VAIKŲ GEBĖJIMO ATPAŽINTI EMOCIJAS IR ADAPTACIJOS MOKYKLOJE RODIKLIŲ SĄSAJOS

Transcription

1 STUDENTŲ DARBAI VAIKŲ GEBĖJIMO ATPAŽINTI EMOCIJAS IR ADAPTACIJOS MOKYKLOJE RODIKLIŲ SĄSAJOS Šarūnė Magelinskaitė Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Santrauka: Tyrimo tikslas nustatyti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimo atpažinti emocijas ir adaptacijos mokykloje rodiklių (akademinių pasiekimų bei populiarumo klasėje) sąsajas Lietuvos moksleivių imtyje. Tiriamieji 67 vienos Kauno vidurinės mokyklos antrų ir trečių klasių moksleiviai, iš jų 31 mergaitė ir 36 berniukai. Tiriamųjų amžius nuo 7 iki 11 metų. Metodai. Vaikų gebėjimui atpažinti emocijas buvo naudojamas Vaikų emocinių įgūdžių klausimynas (VEĮK), sukurtas, remiantis Schultz, Trentacosta, Izard, Bear (2004) sudaryta ACES ( The Assessment of Children s Emotion Skills) emocinių įgūdžių įvertinimo metodika. Vaikų akademinių pasiekimų duomenys buvo surinkti, klasių auklėtojoms užpildžius šio tyrimo duomenims surinkti parengtas akademinių pasiekimų lenteles, jose pateikiant kiekvieno vaiko trimestro pabaigos rezultatus. Populiarumo klasėje įvertinimas buvo atliekamas, prašant tiriamojo iš klasės vaikų sąrašo (sąraše nurodyti tik tyrime dalyvaujantys klasės vaikai) išsirinkti tris vaikus, su kuriais jis labiausiai norėtų draugauti. Rezultatai, išvados. Nustatyta, jog jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas atpažinti emocijas yra susijęs su populiarumu bendraklasių tarpe. Nors geras gebėjimas atpažinti emocijas pats savaime dar negarantuoja populiarumo bendraamžių tarpe, tačiau populiarumui yra būtinas bent jau vidutinis gebėjimas atpažinti emocijas. Vaikai, kurie prastai atpažįsta emocijas iš elgesio ir socialinių situacijų, nebūna populiarūs tarp savo bendraamžių. Taip pat rasta, kad jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas atpažinti emocijas yra susijęs su akademinių pasiekimų viduriu, kuomet gerėjant vaikų gebėjimui atpažinti emocijas gerėja ir jų akademiniai pasiekimai. Pagrindiniai žodžiai: emocinė kompetencija, gebėjimas atpažinti emocijas, akademiniai pasiekimai, populiarumas klasėje, jaunesnis mokyklinis amžius. XX a. pabaigoje vis labiau pradėta gilintis į žmogaus emocijas kaip svarbų veiksnį, darantį įtaką adaptyviam socialiniam individo prisitaikymui. Intelekto bei emocijų srities tyrinėjimai paskatino mokslininkus su- 155

2 Šarūnė Magelinskaitė formuluoti emocinio intelekto sąvoką. Imta manyti, kad žmogaus emocinis intelektas adaptyviam prisitaikymui aplinkoje yra ne mažiau svarbus, o gal net svarbesnis, pavyzdžiui, už bendrąjį intelektą (Goleman, 2001). Tačiau pastaruoju metu vis dažniau yra tyrinėjama taikomoji emocinio intelekto dalis emocinė kompetencija. Emocinę kompetenciją būtų galima apibrėžti kaip žmogaus gebėjimą panaudoti emocines žinias ir įgūdžius veiklos tikslams pasiekti (Legkauskas, 2008). Emocinės kompetencijos konstruktas remiasi Peter Salovey ir John Mayer emocinio intelekto teorija, akcentuojančia emocinius įgūdžius (Mayer, Salovey, Caruso, 2004). Šiuo modeliu besiremiantys tyrinėtojai išskiria tokius emocinės kompetencijos gebėjimus kaip gebėjimą atpažinti emocijas; gebėjimą reguliuoti emocinius impulsus (Giardini, Frese, 2006; Goleman, 2001; Hall, Geher, Brackett, 2004; Mayer et al. 2004; Ciarrochi, Scott, 2006); gebėjimą suprasti ir analizuoti emocijas (Hall et al. 2004, Mayer et al. 2004) bei gebėjimą teisingai panaudoti emocijas mąstymui palengvinti (Ciarrochi, Scott, 2006; Mayer et al. 2004). Emocijos ir emociniai gebėjimai pradeda vystytis kartu su žmogaus gimimu, o geri emociniai gebėjimai svarbūs tampa jau vaikystėje (Izard, 2007). Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas geba atpažinti kitų žmonių bazines emocijas, taip pat pradeda vystytis gebėjimas atpažinti ir sudėtines emocijas bei toliau vystosi gebėjimas reguliuoti savo emocines reakcijas (Izard, 2007; Schultz, Izard, Abe, 2005). Šiuo laikotarpiu emocinės kompetencijos vystymasis yra susijęs tiek su tarpusavio santykių kokybe šeimos aplinkoje, tiek su socialinėmis sąveikomis bei naujomis socialinėmis situacijomis, atsiradusiomis mokyklos kontekste (Braza et al., 2007; Gil-Olarte, Martin, Brackett, 2006; McDowell, Parke, 2000; McDowell, Parke, 2005; Mestre, Guil, Lopes, Salovei, Gil-Olarte, 2006). Dažniausiai išskiriami tokie teigiamai vaiko emocinių gebėjimų vystymąsi veikiantys veiksniai kaip dažnesnė tėvo pozityvių emocijų raiška (McDowell, Parke, 2000; McDowell, Parke, 2005); konstruktyvi vaikų emocijų raiškos kontrolė (McDowell, Parke, 2000; McDowell, Parke, 2005; Schultz et al., 2005); dažnesnė santykių su bendraamžiais bei mokyklos struktūruota aplinka ir didėjantys reikalavimai vaikui (Braza et al., 2007; Gil-Olarte et al., 2006; Mestre et al., 2006). Vis dažniau tyrinėjama ne tik emocinių gebėjimų raida, bet ir emocinių gebėjimų reikšmė sėkmingam vaiko prisitaikymui socialinėje aplinkoje. Emocinių gebėjimų svarba išryškėja jau viduriniosios vaikystės 156

3 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. raidos etape, kuomet vaiko gyvenimas labai pasikeičia. Būtent šiuo laikotarpiu vaikas susiduria su svarbiausia antrinės socializacijos institucija mokykla, todėl šiuo vaikystės laikotarpiu reikia kalbėti apie siauresnę socialinės adaptacijos formą adaptaciją mokykloje. Daugelis autorių, kaip vienus iš svarbiausių, išskiria akademinių pasiekimų bei populiarumo (santykių su bendraamžiais) klasėje adaptacijos mokykloje rodiklius (Braza et al. 2007; Bukšnytė, 2001; Choi, Kim, 2003; Gil-Olarte et al., 2006; Zettergren, 2003; Žukauskienė, Šimulionienė, 1999). Populiarumas tarp bendraamžių yra susijęs su didesniu vaiko saugumo, tvirtumo jausmu, socialinės paramos gavimu (Zettergren, 2003), populiarūs vaikai dažniau susiduria su tinkamomis socialinėmis situacijomis, kurių metu mokosi socialinių-emocinių gebėjimų (Braza et al. 2007; Gil-Olarte, 2006; Mestre et al., 2006). Tuo tarpu geri vaiko akademiniai pasiekimai yra susiję su aukštesniu pasitikėjimu savimi, pozityviais santykiais tarp bendraamžių, mažesniu patiriamo streso lygiu, geresne psichine sveikata, mažesniu polinkiu nelankyti ar mesti mokyklą vėlesniame amžiuje (Trentacosta, Izard, 2007). Pastebėta, jog šie prisitaikymo mokykloje veiksniai yra veikiami vaiko emocinių įgūdžių. Vaikai, pasižymintys gerais emociniais įgūdžiais, t.y. emociškai kompetentingi vaikai, yra geriau adaptavęsi mokykloje skiriasi gerais mokymosi rezultatais, labiau mėgiami, populiarūs tarp savo bendraklasių (Braza et al., 2007; Choi, Kim, 2003; Gil-Olarte, 2006; Mestre et al., 2006; Trentacosta, Izard, 2007; Zettergren,2003; Wilson, 2006). Taigi reikėtų apžvelgti emocinės kompetencijos bei populiarumo tarp bendraamžių ir akademinių pasiekimų sąsajų tyrimus. Arsenio, Cooperman, Lover (2000) gilinosi į nepopuliarių vaikų emocinius gebėjimus ir nustatė, kad nepopuliarūs vaikai susiduria su problemomis apdorodami socialinę-emocinę informaciją, jie patiria sunkumų suprasdami ir atpažindami bendraamžių emocijas, o tai dažnai skatina juos elgtis agresyviai. Schultz, Izard, Ackerman (2001) atliktame tyrime nustatė, jog septynmečių vaikų gebėjimas atpažinti emocijas iš veido išraiškų ir socialinių situacijų yra teigiamai susijęs su santykių su bendraklasiais lygiu. Lindsey ir Colwell (2003) bei Colwell ir Hart (2006) nurodo jau priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimo atpažinti bei reguliuoti emocijas ir adaptyvaus bendravimo su bendraamžiais sąsajas. Tuo tarpu Banerjee, Carolien, Meerum, Gerlein ir Voustina (2006) tirdami dešimtmečius vaikus atrado, kad kitų emocijų atpažinimas, neigiamų emocijų valdymas, gebėjimas į situ- 157

4 Šarūnė Magelinskaitė aciją pažvelgti kito akimis yra susijęs su populiarumu tarp bendraamžių ir kompetetinga socialine sąveika, tačiau rastas ryšys reikšmingas tik tarp mergaičių. Izard ir kt. (2008), po taikytos emocinės kompetencijos mokymo programos darželyje, tyrimo rezultatai patvirtino, jog geras emocijų išraiškų atpažinimas lemia populiarumą tarp bendraamžių ir padidėjusį adaptyvų elgesį. Tyrimais taip pat patvirtintas emocinių įgūdžių ir akademinių pasiekimų rezultatų ryšys (Gil-Olarte et al. 2006; Mestre et al. 2006; Trentacosta, Izard, 2007). Mestre ir bendraautoriai (2006) nustatė, kad gebėjimas atpažinti ir valdyti emocijas yra teigiamai susijęs su akademine adaptacija (akademiniais įvertinimais, geru mokyklos lankymu) tiek berniukams, tiek mergaitėms. Trentacosta ir Izard (2007) bei Gil-Olarte ir kt. (2006) taip pat aptiko, jog gebėjimas atpažinti emocijas yra tiesiogiai susijęs su mokymosi pasiekimais. Svarbu paminėti, jog emocinių gebėjimų ir akademinių pasiekimų sąsajos buvo rastos ir statistiškai įvertinus dar vieno svarbaus kintamojo, verbalinio intelekto, įtaką akademiniams rezultatams (Mestre et al.,2006, Trentacosta, Izard, 2007). Išanalizavus didžiąją daugumą iki šiol atliktų emocinės kompetencijos gebėjimų ir populiarumo tarp bendraamžių bei akademinių pasiekimų sąsajų tyrimų, galima pastebėti, jog ryškiausia yra gebėjimo atpažinti ir reguliuoti emocijas reikšmė populiarumui bei akademiniams pasiekimams, nes būtent šie gebėjimai formuojasi vaikystės raidos periode (Izard, 2007). Tačiau emocinės kompetencijos tyrinėtojai mano, jog būtent gebėjimas atpažinti emocijas yra kertinis vaikų emocinės kompetencijos gebėjimas, kuris teikia pagrindą ir kitų emocinės kompetencijos gebėjimų vystymuisi (Trentacosta, Izard, 2007). Taigi Vakarų Europos, Australijos bei Amerikos mokslininkų tyrimų rezultatai patvirtina, jog gebėjimas atpažinti emocijas yra susijęs su vaikų akademiniais pasiekimais bei populiarumu klasėje. Tuo tarpu Lietuvoje vaikų emocinės kompetencijos ir adaptacijos mokykloje rodiklių sąsajų tyrimai iki šiol nebuvo atlikti. Todėl kyla klausimas, ar Lietuvoje gyvenančių vaikų emociniai gebėjimai taip pat yra susiję su adaptacijos mokykloje populiarumo klasėje ir akademinių pasiekimų rodikliais, ar vis dėlto egzistuoja tarpkultūriniai šių reiškinių sąsajų skirtumai. Šio tyrimo tikslas nustatyti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimo atpažinti emocijas ir adaptacijos mokykloje rodiklių (akademinių pasiekimų bei populiarumo klasėje) sąsajas Lietuvos moksleivių imtyje. 158

5 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. Remiantis užsienio literatūros analize, tyrimui iškeltos dvi hipotezės. Pirma, jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas atpažinti emocijas yra susijęs su populiarumu bendraklasių tarpe, t.y. vaikai, pasižymintys geresniu gebėjimu atpažinti emocijas, yra populiaresni bendraklasių tarpe nei tie vaikai, kurie pasižymi prastesniu gebėjimu atpažinti emocijas. Antra, jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas atpažinti emocijas yra susijęs su akademinių pasiekimų vidurkiu teigiant, jog vaikai, pasižymintys geresniu gebėjimu atpažinti emocijas, turi aukštesnį akademinių pasiekimų vidurkį nei tie vaikai, kurie pasižymi prastesniu gebėjimu atpažinti emocijas. Metodai Aiškinantis jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimus atpažinti emocijas buvo naudotas Vaikų emocinių įgūdžių klausimynas (VEĮK), sukurtas remiantis Schultz, Trentacosta, Izard, Bear (2004) sudaryta ACES ( The Assessment of Children s Emotion Skills) emocinių įgūdžių įvertinimo metodika. Vaikų emocinių įgūdžių klausimynui (VEĮK) panaudotos ACES įvertinimo metodikos socialinio elgesio bei socialinių situacijų skalės. ACES klausimynas tiria džiaugsmo, liūdesio, pykčio ir baimės bazinių emocijų atpažinimo tikslumą. Socialinio elgesio klausimynas sudarytas iš 15 elgesio aprašymų, po tris kiekvienai minėtai emocijai, ir dar trijų elgesio aprašymų, nepriskirtų kažkuriai vienai emocijai. Šiuo klausimynu vertinamas tiriamojo gebėjimas iš pateikto elgesio aprašymo atpažinti kito vaiko emociją. Pavyzdžiui, tiriamajam pateikiamas elgesio aprašymas: Džil tyliai kalba, o jos akys pilnos ašarų ir jo yra klausiama, kokią emociją Džil jaučia: džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę ar nejaučia jokio jausmo. Socialinių situacijų klausimynas sudarytas tokiu pačiu principu. Šiuo klausimynu vertinamas tiriamojo gebėjimas atpažinti, kokią emociją vaikas gali jausti, atsidūręs tam tikroje socialinėje situacijoje. Pavyzdžiui: Melisa iš kaladėlių stato aukštą bokštą. Ateina vienas vaikas, jį nugriauna ir juokiasi. Vėlgi tiriamasis buvo klausiamas, kokią emociją Melisa jaučia: džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę ar nejaučia jokio jausmo. ACES metodiką teko modifikuoti bei pritaikyti ją Lietuvos kultūriniam kontekstui. Pirma, iš metodikos buvo pašalinti klausimai, kurie ACES metodikoje nebuvo priskiriami jokiai emocijai. Tokių klausimų paskirtis 159

6 Šarūnė Magelinskaitė ACES metodikoje buvo tirti vaikų emocijų aiškinimo tendencijas, pavyzdžiui, dviprasmiškas emocines išraiškas interpretuoti kaip pyktį (Schultz et al., 2004). Kadangi emocijų atribucija nebuvo šio tyrimo objektas, tokie klausimai šiam tyrimui nebuvo reikalingi. Antra, nors bazinių emocijų raiška yra įvairiose kultūrose panaši (Izard, 2007), tačiau tas emocijas sukeliančių situacijų interpretacijos priklauso nuo kultūros (Izard, 2007) ir gali turėti įtakos tiriamųjų atsakymams apie tai, kokias emocijas jaučia vaikai tyrimo instrumente aprašytose situacijose. Todėl buvo nuspręsta klausimyną papildyti analogiškais elgesio ir situacijų aprašymais, būdingais Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Tam tikslui atliktas pilotažinis minityrimas, kurio metu buvo apklausti 4 jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai (2 berniukai ir 2 mergaitės). Šie vaikai buvo atrinkti patogiosios atrankos būdu iš giminių ir pažįstamų tarpo. Pusiau struktūruoto pokalbio metu jiems buvo užduoti tokie klausimai: Kaip tu išreiški savo džiaugsmą (pyktį, liūdesį, baimę)?. Kaip tavo draugai išreiškia džiaugsmą (pyktį, liūdesį, baimę)?. Iš ko tu matai, kad tavo draugas džiaugiasi (bijo, yra piktas, liūdnas)?. Kada, kokiose situacijose tu jauti džiaugsmą (pyktį, liūdesį, baimę)? Remiantis vaikų atsakymais, buvo suformuluoti dar 12 elgesio ir 12 situacijų aprašymų, kurie buvo įtraukti į bendrą klausimyną, pateiktą tiriamiesiems. Taigi tiriamiesiems viso buvo pateikta 48 aprašymai 24 elgesio ir 24 socialinių situacijų aprašymai. Tiek elgesio, tiek socialinių aprašymų atveju 12 aprašymų buvo paimti iš ACES klausimyno ir 12 aprašymų buvo sukurti, remiantis pilotažinio tyrimo duomenimis. Emocinio elgesio ir situacijų aprašymuose, paimtuose iš ACES klausimyno, angliški vaikų vardai buvo pakeisti lietuviškais. Kadangi dalį klausimyno sudarė Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurti emocinio elgesio ir situacijų aprašymai, o jų interpretacijos gali kisti priklausomai nuo kultūros (Izard, 2007), buvo nuspręsta nenaudoti Schultz ir kt. (2004) pateikto ACES klausimyno rakto. Vietoje to, emocijų atpažinimo teisingumas buvo vertinamas empiriškai. Tai yra buvo daroma prielaida, kad teiginyje pateiktas emocinio elgesio ar situacijos aprašymas atitinka tokią emociją, kurią savo atsakymuose nurodė dauguma šiame tyrime dalyvavusių tiriamųjų. Vienu atveju šio tyrimo tiriamųjų daugumos pasirinkimas nesutapo su emocija, kurią situacijos aprašymui buvo priskyrę Schultz ir kt. (2004). 160

7 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. Anot Schultz ir kt. (2004), situacijoje Melisa iš kaladėlių stato aukštą bokštą. Ateina vienas vaikas, jį nugriauna ir juokiasi Melisa turėjo jausti pyktį. Tačiau dauguma (59 iš 67) iš mūsų tyrime dalyvavusių vaikų manė, kad toks įvykis sukeltų liūdesį. Pyktį pasirinko 5 vaikai. Šiame etape keletą klausimų teko pašalinti kaip nediferencijuojančius, nes iš 67 tiriamųjų daugiau kaip tiriamieji į juos atsakė vienodai, o kitus atsakymo variantus pasirinko tik po 1-2 tiriamuosius. Tokiu būdu iš 48 buvo pašalinta 10 klausimų. Gebėjimas atpažinti emocijas buvo vertinamas ranginėje skalėje. Jei išgirdęs emocinio elgesio ar situacijos aprašymą ir atsakydamas į klausimą tiriamasis nurodė tokią emociją kaip ir dauguma kitų tiriamųjų, už tokį atsakymą jam buvo skiriami 3 balai. Jei tiriamasis nurodė šioje imtyje rečiausiai pasitaikiusią emociją, jam buvo skiriamas 1 balas. Jei tiriamasis pasirinko bet kokį kitą atsakymą, kuris kitų šios imties tiriamųjų buvo minimas ne dažniausiai, bet ir ne rečiausiai, tuomet jam buvo skiriami 2 balai. Kadangi dėl sąlyginai nedidelio tiriamųjų skaičiaus nebuvo galima atlikti prasmingos faktorinės analizės, surinkus duomenis, vaikų emocinių įgūdžių klausimynas (VEĮK) buvo kuriamas analizuojant koreliacijas tarp klausimų. Tam buvo naudojama SPPS 12.0 statistinės analizės pakete numatyta Cronbach α skaičiavimo procedūra, leidžianti maksimizuoti skalės patikimumą pašalinant iš jos tuos teiginius, kurie su bendru skalės rezultatu koreliuoja mažiausiai. Tokiu būdu buvo sukurtas 17 klausimų VEĮK (žr. 1 lentelę), kurio Cronbach α = 0.75, taigi, yra ne mažesnis nei didžiausias ACES klausimyno patikimumas, gautas Trentacosta ir Izard (2007). Vaikų akademinių pasiekimų duomenys buvo surinkti, klasių auklėtojoms užpildžius šio tyrimo duomenims surinkti parengtas akademinių pasiekimų lenteles, jose pateikiant kiekvieno vaiko trimestro pabaigos rezultatus. Mokykloje, kurioje buvo atliktas tyrimas, naudojamas ideografinio pobūdžio vertinimas. Mokytojos, vertindamos vaikų akademinius pasiekimus, naudoja tokius vertinimo kriterijus: atitinka standartus (A.S), siekia standartų (S.S) ir neatitinka standartų (N.S). Mokyklos pedagogų taryba yra priėmusi nutarimą šiais kriterijai vertinti tik lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo bei anglų kalbos disciplinų pasiekimus. Todėl tyrime panaudoti būtent šių mokymosi disciplinų įvertinimų duomenys. Skaičiuojant tiriamų vaikų akademinius pa- 161

8 Šarūnė Magelinskaitė 1 lentelė. Vaikų emocinių įgūdžių klausimyno patikimumo analizė Table 1. Childrens Emotional Skills Questionaire reliability analysis Skalės Klausimo koreliacija su visa skale Cronbach o α, jei klausimas būtų pašalintas Emocinio elgesio skalė 04 0,317 0,740 Emocinio elgesio skalė 05 0,234 0,746 Emocinio elgesio skalė 08 0,350 0,737 Emocinio elgesio skalė 10 0,244 0,745 Emocinio elgesio skalė 11 0,410 0,731 Emocinio elgesio skalė 16 0,261 0,745 Emocinio elgesio skalė 17 0,345 0,737 Emocinio elgesio skalė 18 0,328 0,740 Emocinio elgesio skalė 19 0,355 0,736 Emocinio elgesio skalė 21 0,542 0,720 Emocinių situacijų skalė 03 0,450 0,729 Emocinių situacijų skalė 04 0,332 0,738 Emocinių situacijų skalė 05 0,202 0,747 Emocinių situacijų skalė 08 0,282 0,743 Emocinių situacijų skalė 18 0,275 0,745 Emocinių situacijų skalė 23 0,332 0,739 Emocinių situacijų skalė 24 0,437 0,728 siekimus, mokykloje naudojamiems vertinimo kriterijams buvo priskirtos skaitinės reikšmės: kriterijui atitinka standartus (A.S) buvo priskirta reikšmė lygi 3, kriterijui siekia standartų (S.S) reikšmė lygi 2 ir kriterijui neatitinka standartų (N.S) buvo priskirta reikšmė lygi 1. Priskyrus skaitines reikšmes, buvo paskaičiuotas kiekvieno vaiko akademinių pasiekimų vidurkis. Populiarumo klasėje įvertinimas buvo atliekamas, prašant tiriamojo iš klasės vaikų sąrašo (sąraše buvo nurodyti tik tyrime dalyvaujantys klasės vaikai) išsirinkti tris vaikus, su kuriais jis labiausiai norėtų draugauti. Toks populiarumo klasėje tyrimo pobūdis buvo pasirinktas, remiantis užsienio autorių (Banerjee et at., 2006; Braza et al., 2007 ;Mestre et al., 2006) taikytais populiarumo tarp bendraamžių matavimo principais, kuomet 162

9 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. vaikų būdavo prašoma pasakyti savo trijų geriausių draugų vardus ar nurodyti, su kuriais trim vaikais vaikas labiausiai norėtų žaisti. Kiekvieno vaiko populiarumo balas buvo skaičiuojamas, suskaičiuojant jį pasirinkusių klasės vaikų dažnį bei padalinant tą skaičių iš bendro tyrimo dalyvių skaičiaus minus vienas ( kad nebūtų įtrauktas vaikas, kurio populiarumo balas skaičiuojamas). Tiriamas kontingentas 67 antrų (2a, 2b) ir trečių (3b, 3c) klasių moksleiviai, kurių tėvai pasirašė tėvų sutikimo formas. Iš viso buvo išdalinta 80 tėvų sutikimo formų, tačiau trylikos vaikų tėvai nesutiko, kad jų vaikai dalyvautų tyrime. Antrų klasių moksleiviai sudarė 53,7 (n = 36), trečių klasių moksleiviai 46,3 (n = 31). Mergaitės sudarė 46,3 (n = 31), berniukai 53,7 (n = 36). Tiriamųjų amžius nuo 7 iki 11 metų, procentinis tiriamųjų amžiaus pasiskirstymas pateiktas 2 lentelėje. 2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių Table 2. Agedistribution of subjects Amžius metais Tiriamųjų skaičius Procentai 7 1 1, , , , ,5 Iš viso: ,0 Tyrimo procedūra ir vieta. Tyrimas buvo vykdomas vienoje Kauno miesto vidurinėje mokykloje. Tyrimo procedūra atlikta pamokų metu, susitarus su mokytojom. Kiekvienas tyrime dalyvaujantis vaikas buvo apklausiamas atskirai vienos tyrėjos. Tyrimas vyko tuščiame kabinete. Kiekvienam tiriamam vaikui pradžioje buvo pasakoma standartinė tyrimo atlikimo instrukcija ir papildomai paaiškinama, jei vaikas ne iš karto ją suprasdavo. Naudojant emocinių įgūdžių įvertinimo klausimyną, klausimyno klausimai ir galimi atsakymai buvo skaitomi garsiai, prašant vaiko išsirinkti viena atsakymą iš penkių galimų. Po kiekvieno perskaityto klausimo buvo pakartojami galimi atsakymų variantai. Tiriant populiarumą klasėje, tiriamajam buvo pateikiamas jo klasės tyrime dalyvaujančių mo- 163

10 Šarūnė Magelinskaitė kinių sąrašas, iš kurio vaikas turėjo išsirinkti tris bendraklasius, su kuriais labiausiai norėtų draugauti. Pasirinktų vaikų vardai užrašomi į atskirus lapus. Vieno vaiko apklausa apytiksliai truko minučių. Duomenis apie kiekvieno vaiko akademinius pasiekimus pateikė klasių auklėtojos, užpildžiusios tam parengtą lentelę. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 12.0 (Statistical Packege for Social Science) statistiniu paketu. Remiantis Kolmogorovo Smirnovo kriterijumi buvo nustatyta, jog visų statistinėms hipotezėms tikrinti naudojamų kintamųjų skirstiniai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo normaliojo (žr. 3 lentelę). Vaikų emocinių įgūdžių klausimyno skalės bei akademinių pasiekimų kintamieji yra ranginiai. Bendras tiriamųjų skaičius yra nedidelis (n=67). Todėl siekiant apskaičiuoti tiesinį ryšį tarp kintamųjų taikytas Spearman o koreliacijos koeficientas. Tuo tarpu netiesiniam ryšiui nustatyti buvo naudojamas Chi-kvadrato kriterijus. Hipotezių tikrinimui pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. 3 lentelė. Skirstinių normalumo nustatymas Table 3. Normality Tests Kintamieji Kolmogorovo Smirnovo kriterijus Kriterijaus statistika p Vaikų emocinių įgūdžių klausimyno skalė 0,167 0,0001 Populiarumas klasėje 0,160 0,0001 Akademinių pasiekimų vidurkis 0,247 0,0001 REZULTATAI Apdorojus rezultatus, buvo atskleisti tam tikri jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimo atpažinti emocijas, populiarumo bendraklasių tarpe bei akademinių pasiekimų ypatumai. Iš 17 klausimų, kurie pateko į vaikų emocinių įgūdžių klausimyną (VEĮK), tiriamųjų gebėjimą kitų žmonių elgesyje ir emocinėse situacijose atpažinti džiaugsmą matavo 2 klausimai, gebėjimą atpažinti liūdesį matavo 6 klausimai, gebėjimą atpažinti pyktį matavo 7 klausimai ir gebėjimą atpažinti baimę matavo 2 klausimai. Apskaičiavus vaikų emocinių įgūdžių klausimyno (VEĮK) aprašomo- 164

11 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. sios statistikos rodiklius paaiškėjo, kad mažiausia tiriamųjų surinkto balo suma yra 26, didžiausia balo suma 50. Surinktų balų vidurkis M=42,4, standartinis nuokrypis SD=4,9. Populiarumo bendraklasių tarpe surinkto balo pasiskirstymas buvo analizuojamas panaudojant duomenų dažnių pasiskirstymo statistinę analizę. Priklausomai nuo tirtos klasės, didžiausia populiarumo balo suma atskirose klasėse svyruoja nuo 0,1 iki 0,14. Tokį populiarumo balą vaikas gavo tuomet, jei jį, kaip bendraklasį, su kuriuo norima draugauti, pasirinkdavo 7-9 vaikai. Priklausomai nuo klasės dydžio, tai sudaro 30-70% bendraklasių. Priklausomai nuo tirtos klasės, didžiausią populiarumo balą klasėje surinkdavo vienas arba du vaikai. Vidutinišką populiarumo balą (t.y. 0,05) vaikas surinkdavo tuomet, jei jį pasirinkdavo 3 klasės vaikai. Priklausomai nuo klasės dydžio, tai sudaro 1 paveikslas. Akademinių pasiekimų įverčių dažnių pasiskirstymas visoje imtyje (n=67) Figure 1. Frequency distribution of academic achievement values in the whole sample (N=67) 165

12 Šarūnė Magelinskaitė 17-23% bendraklasių. Surinkto populiarumo balo vidurkio standartinis nuokrypis yra lygus 0,032. Mažiausią populiarumo balą vaikas surinkdavo tuomet, jei jo nepasirinkdavo nei vienas bendraklasis. Vienoje trečiokų klasėje tokių vaikų nebuvo visai, tuo tarpu kitose klasėse vaikų, kurių nepasirinko nei vienas bendraklasis, skaičius svyravo nuo 1 (5,6%) iki 5 (21,7%). Atlikus statistinę duomenų analizę gauta, jog minimali akademinių pasiekimų balo reikšmė yra 1,5, šį balą surinko 1 tyrimo dalyvis (1,5, n=67). Didžiausia akademinių pasiekimų balo reikšmė siekė 3, šį balą surinko 27 tyrimo dalyviai (40, n=67). Vidutinis akademinių pasiekimų balas M= 2,55, standartinis nuokrypis SD = 0,44. Taigi, remiantis šiais duomenimis ir skirstinių normalumo analize (žr. 3 lentelę) galima teigti, kad tirtos imties vaikų akademinių pasiekimų verčių pasiskirstymas yra pasislinkęs aukštų akademinių pasiekimų verčių kryptimi (žr. 1 paveikslėlį). Patikrinus jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimo atpažinti emocijas ryšį su populiarumu tarp bendraamžių paaiškėjo, kad koreliacinio ryšio stiprumas, anot Čekanavičiaus ir Murausko (2003), yra žemas ir statistiškai nereikšmingas (Spearman o = 0,164, p = 0,186). Kadangi p reikšmė yra didesnė už 0,05 reikšmingumo lygmenį ir lygi 0,186, todėl stebimas koreliacinis ryšys yra statistiškai nereikšmingas. Vadinasi, Spearman o koreliacijos koeficientu tikrinta hipotezė apie gebėjimo atpažinti emocijas ir populiarumo klasėje sąsajas, kuomet gerėjant vaikų gebėjimui atpažinti emocijas turėtų didėti ir jų populiarumas tarp bendraklasių, nepasitvirtino. Vis dėlto, nors statistiškai nereikšmingas, tačiau beveik siekiantis labai žemą koreliacinio ryšio stiprumą, Spearman o koreliacijos koeficientas parodo galimą tendenciją, jog esant kitoms sąlygoms, tarp gebėjimo atpažinti emocijas ir populiarumo bendraklasių tarpe statistiškai patikimas ryšys egzistuoti galėtų. Kadangi Spearman o koreliacijos koeficientas tarp kintamųjų parodo tiesinį ryšį (Čekanavičius, Murauskas, 2003), todėl buvo nuspręsta patikrinti, galbūt tarp gebėjimo atpažinti emocijas ir populiarumo klasėje egzistuoja netiesinis ryšys, ir dėl šios priežasties tarp tikrintų kintamųjų nebuvo gauta statistiškai reikšminga koreliacija. Netiesinis ryšys tarp kintamųjų buvo patikrintas Chi-kvadrato kriterijumi. Prieš taikant Chi-kvadrato kriterijų, tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes pagal gebėjimą atpažinti emocijas. Žemo gebėjimo atpažinti 166

13 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. emocijas grupei buvo priskirti tiriamieji, kurių gebėjimo atpažinti emocijas balas buvo puse standartinio nuokrypio žemesnis nei balų vidurkis. Vidutinio gebėjimo atpažinti emocijas grupei buvo priskirti tiriamieji, kurių surinktas balas buvo tarp pusės standartinio nuokrypio žemiau vidurkio ir tarp pusės standartinio nuokrypio aukščiau vidurkio. Tuo tarpu aukšto gebėjimo atpažinti emocijas grupei buvo priskirti tiriamieji, kurių gebėjimo atpažinti emocijas balas buvo puse standartinio nuokrypio aukštesnis nei balų vidurkis. Tokiu pačiu principu į tris grupes buvo suskirstytas ir populiarumo klasėje kintamasis. Toks grupių išskyrimas leidžia taikyti Chi- kvadrato kriterijų ir patikrinti galbūt tarp gebėjimo atpažinti emocijas ir populiarumo bendraamžių tarpe egzistuoja statistiškai reikšmingas, tačiau netiesinis ryšys. Taigi pritaikius Chi-Kvadrato kriterijų paaiškėjo, kad tarp gebėjimo atpažinti emocijas ir populiarumo tarp bendraklasių egzistuoja statistiškai reikšmingas (χ 2 = 10,72, df = 4, p = 0,03), tačiau netiesinis ryšys. Nors nepopuliarių vaikų tarpe geru gebėjimu atpažinti emocijas pasižymi tiek pat vaikų (f = 11), kaip ir žemu gebėjimu atpažinti emocijas (f = 11), tačiau populiarių vaikų tarpe žema emocine kompetencija pasižyminčių vaikų nėra (f=0) (žr. 8 lentelę). Taigi iškelta hipotezė, jog jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas atpažinti emocijas yra susijęs su populiarumu bendraklasių tarpe: vaikai, pasižymintys geresniu gebėjimu atpažinti emocijas, yra populiaresni bendraklasių tarpe nei tie vaikai, kurie pasižymi prastesniu gebėjimu atpažinti emocijas, pasitvirtina tik iš dalies. Pasitvirtina teiginys, jog gebėjimas atpažinti emocijas yra susijęs 4 lentelė. Gebėjimo atpažinti emocijas ir populiarumo tarp bendraklasių dažnių pasiskirstymas, taikant Chi-kvadrato kriterijų Table 4. Chi Square Test between recognition of emotions and popularity among peers Populiarumo grupės Gebėjimas atpažinti emocijas Žemas Vidutinis Aukštas Iš viso: Mažiausiai populiarūs Vidutiniškai populiarūs Labiausiai populiarūs Iš viso:

14 Šarūnė Magelinskaitė su populiarumu bendraklasių tarpe, tačiau geras gebėjimas atpažinti emocijas savaime populiarumo negarantuoja. Atlikta koreliacinė tyrimo duomenų analizė parodė, kad tarp gebėjimo atpažinti emocijas ir akademinių pasiekimų egzistuoja statistiškai patikimas teigiamas ryšys (Spearman o = 0,317, p = 0,009). Gauta p reikšmė yra mažesnė už 0,01 reikšmingumo lygmenį, o teigiamas koreliacijos koeficiento stiprumas siekia vidutiniškai žemą koreliacinio ryšio stiprumą (Čekanavičius, Murauskas, 2003). Taigi hipotezę apie vaikų gebėjimo atpažinti emocijas sąsajas su jų akademinių pasiekimų vidurkiu galima priimti. Vadinasi, gerėjant vaiko gebėjimui atpažinti emocijas, gerėja ir jo akademiniai rezultatai, o vaiko gebėjimui atpažinti emocijas mažėjant, akademiniai rezultatai taip pat mažėja. REZULTATŲ APTARIMAS Atlikus tyrimo duomenų statistinę analizę, gauti rezultatai parodė, kad tarp gebėjimo atpažinti emocijas ir populiarumo bendraklasių tarpe egzistuoja netiesinis, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys. Buvo nustatyta, jog gebėjimas tiksliai atpažinti emocijas savaime populiarumo negarantuoja, tačiau jis sudaro būtiną, bet nepakankamą populiarumo sąlygą. Kad būtum populiarus, reikia turėti bent vidutinį gebėjimą atpažinti emocijas. Taigi gauti tyrimo rezultatai iš dalies patvirtino iškeltą hipotezę apie jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimo atpažinti emocijas ir populiarumo bendraklasių tarpe sąsajas. Pasitvirtino tik teiginys, jog tarp gebėjimo atpažinti emocijas ir populiarumo bendraklasių tarpe statistiškai patikimas ryšys egzistuoja. Šis rezultatas papildo daugelio užsienio tyrinėtojų (Banerjee et al 2006; Colwell, Hart, 2006; Schultz et al. 2001; Trentacosta, Izard 2007) gautus tyrimo rezultatus bei suformuluotas išvadas apie gebėjimo atpažinti emocijas ir populiarumo tarp bendraamžių sąsajas bei nurodo galimas kryptis tolimesniems tyrimams. Jau dabar galima daryti prielaidą, jog tikslus gebėjimas atpažinti emocijas savaime didesnio populiarumo negarantuoja galbūt dėl to, kad gebėjimas atpažinti emocijas yra vienas iš emocinės kompetencijos komponentų, o populiarumui bendraamžių tarpe užtikrinti svarbus ir gebėjimas efektyviai reguliuoti emocijas (Banerjee et al 2006; Mestre et al. 2006; Trentacosta, Izard 2007). Todėl 168

15 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. reikėtų atkreiti dėmesį į Lindsey ir Colwell (2003) suformuluotas tyrimo išvadas: jeigu vaikas pasižymi geru gebėjimu atpažinti emocijas, jis nebūtinai geba efektyviai jas reguliuoti. Tačiau, jei vaikas pasižymi abiem šiais gebėjimais, tuomet jo santykių su bendraamžiais kokybė yra geresnė. Taigi, atliekant tolimesnius tyrimus, reikėtų detaliau gilintis į atskirų emocinės kompetencijos gebėjimų tarpusavio santykį bei jų sąsajas su vaiko funkcionavimu socialinėje aplinkoje. Kodėl gebėjimas atpažinti emocijas yra svarbi sąlyga populiarumui užtikrinti, galėtų paaiškinti Ciarrochi ir Scott (2006) padarytos išvados, jog tikslus emocijų atpažinimas remiasi efektyvia emocijų, minčių ir veiksmų tarpusavio sąveika. Dėl šios priežasties vaikai, gebantys atpažinti emocijas, yra jautrūs kitų žmonių emocinėms išraiškoms, kas savo ruožtu padeda suprasti tų vaikų poreikius ir tinkamai pasirinkti elgesio strategiją, kuri leistų efektyviausiai patenkinti abiejų tarpusavio sąveikos dalyvių poreikius (Ciarrochi, Scott, 2006). Tuo tarpu netikslus emocijų atpažinimas gali paskatinti netinkamą emocijų interpretaciją, kuri gali sukelti emocijų reguliavimo pakitimus ir, pavyzdžiui, pasireikšti agresyviu elgesiu, kas gali sukelti bendraamžių atstūmimą (Izard, 2008). Kitas tyrimo rezultatas atskleidė, jog tarp gebėjimo atpažinti emocijas ir akademinių rezultatų vidurkio egzistuoja statistiškai patikimas, tiesinis ryšys. Taigi hipotezė, jog jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas atpažinti emocijas yra susijęs su akademinių pasiekimų vidurkiu, o vaikai, pasižymintys geresniu gebėjimu atpažinti emocijas, turi aukštesnį akademinių pasiekimų vidurkį nei tie vaikai, kurie pasižymi prastesniu gebėjimu atpažinti emocijas, pasitvirtino. Šios hipotezės patvirtinimas paremia užsienio autorių (Gil-Olarte et al. 2006; Mestre et al. 2006; Trentacosta, Izard, 2007) atliktus tyrimus, kurių rezultatai leido daryti išvadą, jog gebėjimas atpažinti emocijas yra svarbus veiksnys, susijęs su gerais akademiniais pasiekimais. Nors šio tyrimo statistinė duomenų analizė parodė, kad gautas koreliacinio ryšio stiprumas tarp tirtų kintamųjų nėra didelis, tačiau taip yra todėl, kad akademiniai pasiekimai susiję ir su kitais svarbiais veiksniais, pavyzdžiui, mokymusi apskritai, intelektiniais gebėjimais. Tačiau emocinių gebėjimų, šiuo atveju gebėjimo atpažinti emocijas, reikšmės negalima nuvertinti jau vien todėl, jog ankstesniuose tyrimuose emocinių gebėjimų ir akademinių pasiekimų sąsajos buvo rastos, netgi statistiškai įvertinus 169

16 Šarūnė Magelinskaitė verbalinio intelekto įtaką akademiniams rezultatams (Mestre et al.,2006, Trentacosta, Izard 2007). Taigi iš tyrimo rezultatų galima matyti, jog gebėjimas atpažinti emocijas yra reikšmingai susijęs su abiem, šio tyrimo metu tirtais, adaptacijos mokykloje rodikliais. Be gebėjimo atpažinti emocijas vaikas negalėtų būti populiarus, o gebėdamas tiksliai atpažinti emocijas, jis gerina ir savo akademinius rezultatus. Žinoma, šio tyrimo rezultatai neparodo priežastinio ryšio tarp kintamųjų, tačiau patikrinti, ar šie veiksniai tokiu būdu galėtų daryti įtaką vienas kitam, būtų galima patikrinti, pavyzdžiui, sekant užsienio tyrinėtojų (Izard at al. 2008) patirtimi. Izard ir kt. (2008) pritaikė emocinių įgūdžių mokymo programą darželio vaikams ir gavo teigiamų rezultatų, kuomet pagerėjus vaikų emociniams įgūdžiams, padidėjo jų populiarumas ir adaptyvus elgesys bei sumažėjo neadaptyvus elgesys darželio aplinkoje. IŠVADOS Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas atpažinti emocijas yra susijęs su populiarumu bendraklasių tarpe. Nors geras gebėjimas atpažinti emocijas pats savaime dar negarantuoja populiarumo bendraamžių tarpe, tačiau populiarumui yra būtinas bent jau vidutinis gebėjimas atpažinti emocijas. Vaikai, kurie prastai atpažįsta emocijas iš elgesio ir socialinių situacijų, nebūna populiarūs tarp savo bendraamžių. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas atpažinti emocijas yra susijęs su akademinių pasiekimų vidurkiu: gerėjant vaikų gebėjimui atpažinti emocijas, gerėja ir jų akademiniai pasiekimai. Literatūra Arsenio, W., Cooperman, S., Lover, A. (2000). Affective predictors of preschoolers aggression and peer acceptance: Direct and indirect effects. Developmental Psychology, 36, Banerjee, R., Carolien, R., Meerum, M., Gerlein, A.M., Voustina, M. (2006). Popular and rejected children s reasoning about negative emotions in social situations: The role of gender. Social Development, 15, Braza, F., Braza, P., Carreras, M.R., Munoz, J.M., Sanchez-Martin, J.R., Aruzmendi, A., et al. (2007). Behavioral profiles of different types of social status in preschool 170

17 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. children: an observational approach. Social Behavior and Personality, 35(2), Bukšnytė, L. (2001). Vyresnių klasių moksleivių asmenybės ypatumų svarba prisitaikymo mokykloje sunkumų įvertinimui ir numatymui. Daktaro disertacija, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas. Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2003). Statistika ir jos taikymas. Vilnius: TEV. Choi, D.H., Kim, J. (2003). Practicing social skills training for young children with low peer acceptance: a cognitive-social learning model. Early Children Education Journal, 31(1), Ciarrochi, J., Scott, G. (2006). The link between emotional competence and wellbeing: a longitudinal study. British Journal of Guidance & Counselling, 34(2), Colwell, M.J., Hart, S. (2006) Emotion framing: does it relate to children s emotion knowledge and social behavior? (2005). Early Child Development and Care, 176(6), Giardini, A., Frese, M. (2006). Reducing the negative effects of emotion work in service occupations: Emotional competence as a psychological resource. Journal of Occupational Health Psychology, 11(1), Gil-Olarte, P., Martin, R.P., Brackett, M.A. (2006). Relating emotional intelligence to social competence and academic achievement in high school students. Psicothema, 18, Hall, S.E., Geher, G., Brackett, M.A. (2004). The measurement of emotional intelligence in children: The case of reactive attachment disorder. In. G. Geher (Ed.), Measurement of emotional intelligence (pp ). New York: Nova Science Publishers. Izard, C.E. (2007). Basic emotions, natural kinds, emotion schemas, and a new paradigm. Perspectives on Psychological Science, 2(3), Izard, C.E., King, K.A., Trentacosta, C.J., Morgan, J.K, Laurenceau, J.P., Krauthamer- Ewing, S.E., et al. (2008). Accelerating the development of emotion competence in Head Start children: Effects on adaptive and maladaptive behavior. Development and Psychopathology, 20, Legkauskas, V. (2008). Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. Lindsey, E.W., Colwell, M.J. (2003). Child Study Journal, 33(1), Mayer, J.D., Salovey P., Caruso, D.R. (2004). Emotional intelligence: Theory, findings, and implications. Psychological Inquiry, 15(3), McDowell, D.J., Parke, R.D. (2000). Differential knowledge of display rules for positive and negative emotions: Influences from parents, influences on peers. Social Development, 9, McDowell, D.J., Parke, R.D. (2005). Parental control and affects as predictor of children s display rule use and social competence with peers. Social Development, 14(3), Mestre, J.M., Guil, R., Lopes, P.N., Salovey, P., Gil-Olarte, P. (2006). Emotional in- 171

18 Šarūnė Magelinskaitė telligence and social academic adaptation to school. Psicothema, 18, Schultz, D., Izard, C.E., Abe J.A. (2005). The emotion systems and the development of emotional intelligence. Personnel Psychology, 59(2), Schultz, D., Izard, C.E., Ackerman P. (2000). Children s anger attribution bias: Relation to family environment and social adjustment. Social Development, 9 (3), Schultz, D., Izard, C.E., Bear, G. (2004). Children s emotion processing: Relation to emotionality and aggression. Development and Psychopathology, 16, Trentacosta, C.J., Izard, C.E. (2007). Kindergarten children s emotion competence as a predictor of their academic competence in first grade. Emotion, 7(1), Wilson, J. (2006). The entry behavior of aggressive/rejected children: the contribution of status and temperament. Social Development, 15(3), Zettergren, P. (2003). School adjustment in adolescence for previously rejected, average and popular children. British Journal of Educational Psychology, 73, Žukauskienė, R., Šimulionienė, R. (1999). Patterns of extrinsic maladjustment in middle childhoot. Psichologija, 20, RELATIONSHIP BETWEEN CHILDREN S ABILITY TO RECOGNIZE EMOTIONS AND SCHOOL ADJUSTMENT INDICATORS Šarūnė Magelinskaitė Abstract. Purpose of the study was to investigate relationship between ability to recognize emotions and school adjustment indicators (academic achievement and popularity in class) among primary school children in Lithuania. Subjects in the study were 67 (31 girl and 36 boys) pupils attending 2 nd and 3 rd grade in one of schools in Kaunas. Age of the subjects ranged from 7 to 11 years. Material and methods. Ability to recognize emotions was measured using the Child Emotion Skills Questionnaire (CESQ) developed for the present study on the basis of the ACES questionnaire of Schultz, Trentacosta, Izard, Bear (2004). Information about academic achievement of children was collected from their class teachers. Popularity among classmates was assessed by asking children to indicate 3 classmates with whom they would like to be friends. Results. Results of the study revealed that ability of primary school children to recognize emotions is related to their popularity among peers in a non-linear way: though children, who were good at recognizing emotions, were not necessarily very popular, however, popular children demonstrated at least an 172

19 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. average ability to recognize emotions (p = 0,03). Ability of primary school children to recognize emotions was linked to their academic achievement: as the ability to recognize emotions increased so did academic achievement (p = 0,009). Key words: emotional competence, ability to recognize emotions, primary school children, popularity, academic achievement. Gauta Priimta