MIK IOJIMO IR MOKYKLINIO NERIMO RY YS

Transcription

1 ISSN Specialusis ugdymas Nr. 1 (16), Special Education No. 1 (16), MIK IOJIMO IR MOKYKLINIO NERIMO RY YS Regina Ivo kuvien, Sandra Radavi ien iauli universitetas P. Vi inskio g., LT iauliai Straipsnyje analizuojami mik iojan vaik mokyklinio nerimo veiksniai. Nagrin jami mokyklinio nerimo lygiai ir j ry ys su mik iojimo stiprumu, pob iu bei r imi. Siekiant siai kinti mik iojan mokyklin nerim buvo atliktas tyrimas taikant B. Fillips metodik. I tirti 57 mik iojantieji, kuriems konstatuotas neurozinis ir pana us neurozin mik iojimas. Rezultatai leid ia ne tik nustatyti mik iojan nerimo lyg, bet ir i dalies diferencijuoti mik iojimo r is. Aptariami mik iojan mokyklin s adaptacijos ypatumai ir veiksniai, skatinantys mik iojimo stiprum. Pagrindiniai od iai: mik iojantys moksleiviai, mik iojimo stiprumas, mokyklinis. vadas Tyrimo problema ir jo aktualumas Mik iojimas yra sklandaus kalb jimo sutrikimas, nulemtas keleto glaud iai tarpusavyje susijusi komponent lingvistini, motorini, emocini, kognityvini ir socialini. komponent vairov leid ia daryti i vad, kad mik iojimas yra multidimensinis sutrikimas. I to plaukia vairios mik iojimo ai kinimo teorijos. Baumgartner (1999), Böhme (1997), Fraser (1998), Ivo kuvien s (2000), Yaruss (1998), Guitar ir kt. (2003), Webster (1993), Wirth (1994), Wright (2004) darb analiz leid ia i skirti kelet mik iojimo ai kinimo teorij. Neuropsichologin teorija teigia, kad mik iojimas yra kalbin s koordinacijos sutrikimas, kur nulemia neadekvatus susijaudinimas ir neadekva ios reakcijos j. Tod l nuken ia visavertis kalbin s veiklos programavimas, atsiranda kv pavimo, fonacijos ir artikuliacijos koordinacijos sutrikimas. Neurozi teorija i dalies sutampa su neuropsichologine teorija, nes, anot jos, atsiranda vidinis susijaudinimas, kuris sukelia kv pavimo sutrikimus, balso aparato veiklos susilpn jim ir kalb jimo sklandumo pablog jim. Individualios psichologijos teorija teigia, kad mik iojimas yra tikslingas ir d l to subjektyviai naudingas elgesys, nes moningai padedantis mik iojan iajam apsaugoti savo gyvenimo tikslus ir i laikyti prioritetines sritis. Psicholingvistin s teorijos esm ta, kad mik iojantiesiems b dingi ne tik u sikirtimai, pasirei kiantys kartojimu, gars t simu, blokavimu, bet ir kalbos nei sivystymas ar fonologinis sutrikimas. Tod l pedagogin je psichologin je klasifikacijoje vardijamas kaip pana us neurozin mik iojimas. Aplinkos teorija ai kina, kad pagrindin mik iojimo prie astis yra psichologinis-socialinis faktorius, t. y. netinkamas eimos nari elgesys su vaiku ir jo kalb jimu, kyrus kalbos taisymas, erzinimas, nesaugumas, intensyvus kalbos ugdymas. Neretai nuolatinis d mesio kreipimas neskland kalb jim vaikui padeda sutrikim sis moninti. Organin s mik iojimo ai kinimo teorijos esm mik iojim nulemia organiniai centrin s nerv sistemos pa eidimai. Tuomet mik iojimas siejamas su pagrindiniu kalbos ar kalb jimo sutrikimu ir vadinamas afaziniu, dizartriniu, disnominiu. Taip pat mik iojimas neretai siejamas su genetiniu faktoriumi. Kakouros, Maniadaki (2007) mik iojim si lo vadinti sindromu, kuris prilyginamas nerimo sindromui, nes j sudaro keletas po ymi grupi. Ypating reik mik iojimui rastis ar stipr ti turi baim. Van Riperis (2003) teigia, kad mik iojimo n ra ten, kur n ra mik iojimo baim s. Tam tikrose situacijose mik iojimas sukelia baim, ir kuo labiau vaikas bijo, tuo stipriau mik ioja, t. y. jis pats save skatina mik ioti net ir tada, kai pirmin s prie astys praranda svarb. Böhme (1997), Fraser (1998), Ivo kuvien (1999) nurodo, kad mik iojimo baim kyla bijantis od ar gars, kai kuri asmen, tam tikr situacij, kalb jimo telefonu, savo vardo sakymo ir pan. Atkreip s d mes savo sutrikdyt kalb jim, vaikas ima bijoti kalb ti. Van Riper (1992) teigia, kad stipri baim sukelia kalb jimo aparato raumen sitempim, tod l pakinta mik- 68

2 iojimo greitis, padid ja mik iojimo stiprumo laipsnis, pakinta mik iojimo da numas: kuo daugiau vaikas ar suaug s mik ioja, tuo labiau bijo konkre od, situacij, kuo labiau jis bijo, tuo labiau mik ioja kuo daugiau mik ioja, tuo stipriau jis kovoja su u sikirtimais. Kuo daugiau jis kovoja, tuo daugiau nes kmi patiria, tuo didesn jo baim ir. Ivo kuvien s, Makauskien s (2006) teigimu, mik iojantieji da nai susiduria su specifiniais bendravimo sunkumais. Autor s remiasi Hayhow (1999) tyrimais, kurie parod, kad neigiamos mik- iojimo pasekm s i ry ja ankstyvame am iuje. Apie 56% apklausoje dalyvavusi mik iojan nurod, kad kalb jimo sunkumai da niausiai neigiamai veik, kai jie mok si mokykloje. Pateikti duomenys atskleid, kad 83% respondent mokykloje buvo erzinami d l mik iojimo ir tai tur jo neigiam pasekmi j sav s vertinimui bei tarpasmeniniams santykiams. Howell (2000) pa ymi, kad mik iojantys moksleiviai, ai kiai suvokdami, kad turi kalb jimo sutrikim, bendraudami jau ia stipri baim, nerim. Neretai u sikirtimai skatina neigiamas emocijas, kurios lemia mik iojimo stiprum, tod l nustatymas yra labai svarbus, numatant konkre- ias darbo formas ir metodus su eimos nariais, bendraam iais, mokytojais, pa iu mik iojan iuoju, kurie padeda vertinti ar keisti stresines situacijas. Mik iojimo matavimas labai svarbus atliekant klinikinius tyrimus, ypa nustatant taikom metod efektyvum. Onslow, Packman ir kt. (2003) teigia, kad tikslus mik iojimo ir mik iojan vertinimas ir mik iojimo matavimas leid ia nustatyti problemos rimtum, numatyti, ko gydymu galima pasiekti, sukurti individualias mik iojimo veikimo metodikas, duodan ias teigiam efekt. Tod l labai svarbu naudoti naujus pasaulyje taikomus mik iojimo vertinimo ir matavimo metodus, siekiant pad ti mik iojantiems tapti kiek manoma kmingai bendraujantiems. Matavimu nustatomas ne tik mik iojimo stiprumas,, bet ir darbo efektyvumas. Apibendrinant vairi autori nuomones, galima teigti, kad tiesiogiai veikia mik- iojim. Van Riper (2003) mano, jog ne tik baim, bet ir labai vargina ir beveik paraly iuoja mik iojan iojo mintis bei veiksmus. Mik iojimas yra vienas sud tingiausi kalb jimo sutrikim, kuris sunkiai veikiamas ir sukelia daug psichologini problem. Pagrindinis mik iojimo sunkumas pasirei kia socialini santyki sferoje. Prad jus lankyti mokykl mik iojant vaik veikia nauja aplinka, nepa stami mon s, mokytojai, bendraam iai. Tyrimais rodyta, kad patek s didesn referentin grup mik iojantysis patiria stres. Baim kalb ti, laiku nesuteikus pagalbos, stipr ja, formuojasi liguistas po ris kalb jim, menkaverti kumo jausmas, kartais pavirstantis agresyvumu ar u darumu. Tod l labai svarbu, kad mokykloje mik iojantis vaikas b psichologi kai saugus ir padedamas pedagog geb veikti nerim bei baim. Ivo kuvien, Makauskien (2006) mano, kad mik iojantys vaikai mokykloje da nai susiduria su vairiais akademiniais bei socialiniais sunkumais. Dauguma mokyklini u duo yra paremtos kalba, tod l kalb jimo sklandumo sunkum turintiems vaikams mokyklos aplinka pateikia daug sunki i bandym. Tai patvirtina Ivo kuvien s, Makauskien s (2006) atliktos kokybin s mik iojan apklausos duomenys. Moksleiviai patiria vairi j veikl ir aktyvum ribojan sunkum. Tod l labai svarbu, kad pedagogai drauge su logopedais sudaryt kuo palankesnes mokymosi s lygas, padedan ias suma inti vaik nerim. Tyrimo aktualum lemia tai, kad n ra ai s ry iai ir s veika tarp mik iojimo ir nerimo. inant mokyklinio nerimo lyg ir jo s sajas su mik iojimu galima atitinkamai organizuoti moksleivio veikl mokykloje. Tyrimo tikslas vertinti mokini mik- iojimo ir nerimo ry. Tyrimo objektas mik iojimo stiprumo ir mokyklinio nerimo ry ys. daviniai: 1. analizuoti mik iojimo ir nerimo s sajas. 2. vertinti neskland mik iojan kalb jim. 3. Nustatyti mik iojimo stiprumo bei mokyklinio nerimo tarpusavio ry ius. Hipotez. Tik tina, kad mokyklinis priklauso nuo mik iojimo r ies ir mik iojimo stiprumo, o mik iojimas skatina nerimo atsiradim ir atvirk iai. Tyrimo metodika ir organizavimas Siekiant i siai kinti, kokiais emociniais gyvenimais pasi ymi mik iojantis vaikas ir kaip mokyklinis veikia mik iojim, buvo atlikta anketin apklausa. Atskirai buvo vertinamas mik iojimo stiprumas taikant Johnson skal. 69

3 Tyrime dalyvavo 57 mik iojantys moksleiviai. Mik iojan moksleivi am ius nuo 7 iki 18 met : i j 26 pradini klasi mokiniai, kuri am ius nuo 7 iki 10 met, 28 mokosi vidurin se klas se (11 15 met am iaus) ir 3 auk tesni klasi moksleiviai (16 17 met am iaus). Analizuojant mik iojan iojo kalbin s komunikacijos vertinimo korteles nustatyta, kad 18% tyrimo dalyvi mik iojimas yra neurozinis. 82% moksleivi b dingas pana us neurozin mik iojimas. Moksleivi mokyklinio nerimo aprai kos tirtos B. Fillips (, 2001) testu. Juo vertinamas nerimo lygis pagal a tuonis faktorius: bendr nerim mokykloje, socialin stres, frustruot km s poreik, savirai kos baim, ini tikrinimo baim, baim nepateisinti l kes, em fiziologin pasiprie inim stresui, problemas ir baimes, bendraujant su mokytojais. Tiriamiesiems pateikti 58 u daro tipo klausimai bei instrukcija: Atid iai perskaityk iuos teiginius. Pa ym k atsakymus: + (taip), jei teiginys atitinka tavo savijaut mokykloje; (ne) jei teiginys tau netinka. Apdorojant tyrimo rezutat kiekybines reik mes buvo skai iuojami atsakymai, nesutampantys su io testo raktu. Kiekvienas nesutapimas nerimo rodiklis. Jei nesutampa daugiau kaip 50% atsakym mokyklinis padid s, jei daugiau kaip 75% ymus, jei ma iau kaip 50% ne ymus. Mik iojan mokykliniam nerimui atskleisti buvo i skirti ie veiksniai: 1) bendras, i rei kiantis bendr emocin vaiko b kl, susijusi su vairiomis jo dalyvavimo mokyklos gyvenime formomis; 2) socialinis stresas, i rei kiantis vaiko emocin b kl, kuriai esant kuriami jo socialiniai kontaktai su bendraam iais; 3) frustruotas s km s poreikis nepalanki emocin aplinka, trukdanti susiformuoti savo s km s auk rezultat siekimo poreikiui; 4) savirai kos baim neigiamas emocinis situacijos i gyvenimas, susij s su b tinybe atsiverti, pasirodyti, pademonstruoti savo galimybes; 5) ini tikrinimo baim nerimo i gyvenimas ini tikrinimo metu; 6) baim nepateisinti l kes kit nuomon s svarba vertinant savo pasiekimus, poelgius, laukiant vertinimo; 7) emas fiziologinis pasiprie inimas stresui psichofiziologin s struk- ros ypatyb s, ma inan ios vaiko prisitaikym stresin se situacijose bei didinan ios neadekvataus reagavimo aplinkos stresori tikimyb ; 8) santyki su mokytojais problemos ir baim s bendras neigiamas emocinis santyki su mokytojais fonas, trukdantis s kmingiau mokytis. Moksleivi mik iojimo stiprumui vertinti naudota % SS metodika (Parcentage of sillables stutterco) sumik iot skiemen procento matavimo metodika (Onslow, Packman ir kt., 2003, 2004). Mokiniams parinkti 300 skiemen skirtingo sud tingumo tekstai. 1 klas s mokiniai, mokantys skaityti, skait pasak Rop ; 2 4 kl. mokiniai skait tekst Jau io trobel ; 5 7 kl. mokiniai tekst I gelb tas kininkas ; 8 10 kl. mokiniai tekst Kaip atsirado em. Mik iojimo stiprumas buvo matuojamas naudojant Jonhson skal *, orientuot 7 bal Lickert tipo skal elgesiui matuoti. Kai kurie autoriai mik iojim vardija kaip specifin kalb jimo elges, tod l ios skal s pla iai naudojamos kalbos patologijoje ir turi dideli privalum matuojant mik iojim. Jos parodo bendr mik iojimo stiprum. Gautiems tyrimo duomenims apdoroti, sisteminti ir grafi kai pavaizduoti naudota SPSS * 0 n ra mik iojimo; 1 labai ne ymus (nedidelis) (angl. Very mild) mik iojimas pasitaiko ma iau nei vienam procente tariam skiemen ; labai ma ai pasitaikan ios reik mingos tampos; kalb jimo sklandumo stoka, trunkanti ma iau nei viena sekund ; n ra akivaizd k no, rank, koj, galvos judesi ; 2 ne ymus (angl. Mild) mik iojimas nuo 1 iki 2 procent vis skiemen ; tampa vos matoma; keli kalb jimo nesklandumai t siasi apie sekund ; kalb jimo nesklandumas nesud tingas; nekrinta akis k no, rank, koj, galvos judesiai; 3 vidutini kai ne ymus (angl. Mild to moderate) mik iojama apie 2 5 proc. vis tariam skiemen ; tampa matoma, bet nebla kanti; dauguma kalb jimo nesklandum nesit sia daugiau kaip vien sekund ; kalb jimo nesklandumai da niausiai nesud tingi; netrikdantys judesiai; 4 vidutinis (angl. Moderate) mik iojama apie 5 8 proc. vis tariam skiemen atvej ; tampa retkar iais trikdanti; kalb jimo nesklandumai t siasi apie vien sekund ; nesklandumas charakterizuojamas pasitaikan iu komplikuotu gars tarimu ir veido grimasomis; retkar iais trikdantys judesiai; 5 vidutini kai ymus (angl. Moderate to severe) mik iojama apie 8 12 proc. vis tariam skiemen atvej ; nuolatin tampa; kalb jimo nesklandumai t siasi apie 2 sekundes; kalb jim trikdo u sikirtimai ir veido grimasos bei no judesiai; 6 ymus (angl. Severe) mik iojama apie proc. vis tariam skiemen atvej ; nuolatin tampa; kalbos nesklandumai t siasi apie 3 4 sekundes; akis krintantys trikdantys garsai ir veido grimasos bei k no judesiai; 7 labai ymus (angl. Very severe) mik iojama daugiau nei 25 proc. vis tariam skiemen atvej ; labai matoma tampa; kalb jimo nesklandumai t siasi daugiau nei 4 sekundes; labai ry s ( akis krintantys) u sikirtimai ir veido grimasos bei trikdantys judesiai. 70

4 (Statistical Package for the Social Sciences) programin ranga, Windows Microsoft Word ir Windows Microsoft Excel programos. Tyrimo rezultatai ir j aptarimas Ne ymus mokyklinis b dingas 28,1% tirt mik iojan moksleivi. Padid s mokyklinio nerimo lygis konstatuotas 45,6%, ymus 26,3% mik iojan. Mik iojan moksleivi nerimo lygio pasiskirstymas klas se pateiktas 1 paveiksle. 50,0% 40,0% 30,0% 20,0% 10,0% 0,0% 38,5% Ne ymus 20,0% 38,5% Padid s 50,0% 23,1% ymus 30,0% 4 kl. 10 kl. 1 pav. Mik iojan nerimo lygio pasiskirstymas klas se, % 38,5% 1 4 klasi mik iojan jau ia ne ym ir padid jus nerim, 23,1% mik iojan moksleivi jau ia ym nerim klas se ne ym nerim jau ia beveik ketvirtadalis (20,0%) mik iojan moksleivi. Pus (50,0%) mik iojan jau ia padid jus nerim. Tre daliui (30,0%) mokini b dingas ymus. Tyrimo rezultatai atskleid, kad mik iojan, besimokan 5 10 klas se, di- ja. ie tyrimo rezultatai patvirtina mokslinink duomenis, kad sustipr ja pereinant prie dalykin s mokymo sistemos, formaliojo vertinimo. Tyrimas pad jo i siai kinti, kad dauguma (61,4%) ym nerim jau ian mik iojan vaik patiria savirai kos baim. Pusei (54,5%) mik iojan b dinga baim nepateisinti l kes-. Ma iau negu pus (47,4%) mik iojan moksleivi bijo ini tikrinimo. Tyrimo rezultatai leid ia daryti i vadas, kad labiausiai mik iojantys mokiniai bijo b ti i juokti draug, pa eminti, atstumti. Mik iojantieji nepasitiki savimi, bijo nuvilti t vus, mokytojus. Viso to prie astis gali ti tai, kad mokytojai, leisdami atsakin ti pamo- od iu, skatina didesn mik iojim, nerim ir baim. Duomenys apie mik iojan moksleivi patiriam mokyklinio nerimo lyg pateikiami 2 paveiksle. Santyki su mokytojais problemos ir baim s emas fiziologinis pasiprie inimas stresui Baim nepateisinti l kes ini tikrinimo baim Savirai kos baim Frustruotas s km s poreikis Socialinis stresas Bendras 52,6 38,6 8,8 47,4 15,8 36,8 24,6 21,1 54,4 40,4 12,3 47,4 29,8 8,8 61,4 31,6 57,9 10,5 49,1 49,1 1,8 29,8 26,3 43,9 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Ne ymus Padid s ymus 2 pav. Mik iojan moksleivi nerimo faktori ir lygi pasiskirstymas, % 71

5 Siekiant i siai kinti mokyklinio nerimo faktori tarpusavio ry ius, buvo atlikta tyrimo duomen koreliacin analiz, leid ianti daryti vad, kad stipriausias koreliacinis ry ys nustatytas tarp bendro nerimo ir ini tikrinimo baim s (r = 0,879, p < 0,01). Stiprus koreliacinis ry ys nustatytas tarp: bendro nerimo ir emo fiziologinio pasiprie- inimo stresui (r = 0,815, p < 0,01); baim s nepateisinti l kes ir frustruoto km s poreikio (r = 0,772, p < 0,01); baim s nepateisinti l kes ir savirai kos baim s (r = 0,735, p < 0,01); bendro nerimo ir savirai kos baim s (r = 0,727, p < 0,01). Tyrimu siekta vertinti moksleivi mik- iojimo stiprum ir r. 3 paveiksle pateikiamas mik iojan pasiskirstymas pagal mik iojimo stiprum. Ne ymus mik iojimas 14% 9% 9% 16% Vidutini kai ne ymus mik iojimas Vidutinis mik iojimas 52% Vidutini kai ymus mik iojimas ymus mik iojimas 3 pav. Mik iojan pasiskirstymas pagal mik iojimo stiprum, % Analizuojant gautus duomenis paai jo, jog dauguma (52%) mik iojan moksleiviai, turintys nuo nestipraus iki vidutinio mik iojim. Ma iau nei ketvirtadalis (16%) pasi ymi nestipriu mik iojimu. 14% mokini b dingas vidutinio stiprumo mik iojimas. Ma iausi mik iojan dal (9%) sudaro moksleiviai, pasi ymintys sunkiu mik iojimu ir nuo vidutinio iki stipraus mik iojimu. Tyrimas pad jo i siai kinti, kaip mik iojimo stiprumas pasiskirst pagal klases. Duomenys pateikiami 4 paveiksle. 16,7% 46,7% 13,3% 13,3% 10,0% 10 kl. 11,5% 61,5% 15,4% 3,8% 7,7% 4 kl. 0% 20% 40% 60% 80% 100% Ne ymus mik iojimas Vidutinis mik iojimas ymus mik iojimas Vidutini kai ne ymus mik iojimas Vidutini kai ymus mik iojimas 4 pav. Mik iojimo stiprumas pagal klases, % 4 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad dauguma (61,5%) vidutini kai ne ym mik iojim turin moksleivi mokosi 1 4 klas se. Ma iausi dal (3,8%) 1 4 klasi mik iojan sudaro vaikai, pasi ymintys vidutini kai ymiu mik iojimu. Ma iau nei pus (46,7%) vaik, besimokan 5 10 klas se, pasi ymi vidutini kai ne ymiu mik iojimu. Ma iausi dal (10,0%) sudaro 5 10 klasi moksleiviai, turintys ym mik iojim. Tyrimas pad jo i siai kinti, koks mik iojimo stiprumas b dingas mergait ms ir berniukams. Duomenys pateikiami 5 paveiksle. 72

6 17,6% 52,9% 8,8% 8,8% 11,8% Berniukas 13,0% 52,2% 21,7% 8,7% 4,3% Mergait 0% 20% 40% 60% 80% 100% Ne ymus mik iojimas Vidutinis mik iojimas ymus mik iojimas Vidutini kai ne ymus mik iojimas Vidutini kai ymus mik iojimas 5 pav. Mik iojimo stiprumas pagal lyt, % Analizuojant duomenis apie berniuk ir mergai mik iojim paai jo, kad daugumai (52,2%) mergai b dingas mik iojimas nuo ne ymaus iki vidutinio. Ma iausi dal (4,3%) sudaro mergait s, turin ios ym mik iojim. Daugiau negu ketvirtadalis (21,7%) mergai pasi ymi vidutiniu mik iojimu. Nedidel dal (13,0%) sudaro ne ymiai mik iojan ios mergai- s, taip pat nedidelei daliai (8,7%) mergai dingas mik iojimas nuo vidutinio iki ymaus. Daugumai (52,9%) berniuk b dingas vidutini kai ne ymus mik iojimas. Ma iau negu ketvirtadal (17,6%) sudaro berniukai, turintys ne ym mik iojim. Nedidel dal (11,8%) sudaro berniukai, kuriems nustatytas ymus mik iojimas. Po lygiai (8,8%) pasiskirst vidutin mik iojim ir vidutini kai ym mik iojim turintys berniukai. Apdorojant tyrim rezultatus, buvo domu siai kinti, kokia mik iojimo r is dominuoja atskirose klas se. Duomenys pateikiami 6 paveiksle. Mik iojimas pana us neurozin 83,3% 80,8% Neurozinis mik iojimas 16,7% 19,2% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 4 kl. 10 kl. 6 pav. Mik iojan pasiskirstymas pagal mik iojimo r ir klases, % Tyrimo duomenys rodo, kad daugumai (80,8%) 1 4 klasi mik iojan moksleivi b dingas pana us neurozin mik iojimas. Tik 19,2% 1 4 klasi mik iojan nustatytas neurozinis mik iojimas. 83,3% 5 10 klasi mik iojan konstatuotas mik iojimas pana us neurozin, o 16,7% 5 10 klasi moksleivi pasi ymi neuroziniu mik iojimu. vertinus moksleivi mik iojim, atskleistas nerimo lygio pasiskirstymas pagal mik iojimo stiprum ir mik iojimo r. Duomenys apie nerimo lygio pasiskirstym pagal mik iojimo stipru- pateikiami 7 paveiksle. 73

7 33,3% 23,3% 37,5% 20,0% 20,0% ymus Padid s Ne ymus 33,3% 40,0% 62,5% 60,0% 60,0% 33,3% 36,7% 20,0% 20,0% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Ne ymus mik iojimas Vidutinis mik iojimas ymus mik iojimas Vidutini kai ne ymus mik iojimas Vidutini kai ymus mik iojimas 7 pav. Nerimo lygio pasiskirstymas pagal mik iojimo stiprum, % Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma (62,5%) mik iojan, jau ian padid jus nerim, pasi ymi vidutinio stiprumo mik iojimu. 60,0% tiriam, kuriems nustatytas padid s, pasi ymi vidutini kai ymiu mik iojimu. 60,0% moksleivi, kuriems b dingas padid s, pasi ymi ymiu mik iojimu. Tyrimo rezultatai atskleid, kad did iausi dal (37,5%) ym nerim jau ian moksleivi sudaro vaikai, kuriems b dingas vidutinio stiprumo mik iojimas. 33,3% mik iojan, jau- ian ym nerim, nustatytas ne ymus mik iojimas. Daugiau negu tre daliui (36,7%) ne ym nerim jau ian mokini b dingas vidutini kai ne ymus mik iojimas. Beveik toki pat dal (33,3%) ne ym nerim jau ian moksleivi sudaro vaikai, pasi ymintys ne ymiu mik iojimu. Duomenys apie nerimo lygio pasiskirstym pagal mik iojimo r pateikiami 8 paveiksle. 80,0% 70,0% 60,0% 50,0% 40,0% 30,0% 20,0% 10,0% 0,0% 10,0% 31,9% Ne ymus Padid s 80,0% 38,3% 10,0% ymus 29,8% Neurozinis mik iojimas Mik iojimas pana us neurozin 8 pav. Nerimo lygio pasiskirstymas pagal mik iojimo r, % Daugum (80,0%) padid jusio nerimo mik iojan sudaro moksleiviai, kuriems nustatytas neurozinis mik iojimas. 38,3% padid jus nerim jau ian vaik b dingas pana us neurozin mik iojimas. Beveik tre daliui (29,8%) ym nerim jau ian moksleivi b dingas mik iojimas pana us neurozin, de imtadaliui nustatytas neurozinis mik iojimas. Mokymosi procese patiriamos vairios mokyklinio nerimo aprai kos tiesiogiai veikia moksleivi mik iojim, tod l iuo tyrimu bandyta atskleisti mokyklinio nerimo faktori ir mik iojimo stiprumo ry. Gauti duomenys apie auk tu nerimo lygiu pasi ymin ius mik iojan ius moksleivius, j mokyklinio nerimo faktori ir mik iojimo stiprumo ry pateikiami lentel je. 74

8 Nerimo faktori taka mik iojimo stiprumui (auk tas nerimo lygis), proc. Lentel Nerimo faktoriai Mik iojimo stiprumas Nuo labai nestipraus iki vidutinio stiprumo Nuo vidutinio iki labai stipraus Bendras 41,0 50,0 Socialinis stresas 2,6 Frustruotas s km s poreikis 10,3 11,1 Savirai kos baim 53,8 77,8 ini tikrinimo baim 41,0 61,1 Baim nepateisinti l kes 48,7 66,7 emas fiziologinis pasiprie inimas stresui 41,0 27,8 Santyki su mokytojais problemos ir baim s 7,7 11,1 Rezultatai rodo, kad moksleiviai, kuriems dingas nuo labai nestipraus iki vidutinio stiprumo mik iojimas, pasi ymi auk tu nerimo lygiu. Pusei (53,8%) ios grup s mik iojan dinga savirai kos baim, ma esn dalis (48,7%) bijo nepateisinti l kes, dar ma iau (41,0%) mik iojan bijo ini tikrinimo. Auk tu nerimo lygiu pasi ymi ir mik iojantieji, kuriems nustatytas mik iojimas nuo vidutinio iki ymaus. Dauguma (77,8%) moksleivi bijo i reik ti save, 66,7% mik iojan moksleivi bijo nepateisinti l kes. 61,1% mokini jau ia ini tikrinimo baim. Tyrimo duomenys atskleid, kad padid - s nerimo lygis b dingas moksleiviams, kuriems nustatytas nuo labai nestipraus iki vidutinio stiprumo mik iojimas. Daugumai (53,8%) ios grup s mik iojan b dinga frustracija siekiant s k- s, 48,7% b dingas socialinis stresas, 35,9% ios grup s mik iojan turi problem bendraudami su mokytojais. Padid jus nerim jau ia ir mik iojantys, kuriems nustatytas nuo vidutinio iki labai stipraus mik iojimas. Daugumai (66,7%) ios grup s moksleivi b dingas frustruotas s k- s poreikis. Pus (50,0%) mik iojan patiria socialin stres. Ma iau negu pus (44,4%) jau ia baim, bendraudami su mokytojais. vados 1. Tyrimas pad jo i siai kinti mik iojan mokini savijaut mokykloje, nustatyti ry tarp mokyklinio nerimo lygio bei mik iojimo stiprumo. 2. Daugiau negu pus tyrime dalyvavusi mik- iojan jau ia ym mokyklin nerim, kuris yra susij s su mik iojimo r imi, o ypa pasirei kia savirai kos baime, baime nepateisinti l kes, ini tikrinimo baime, bendru nerimu. 3. Tyrimo duomen analiz leid ia teigti, kad yra glaud ios s sajos tarp mik iojan mokyklinio nerimo ir mik iojimo r ies bei stiprumo. 4. Visi mokyklinio nerimo veiksniai bendras, socialinis stresas, frustruotas s k- s poreikis, savirai kos baim, ini tikrinimo baim, baim nepateisinti l kes, emas fiziologinis pasiprie inimas stresui, santyki su mokytojais problemos ir baim s tarpusavyje susij. 5. Stipriausias koreliacinis ry ys nustatytas tarp bendro nerimo ir ini tikrinimo baim s. 6. Tyrimo rezultatai i dalies patvirtino i kelt hipotez, kad mokyklinis priklauso nuo mik iojimo r ies ir mik iojimo stiprumo, o mik iojimas skatina nerimo atsiradim ir atvirk iai. 7. Mik iojan mokyklinio nerimo veiksni analiz leist ugdymo staigos pedagogams identifikuoti patiriamo psichologinio diskomforto sritis. Remiantis turima informacija b galima taip organizuoti mik iojan- ugdym, kad b i vengta kai kuri nerimo faktori, veikian vaiko mik iojim. 8. Tyrimas d l nedidel s tiriam imties ir neadaptuoto tyrimo instrumento gal b ti vertinamas kaip valgomasis, o duomen interpretacijos kaip orientacin s, atsklei- ian ios tik tyrin tos imties charakteristikas. Literat ra 1. Böhme, G. (1997). Sprach-, Sprech, Stimmund Schluckstörungen. Band 1: Klinik. Stuttgart, Jena, Lübeck, Ulm: G. Fischer. 75

9 2. Fraser, M. (1998). Mik iojan saviterapija. iauliai: iauli universiteto leidykla. 3. Guitar, B., Theodore, J., Peters, T. (2003). Metod derinimas alinant mik iojim. Mik iojan konsultavimas. Vertimas i angl kalbos. iauliai: iauli universiteto leidykla. 4. Hayhow, R. (1999). The Bristol Stammering Research project. In Speaking out 20, 1/2, 4 5. The British Stammering Association. 5. Howell, P. (2000). Programmed stuttering therapy. London: Faber. 6. Ivo kuvien, R. (1999). Mik iojimas kompleksin problema. Specialusis ugdymas, 2, Ivo kuvien, R. (2000). Vaiko po ris savo mik iojim. Specialusis ugdymas, 3, Ivo kuvien, R., Makauskien, V. (2005). Mik iojimo veikimas derinant sklandaus kalb jimo ir modifikavimo sistemas. Specialusis ugdymas, 2(13), Ivo kuvien, R., Makauskien, V. (2006). Moksleivi, j t ir pedagog po rio mik iojim kokybin analiz. Specialusis ugdymas, 2(15), Yaruss, J. (1998). Practical Treatment Strategies for School-Age Children Who Stutter [ ta ]. Prieiga per internet : < 11. Kakouros, E., Maniadaki, K. (2007). Proposal of a new theorethical model for the pathogenesis and the treatment of stuttering. 8th world congress for people who stutterer. Croatia. May 6th 11. Croatian association for people who stutter Hinko Freund. 12. Makauskien, V. (2004). Vaik, turin kalbos sutrikim, sav s vertinimo ypatumai. Specialusis ugdymas, 1(10), Onslow, M., Packman, A., Harrison, E. (2003). The Lidcombe programme of early stuttering intervention: a clinician s guide. Austin: Singular publishing Group. 14. Packman, A., Onslow, M., Attanasio, J. (2004). The Demands and Capacities Model: Implications for Evidence Based Practice in the Treatment of Early Stuttering. Evidence Based Treatment of Stuttering. Edited by A. K. Bothe. Mahwah, New Jersey. 15. Van Riper, C. (1992). Stuttering? Journal of Fluency Disorders, 17, Van Riper, C. (2003). A Clinical Success: Don. Stuttering: successes and failures in therapy. Stuttering Fondation of America. 17. Webster, W. G. (1993). Hurried hands and tangled tongues. In E. Boberg (Ed.), Neuropsycholog of stuttering, Wirth, G. (1994). Sprchstörungen Sprechstörungen Kindliche Hörstorungen. Köln: Deutscher Ärzte-Verlag. 19. Wright, L. (2004). S- Stuttering problems. Speechmark publishing Ltd. 20. Po,.. (2001). n. : npecc, 1, THE LINK BETWEEN STUTTERING AND SCHOOL ANXIETY Summary Stuttering is a disorder of fluent speech determined by a few closely connected components linguistic, motor, emotional, cognitive, and social. The variety of these components allows assuming that stuttering is a multidimentional disorder. This gives rise to various theories on stuttering. The analysis of the works of Baumgartner (1999), Böhme (1997), Fraser (1998), Ivo kuvien (2000), Yaruss (1998), Guitar at al (2003), Webster (1993), Wirth (1994), Wright (2004) allows distinguishing a few theories explaining stuttering. Recently, Kakouros and Maniadaki (2007) suggest calling stuttering a syndrome, comparable to the anxiety syndrome, because it is composed of a few groups of symptoms. Stuttering is one of the most complex speech disorders which is difficult to overcome and causes a lot of psychological problems. The main difficulty with stuttering is manifested in the sphere of social relations. When a child with a problem of stuttering starts attending school, s/he is affected by the new environment, new people, teachers and peers. Research has proved that in a wider reference group the stuttere experiences stress. If support is not provided in time, the fear of speaking increases together with an unhealthy attitude towards speaking and the sence of worthlessness, which sometimes develops into reticence or aggressiveness.that is why it is very important to make sure that a child with the problem of stuttering feels psychologically secure at school and is able to overcome his/her anxiety and fear with the help of teachers. 76

10 Ivo kuvien and Makauskien (2006) believe that children who stutter often meet various academic and social difficulties at school. Quite a few tasks are based on speaking, that is why children with fluency difficulties are faced with a number of challenges in their school environment. This is proved by the data of a qualitative research carried out by Ivo kuvien and Makauskien (2006). The survey revealed that school students experience various difficulties limiting their activities and activity. That is why it is very important for the teachers together with speech therapists to create the most favourable learning environment, helping to decrease the child s anxiety. The importance of the present research is also determined by the fact that the links and interaction between stuttering and anxiety are not clear. Knowing the level of school anxiety and its links with stuttering would make it possible to organise the child s activities at school. Research aim is to evaluate the link between stuttering and anxiety. Research subject is the link between the degree of stuttering and school anxiety. Objectives: to analyse links between stuttering and anxiety; to evaluate the fluency of speech of the stutterers; to establish links between the degree of stuttering and school anxiety. 57 school students with the problem of stuttering aged between 7 and 18 participated in the research: 26 primary school pupils (age 7 to 10), 28 junior high school students (11 to 15) and 3 senior high school students (16 to 17). The manifestations of school anxiety were examined by B. Fillips (, 2001) test. The degree of anxiety is assessed by 8 factors: general anxiety at school, social stress, frustrated need for success, fear of self-expression, fear of the test of knowledge, fear of failing to meet expectations, low physiological stress threshold, problems and fears in communication with teachers. Research subjects were presented with 58 closed-type questions and the following instruction: Read the following statements carefully. Mark them with a + (Yes) if the statement corresponds to your feelings at school and with a (No) if it doesn t. Quantitative processing of the research outcomes took into account answers which did not match the key of the test. Every mismatch was viewed as an indicator of anxiety. If the mismatch exceeds more than 50%, school anxiety is increased, if the mismatch is over 75% school anxiety is considerable, if it is below 50%, anxiety is insignificant. To reveal school anxiety in the stutterers the following factors were singled out: 1) general anxiety, expressing the general emotional state of the child and linked with various forms of his/her participation in school life, 2) social stress, expressing the emotional state of the child while creating his/her social contacts with peers, 3) frustrated need for success an unfavourable emotional environment hindering the development of the need to strive for success; 4) fear of self-expression a negative emotional experiencing of the situation linked with the necessity to be open, to demonstrate one s potential; 5) fear of checking knowledge feeling anxiety in the process of cheacking one s knowledge; 6) fear of failing to meet expectations the importance of the opinion of the others while evaluating one s achievements, actions, anxiety while waiting for the evaluation; 7) low physiological stress threshold features of the psycho-psysiological structure decreasing the child s adjustment in stress situations and increasing the probability of an inadequate reaction to the environmental stress; 8) problems and fears of relations with teachers general negative emotional background of relations with teachers, which impedes successful learning. To process, systematise and provide graphical presentation of the research data, SPSS (Statistical Package for the Social Sciences), Windows Microsoft Word and Windows Microsoft Excel software was used. Conclusions 1. The research helped to understand the feelings of the students with the problem of stuttering at school and to establish the link between the level of school anxiety and the degree of stuttering. 2. More than half of the research subjects feel a considerable school anxiety which is associated with the type of stuttering; anxiety is especially manifested through the fear of self-expression, fear of failing to meet expectations, fear of testing the knowledge, and general anxiety. 3. The analysis of the research data allows assuming that there are close links between the school anxiety of the stutterers, the type and the degree of stuttering. 4. All school anxiety factors general anxiety, social stress, frustrated need of success, fear of self-expression, fear of checking knowledge, fear of failing to meet expectations, low physiological stress threshold, problems and fears of relations with teachers are interconnected. 5. The strongest correlation was established between general anxiety and fear of checking knowledge. 6. The research results to a certain degree confirmed the hypothesis that school anxiety depends on the type and degree of stuttering, while stuttering causes school anxiety and vice versa. 7. The analysis of the factors of school anxiety of the stutterers would allow the teachers to identify the areas of psychological discomfort. On the basis of the obtained information it would be possible to organise education of students with the problem of stuttering in order to avoid certain factors influencing the child s stuttering. The research itself because of its limited sample and unadapted research instrument could be viewed as pilot, its data interpretation as orientational, revealing only the features of the researched sample. Gauta