrauja,kartu klausosi muzikos, tačiau draugų neturi. Komunikacija ir kalba. Kalboje vartoja pavienius žodžius, frazes, sakiniais nekalba. Mamos nuomone, geriausiai viską supranta žodius pasakius garsiai. Savo norus išreiškia rėkdamas, ir tuomet reikia susiprasti, kad kažko nori. Eidamas miegoti reikalauja ne mamos dėmesio, o pieno. Savitvarkos įgūdžiai. Namuose savarankiškai Lukas geba apsirengti, nusirengti, pavalgyti. Nusiauti ir apsiauti batus geba. Norą į tualetą išreiškia verkdamas, pats savarankiškai nueina, nusimauna kelnes, atlieka gamtinius reikalus. Vandens nenuleidžia, rankų nenusiplauna ir pats nenusišluosto. Savarankiškai nusiprausti negeba, reikalinga mamos pagalba. Vandenį reguliuoti negeba, bijo karšto vandens. Šie įgūdžiai nesusiformavę. Mama nurodo tokius autizmui būdingus bruožus: mėgsta vienatvę, labai nemėgsta mažų vaikų, bijo katinų ir dulkių siurblio. Apibendrinant kūdikystėje ir vaikystėje pastebėtus berniuko elgesio ypatumus, galima išvardinti autizmui būdingus bruožus: o Bendraudamas su žmonėmis vengia akių kontakto; o Normalių santykių su artimaisiais nebuvimas; o Dėmesio sutelkimas į detales; 19

20 o Negebėjimas kūrybiškai žaisti; o Paniška garsų baimė (dulkių siurblio); o Neturi ir nenori turėti draugų; o Ribotas maisto racionas kiekvieną dieną tas pats maistas, kategoriškas nusistatymas prieš bet kokias maisto naujoves; o Nesidomi aplinka, vaikais, nenori su jais žaisti. Mama yra vienintelis asmuo, su kuriuo Lukas palaiko artimą ryšį šeimoje. Su broliais ir sesėmis bendrauja tik iš dalies. Šeimos narius parodo ir pavadina, artimuosius atpažįsta. Aplamai jis šypsosi visiems, kas kalbina. Grįžęs iš mokyklos ar atostogų metu domisi ne knygomis, o mieliau varto laikraščius. Laiką patinka leisti vienatvėje, savo kambaryje. Vadinasi, buvimas penkias dienas specialiojoje mokykloje išvargina, norisi privatumo. Žaislai nepasikeitė, žaidžia su lego ir smulkiausias detales kiša į burną. Išliko prisirišimas prie neįprastų daiktų (virvučių, kamštukų, įvairių smulkių daiktų), domėjimasis smulkiomis detalėmis. Į teigiamus ir neigiamus pasakymus nereaguoja. Jei padarė kažką negero, neatsiprašo. Jausmus, kaip myliu, skauda, pykstu, parodo. Taip pat būdinga nuotaikų kaita gali čia verkti, čia juoktis. Neturėdamas veiklos pradeda save stimuliuoti. Savo poreikiams išreikšti naudoja tik du komunikacijos būdus: verkimą ir rėkimą. Kai nori valgyti ar gerti, pradeda rėkti. Norą į tualetą išreiškia verkdamas. Tokius pasakymus, kaip kur, duok, padėk, supranta. Namuose berniukui sudaryta dienotvarkė. Nekintama aplinka (Mikulėnaitė, Ulevičiūtė, 2004; Sicile Kira, 2004) yra kaip pagalba vaikams, turintiems autizmo spektro sindromą, padedanti geriau orientuotis aplinkoje. Turėdamas dienotvarkės pavyzdį namuose, vaikas matys savo dienos veiklą. Tokiu būdu bus skatinamas planuoti ir priimti sprendimus, nepasimesti kasdienėje veikloje. Mama įvardino tokius pastebėtus pokyčius lankant specialiąją mokyklą: išmoko kai kurių įgūdžių: skaityti, rašyti skaičiuoti. Manau, kad moka keletą žodžių angliškai, noriai eina prie kompiuterio, tačiau žaidžia labai vaikiškus žaidimukus. Moka keletą dainų, ėmė segiotis sagas. Svarbiausia, kai noriu prisiglausti sūnų prie savęs neatstumia. Manau, tai yra didžiausias pasiekimas. Mama įvardino, kokios vaiko problemos kelia rūpestį procentais (4 priedas), 1 lentelė. 20

21 Vaiko problemos, kurios mamai kelia rūpestį, % 1 lentelė Problemų turinys % Bendravimo sunkumai 100% Bėgimas palikus be priežiūros 50% Menki savitvarkos įgūdžiai 30% Savisaugos jausmo nebuvimas 100% Vaiko nekalbėjimas 20% Mokymosi problemos 20% Neklusnumas, užsispyrimas 0 Keisti ar nerangūs kūno judesiai 0 Nemokėjimas žaisti su vaikais 40% Nesavarankiškumas 100% Tam tikrų garsų, žodžių atkartojimas 20% Intensyvios baimės 10% Iš mamos pateikto aprašymo apie sūnų matyti, kad verbalinės, neverbalinės komunikacijos, protiniai gabumai, baimė, reakcija į pokyčius, bendravimo su žmonėmis santykiai, savitvarkos įgūdžiai yra vidutiniškai sutrikę. Visi šie požymiai aiškiai parodo, kad sutrikimas priklauso vidutiniam autizmo sunkumo laipsniui (Smith, 2000). Analizuojant 1 lentelę matyti, kad didžiausią nerimą mamai kelia savisaugos jausmo nebuvimas, nesavarankiškumas, bendravimo sunkumai. Bėgimas palikus be priežiūros, nemokėjimas žaisti su vaikais, menki savitvarkos įgūdžiai, vaiko nekalbėjimas, mokymosi problemos, tam tikrų garsų, žodžių atkartojimas, intensyvios baimės visos šios įvardintos problemos nėra mamai esminės. Neklusnumas, užsispyrimas, keisti ar nerangūs kūno judesiai problemų nekelia. Apibendrinant mamos apklausos duomenis, galima daryti išvadą, kad mamai didžiausia problema vaiko savisaugos jausmo nebuvimas, nesavarankiškumas ir bendravimo stoka. 21

22 Remiantis mamos pasakojimu, galima manyti, kad ir namuose Lukas negeba planuoti savo veiklos, todėl sudaryta dienotvarkė. Lankant specialiąją mokymo įstaigą, kurioje taikoma struktūruota aplinka, autistiškiems vaikams vaizdžiai pateikiama dienos veiklų ir užduočių struktūra. Suprasdami šią struktūrą, vaikai geriau suvokia aplinką, žmones, supranta, kas vyksta dabar ir kas vyks po to Autizmo sutrikimą turinčio vaiko ugdymo programa Autizmo sindromą turintiems vaikams įvairiose pasaulio šalyse sukurta nemažai ugdymo metodų ir terapijų, dėl kurių yra nuolat diskutuojama, svarstant jų prasmę ir efektyvumą. Teigiama, kad nėra vienos metodikos ar gydymo būdo, kuris būtų tinkamas ir priimtinas kiekvienam autizmo atvejui, todėl dažnai terapijos ar metodai yra derinami vienas su kitu. Tokiu būdu vaikas greičiau integruojamas į visuomenę. Todėl pagrindinis dėmesys, taikant ugdymo programas, turėtų būti skiriamas autistiškų vaikų bendravimo, socialinių įgūdžių gerinimui. Labai svarbu autistišką vaiką udgyti tinkamoje aplinkoje, kurioje yra sudarytos visos sąlygos, kad vaikas jaustųsi saugiai. Tokių vaikų ugdymas yra ilgas procesas, kuris apima ne tik specialistų, bet ir šeimos narių darbą su vaiku. Tiriamąjam Lukui ugdyti iš pradžių buvo sudaryta tokia programa, kuriai įgyvendinti taikomas kelių metodų derinys: o Iš taikomosios elgesio (ABA) analizės pritaikytas individualus darbas, atsižvelgiant į vaiko poreikius, galimybes; o Iš TEACCH metodo elementų pritaikytas veiklos, aplinkos struktūravimas, vizualinių priemonių panaudojimas; o Greito pasakinėjimo metodas. Šio metodo pagalba siekiama didinti autistiškų vaikų susidomėjimą, pasitikėjimą ir savigarbą. Taikant šį metodą pateikiami vaikams atsakymų variantai, iš kurių pasirenkamas norimas atsakymas (Sicile Kira, 2004). Vėliau ugdymo programa papildyta muzikos ir smėlio terapija. Atsižvelgiant į vaiko asmenines savybes, išanalizavus jo gebėjimus ir sunkumus, remiantis VRC išvadomis, medikų rekomendacijomis sudarytas veiklos planas (2 paveikslas). 22

23 Ugdymo ir gydymo planas Nemedicininis Medicininis Pedagoginis Psichologinis Atliekami kūno masažai, fiziniai pratimai Mokymas mokytis Kartą per savaitę teikiama psichologo konsultacija Mokomieji dalykai (komunikacinė, orientacinė, pažintinė, meninė, fizinė, sensomotorinė) veiklos 2 pav. Individualus ugdymo ir gydymo planas Pedagoginės ir psichologinės priemonės glaudžiai susijusios ir jų taikymo tikslai yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo įgūdžių sudarymas. Psichologinis poveikis labiau apima vaiko tyrimą ir įvertinimą bei socializavimą ir elgesio modifikavimą (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002). Psichologas, apžvelgęs berniuko situaciją, išskyrė šias pagrindines problemas: akių kontakto nebuvimą, socialinį uždarumą, baimę naujovėms, tam tikriems garsams. Psichologo rekomendacija pirmiausia siekti užmegzti kontaktą su vaiku per žaidimą ar stimuliuojant patinkančiu daiktu, kalbinant vardu. Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams reikalinga daugelio sričių specialistų pagalba. Berniukui pradėjus lankyti secialiąją ugdymo įstaigą, atsižvelgiant į vaiko asmenines savybes, buvo nustatytos pagrindinės jo ugdymo ir gebėjimų kryptys: o Fizinės sveikatos stiprinimas, aktyvinant fizines pratybas, siekiant nerangumo koregavimo; o Socialinės sąveikos ir elgesio modifikavimas; o Bendradarbiavimo įgūdžių ugdymas, draugystės su bendraamžiais skatinimas; o Logopedo pagalba; o Psichologo pagalba. 23

24 Pasaulyje pripažintų ir taikomų vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, programų pagrindinis bruožas yra tam tikros struktūros, apimančios aplinką, laiką, veiklą, sudarymas. Anot Ivoškuvienės, Balčiūnaitės (2002), autistiški vaikai nesupranta veiksmų nuoseklumo, todėl berniukui buvo sudarytas dienos rėžimas (5 priedas). Klasėje taikomas struktūruotas ugdymas, naudojami ABA, TEACCH metodų elementai, daug vaizdinių priemonių, pamokos aiškiai struktūruotos. Būtent šie metodai pasirinkti todėl, kad autistiški vaikai neturi socialinių įgūdžių, trūksta instrukcijų išklausymo, vykdymo ir elgesio sunkumų. Šie metodai taikomi visiems mokiniams, todėl kad mokiniai yra didelių specialiųjų. poreikių. Klasė, kurioje ugdomas Lukas, mokytojos ir mokinių suolai sužymėti, ant kiekvieno suolo užklijuota vardo kortelė. Klasėje yra sofkutė, ant kurios Lukas mėgsta pasėdėti, pagulėti. Kuriant jaukią aplinką, atsižvelgta į tai, kad berniukas mėgsta vienatvę ir jam tinka būti tik su savimi, todėl parinkta ir pritaikyta aplinka, kuri nuramina, nekelia streso, kurioje vaikas jaučiasi saugus (6 priedas). Įrenginėjant klasės aplinką, atsižvelgta į tvarkaraščius. Kaip teigia Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002); Ulevičiūtė, Mikulėnaitė (2004), tvarkaraščiai mokiniams, pasižymintiems autizmo spektro sutrikimais, yra reikalingos struktūros dalis. Tokiems vaikams gali būti sunku suprasti, ką jie turėtų daryti. Tvarkaraštis padeda mokiniui organizuoti ir numatyti dienos įvykius. Tai mažina nerimą, dėl nežinojimo, kas įvyks toliau. Luko klasėje bendras tvarkaraštis pakabintas ant lentos, visiems gerai matomoje vietoje. Jame nurodytos pamokos, mėnuo, diena (7 priedas). Luko fizinei sveikatai stiprinti atliekami kūno masažai, pratimai kojoms stiprinti: šokinėjimas ant vienos kojos, ant abiejų kojų, ėjimas suoliuku, dviračio mynimas. Tokios procedūros, kaip kūno masažas, berniukui nepatiko. Reikėjo daug laiko ir pastangų, kol pavyko prisipratinti. Lukas ir dabar nemėgsta judrių žaidimų su vaikais, kūno kultūros pamokų. Tačiau taip nėra, kada dirbama individualiai. Kalbėjimui, kalbos suvokimui skatinti, mokymui klausti ir paprašyti buvo paskirti logopediniai užsiėmimai. Socialinis bendravimas, bendradarbiavimas su berniuku, jo pagyrimas už kiekvieną teisingą veiksmą, paskatinimas, moko jį džiaugtis pasiekimais ne vienam pačiam, o kartu su kitais, skatina naujiems potyriams. Socialinio uždarumo mažinimas prasideda nuo kontakto užmezgimo. Pedagogai stengiasi įvairiais būdais ir metodais užmegzti kontaktą su berniuku. Tai kalbinimas 24

25 vardu ir žiūrėjimas į akis, kad atkreiptų dėmesį, kontakto užmezgimas per žaidybinę veiklą, kalboje nevartojama perkeltinės reikšmės žodžių, ilgų sakinių. Žodinės instrukcijos pateikiamos trumpais, baziniais žodžiais (nueik, atnešk, padėk, duok, rašyk, skaityk...) ištartos imperatyviu balsu. Lankant specialiąją ugdymo įstaigą tikėtina, kad bus ugdomi pilnaverčiai bendravimo įgūdžiai. Sensorikos sutrikimus skonio, kvapo, lytėjimo, regos hiperjautrumą, dauguma autizmo sindromą analizuojančių autorių (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002) apibūdina kaip vieną pagrindinių autizmo bruožų. Lukui būdingas skonio ir lytėjimo hiperjautrumas. Berniukas nevalgo naujo maisto, visuomet uosto prieš valgydamas. Lukui būdingas dėmesingumo gebėjimų trūkumas lankstumo nebuvimas. Įsigilinęs į vienokią veiklą, sukaupęs dėmesį, labai sunkiai jį perkelia į kitą objektą ar veiklą. Tokiam trūkumui įveikti padeda veiklos stuktūravimas: berniukas žino, kiek laiko skirti šitam užsiėmimui, kokia veikla jo laukia toliau. Užduotys ir veiksmai nuolat kartojami, nepamirštant paskatinimų. Ugdant vaiką laikomasi šių principų: stimulas reakcija paskatinimas (Matson, Neal, 2009). Mąstymo gebėjimai lavinami atliekant įvairias užduotis: dėlionės sudėjimas iš daugybės detalių, įvairių mozaikų, figūrų, kaladėlių, lego konstravimo žaidimai. Visi šie žaidimai berniukui patinka, nejaučia sunkumų juos atlikdamas. Raides ir skaičius išmoko per žaidimą. Gali greitai sudėti ilgus ir trumpus žodžius iš kaladėlių ar magnetinių raidžių ir be vargo juos perskaityti. Kaip jau minėta, tyrimo metu savarankiškumo lygmeniui nustatyti naudota įgūdžių tikrinimo schema. Išsami vaiko savarankiškumo įgūdžių kaita pateikiama 2.6. skyrelyje (berniuko savarankiškumo įgūdžių nustatymas). Vaiko įvertintų įgūdžių kaita nuo ugdymo pradžios parodyta 24 paveiksle (30 priedas). Apibendrinant galima teigti, kad Lukas greitai adaptavosi specialiojoje mokykloje. Sėkmingai adaptacijai įtakos turėjo tinkama aplinka, šilti santykiai su mokytoja. Buvo išugdyti jo adaptacijos įgūdžiai įvairiems pokyčiams, pasitikėjimas savimi. Įgūdžių savarankiškumui nustatyti berniukas buvo tikrinamas 4 kartus (4, 5, 10, 11 mėn.). Atlikti stebėjimai parodė, kad dažnas tikrinimas yra neprasmingas, nes autistiški vaikai per tokį trumpą laiką negeba išmokti ir įsisavinti naujų veiksmų Pedagogų nuomonių apie mokinį analizė Tyrime taikyta anketinė apklausa ir papildomas pokalbis, pedagogams, dirbantiems su autistišku vaiku. Anketinėje apklausoje ir papildomų pokalbių metu siekta surinkti informaciją apie 25

26 berniuko veiklą pamokų ir laisvalaikio metu, elgesį pertraukų, pamokų metu, bendravimą su bendraamžiais, mėgiamus, nemėgiamus užsiėmimus. Pedagogės nuomonė apie berniuko ypatumus. Pedagogė bendrauja su Luku 6 metus, pažįsta nuo pirmos klasės. Nuo pat pirmų dienų berniukas buvo apgaubtas šiluma ir supratimu. Mama nerimavo išleisdama sūnų mokytis ir gyventi į specialiosios mokyklos bendrabutį, nes vaikų darželyje sūnus ilgai nepritapo. Direktorius nuteikė pozityviai, kad viskas bus gerai, įstaigoje dirbantys specialistai turi patirties ir įgūdžių su vaikais autistais.. Pirmus mėnesius berniukas visuomet norėdavo būti šalia klasės mokytojos. Nuolatinis sekiojimas iš paskos rodo, kad Lukui reikalinga suaugusiojo globa. Kaip teigė mama, berniukas buvo prisirišęs prie jos, todėl mokytoja tapatinama su mama. Lukas buvo supažindintas su klasės draugais, auklėtoja, mokyklos, bendrabučio aplinka. Niekas jo nestumdė ir neskriaudė. Lavinamosios klasės yra pirmame aukšte, pertraukų metu nuolat budi mokytojai ir kitų vaikų iš kitų aukštų neįleidžia. Jauki aplinka, koridoriuje pertaukų metu galima pasėdėti ant sėdmaišių. Aplinka, kurioje berniukas pasijautė saugus, pagreitino adaptaciją 3. Lukas nejautė įtampos (neverkdavo), noriai išvažiuodavo į mokyklą iš namų. Kantriai buvo mokomas tinkamo elgesio: pamokos metu savo norus pareikšti tik pakėlus ranka, kalbėti tik leidus mokytojai, palaukti savo eilės ir t. t. Tokios tvarkos laikytis Lukas pratinosi ilgai pirmoje ir antroje klasėse. Už kiekvieną atliktą darbelį ar užduotį, kad ir menkiausią buvo nuolat giramas. Taip pat vystomi bendravimo įgūdžiai: skatinamas bendrauti, žaisti su bendraamžiais. Skatinami kontaktai, įpareigojimai atlikti užduotį drauge su kitu vaiku. Grupinėse užduotyse dalyvauja, nepriešrauja tačiau grupinis darbas trunka neilgai baigėsi darbas, baigėsi ir kontaktas. Berniukas buvo skatinams kalbėtis su kitais vaikais, paklausti, kaip jiems sekasi, skiriamos užduotys paskatinti ką nors atlikusį draugą. Tačiau kontaktai tęsėsi trumpai, tiksliau tęsinio jie neturėjo. Mokytoja apibūdina mokinį kaip ramų, švelnų, klausantį mokytojos nurodymų. Lukui būdingi stereotipiniai judesiai lingavimas, įvairūs judesiai plaštakomis ir pirštais. Jei neturi jokios veiklos, vaikas pasimeta, nežino, ką daryti, tuomet pradeda purtyti plaštakas. Raides visas pažįsta ir skaito, tartis taisyklinga. Skaičiuoja iki 20, sudėties veiksmus atlieka teisingai, sunkiau sekasi atlikti atimties veiksmus. Pagrindines spalvas pažįsta ir lygina, skiria kvadrato, trikampio, apskritimo formas. Tokių sąvokų, kaip daugiau, mažiau, lygu, 3 Mokytojos pasisakymai išskirti pasviruoju šriftu. 26

27 nesuvokia, negeba skirti ir lyginti sąvokas aukštas, žemas, ilgas, trumpas. Pamokų metu stengiasi susikaupti ir atlikti užduotis, tačiau reikalingas nuolatinis paskatinimas. Su kitais mokiniais bendrauja tik iš dalies, pertraukų metu būna vienas (vaikštinėja ar sėdi ant sėdmaišio). Jei bendraamžiai pribėga ir apsikabina, neprieštarauja. Pakalbintas budinčios mokytojos gali stovėti šalia ir prisiglausti, leistis apkabinamas. Iš visų mokykloje esančių mokytojų, su kuriais berniukui tenka susidurti, noriai bendrauja tik su klasės ir muzikos mokytoja.. Iš mokymosi dalykų išskiria rašymo ir skaičiavimo. Vienintelis iš klasės vaikų perskaito ilgus žodžius. Anot mokytojos, Lukas per daug neprieštarauja pokyčiams ar kitai veiklai. Literatūroje (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002) minima, kad autistiškiems vaikams yra būdinga išlaikyti įprastą rutiną. Per šešerius ugdymo metus mokymo įstaigoje berniuko gebėjimai keičiasi tik iš dalies. Minimaliems pokyčiams įtakos turėjo struktūruotos aplinkos, individualios programos sudarymas, tinkmų metodų parinkimas. Lukas vis tik yra vienišius, bendravimui neprieštarauja, bet nuo aplinkinių atsiriboja. Tuo metu užsiima savo mėgiama veikla: statyti bokštą iš kaladėlių, verti kvepiančius karoliukus, klausytis muzikos. Kaip teigia mokytoja, rezultatų būtų galima pasiekti didesnių, jei būtų bendradarbiavimas su berniuko mama. Dabar vaikui pagalba teikiama tik dalinai. Paklausus mokytojos, ką mano apie berniuko ateitį, ji sako: manau, kad ateitis mamos priežiūroje. Visuomet bus reikalinga pagalba. Reikės rūpintis, prižiūrėti, globoti, negalės gyventi savarankiškai. Gyvens globojamas mamos tol, kol ji bus gyva. Iš visų mokomųjų dalykų mokytoja išskyrė patinkančius ir nepatinkančius ir dalyką, kurį reikia paskatinti ( 2 lentelė). Mokomieji dalykai 2 lentelė Mokomasis dalykas Patinka Reikia paskatinti Nepatinka 1. Komunikacinė veikla Nurašyti žodžius naudojant IKT; Sudėti paveikslėlius Pasakojimo kūrimas pagal perskaityti žodžius; pagal seką; serijinius paveikslėlius; paveikslėlius priskirti žodžiams; dėlioti loto paveikslėlius; žodžių garsinė analizė; žodžių dėjimas ir rašymas iš klausos. animacinių filmų stebėjimas; pasakojimas pagal paveikslėlius;. persikūnyti į įvairius pasakų herojus. 2. Orientacinė veikla Atlikti sudėties veikmus; sieti skaičius su atitinkamomis daiktų Atlikti veiksmus; atlikti atimties grupines Nesudėtingų piniginių operacijų atlikimas; žaidimai įvairioms sąvokoms 27

28 grupėmis naudojant IKT. užduotis įtvirtinti. 3. Pažintinė veikla Klasifikuoti paveikslėlius pagal paskirtį (maistas, augalai, gyvūnai, rūbai,) naudojant IKT; apvedžioti kontūrus. Paveikslėlius įvardyti; nuspalvinti paveikslėlius. Atskirti pagal sezoną rūbus. 4. Meninė veikla Spalvinti, piešti su pieštukais, flomasteriais; apvedžioti trafaretus, juos spalvinti; aplikacijos darbeliai (popieriaus plėšymas, klijavimas); piešti ant smėlio, manų kruopomis; atlikti darbelius naudojant gamtines medžiagas (giliukus, kaštonus, kauliukus). 5. Fizinė veikla Pratimai su kamuoliu, lazdomis, žiedais; 6. Sensomotorinis lavinimas 7. Meninė veikla Dėlioti dėliones, mozaikas; išmti, rūšiuoti pagal spalvas; suverti karoliukus; visi loginiai žaidimai naudojant IKT. Klausytis muzikos, dainuoti su visais kartu. Paskatinimas reikalingas visiems užsiėmimas, kurie nepatinka. Atlikti visus judrius žaidimus; dalyvauti su visais kartu grupiniuose žaidimuose. Išrūšiuoti pagal formas, dydį; sudėti įvairių dalių atvaizdus iš sukarpytų dalių. Groti su dūdele, skambaliukais, barškučiais, būgneliais, Spalvinti su akvarele, guašu; piešti, spalvinti vaškinėmis kreidelėmis; dirbti su klijais ir žirklėmis; lipdyti su plastilinu; lankstyti iš popieriaus. Bėgimo pratimai; mankštos pratimai; judrūs žaidimai. Dainuoti vienam Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad specialiojoje mokykloje sudarytos palankios sąlygos Lukui ir tai yra pagrindinė sąlyga sėkmingai ugdant vaiką. Analizuojant mokomųjų dalykų lentelę, matyti, kad Lukui labiausiai patinka atlikti (klasifikavimo, žodžių nurašymo, logines užduotis) naudojant IKT. Užduotys, kuriose naudojamos smulkios medžiagos (smėlis, kruopos), atliekamos noriai. Nepatinka visos užduotys, kurių metu galima išsitepti (klijai, guašas, akvarelė, vaškinės kreidelė, plastilinas). Judriųjų, grupinių žaidimų nemėgsta, reikalingas mokytojos paskatinimas. Siužetinius vaidmeninius žaidimus neatlieka, animacinių filmukų stebėti nenori, nes nesupranta turinio. Iš visų mokomųjų dalykų labiausiai mokytoja išskyrė muzikos ir smėlio terapiją. Smėlio terapija padeda atsipalaiduoti klausant muzikos, užsiėmimai vyksta individuliai, liečiama biri 28

29 medžiaga smėlis. Muzikos pratybų metu, matyt, Lukui pavyksta emociškai ir fiziškai atsipalaiduoti. Muzika, kaip teigia Ivoškuvienė, Balčiūnaitė (2002), sukelia malonių pojūčių, padeda atsipalaiduoti net labai užsidariusiems vaikams. Auklėtojos nuomonė apie Luką. Pusę dienos laiko, mokyklos bendrabutyje, berniukas praleidžia su auklėtoja. Pažįstami su Luku jau šešerius metus. Bendraujame gestais, liepiamosios nuosakos žodžiais: duok, padėk, atnešk, eik ir t. t. Būrelių po pamokų nelanko ir neskatinamas. Su bendraamžiais bendrauja tik iš dalies. Draugų neturi, žaisti su jais nenori, žaislai tarsi tuo metu nedomina. Žaidimus žaidžia tik su auklėtoja, su draugais nenori, prieštarauja. Auklėtoja skatina bendravimą pasiūlydama patinkančią veiklą klausyti muzikos, žaisti nejudrius žaidimus. Remiantis mamos ir mokytojos pasakojimais, matyti, kad Lukui patinka laiką leisti su suaugusiuoju. Pasirinkdamas bendravimui moteriškos lyties atstovę, jaučiasi saugus. Kartu su auklėtoja patinka žaisti kaladėlėmis, mašinėlėmis. Iš televizijos laidų mėgiamiausi animaciniai filmukai. Maloniausia popamokinė veikla yra laiko praleidimas lauke. Žinoma, šalia turi būti auklėtoja, su kuria vaikštinėja susikabinę rankomis. Valgykloje turi savo nuolatinę vietą prie stalo. Visuomet sėdi vienas. Maistui išrankus, valgo ne viską: duoną, arbatą,tinka kai kurios sriubos, košės. Valgydamas naudoja šakutę. Savo veiklos organizuoti negeba, visada reikalingas paskatinimas ir, žimoma, auklėtojos buvimas šalia. Auklėtoja atsakė trumpai į anketos klausimus, individualūs pokalbiai neįvyko, nesurasdavo tam laiko. Ankletinėje apklausoje neskatinamas to pastebime, kad Lukas nelanko būrelių vykstančių po pamokų ir daryti. Specialiojoje mokykloje suteikiama puiki galimybė pasirinkti mėgiamą veiklą po pamokų kiekvienam pagal poreikį. Auklėtoja, manau bent supažindinti berniuką galėtų. pvz., lankyti dramos būrelį, kuriame galėtų palaikyti kokią dekoraciją ar pan. Lukas neprieštarauja bet kokiai veiklai, todėl suteikti galimybę visada reikia. Visi draugai po pamokų dalyvauja ar tai dramos, choreografijos, keramikos, dailės, technikų būreliuose, groja įvairiais muzikos instrumentais. Lukas dažnai renkasi vienatvę, todėl yra paliekamas grupėje su visišką negalę turinčiais vaikais ir auklėtoja, kol kiti užsiėmę mėgiama veikla. Lukas draugų neturi, reikalingas nuotalinis skatinimas tiek draugystei, tiek organizuojamai veiklai, tačiau tam visiškai neprieštarauja. Berniukas pasižymi tuo, kad suaugusiojo asmens buvimas šalia yra būtinas. Tai patvirtina auklėtoja, mokytoja, mama. 29

30 Tyrėjos nuomonė apie mokinį. Prieš susitikdama su Luku galvojau, kaip reikės elgtis su juo ar pavyks pelnyti berniuko pasitikėjimą. Norėjau jį daugiau pažinti, todėl individualių pokalbių metu su mokytoja stengiausi kuo daugiau sužinoti apie vaiką: ką geba, kas patinka, kas nepatinka, kaip bendrauti, nes manęs nepažįsta. Svarbiausia reikėjo taip suplanuoti veiklą, kad nebūtų pertraukėlių, kurios iššaukdavo stereotipinius judesius. Pirmieji susitikimai su Luku. Pirmą kartą pamačiau Luką vykstant orientacinei veiklai. Sėdėjo suole, atliko skaičiavimo užduotis. Mokytoja pasakė: Lukai, prašau eiti, ir parodė į mane. Berniukas klusniai atsistojo ir nusekė paskui mane. Nuėjome į logopedės kabinetą, kuriame vyko mūsų užsiėmimai. Nežinojau, kaip berniukas elgsis būdamas su manimi, ar atliks numatytas užduotis. Pasisveikinau, kreipiausi vardu, Lukas sureagavo į mano balsą, pasakė labas rytas, padavė ranką. Nebuvo jokios reakcijos, tik trumpas akių kontaktas, tarsi pro šalį. Su Luku bendravome kiekvieną penktadienį po tris valandas. Eidavome į logopedės kabinetą, atsisėsdavome vienas prieš kitą ir taip vykdavo mūsų užsiėmimai. Kad būtų pilnavertis bendravimas, susipažinome, pasakiau savo vardą, kurį Lukas nuolat echolališkai mūsų pirmą susitikimo dieną kartojo. Lukas pasižymi tuo, kad, išgirdęs negirdėtą frazę, ilgai echolališkai kartoja. Bendravimui naudojau gestus ir trumpus žodžius. Užduotis paruošdavau pasitarusi su mokytoja, kuri žinojo berniuko gebėjimus. Orientacinėje veikloje pastebėjau, kad patinka atlikti tas užduotis, kuriose yra sudėties veiksmai. Anketinėje mokytojos apklausoje, rašoma, kad berniukas geba atlikti sudėties veiksmus iki 20. Sumaniau patikrinti, kaip pavyks suskaičiuoti naudojant didesnius skaičius. Pakviečiau prie lentos, kurioje užrašyti sudėties veiksmai. Lukas užrašė atsakymus, gana greitai ir teisingai. Ir neklydau, Lukui puikiai pavyko atlikti sudėties veiksmus 100 ribose neperžengiant dešimties. Atlikdamas atimties veiksmus, užsisvajodavo, suklusdavo išgirdęs pašalinius garsus, reikėjo nuolat paskatinti. Mokytojos pasakymai pasitvirtino, kad atlikti atimties veiksmus nepatinka. Noriai atlikdavo užduotis naudodamas smulkias detales. Komunikacinėje veikloje naudojant gėlių, daiktų, gyvūnų loto, skaitydavome, nurašydavome trumpus žodžius. Žaisdamas gėlių loto taikė savo specifiką. Įdomu buvo stebėti, kaip visa tai atlieka. Pirmiausia sugrupuodavo gėles pagal atspalvius į krūveles ir tik tuomet pagal eiliškumą dėdavo ant kartoninio lapo. Visa tai atlikdavo gana greitai. Už kiekvieną užduoties atlikimą 30

31 pagirdavau, Nurašydamas žodžius Lukas spaudžia rašymo priemonę ir uostinėja, paliečia pirštu. Jei tai yra tušinukas, perbraukia parašytą žodį ant lapo, žiūri ar išsitepa. Perskaito trumpus ir ilgus žodžius (neša, mano, lapas, vėjas, lietus, miega, mašina, mama, brolis; sąsiuvinis, pieštukas, Lietuvoje, lapkritis, keliautojas, mašinistas, puodelis, sudėtingas...). Sensomotorinėje veikloje dėliodavome dėliones, mozaikas, surinkdavome karoliukus pagal spalvas. Labiausiai patikdavo išrūšiuoti kvepiančius karoliukus, užduotį atlikdavo vis uostinėdamas. Dėliones sudeda gana greitai( jei tai yra 25 detalių, nežiūrėdamas į paveikslėlį). Dėlionės iš 50 ir 100 detalių sudeda truputį ilgiau. Dėliodamas nekalba, pasigirdus garsui už lango, visada pasižiūri į garso pusę, po to tarsi trumpam atsijungia. Į realybę sugrįžta pasakius garsiai berniuko vardą. Ant stalo ideali tvarka, visos detalės tvarkingai sudėtos. Atlikęs užduotį, detales tvarkingai po vieną sudeda į dėžutę. Pagiriu žodžiu šaunuolis, bandau apkabinti ir paploti per petį. Lukas neprieštarauja, atrodo, tarsi jam tai patiktų. Pažintinė veikloje darydavome tas užduotis, kokias mokytoja atlikdavo su vaikais klasėje. Pvz., reikėjo priskirti vaikams pagal sezoną rūbus ir nuspalvinti. Tokio pobūdžio užduotis Lukui nepatiko, nes nuolat užsisvajodavo. Arba kartodavo pavienius garsus ar žodžius lyg kalbėtų su kitu asmeniu. Reikėjo nuolat paskatinti, rodyti gestais, ką turi daryti. Paėmęs klijų tūbelę pirmiausiai pauostydavo, tik tuomet užtepdavo ant paveiklslėlio ir priklijuodavo. Fizinė veikla. Autistiški vaikai mėgsta pasyvesnę laiko leidimo veiklą (pasyvesnes laisvalaikio leidimo formas) nei įprastinės raidos vaikai. Autizmo spektro sutrikimai susiję su judėjimo problemomis. Todėl tokius vaikus labai dažnai būna sunku įtraukti į fizinę veikl, dėl įvairių trūkumų, susijusių su motoriniu funkcionavimu, motyvacija, socialinių ir elgesio elementų stoka (Tood, Reid, 2006). Fizinę veiklą ir žaidimus galėčiau išskirti iš visų veiklų todėl, kad, mano manymu,tai labiausiai Lukui patiko. Visus fizinius pratimus ir žaidimus, kuriuos darėme mudu sporto salėje, išreikšdavo žodeliu faina. Žaidimus Slėpynės, Kutukas, Ku kū atlikdavome pagal veiksmus, kuriuos nurodo Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, (2002). Fizinės veiklos metu stebėjau, kaip ilgai žiūri į mano akis, ar laukia prisilietimo, kaip keičiasi veido išraiška prisilietus, ar nori žaidimo pratęsimo. Per visą laiką, kurį praleidau kartu su Luku, pastebėjau, kaip keičiasi vaiko elgesys fizinėje veikloje, žaidžiant žaidimus. Ilgiau pasižiūrėdavo į akis, kutenamas nusijuokdavo balsu, atrodė, tarsi laukė prisilietimo. Mes susidraugavome ir ėjimo į sporto salę laukdavo, nes užsiėmimai vykdavo individualiai. Mokytoja minėjo, kad būtent šioje veikloje berniukas atsiskirdavo 31

32 nuo visų ir nedalyvaudavo. Visi grupiniai žaidimai berniukui nepatinkdavo, neprieštaraudavo, tačiau paskatinimas buvo reikalingas nuolat. Apibendrinant būtų galima daryti prielaidą, kad Lukui patinka, kai su juo dirbama individuliai. Dalyvaujant fizinėje veikloje tik dviese, būtų galima tobulinti ėjimą, bėgimą, padėti išlaikyti pusiausvyrą. Dabar vaiko judesiai nerangūs, eina pasišokinėdamas, daugelį užduočių atlieka įsikibęs į mano ranką, nes neišlaiko pusiausvyros Berniuko savarankiškumo įgūdžių kaita Individualių užsiėmimų metu berniuko kai kurių sričių savarankiškumo lygmeniui nustatyti buvo naudojama įgūdžių tikrinimo schema (8 priedas) pagal Ivoškuvienę, Balčiūnaitę (2002). Įgūdžių tikrinimo schema susideda iš 11 skalių, skirtų įvairių sričių savarankiškumo lygmeniui nustatyti, tačiau siekiant kuo tikslesnio įvertinimo, kai kurios skiltys suskaidytos į smulkesnes dalis, kurių tikslas yra nustatyti, kurias užduotis atlikdamas berniukas patiria sunkumų: dėmesingumo, bendrosios ir smulkiosios motorikos, rankos ir akies koordinacijos, komunikacijos, suvokimo mąstymo, skaičiavimo, skaitymo, savitvarkos, žaidimo bei elgesio srityse. Įgūdžių tikrinimo schemoje kiekviena sritis suskirstyta į dalis, kuriose yra atitinkamos užduotys: 1. Dėmesingumas (9 užduotys); 2. Bendroji motorika (21 užduotis); 3. Smulkioji motorika (35 užduotys); 4. Rankos ir akies koordinacija (7 užduotys); 5. Komunikacija: 6. Neverbalinė (20 užduočių); 7. Verbalinė (kalbos supratimas 10 užduočių); 8. Kalbos raiška (14 užduočių); 1. Suvokimas ir mąstymas: o Lyginimas ir grupavimas (31 užduotis); o Nuoseklumo išlaikymas (6 užduotys). 2. Skaičiavimas (13 užduočių); 3. Skaitymas (28 užduotys); 4. Savitvarka: o Valgymas ir gėrimas (9 užduotys); 32

33 o Elgesys prie stalo (11 užduočių); o Tualetas (8 užduotys) o Prausimasis (6 užduotys); o Apsirengimas ir nusirengimas (14 užduočių); 5. Žaidimas (21 užduotis); 6. Elgesys: o Santykiai su pažįstamais suaugusiaisiais (17 užduočių); o Santykiai su vaikais (10 užduočių); o Empatija (8 užduotys); o Socialinė sąveika (16 užduočių). Kiekvienoje šių skalių bei poskalių yra išdėstytos užduotys, turinčios skirtingą užduočių skaičių. Kiekviena vaiko atlikta užduotis įvertinama nuo 1 iki 5 balų (lygmenimis): 1 lygmuo veiksmų neatlieka ir nesupranta. 2 lygmuo veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju (bendrų veiksmų pagalba). 3 lygmuo veiksmus atlieka mėgdžiodamas. 4 lygmuo veiksmus atlieka priminus. 5 lygmuo veiksmus atlieka savarankiškai. Žemiau pateikiamas išsamesnis įvertintų įgūdžių aptarimas. Nagrinėjant įgūdžių sritį dėmesingumą - 5 paveiksle (9 priedas) nustatyta: o Reagavimas į suaugusiojo balsą vertinamas 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka ir nesupranta). Jis nepakito visus 4 stebėjimo mėnesius. o Nukreipia dėmesį į tą patį objektą; sukaupia dėmesį į veiklą, kai suaugusysis kontroliuoja; sukaupia dėmesį į savo veiklą; sukaupia ir kontroliuoja dėmesį - vertinama 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). Įgūdžiai nekito per 4 stebėjimo mėnesius. o Reaguoja į suaugusiojo balsą trumpai; sukaupia dėmesį į kitą veiklą paragintas; atsisuka pašaukus vardu; pasuka galvą į garso/balso pusę vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Galima teigti, kad šie įgūdžiai susiformavę labiausiai. Nagrinėjant įgūdžių sritį bendrąją motoriką - 6 paveiksle (10 priedas), matyti: o Lipa aukštyn laiptais; važiuoja dviračiu - vertinamas 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka arba nesupranta). Įgūdžiai nepakito visus 4 stebėjimo mėnesius. 33

34 o Naudoja lazdą žaidimui; spardo kamuolį; pagauna didelį kamuolį; mėto kamuolį; sukasi į dešinę ir į kairę; peršoka per žemą kliūtį, virvę; šokinėja ant stipresnės kojos; pastovi ant vienos kojos; bėga, sustoja, apsisuka; užšoka ant ko nors abiem kojomis; šoka žemyn nuo laiptelio, suoliuko; eina ant kulnų; eina atgal ir šalia; eina šalia virvės ar siauru suoliuku; bėga laisvai, lengvai vertinama 2 lygmeniu (veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai pakito 3 stebėjimo mėnesį ir išliko tokie patys iki galo. o Eina; lipa laiptais pristatydamas koją; apeina žmones ir kliūtis; stumia, traukia žaislus vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Šie įgūdžiai susiformavę labiausiai. Nagrinėjant įgūdžių sritį smulkiąją motoriką - 7 paveiksle (11 priedas), paaiškėjo, kad: o Piešia šeimos narius; piešia bandydamas perteikti veido bruožus; piešia žinomą situaciją vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka ir nesupranta). Šie įgūdžiai nepakito visus stebėtus mėnesius. o Atsuka dangtelį; paspaudžia mygtuką; užtraukia užtrauktuką vertinama 2 lygmeniu (veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai nepakito visus likusius mėnesius. o Kopijuoja, brėžia horizontalias linijas; kopijuoja formas eilės tvarka; pratęsia formų eilę; detaliai nupiešia visą žmogų; piešia galvą su rankomis; kūnui pripiešia rankas; piešia žmogų su keliomis detalėmis parašo trumpą sakinį vertinama 3 lygmeniu (veiksmus atlieka mėgdžiodamas). Šie įgūdžiai nepakito visus likusius stebėtus mėnesius. o Parodo daiktą rodomuoju pirštu; spalvina paveikslėlius neperbraukdamas kontūrų - vertinamas 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). Šie įgūdžiai išliko tokie patys ir likusį laiką. o Pasiima daiktą rodomuoju pirštu ir nykščiu; paspaudžia durų rankeną; verčia knygos lapus po vieną; sudeda smulkius daiktus į dėžutę; suveria karoliukus ant virvutės; susiranda ranką, kuria rašys; laiko suspaudęs pieštuką nykščiu, rodomuoju, didžiuoju pirštais; spalvina nesudėtingas formas perbraukdamas kontūrus; rašo per didelėmis raidėmis savo vardą kai duotas pavyzdys; nukopijuoja visas didžiąsias raides; kopijuoja per dideles raides, kai duotas pavyzdys; parašo savo vardą; parašo keletą raidžių; parašo keletą žodžių vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Šie įgūdžiai berniuko visiškai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį rankos ir akies koordinaciją - 8 paveiksle (12 priedas), išaiškėjo: o Lenkia popierių pusiau; lenkia popierių įstrižai vertinama 2 lygmeniu (veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai nepakito visus stebėtus mėnesius. 34

35 o Kerpa tarp nubrėžtų linijų; kerpa pagal tiesią liniją; kerpa keisdamas kryptį vertinama 3 lygmeniu (veiksmus atlieka mėgdžiodamas). Šie įgūdžiai nepakito 4 stebėtus mėnesius. o Laiko žirkles ir kerpa; kerpa apskritimą vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Galima teigti, kad šie įgūdžiai labiausiai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį komunikaciją (neverbalinė komunikacija) - 9 paveiksle (13 priedas), nustatyta: o Rodo tinkamas veido išraiškas; tiesia rankas norėdamas apkabinti; rodo nepasitenkinimą keičiantis rutinai; deda suaugusiojo rankas ant norimo daikto; rodo norimo daikto link; parodo ir žiūri suaugusiojo link; linksi galvą,,taip ; purto galvą,,ne vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Šie įgūdžai nepakito per kitus mėnesius. o Liečia, siekia norimo daikto vertinama 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). Pokyčių neįvyko visus stebėtus mėnesius. o Atpažįsta artimus žmones; šypsosi sutikęs artimą žmogų; juokiasi, šypsosi, kai yra laimingas; mojuoja atsisveikindamas; duoda ženklą, kai nori valgyti, į tualetą; naudoja ženklus, simbolius, vokalizaciją bendravimui vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Galima daryti prielaidą, kad įgūdžiai labiausiai išsivystę. Nagrinėjant įgūdžių sritį kalbos supratimą - 10 paveiksle (14 priedas), atsiskleidė: o Supranta ne negalima; supranta taip galima; supranta klausimą kur ; parodo daiktą pagal nusakytą paskirtį vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Šie įgūdžiai visiškai nesusiformavę ir nepasikeitė visus stebėtus mėnesius. o Supranta, reaguoja į paprastus žodžius; supranta paprastus nurodymus be gestų; supranta duok man išteisus ranką; parodo ir pavadina šeimos narius; parodo pavadintą paveikslėlį (1 iš 3) vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Galima teigti, kad šie įgūdžiai labiausiai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį kalbos raišką - 11 paveiksle (15 priedas), matyti: o Atsiliepia rodydamas nepasitenkinimą; vartoja paprastus sakinius; kreipiasi į save vardu vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Šie įgūdžiai visiškai nesusiformavę ir nepasikeitė visą stebėtą laikotarpį. o Kartoja pavienius skiemenis murmėdamas; šypsosi ir kalba kai yra patenkintas; atsiliepia, kai yra patenkintas; atsiliepia garsu į patrauklų dirgiklį; vapa pasikalbėjimo maniera; vartoja pavienius skiemenis; vartoja pavienius žodžius; vartoja pavienius žodžius įvairiose 35

36 situacijose; vartoja pavienius žodžius poreikiams išreikšti; kreipiasi į save tu vertiname 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Galima daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai yra visiškai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį - suvokimą ir mąstymą (lyginimas ir grūpavimas) - 12 paveiksle (16 priedas), pastebime: o Supranta sąvokas toks pats ir skirtingas ; lygina du identiškus objektus; lygina 3 grupes identiškų objektų; lygina 2 daiktų paveikslėlius; lygina ir skiria 3 objektus pagal formą; lygina ir skiria 3 objektus pagal dydį; skiria vieną ir daug; parodo per daug, neužtenka, supranta tiek pat, daugiau, mažiau vertinama 1 lygmeniu. Įgūdžiai visiškai nesusiformavę ir nesikeitė visą stebėtą laiką. o Grupuoja skirtingus daiktus į tris ir daugiau grupių; grupuoja daiktus pagal formą; grupuoja daiktus pagal dydį; pagal 2 požymius: spalvą ir formą; pagal spalvą ir dydį; pagal ilgumą, trumpumą; pagal funkciją: galima gerti; galima valgyti; žaisti vertinama 2 lygmeniu (atlieka veiksmus kartu su suaugusiuoju). Grupuoja daiktus pagal formą; pagal spalvą ir formą; skiria vieną ir daug įvyko pokyčiai 3 stebėjimo mėnesį, šie įgūdžiai vertinami 3 lygmeniu (veiksmus atlieka mėgdžiojant). o Skiria 1 šaukštelį vienam puodeliui; grupuoja daiktus į dvi skirtingas grupes vertiname 3 lygmeniu (veiksmus atlieka mėgdžiodamas). Šie įgūdžiai netobulėjo visus likusius stebimus mėnesius. o Parenka daiktus paveikslėliams; parenka pagrindines spalvas; parenka simbolį paveikslėliui; grupuoja daiktus pagal spalvą; pagal apibendrinamąsias sąvokas vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Šie įgūdžiai galima teigti labiausiai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį - nuoseklumo išlaikymą, 13 paveiksle (17 priedas), paaiškėjo, kad: o Kartoja nuosekliai 3 ir daugiau veiksmų, surenka pagal pavyzdį karoliukus (3 spalvų ir trijų formų); sudeda nuosekliai 3 serijinius paveikslėlius vertinamama 2 lygmeniu (veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai netobulėjo visą stebėtą laikotarpį. o Sudeda nuosekliai 2 serijinius paveikslėlius; surenka karoliukus pagal pavyzdį (2 spalvos 2 formos); mėgdžioja veiksmus teisingai vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Šie įgūdžiai yra visiškai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį skaičiavimą - 14 paveiksle (18 priedas), matyti, jog vaikas: 36

37 o Sunumeruoja daiktus: 1-3, 1-5, 1-10; pasako/parašo, kuris iš dviejų skaičių yra didesnis, mažesnis vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Šie įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė visą stebimą laikotarpį. o Mintinai skaičiuoja iki 2, 5, 10; skaičiuoja pridėdamas prie daiktų grupės 1 daiktą; žino paskutinį eilės skaičių; parodo ir pavadina skaičius nuo 1 iki 2, nuo 1 iki 3, nuo 1 iki 5, nuo 1 iki 10; parašo skaičius: 1-3, 1-5, 1-10; padeda skaičiaus kortelę po atitinkamu kiekiu daiktų: 1-3, 1-5, 1-10; atpažįsta ir pasako parašytus skaičius; parašo savarankiškai trumpą sakinį vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka ir supranta). Šie įgūdžiai galima teigti yra visiškai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį skaitymą, 15 paveiksle (19 priedas), išaiškėjo, kad: o Parenka asmeniui vardą; sujungia 3 ir daugiau žodžių į sakinį; supranta perskaitytus sakinius, tekstą; supranta kito skaitomą tekstą; supranta parašytą informaciją; skaito užrašus už mokyklos ribų, skaito knygas savo malonumui vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Šie įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė visą laikotarpį. o Varto knygą; skaito paveikslėlių knygą vertinama 2 lygmeniu (veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai nesikeitė visą tolimesnį stebimą laikotarpį. o Sutelkia dėmesį į knygos paveikslėlį; į rodomą tekstą; skaito užrašus mokyklos aplinkoje vertinama 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). Toliau šie įgūdžiai netobulėjo. o Supranta ir atrenka paveikslėlio detales; supranta paveikslėlius; parenka tokią pat raidę tik skirtingo šrifto; suporuoja vienas kitam tinkančius žodžius; parenka žodį daiktui; parenka žodį paveikslėliui; parenka žodį simboliui; perskaito keletą žodžių iš knygos; dviejų žodžių sakinį; sujungia du žodžius į sakinį; supranta perskaitytus žodžius; skaito ir supranta užrašus klasėje; grupėje vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka ir supranta). Šie įgūdžiai labiausiai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį savitvarką (valgymas ir gėrimas), 16 paveiksle (20 priedas), nustatyta: o Valgo tik vienos rūšies maistą; valgo maistą imdamas pirštais; naudoja peilį maistui pjauti; geria per šiaudelį vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka ir nesupranta). Šie įgūdžiai nesikeitė visą stebimą laikotarpį. o Sėdi prie stalo, bet nevalgo vertinama 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus), toliau stebint nesikeitė. 37

38 o Valgo įvairų maistą; atsisako savarankiškai valgyti; naudojasi šaukšteliu; naudojasi tik šakute; geria iš puodelio vertinama 5 lygmeniu. Šie įgūdžiai, darome prielaidą, yra visiškai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį - elgesį prie stalo - 17 paveiksle (21 priedas,) išaiškėjo: o Pagardina patiekalą; nuvalo stalą; iššluosto nedūžtančią lėkštę; nušluosto įrankius vertinamam 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Galima daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai visiškai nesusiformavę ir netobulėjo visą stebimą laikotarpį. o Sėdi prie stalo, bet nevalgo vertinama 4 lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). o Padeda šakutę tinkamai; sėdi ir laukia, kol nesuvalgytą patiekalą nuneš nuo stalo; valgo tik iš savo lėkštės; sėdi prie stalo ir laukia maisto vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Galima daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai visiškai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį tualetą -, 18 paveiksle (22 priedas), matyti, kad: o Prisimena, kad reikia nuleisti vandenį vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Šie įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė stebėjimų metu. o Naudojasi tualetu svečiuose; prisimena, kad reikia nusiplauti rankas vertinam 2 lygmeniu (veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai nesikeitė atliekant tolesnius stebėjimus. o Naudojasi tualetu reguliariai; parodo, kad reikia į tualetą; naudojasi tualetu tinkami; parodo, kad yra šlapios kelnės; nusimauna kelnes vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai yra visiškai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį prausimąsis - 19 paveiksle (23 priedas), atsiskleidė: o Reguliuoja vandenį vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Vadinasi, visiškai šie įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė. o Prausiasi, plaunasi rankas, šluostosi rankas; plaunasi rankas prieš valgymą; turi poreikį plauti rankas ir kitu laiku vertinam 2 lygmeniu (veiksmus atlieka kartu su suaugusiuoju). Šie įgūdžiai netobulėjo, išliko tokie patys. Nagrinėjant įgūdžių sritį apsirengimą ir nusirengimą - 20 paveiksle (24 priedas), matyti, kad: o Padeda aprengti ištiesdamas rankas ir kojas; žino, kur drabužio priekis, kur nugara; išverčia drabužius į gerąją pusę vertinama 1 lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Galima daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai visiškai nesusiformavę. 38

39 o Apsirengia, nusirengia savarankiškai; nusimauna kojines; apsivelka megztinį; nusivelka atsagstytą paltą; atsisega drabužius; užsisega sagas; susideda drabužius tvarkingai vertinama 5 lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai geriausiai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį žaidimą - 21 paveiksle (25 priedas), nustatyta, kad: o Tinkamai laiko lėlę; atlieka simbolinius veiksmus: linguoja lėlę; duoda atsigerti lėlei; šukuoja lėlę; žaidžia siužetinius vaidmeninius žaidimus; atlieka žaidimo veiksmus vertinama 1 savarankiškumo lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė tolimesnių stebėjimų metu. o Sudeda paveikslėlį iš keturių dalių; sudeda kompoziciją iš dėlionių; muša kamuolį lazda; spiria kamuolį koja vertinama 3 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka mėgdžiodamas). Šie įgūdžiai nesikeitė tolimesnių stebėjimų metu. o Užmauna žiedus ant stovelio; pastato dviejų, trijų kaladėlių bokštą; meta maža kamuolį; pagauna kamuolį; sudeda paprastas formas į išpjovas; išardo LEGO; sudeda LEGO; atpažįsta ir pavadina žaislus; atpažįsta ir pavadina žaislus paveikslėliuose; pastumia žaislinę mašiną vertinama 5 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome prielaidą, kad įgūdžiai labiausiai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį - elgesį (santykiai su pažįstamaisiais suaugusiaisias) - 22 paveiksle (26 priedas), paaiškėjo, kad: o Išlaiko akių kontaktą ilgiau; skleidžia garsus, kad atkreiptų dėmesį; prašo pagalbos, jei būtina; dalyvauja pokalbyje; reaguoja į pagyrimą; tinkamai reaguoja į kritiką vertinama 1 savarankiškumo lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai nesusiformavę ir nesikeitė tolimesnių stebėjimų metu. o Siekia duodamo daikto; pasiūlo ir atidauda daiktą; nori suaugusiojo meilės; mėgdžioja paprastus judesius; įsitraukia į paprastą žaidimą; žaidžia su kitu asmeniu; prašo leidimo pradėti veikti vertinama 4 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). o Trumpai pasižiūri į akis; šypsosi atsakydamas į dėmesį; atsako į kalbinimą vertinama 5 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome prialaidą, kad šie įgūdžiai labiausiai susiformavę. Nagrinėjant sritį santykius su vaikais - 23 paveiksle (27 priedas), atsiskleidė, kad: 39

40 o Mėgdžioja keletą bendraamžių veiksmų vertinama 3 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka mėgdžiodamas). Šie įgūdžiai netobulėjo tolimesnių stebėjimų metu. o Žaidžia kartu; pasisveikina su bendraamžiais; dalyvauja stalo žaidimuose; įsitraukia į grupinį žaidimą vertinama 4 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). o Vejasi ir gali būti vejamas; laikosi elgesio taisyklių žiūrėdamas į bendraamžius; įsitraukia į žaidimą, kai nurodo suaugusysis; paduoda draugui daiktą, kai nurodo suaugusysis; stebi bendraamžių veiklą vertinama 5 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai labiausiai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį empatiją - 24 paveiksle (28 priedas), matyti, kad: o Apkabina suaugusiuosius šeimos narius; globoja jaunesnius už save; atsiprašo, kai būtina; paguodžia kitus vaikus, kai jiems atsitinka nelaimė ar jie nuliūsta vertinama 1 savarankiškumo lygmeniu (veiksmų neatlieka ir nesupranta). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai labiausiai nesusiformavę ir nekito visą likusį stebėtą laiką. o Supranta ir atsako į posakius ir gestus; keičia veido išraišką; įvardija keletą jausmų (myliu, pykstu..) vertinama 5 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai labiausiai susiformavę. Nagrinėjant įgūdžių sritį socialinę sąveiką - 25 paveiksle (29 priedas), išaiškėjo, kad: o Žaloja save; agresyvus su kitais; naikina, griauna; susijaudina pasikeitus rutinai; neturi pavojaus jausmo; nereaguoja į teigiamus, neigiamus pasakymus vertinama 1 savarankiškumo lygmeniu (veiksmų neatlieka, nesupranta). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai labiausiai nesusiformavę, ir nekito visą stebėtą laiką. o Nėra sąveikos su bendraamžiais vertiname 4 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka priminus). o Keičiasi nuotaikos; juokiasi ar verkia ne vietoje; prisiriša prie daiktų; bijo kai kurių daiktų; yra vienišas klasėje, grupėje; vengia akių kontakto; stokoja išraiškos ir gestų; būtina nuolatinė priežiūra; stimuliuoja save vertinama 5 savarankiškumo lygmeniu (veiksmus atlieka savarankiškai). Darome prielaidą, kad šie įgūdžiai yra labiausiai susiformavę Rezultatų palyginimas, aptarimas 40

41 Išanalizavus kiekvieną įgūdžių sritį, sudaryta bendra visų įgūdžių schema. Šiame paveiksle parodyta vaiko savarankiškumo įgūdžių kaita nuo ugdymo pradžios skirtingomis spalvomis, savarankiškumo įgūdžių rezultatai pateikti balais. Išanalizavus Luko įgūdžių rezultatus, kurie pateikiami 26 paveiksle (30 priedas), nustatyta: o Dėmesingumo įgūdžiai nesiskyrė visą stebėtą laiką. Dėmesingumo įgūdžių rezultatai yra vienodame lygyje 4,11 balo visą stebimą laiką. Galima daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai labiausiai išugdyti. o Bendrosios motorikos įgūdžiai pirmus du stebėjimo mėnesius, savarankiškumo lygmuo siekė 2,48 balo ir per kitus du stebėtus mėnesius pakilo aukščiau iki 3,05 balo. Tokie analizės duomenys leidžia daryti prielaidą, kad nors ir nežymiai, bet bendroji motorika patobulėjo. o Smulkiosios motorikos įgūdžiai visiškai nesikeitė visą stebėtą laiką. Rezultatai yra vienodame lygyje 3,68 balo. Galime daryti prielaidą, kad įgūdžiai iš dalies susiformavę, todėl nekinta. o Rankos ir akies koordinacija pirmą stebėjimo mėnesį siekė 3,29 balo ir truputį pakito per antrą stebėjimo mėnesį iki 3,57 balo ir išliko nepakitę visą likusį laiką. Galime daryti prielaidą, kad rankos ir akies koordinacija pagerėjo visiškai nežymiai. o Neverbalinės komunikacijos įgūdžiai nekito visą stebimą laiką. Rezultatai yra vienodame lygyje 3,15 balo. Galime daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai iš dalies susiformavę, todėl nekinta. o Verbalinės komunikacijos įgūdžiai nekito visą tyrimo laiką. Rezultatai yra vienodame lygyje 3,73 balo. Galime daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai yra dalies susiformavę, todėl nekinta. o Suvokimo ir mąstymo įgūdžiai pirmą stebimą tyrimo mėnesį siekė 3,30 balo. Rezultatas antrą tyrimo mėnesį pakilo aukščiau iki 3,32 balo ir trečią, ketvirtą mėnesius pakito iki 3,35 balo. Tokie analizės duomenys leidžia daryti prielaidą, kad nors ir nežymiai, tačiau suvokimo ir mąstymo įgūdžiai pagerėjo. o Skaitymo įgūdžiai nekito visą stebimą laiką. Rezultatai yra vienodame lygyje - 3,42 balo. Galime daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai nekinta, nes yra iš dalies susiformavę. o Savitvarkos įgūdžiai nekito visą stebimą laiką. Rezultatai yra vienodame lygyje 3,40 balo. Galima daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai yra iš dalies susiformavę ir nekinta. 41

42 o Žaidimo įgūdžiai pirmą tyrimo mėnesį siekė 3,48 balo. Antrą tyrimo mėnesį ir siekė 3,57 balo, o trečią, ketvirtą mėnesius įgūdžiai pakito iki 4,0. Tokie analizės duomenys leidžia daryti prielaidą, kad žaidimo įgūdžiai pagerėjo. o Elgesio įgūdžiai nekito visą stebimą laiką. Rezultatai yra vienodame lygyje ir siekia 3,43 balo. Tokie analizės duomenys leidžia daryti prielaidą, kad šie įgūdžiai iš dalies susiformavę, ir todėl nekinta. Tyrimo rezultatai rodo, kad bendrosios motorikos, rankos ir akies koordinacijos, suvokimo ir mąstymo, žaidimo įgūdžiai per visą stebėtą laiką pagerėjo. Nors ir nežymiai, tačiau įvyko pokyčiai. Bendrosios motorikos, neverbalinės, verbalinės komunikacijos, skaitymo, savitvarkos, elgesio įgūdžiai visą stebėtą laiką nekito, buvo vienodame lygyje. Galima daryti išvadą, kad šie išvardinti įgūdžiai yra iš dalies susiformavę, todėl nekinta. Šių tyrimų analizės duomenys leidžia apibendrinti, kad labiausiai išsivystę yra dėmesingumo įgūdžiai, kurie sudaro 4,11, verbalinė komunikacija siekia 3,73 balų. Išnagrinėjus bendrosios motorikos įgūdžius, rezultatai siekia 3,05 balo. Tai labiausiai neišlavėjusi įgūdžių sritis, kurioje beveik visus veiksmus vaikas atlieka padedamas suaugusiojo. Autorių Prupas, Reid, (2001); Henderson, Sugden, (2007) atliktais tyrimais nustatyta, kad fizinė veikla yra viena iš priemonių sprendžiant motorinės raidos, socialinio atsako problemas. Tėvai ir kiti artimieji turėtų būti aktyviai įtraukiami į Luko fizinės veiklos programą. Mokytojos padėjėja galėtų dirbti individualiai su berniuku fizinės veiklos metu, ir tokiu būdu būtų galima pasiekti geresnių rezultatų. Atlikto tyrimo metu išaiškėjo, kad dažnas įgūdžių tikrinimas yra neprasmingas, nes autistiški vaikai per tokį trumpą laiką negeba išmokti ir įsisavinti naujų veiksmų. 42

43 Išvados 1. Literatūros apžvalga apie autizmo spektro raidos sutrikimus rodo, kad autizmas įvairiapusis raidos sutrikimas, kuris nulemtas ne vienos priežasties, pasireiškia kokybiniais socialinės sąveikos, verbalinio ir nevarbalinio bendravimo, vaizduotės, elgesio trūkumais. Autistiškiems vaikams ugdyti taikomi skirtingi metodai ir terapijos, kurie parenkami kiekvienam individualiai pagal poreikius ir gebėjimus. 2. Remiantis mamos ir pedagogų anketine apklausa išsiaiškinta, kokie metodai ir terapijos taikomos ugdant autistišką vaiką, kokie įvyko pokyčiai lankant specialiąją mokymo įstaigą. 3. Ištyrus berniuko įvairių sričių įgūdžius išskirti stiprieji ir silpnieji gebėjimai. Pirminis įvertinimas parodė, kad labiausiai išlavėję dėmesingumo, verbalinės komunikacijos ir smulkiosios motorikos įgūdžiai, daugiausia sunkumų berniukas patiria bendrosios motorikos ir neverbalinės komunikacijos srityse. 4. Tiriamajam ugdyti buvo sudaryta ugdymo programa, kuriai įgyvendinti taikomas kelių metodų derinys: ABA (taikomosios elgesio analizės derinys), TEACCH metodo elementų pritaikymas (struktūruotas mokymas, dienotvarkės, tvarkaraščių naudojimas), greito pasakinėjimo metodas, muzikos, smėlio terapija. 5. Tyrimo pabaigoje atliktas įvertinimas parodė, kad, nors ir nežymiai, patobulėjo berniuko bendrosios motorikos, rankos ir akies koordinacijos, suvokimo ir mąstymo, žaidimo įgūdžiai. Nors ir nežymiai, tačiau per stebėtą laiką įvyko pokyčiai. 6. Dėmesingumo, smulkiosios motorikos, neverbalinės komunikacijos, skaitymo, savitvarkos, elgesio įgūdžiai nekito, t. y. jie netobulėjo. 7. Darytina išvada, kad dažnas tikrinimas yra neprasmingas, nes autistiški vaikai per trumpą laiką negeba išmokti ir įsisavinti naujų veiksmų ir susidaryti naujų įgūdžių. 8. Tyrimo rezultatai rodo tendenciją, kad autistiškas mokinys, sudarius atitinkamą individualią programą ir pritaikius ugdymo metodus bei darbo būdus, kurie susilpnina autizmui būdingus požymius, ir skatina vaiko savarankiškumą kasdienėje veikloje, turi galimybes būti ugdomas ir ugdytis specialiojoje mokykloje kartu su kitais lavinamųjų klasių mokiniais. 43

44 Naudotos literatūros sąrašas 1. Adams, L. (2006). Group Treatment for Asperger Syndrome. San Diego: Oxford. 2. Aleksienė, V., Zvicevičienė S. (2009). Lietuvių etnochoregrafija autistiškiems vaikams: ugdymo ir teorijos aspektai. Vilnius: UAB Ciklonas. 3. Andrašiūnienė, M. (2007). Socialinio darbo terminų žodynėlis. Metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus kolegija. 4. Anan, R. M, Warner, L.J., McGillivary, J.E., Chong, J.M., Hines, S.J. (2008). Group intensive family training (gift) for preschoolers with autism spectrum disorders. Behavioral interventions, 23 (p ). 5. Augis, R. Ir kt. (Red.). (1993). Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedių leidykla. 6. Autistų elgesys. [žiūrėta ]. 7. Bakk, A., Grunewald, K. (1997), Globa. Vilnius: Avicena. 8. Birontienė, Z (2008). Priešmokyklinio amžiaus vaikų smulkiosios motorikos ugdymas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 9. Brill, M.T. (2001). Keys to Parenting children with autis. USA: Barrons. 10. Cumine, V., Leach, J., Stevenson, G. (2000). Autism in the early years. A Social skill Glasgiro: Bell and Brain. Ltd. 11. Endelson, S.M. (1995). Stereotipic (Self Stimuliatory) Behavior (Stimming). 12. Gilberg, C. (2002). A guide to asperger syndrome. UR: University Press. 13. Hanbury, M. (2005). Educating Pupils with autistic Spectrum Disorders. London, Paul Champman Publishing. 14. Ivoškuvienė, R., Balčiūnaitė J. (2002). Autistiškų vaikų ugdymas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 15. Henderson, S. E., Sugden, D. (2007). Movement assersment buttery for children -2. Behavioral intervention, 17. (p ) 16. Ivoškuvienė, R., Urbutytė, A. (2008). Autistiško vaiko pažinimas šeimoje. Jaunųjų mokslininkų darbai, 4(20), (p ) 17. Jagielska, G. (2010). Dziecko z autyzmen i zapolem Asperga. Warszawa. Osrodek Razwoju Edukacja. 44

45 18. Johnson, C.R.L., Handen, BL., Butter, E., Wagner, A. (2007). Development of a parent training program for children with pervasine developmental disorders. Behavior interventions, 22 (p ) 19. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai (edukacija ir kiti socialiniai mokslai), Kaunas: Judex 20. Kaffemanienė I., Burneckienė I. (2001). Specialiųjų poreikių vaikų žaidimo gebėjimų ugdymas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 21. Lesinskienė, S. (2000). Vaikystės autizmo diagnostikos ir gydymo principai. Metodinės rekomendacijos. Vilnius. 22. Lesinskienė, S. (2006). Vaikų turinčių autizmo sindromą ugdymas. Paskaitos medžiaga. Vilnius 23. Lesinskienė. S., Pūras, D., Kajokienė, A, Šenina, J. (2001). Autistų vaikų slaugos ypatumai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 24. Mahoney, G., Wiggers. B. (2007). The role of parents in early invention; Implications for social work. Children and Schools. 29. (p.7-15). 25. Maurice, C., Green, G., Luce, S.C. (1996). Behavioral Intervention for your Children with autism. USA-Pro-ed. 26. Matson, J. L., Neal, D. (2009). Diagnosing high incidence autism spectrum disorders in adults. Research in autism Spectrum Disorder. 3 (p ). 27. Mikulėnaitė, L. Ulevičiūtė, R. (2004). Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas. Vilnius: Viltis. 28. Muller, P, Warwick, A. (2005). Autistic children and music therapy. Music therapy in health and education. London: Jessica Kingsley. 29. Pangborn, B. (2005). Austism: effective biomedical treatments. Autism. Research Institute. 3(34) 30. Petruševičius, J. (2005). Anglų lietuvių kalbos specialiojo ugdymo žodynas= English- Lithuanian Dictionary of Special Educatia. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 31. Prupas, A., Reid, G. (2001). Effects of exercise frequency on stereotypic behavior of children with developmental disabilities. Behavioral interventions, 4, (p.52-59) 32. Rabledo, J., Kucharski, D.H. (2005). The autism book: Answers to Your Most Pressing Questions. New York: 45

46 33. Radzevičienė, L., Stakšienė, D. (2003). Muzikos terapijos poveikis ir psichinė neįgaliųjų sveikata // specialusis ugdymas. IS SN Šiauliai : specialiojo ugdymo mokslinis centras. Nr 2(9) (P ). 34. Sicile Kira Ch. (2004). Autism Spectrum Disorders. Autism Spectrum Disorders. The Complete Guide to Understanting Autism, Asperger Sindrome, Pervasive Developmental Disorder and Other ASD s. New York: 35. Schalkwijk, F.W. (2007). Music and people with developmental disabilities. London, Philadelphia: Jessica Kingsley. 36. Siegel, B. (2003). Children helping with autism learn. Treatment approacher for parents and professionals. New York: Oxford. 37. Smith, R., Groen, A. D., Wynn, j. W. (2000). Randomized trial of intensive early intervention for children with pervasive developmental disorder. American yournal on mental retardation, 105. (p ). 38. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10) (1992). Vilnius, Ženeva: Lietuvos sveikatos informacijos centras. 39. Tender, J. (2009). Jūsų vaikui diagnozuotas autizmas Ką daryti toliau? Kitoks vaikas. 40. Tood, T., Reid, G. (2006). Increasing physical activity in individuals with autism. Focus on autism and other developmented disabilities, autism 21 (3). (p. 169). 41. Zager, D., Shamow, N. (2005). Teaching Students with Autism Spectrum Disorders. Zager, D. (Sud.). Autism Spectrum Dicorders: indentification, education and treatment (p ). New York: Makwash. 42. Vilaynur, R.S., Oberman, L. M. (2007). Sudužęs veidrodis. Autizmo teorija. Medicina, Nr. 1, (42 4). 43. Wood, J. J., Amy, D., Kim, H., Angela, C., David, L. (2009). Cognitive behavioral therapy for anxiety in children with autism spectrum disorders: A randomized, controlled trial. Journal of Child Psychology and Psychiatry, Vol. 50(3), Žvilius, A. (Red.). (2006). Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 46

47 Summary Undergraduate thesis analyses child with ASS education in a special school. The objective of the study is to reveal the child's with ASS educational opportunities in a special school. The study involved 12 year old boy with diverse developmental disorder (childhood autism) identified in Vilnius development center, his mother and child s teachers. An objective was to find out what methods and techniques are used in developing child with ASS according to the teachers' survey and whether a change happened in the six years of education. In a questionnaire survey dedicated to a mother, the aim was to find out the difficulties she faced during raising of the child with ASS, what changes she have seen while attending a special education institution. For pupil level of independence scheme of determination of the level of skills was used. The investigation showed that for the child with ASS an individual program was developed, which applies several techniques to implement: ABA (Applied Behaviour Analysis combination), methods of TEACCH principle appliance, rapid method for Prompt, then topped with therapy of music and sand. Results of the research showed that it is very important for child with ACC to apply such methods and ways of working that impairs the characteristics of autism and encourage the child's independence in daily activities. During individual sessions it was explored what difficulties the child is experiencing: attentiveness, general and fine motor function, hand and eye co-ordination, communication, perception and thinking, calculation, reading, self-regulation in behavioral and game areas. Skills of independence is mostly reflected in: general motor function, hand and eye coordination, comprehension and thinking areas in of the game. Attention, fine motor function, communication, verbal communication, reading, self-regulation, behavioral skills remained unchanged throughout the observed period. After analysis of the various areas of skills assumption is done that frequent screening is vacuous because children with ASS in such a short period of time is not able to learn and master new actions. Key words: autism syndrome, autism spectrum disorder (AES), methods of education, verbal, non-verbal communication. 47

48 PRIEDAI 48

49 Anketa mamai Prašau Jūsų užpildyti šią anketą, atsakyti į klausimus. Taip padėsite mums daugiau sužinoti apie vaikus turinčius autizmo sindromą. Gauti atsakymai bus panaudoti diplominiame darbe. Ši anketa yra anoniminė, Jūsų pateiktos informacijos niekas nesužinos. Atidžiai perskaitykite po vieną klausimą ir kiek galite tiksliau atsakykite. Atsakymus žymėkite kryželiu, į kitus klausimus atsakykite raštu. 1. Šeimyninė padėtis: Ištekėjusi Išsiskyrusi Našlė Vieniša mama 2.Šeimoje augančių vaikų amžius. 3.Kelintas vaikas šeimoje Lukas (berniuko vardas pakeistas). 4.Kokia nėštumo eiga ir gimdymas: 5.Naujagimio ūgis ir svoris: 6.Gimdymo įvertinimas balais pagal Apgar: 7. Kiek laiko maitintas mamos pienu: 8. Ką lab.mėgo valgyti vaikystėje: 9. Ko nemėgdavo, kategoriškai atsisakydavo: 10. Kada pradėjo guguoti, sėdėti, vaikščioti, kalbėti: 49

50 11. Kada pradėjo šlapintis ir tuštintis į puoduką: 12. Kada pradėjo domėtis žaisliukais, aplinka: 13.Ar būdavo akių kontaktas: Taip Ne 14. Kaip miegodavo naktimis: 15. Ar pastebėjote, kad berniukas prisirišęs prie keistų daiktų, kokių: Taip Ne Iš dalies 16.Ar pastebėjote padidintą berniuko jautrumą garsams, jei tai tai kokiems: Taip Ne 17.Ar domėjosi artimaisiais, norėdavo bendrauti su jais: Taip Ne 18.Kokia reakcija į svetimus žmones: 19.Ar mėgdavo vaikystėje žaisti su žaislais? Kokie labiausiai patikdavo: 20.Žaisti patikdavo vienam ar su artimaisiais: 21.Ar tvarkydavo savo žaislus: 50

51 Taip Ne 22.Kaip reaguodavo į drabužių keitimąsi: 23.Kada Jūs pati pastebėjote kad vaikas ne toks kaip kiti: 24.Kada ir kur nustatytas autizmo sindromas: 25. Kokie berniuko autizmo sindromui nustatyti bruožai: 26.Kada Jūsų vaikas pradėjo lankyti mokymo įstaigą: 27.Per kiek laiko apsiprato berniukas mokykloje: 28.Koks vaiko elgesys išvažiuojant į mokyklą: Rodo nepasitenkinimą, elgiasi agresyviai; Elgiasi normaliai, mojuoja atsisveikindamas. 29Koks vaiko elgesys sugrįžus iš mokymo įstaigos: Nori pabūti vienas savo kambaryje; Apsikabina artimuosius, džiaugiasi namų aplinka; Elgiasi agresyviai. 30. Su kuriuo iš šeimos narių berniukas turi glaudesnį ryšį: 31.Su kuriuo iš šeimos narių elgiasi agresyviai: 32.Jei taip, tai kas Jūsų manymu išprovokuoja agresyvumą: 51

52 33. Ar Lukas turi mylimą augintinį ar daiktą prie kurio būtų prisirišęs: 34.Ar bendrauja Jūsų berniukas su bendraamžiais vaikais: Taip Ne 35. Jei taip, kokia bendra jų mėgiama veikla: 36. Ar jūsų vaikui būdingas pavojaus, skausmo nejautimas: Taip Ne 37. Jei taip, tai kaip pasireiškia: 38.Ar jūsų vaikas išrankus maistui: Taip Ne 39.Ką labiausiai mėgsta valgyti: 40. Ko nemėgsta? 41. Ar Jūsų vaikas geba savarankiškai: Apsirengti Nusirengti Nusiprausti Pavalgyti Higienos priežiūros 42.Kaip Jūsų vaikas kalba: 52

53 Tik garsais Tik skiemenimis Pavieniais žodžiais Pavieniais sakiniais 43.Jei kalba, ar naudoja kalbą bendravime: Taip Iš dalies Ne 44.Iš ko Jūsų vaikas Jus geriausiai supranta, Jūsų nuomone: Pasakius žodžiu Parodžius judesiais Iš veido išraiškos Iš elgesio, specifinių reakcijų 45.Kokiu būdu Jūsų vaikas dažniausiai išreiškia savo norus: Parodo ko nori Pasako ko nori Iš karto daro tai, ką nori, savo norų neparodo 46.Ar eidamas miegoti reikalauja Jūsų dėmesio: Taip Ne 47.Jūsų vaiko miego ypatumai: įprastas miego ritmas (nesukelia sunkumų) Sutrikęs miegas naktį (dažnai pabunda, neu-žmiega, miega jautriai, ne ilgai) Neįprastas miego ciklas 48.Ar būdingas Jūsų vaikui padidintas jautrumas: Taip Ne (tam tikriems garsams) Taip Ne (šviesai) Taip Ne (prisilietimui) Taip 53

54 Ne (tam tikriems rūbams) 49. Gal liko klausimų kurie, jūsų nuomone būtų svarbūs apibūdinant berniuką. Prašau parašyti. Nuoširdžiai dėkoju Jums už dalyvavimą šiame tyrime ir vertingą pagalbą. -AČIŪ- 54

55 Prašau Jūsų dar kartą papildomai užpildyti šią anketą. Norime kuo išsamesnės informacijos apie jūsų sūnų. Anketa anoniminė, informacijos niekas nesužinos. Perskaitykite klausimus, pažymėkite kryžiuku atsakymus, į kitus klausimus atsakykite raštu. 1.Ar sugrįžęs sūnus į namus iš spec. mokyklos apsikabina, prisiglaudžia šeimos narius, ar vieną narį: Taip Ne Iš dalies 2.Ar turi savo atskirą kambarį: Taip Ne 3.Vaikystėje rašėte, kad mėgo sūnus žaisti su akmenukais ir vyšniųū kauliukais, o dabar gal pasikeitė. Gal galite parašyti: 4. Ar pasikeitė reakcija į jaunesnius už save: Taip Ne Iš dalies 5.Ar bendrauja su savo broliais, sesėmis: Taip Ne Iš dalies 6. Ar parodo ir pavadina šeimos narius: Taip Ne Iš dalies 7. Ar atpažįsta artimus žmones: 55

56 Taip Ne Iš dalies 8. Ar šypsosi sutikęs artimą žmogų: Taip Ne Iš dalies 9. Ar piešia šeimos narius: Taip Ne 10. Ar yra prisirišęs prie neįprastų daiktų (virvučių, kamštukų, smulkių daiktų); Taip Ne Iš dalies 11. Ar domisi knygomis, varto, gryžęs iš mokyklos ar atostogų metu: Taip Ne Iš dalies 12. Ar sūnus namuose turi pastovią vietą prie stalo: Taip Ne 13. Ar turi pastovią žaidimų vietą: Taip Ne 14. Jūsų nuomone, ar reikalinga namuose vaikui dienotvarkė: 56

57 Taip Ne Iš dalies 15. Ar atsiprašo kai būtina: Taip Ne Iš dalies 16. Ar parodo keletą jausmų (myliu,skauda, pykstu): Taip Ne Iš dalies 17. Ar paguodžia kitus vaikus kai jiems atsitinka nelaimė: Taip Ne Iš dalies 18. Ar keičiasi nuotaikos (čia verkia, čia juokiasi): Taip Ne Iš dalies 19. Ar reaguoja į teigiamus ir neigiamus pasakymus: Taip Ne Iš dalies 20. Ar stimuliuoja save (linguoja, supasi...): Taip 57

58 Ne Iš dalies 21. Ar prašo pagalbos jei būtina: Taip Ne Iš dalies 22. Ar duoda ženklą kai nori valgyti, gerti: Taip Ne Iš dalies 23. Ar duoda ženklą kai nori į tualetą: Taip Ne Iš dalies 24. Ar supranta klausimus: kur, duok man : Taip Ne Iš dalies 25. Ar reaguoja į teigiamus ir neigiamus pasakymus: Taip Ne Iš dalies 26. Kokia veikla dažniausiai užsiima sūnus grįžęs iš mokyklos: Žaidžia Žiūri tv 58

59 Eina į savo kambarį ir užsiima mėgiama veikla 27.Jei galite parašykite savo nuomonę, kaip pasikeitė sūnus lankydamas spec. mokyklą: -AČIŪ- 59

60 Šiaulių universiteto socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas, siekia nustatyti autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko ugdymo(si) ypatumus specialiojoje mokykloje. Jūsų nuomonė mums labai svarbi, anonimiškumas garantuojamas, tikimės jūsų pagalbos ir nuoširdžių atsakymų. 1.Jūsų pedagoginio darbo stažas: Interviu klausimai mokytojai 2.Kokia kvalifikacinė kategorija: 3.Kiek laiko mokote mokinį: 4. Kaip berniukas kalba: Tik garsais; Skiemenimis; Pavieniais žodžiais; Sakiniais. 5. Ar būdingi stereotipiniai judesiai: Lingavimas; Plasnojimas; Šokinėjimas ant pirštų galų; Įvairūs judesiai plaštakomis ir pirštais. 6. Ar pažįsta raides? Taip Ne 7. Pažįsta skaičius ir skaičiuoja iki. 8.Mokinio elgesys pamokų metu: 60

61 Geba susikaupti ir atlikti užduotis; Aktyviai dalyvauja pamokoje; Dažnai kelia ranką ir klausia; Pritaiko taisykles ir rašo be klaidų; Skaičiuoja be klaidų; Užduotis atlieka klaidingai; Suspėja atlikti nurodytas užduotis; Reikalingas nuolatinis paskatinimas; 9.Ar dalyvauja grupinėse užduotyse: Užduotis atlieka vienas; Į grupinį darbą įsitraukia noriai; pristato atliktas užduotis vienas; nori, kad pristatytų kiti draugai. 10.Ar bendrauja su kitais mokiniais pamokų metu: Taip Ne Iš dalies 11.Bendravimas su kitais mokiniais pertraukų metu: Randa veiklos su klasės draugais; Randa veiklos su klasės draugais; Bendrauja tik su suolo draugu; Vaikštinėja su budinčia mokyktoja; Laiką leidžia vienas (vaikštinėja, sėdi). 12. Su kuo mokinys noriai bendrauja mokykloje: 61

62 Su klasės mokytoja; Su psichologe; Su pavaduotoja; Su muzikos mokytoja; Su fizin.lav. mokytoja; Su technologijų mokytoja; Su logopede. 13.Mėgiamiausia veikla pamokų metu: Muzikos užsiėmimai; Technologijų; Fizinio lav.; Skaitymo; Rašymo; Skaičiavimo; Dailės. 14.Muzikos pamokose patinka: 15.Nepatinka : 16.Technologijų pamokose patinka: 17. Nepatinka: 18. Fizinio lav. pamokose patinka: 62

63 19. Nepatinka: 20.Dailės pamokų metu patinka:. 21. Nepatinka: 22.Lietuvių kalbos pamokose patinka: 23. Nepatinka: 24. Matematikos pamokose patinka: 25. Nepatinka: 26.Ar skatinate berniuko bendravimą su klasės draugais? Jei skatinate, parašykite kokiais būdais. 27.Ar būna berniukui pykčio priepuolių: Taip Ne 28.Ar keičiasi mokinio gebėjimai ugdant: Taip Ne Iš dalies 29.Kokius metodus taikote pamokų metu ugdydama mokinio gebėjimus: 63

64 30.Ar pastebėjote pokyčius berniuko ugdyme: Taip Ne Iš dalies 31.Kas turėjo įtakos pokyčiams: Struktūruotos aplinkos sudarymas; Individualios programos sudarymas; Tinkamų metodų parinkimas; Jei turite savo nuomonę parašykite. 32.Ar mokiniui būdingas noras išsaugoti pastovumą ir išlaikyti įprastą rutiną: Taip Ne Iš dalies Parašykite kiek galima plačiau savo nuomonę. 33.Ar pažįsta spalvas: Taip Ne 34.Ar skiria formas: kvadratas, trikampis, apskritimas. Taip Ne Iš dalies 35.Ar suvokia sąvokas: daugiau, mažiau, lygu. 36.Ar teikia pagalbą vaikui namuose tėvai: Taip Ne 64

65 Iš dalies 37. Kaip galėtumėte prognozuoti vaiko ateitį, parašykite. 38.Galbūt liko klausimų, kurie, jūsų nuomone būtų svarbūs apibūdinant mokinį ir jo ugdymą. Parašykite. AČIŪ UŽ ATSAKYMUS Šiaulių universiteto socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas, siekia nustatyti autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko ugdymo(si) ypatumus specialiojoje mokykloje. Jūsų nuomonė mums labai svarbi, anonimiškumas garantuojamas, tikimės jūsų pagalbos ir nuoširdžių atsakymų. 1.Jūsų pedagoginio darbo stažas. Interviu klausimai auklėtojai 2.Jūsų kvalifikacinė kategorija. 3.Kiek laiko pažįstate berniuką: 4.Kaip bendraujate ir užmezgate kontaktą su berniuku: Simboliais; Paveikslėliais; Gestais; Liepiamosios nuosakos sakiniais: duok, padėk, atnešk ir t. t. 5.Ar lanko būrelius po pamokų: Taip Ne 6.Kokius būrelius jūsų manymu berniukas lanko noriai: 65

66 7.Kokius būrelius jūsų nuomone berniukas nenoriai lanko: 8.Ar bendrauja su kitais mokiniais: Taip Ne Iš dalies 9.Ar skatinate berniuko bendravimą su kitais draugais: Taip Ne Kokiais būdais 10.Ar patinka žiūrėti tv laidas: Taip Ne Parašykite žiūrimiausias laidas: 11. Ar mėgsta klausytis muzikos: Taip Ne Iš dalies 12.Ar domisi žaidimais: Taip Ne Iš dalies 13.Ar mėgsta žaisti žaidimus: Vienas 66

67 Su draugais Su auklėtoja 14.Kokius mėgsta žaisti žaidimus: Su kaladėlėmis; Su mašinėlėmis; Konstruoti lego; Mozaikomis (ar įvairiomis smulkmenomis); Sudėlioti dėliones; Judriuosius žaidimus (slėpynes, gaudynes, ratelius ir t. t.) 15.Mėgiamiausia popamokinė veikla: Lipdymas iš plastilino; Karpymas iš popieriaus; Laiko praleidimas lauke; Žaidimai. 16.Ar valgykloje berniukas turi savo nuolatinę vietą: Taip Ne 17.Ar būtina draugija prie stalo: Sėdi vienas Sėdi su draugais 18.Ar valgo įvairų maistą, išvardinkite: 19. Ar tik vienos rūšies, išvardinkite: 20.Ar valgydamas naudoja peilį, šakutę? 67

68 21.Ar geba organizuoti savo veiklą: Taip Ne Iš dalies 22. Ar eidamas į lauką geba pats: Susisegti sagas; Apsiauti batus; užsirišti batų raištelius; 23.Galbūt liko klausimų kurie, jūsų nuomone būtų svarbūsapibūdinant mokinį, parašykite. AČIŪ UŽ ATSAKYMUS 68

69 Įgūdžių tikrinimo schema Data Data Data Data Savarankiškumo lygmuo Savarankiškumo lygmuo Savarankiškumo lygmuo Savarankiškumo lygmuo Dėmesingumas Pasuka galvą į garso/balso pusę Atsisuka pašaukus vardu Sukaupia dėmesį į savo veiklą Sukaupia dėmesį į veiklą, kai suaugusysis kontroliuoja Sukaupia dėmesį į kitą veiklą paragintas Nukreipia dėmesį į tą patį objektą Reaguoja į suaugusiojo balsą trumpai Reaguoja į suaugusiojo balsą ilgiaun(nurodyti laiką) Sukaupia ir kontroliuoja dėmesį Bendroji motorika Eina Bėga laisvai, lengvai Eina šalia virvės ar siauru suoliuku 69

70 Eina atgal ir šalia Eina ant kulnų Šoka žemyn nuo laiptelio, suoliuko Užšoka ant ko nors abiem kojomis Lipa laiptais pristatydamas koją Lipa aukštyn ir žemyn laiptais keisdamas kojas Bėga, sustoja, apsisuka Pastovi ant vienos kojos Šokinėja ant stipresnės kojos Peršoka per žemą kliūtį, virvę Sukasi į dešinę ir į kairę Apeina žmones ir kliūtis Stumia, traukia žaislus apie kliūtis Mėto kamuolį Pagauna didelį kamuolį Spardo kamuolį Važiuoja dviračiu Naudoja lazdą žaidimui Smulkioji motorika Paiima daiktą rodomuoju pirštu ir nykščiu 70

71 Parodo daiktą rodomuoju pirštu Atsuka dangtelį Paspaudžia durų rankeną Paspaudžia mygtuką Užtraukia užtrauktuką Verčia knygos lapus po vieną Sudeda smulkius daiktus į dėžutę Suveria karoliukus ant batraščio ar virvutės Susiranda ranką, kuria rašys (kairiąja ar dešiniąja) Laiko suspaudęs peištuką nykščiu, rodomuoju, dižiuoju pirštais Spalvina nesudėtingas formas perbraukdamas kontūrus Spalvina paprastus paveikslėlius neperbraukdamas kontūrų Kopijuoja, brėžia horizontalias linijas Kopijuoja formas eilės tvarka Pratęsia formų eilę Detaliai nupiešia visą žmogų Piešia galvą su kojomis 71

72 Piešia galvą su rankomis Piešia bandydamas perteikti veido bruožus Kūnui pripiešia rankas Piešia žmogų su keliomis detalėmis Piešia šeimos narius Piešia žinomą situaciją Rašo per didelėmis raidėmis savo vardą kai duodamas pavyzdys Nukopijuoja visas didžiąsias raides Kopijuoja per dideles raides, kai duotas pavyzdys Parašo savo vardą Parašo keletą raidžių Parašo keletą žodžių Parašo trumpą sakinį Rankos ir akies koordinacija Lenkia popierių pusiau Lenkia popierių įstrižai Laiko žirkles ir kerpa Kerpa tarp nubrėžtų linijų Kerpa pagal tiesią liniją Kerpa apskritimą 72

73 Kerpa keisdamas kryptį Komunikacija Neverbalinė komunikacija Atpažįsta artimus žmones Palaiko akių kontaktą Šypsosi sutikęs artimą žmogų Juokiasi/šypsosi, kai yra patenkintas ir laimingas Verkia, kai kenčia Rodo tinkamas veido išraiškas Mojuoja atsisveikindamas Tiesia rankas norėdamas apkabinti Rodo nepasitenkinimą keičiantis rutinai Liečia, siekia norimo daikto Deda suaugusiojo rankas ant norimo daikto Rodo norimo daikto link Parodo ir žiūri suaugusiojo link Linksi galvą taip Purto galvą ne Duoda ženklą, kai nori valgyti 73

74 Duoda ženklą, kai nori į tualetą Naudoja ženklus bendravimui Naudoja simboliusbendravimui Naudoja vokalizaciją bendravimui Verbalinė komunikacija Kalbos supratimas Supranta ir reaguoja į paprastus žodžius Supranta paprastus nurodymus be gestų Supranta ne negalima Supranta taip galima Supranta klausimą kur Supranta duok man (ištiesus ranką) Parodo ir pavadina šeimos narius Parodo pavadintą paveikslėlį (1 iš 3) Parodo daiktą pagal nusakytą paskirtį Kalbos raiška Kartoja pavienius skiemenis murmėdamas Šypsosi ir kalba kai yra patenkintas Atsiliepia kai yra 74

75 patenkintas Atsiliepia garsu į patrauklų dirgiklį Atsiliepia rodydamas nepasitenkinimą Vapa pasikalbėjimo maniera (lyg kalbėtų su kitu asmeniu) Kartoja pavienius skiemenis Kartoja pavienius žodžius Vartoja pavienius žodžius įvairiose situacijoje Vartoja pavienius žodžius išreikšti poreikiams Vartoja paprastus sakinius Kreipiasi į save vardu Kreipiasi į save tu Suvokimas ir mąstymas Lyginimas ir grupavimas Supranta sąvokas toks pats ir skirtingas Lygina du identiškus objektus Lygina 3 grupes identiškų objektų Lygina 2 daiktų paveikslėlius 75

76 Lygina ir parenka daiktus paveikslėliams Lygina ir parenka pagrindines spalvas Lygina ir parenka simbolį paveikslėliui Lygina ir skiria 3 objektus pagal formą Lygina ir skiria 3 objektus pagal dydį Skiria vieną ir daug Priskiria 1 šaukštelį vienam puodeliui Parodo per daug, neužtenka Supranta tiek pat Supranta daugiau Supranta mažiau Grupuoja skirtingus daiktus į dvi grupes Grupuoja skirtingus daiktus į tris ir daugiau grupių Grupuoja daiktus pagal spalvą Grupuoja daiktus pagal formą Grupuoja daiktus pagal dydį Grupuoja daiktus pagal du požymius:spalvą ir formą Grupuoja daiktus pagal spalvą ir dydį 76

77 Grupuoja pagal formą ir dydį Grupuoja daiktus pagal ilgumą ir trumpumą Grupuoja daiktus pagal apibendrinamąsias sąvokas baldai, gėlės, maistas Grupuoja daiktus pagal funkciją: galima gerti Galima valgyti Galima žaisti Nuoseklumo išlaikymas Mėgdžioja veiksmus teisingai Kartoja nuosekliai 3 ir daugiau veiksmų Surenka karoliukus pagal pavyzdį (dvi spalvos dvi formos) Surenka pagal pavyzdį karoliukus( trijų spalvų ir trijų formų) Sudeda nuosekliai du serijinius paveikslėlius Sudeda nuosekliai tris serijinius paveikslėlius Skaičiavimas Mintinai skaičiuoja iki 2, 5, 10 Skaičiuoja pridėdamas prie daiktų grupės 1 daiktą Žino paskutinį eilės skaičių 77

78 Parodo ir pavadina skaičius nuo 1 iki 2, nuo 1 iki 3, nuo 1 iki 5, nuo 1 iki 10 Sunumeruoja daiktus: 1-3, 1-5, 1-10 Parašo skaičius: 1-3, 1-5, 1-10 Padeda skaičiaus kortelę po atitinkamu kiekiu daiktų: 1-3, 1-5, 1-10 Pasako/parašo, kuris iš dviejų skaičių yra didesnis, mažesnis Atpažįsta ir pasako parašytus skaičius Parašo savarankiškai trumpą sakinį Skaitymas Varto knygą Skaito paveikslėlių knygą Sutelkia dėmesį į knygos paveikslėlį Sutelkia dėmesį į rodomą tekstą Supranta ir atrenka paveikslėlio detales Supranta paveikslėlius Parenka tokią pat raidę tik skirtingo šrifto Suporuoja vienas kitam tinkančius žodžius Parenka žodį daiktui 78

79 Parenka žodį paveikslėliui Parenka asmeniui vardą (pvz., brolio vardą) Parenka žodį simboliui Perskaito keletą žodžių iš knygos Perskaito dviejų žodžių sakinį Sujungia du žodžius į sakinį Sujungia tris ir daugiau žodžių į sakinį Supranta perskaitytus žodžius Supranta perskaitytus sakinius Supranta perskaitytą tekstą Supranta kito skaitomą tekstą Supranta parašytą informaciją Skaito ir supranta užrašus grupėje klasėje Mokyklos aplinkoje Už mokyklos ribų Skaito savo knygas malonumui Savitvarka Valgymas ir gėrimas 79

80 Valgo įvairų maistą Valgo tik vienos rūšies maistą Atsisako savarankiškai valgyti Valgo maistą imdamas pirštais Naudojasi šaukšteliu Naudojasi peiliu ir šakute Naudoja peilį maistui pjauti Geria iš puodelio Geria per šiaudelį Elgesys prie stalo Sėdi prie stalo ir laukia maisto Sėdi prie patiekalo bet nevalgo Valgo tik iš savo lėkštės Pagardina patiekalą Sėdi ir laukia, kol nesuvalgytą patiekalą nuneš nuo stalo Padeda šakutę tinkamai Nuvalo stalą Iššluosto nedūžtančią lėkštę Iššluosto dūžtančią lėkštę Nušluosto įrankius Tualetas 80

81 Naudojasi tualetu reguliariai Parodo, kad reikia į tualetą Naudojasi tualetu tinkamai Parodo, kad šlapios kelnės Nusimauna kelnes Prisimena, kad reikia nuleisti vandenį Prisimena, kad reikia nusiplauti rankas Naudojasi svečiuose tualetu Prausimasis Prausiasi Plaunasi rankas Šluostosi rankas Plaunasi rankas prieš valgymą Reguliuoja vandenį Turi poreikį plauti rankas ir kitu laiku Apsirengimas ir nusirengimas Apsirengia savarankiškai Nnusirengia savarankiškai Padeda aprengti išteisdamas rankas ir kojas 81

82 Padeda nurengti ištiesdamas rankas ir kojas Nusimauna kojines Apsivelka megztinį Nusivelka atsagstytą paltą Atsisega drabužius Užsisega sagas Susideda drabužius tvarkingai Žino, kur drabužio priekis, kur nugara Išverčia drabužius į gerąją pusę Apsiauna batus Nusiauna batus Žaidimas Užmauna žiedus ant stovelio Pastato dviejų, trijų kaladėlių bokštą Pastato didelį bokštą Meta mažą kamuolį Muša kamuolį lazda Spiria kamuolį koja Pagauna kamuolį Sudeda paprastas formas į išpjovas Išardo LEGO 82

83 Sudeda LEGO Sudeda paveikslėlį iš keturių dalių Sudeda kompoziciją iš dėlionių Atpažįsta ir pavadina žaislus Atpažįsta ir pavadina žaislus paveikslėliuose Tinkamai laiko lėlę Pastumia žaislinę mašiną ir kt. Atlieka simbolinius veiksmus: linguoja lėlę Duoda atsigerti lėlei Šukuoja lėlę Žaidžia siužetinius vaidmeninius žaidimus Atlieka žaidimo veiksmus Elgesys Santykiai su pažįstamaisiais suaugusiaisiais Trumpai pasižiūri į akis Išlaiko akių kontaktą ilgiau Šypsosi atsakydamas į dėmesį Atsako į kalbinimą Reaguoja į pasveikinimą 83

84 Siekia duodamo daikto Pasiūlo ir atiduoda daiktą Nori suaugusiojo meilės (apkabinimo ir pan.) Skleidžia garsus, kad atkreiptų dėmesį Mėgdžioja paprastus judesius (ploja rankomis...) Įsitraukia į paprastą žaidimą (kamuolio ridenimą, mašinos stumimą) Žaidžia kartu su kitu asmeniu Prašo pagalbos jei būtina Prašo leidimo pradėti veikti Dalyvauja pokalbyje Reaguoja į pagirimą Tinkamai reaguoja įkritiką Santykiai su vaikais Žaidžia kartu Stebi bendraamžių veiklą Mėgdžioja keletą bendraamžių veiksmų Paduoda draugui daiktą, kai nurodo suaugusysis Įsitraukia į bendraamžių žaidimą, kai nurodo suaugusysis 84

85 Pasisveikina su bendaamžiais Laikosi elgesio taisyklių žiūrėdamas į bendraamžius Dalyvauja stalo žaidimuose Vejasi ir gali būti vejamas Įsitraukia į grupinį žaidimą Empatija Apkabina suaugusius šeimos narius Globoja jaunesnius už save Supranta ir atsako į posakius ir gestus Keičia veido išraišką Atsiprašo, kai būtina Paguodžia kitus vaikus, kai jiems atsitinka nelaimė ar jie nuliūsta Įvardija keletą jausmų (myliu, pykstu...) Socialinė sąveika Žaloja save (daužo galvą...) Agresyvus su kitais Naikina, griauna Keičiasi nuotaikos Juokiasi ar verkia ne 85

86 vietoje Prisiriša prie daiktų Susijaudina pasikeitus rutinai Bijo kai kurių daiktų Neturi pavojaus jausmo Yra vienišas klasėje, grupėje Vengia akių kontakto Nereaguoja įteigiamus, neigiamus pasakymus Nėra sąveikos su bendaamžiais Stokoja išraiškos ir gestų Būtina nuolatinė priežiūra Stimuliuoja save (linguoja, sukasi..) 86

87 Dienotvarkė 5 priedas 7 val. kėlimąsis, nusiprausimas, apsirengimas, pusryčiavimas; 8 12 val. pamokų laikas; val. laisvalaikis bendrabutyje; val. - pietūs; val. - laisvalaikis; pavakariai; val. laisvalaikis; val. vakarienė; val. - laisvalaikis; 21 val. ruošimasis miegui; val. 7 val. miegas. 87

88 6 priedas 7 priedas 88