NUO BENDRAVIMO SU NAMINIAIS GYVŪNĖLIAIS IKI TERAPIJOS: TEORINIS ASPEKTAS

Transcription

1 SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA NUO BENDRAVIMO SU NAMINIAIS GYVŪNĖLIAIS IKI TERAPIJOS: TEORINIS ASPEKTAS Valda Trakūnaitė 1, Liuda Šinkariova 1, Vytautas Gudonis 2 1 Vytauto Didžiojo universitetas 2 Šiaulių universitetas Įvadas Žmonijos istorijos raidoje reikšmingas gyvūnų vaidmuo iškilo papročiuose, atsispindi legendose ir religijoje. Primityvūs žmonės kažkada pastebėjo, kad žmogaus ir gyvūno ryšys yra labai svarbus jų išgyvenimui, todėl naminių gyvūnėlių laikymas buvo dažnas reiškinys medžiokle besiverčiančiose bendruomenėse (National Institute of Health [NIH], 1987). Gyvūnų jaukinimas, prasidėjęs prieš daugiau nei metų, tęsiasi ir dabar kaip žmonių ir gyvūnų gyvenimas kartu, bendravimas ir gilus poveikis vienas kito socialinei erdvei. Naminių gyvūnėlių laikymas gali kompensuoti daugelį nepatenkintų poreikių miesto gyventojams: intymumo, rūpinimosi ir kontakto su gamta. Daugiau nei pusė Amerikos šeimų, dažniausiai vaikų turinčios šeimos, laiko naminius gyvūnėlius, nors amerikiečių namuose gyvūnėlių yra daugiau nei vaikų. Pagal metų statistinius duomenis, Amerikos šeimose buvo 68 milijonai šunų, 73 milijonai kačių, 19 milijonų paukščių, 19 milijonų smulkių žinduolių ir driežų, ir 165 milijonai akvariuminių žuvyčių (American Pet Products Manufacturers Association, Inc). Deja, Lietuvoje tokios statistikos nėra, kaip ir pačių tyrimų, susijusių su naminiais gyvūnėliais ir žmonėmis. Augintiniai, naminiai gyvūnėliai (pets) arba gyvūnėliai-kompanionai (companion animals), sakoma, yra geriausi žmogaus draugai. Iki pastarųjų kelių dešimtmečių beveik nebuvo rimtų tyrimų apie naminių gyvūnėlių poveikį jų šeimininkų sveikatai. Ir šitaip, deja, yra nepaisant fakto, kad jie jau nuo seniausių amžių yra žmogaus gyvenimo dalis, o jų teikiama nauda žinoma mažiausiai 200 metų (Edney, 1992). Per paskutiniuosius kelis dešimtmečius žmonių požiūris į naminius gyvūnėlius dramatiškai pasikeitė. Žodis augintinis šiuo metu reiškia gyvūną, kuris yra laikomas visų pirma dėl socialinių ir emocinių priežasčių, o ne ekonominių galimybių (Serpell, Paul, 1994). Viena iš reikšmingesnių augintinio charakteristikų, priešingai kitiems naminiams gyvuliams, yra abejingumas galimai komercinei naudai (Bonduelle, Joublin, 1995). Daugumos kitų naminių gyvulių vertė matuojama jų teikiama praktiška ekonomine nauda. Naminio gyvūnėlio laikymo vertė dažniausiai siejama su ryšiais tarp jo ir šeimininko. Paskutiniu metu neretai vartojamas terminas gyvūnėlis-kompanionas 239 kaip sinonimas žodžiui augintinis, aiškiai akcentuoja skirtumą tarp žmogaus ryšio su naminiais gyvuliais, laikomais ekonominiais sumetimais, ir gyvūnais, kurie pasirenkami priimti į namus kaip draugai. Daugelis gyvūnėlių-kompanionų šeimininkų sukuria tam tikrą ryšio su jais formą, kuri yra analogiška žmogaus su žmogumi santykiams. Yra priežasčių manyti, kad gyvūnėliai-kompanionai dažniausiai užima šeimininko draugo vietą (Hirschman, 1994). Be to, jie dažnai apibūdinami kaip šeimos nariai (Voith, 1985) ar netgi surogatiniai broliai, seserys, vaikai (Sanders, 1990; Hirschman, 1994). Galiausiai, gyvūnėliai-kompanionai padeda įgauti šeimininkui pasitikėjimo, autonomijos, atsakomybės, kompetencijos ir empatijos kitų atžvilgiu (Beck, Katcher, 1996). Naminių gyvūnėlių laikymo privalumai derinami su sveikatos gerinimo ir ligų prevencijos punktais, paminėtais programoje Healthy People Šie punktai apima: 1) fizinio aktyvumo didinimą ir 2) psichinės sveikatos gerinimą bei psichinių sutrikimų prevenciją (Jennings, 1997). Tyrimai, nagrinėjantys naminių gyvūnėlių ir žmonių ryšius, kasmet aprėpia vis daugiau sričių. Tikslas susisteminti ir analizuoti žinias apie naminių gyvūnėlių poveikį žmogui. Uždaviniai: nustatyti naminių gyvūnėlių laikymo sąsajas su įvairiais žmonių gyvenimo aspektais; atskleisti gyvūnų terapijos įvairovę. Metodai: mokslinės literatūros analizė. 1. Naminių gyvūnėlių laikymo sąsajos su įvairiais žmogaus gyvenimo aspektais Unikalus žmonių ir naminių gyvūnėlių ryšys, jo poveikis sveikatai kelia tokį susidomėjimą, kad daugelis organizacijų, universitetinių studijų ir vyriausybinių programų buvo suformuotos / įkurtos šio ryšio teikiamos naudos tyrimams vykdyti. Viena iš didžiausių organizacijų Delta draugija (Delta Society) buvo įkurta Amerikoje 1977 metais. Ji buvo atsakinga už pasaulyje vykdomų mokslinių tyrimų kaupimą, todėl organizacijos tiksluose, be kitų, yra ir tokie punktai: 1. Skatinti studijas ir tyrimus, susijusius su žmonių ir naminių gyvūnėlių santykiais.

2 ISSN JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20) Įtvirtinti tarpdalykinį požiūrį į žmonių ir naminių gyvūnėlių santykius bei didinti šių santykių reikšmės suvokimą tarp sveikatos ir socialinės sferos specialistų. 3. Įvertinti naminių gyvūnėlių draugijos vaidmenį visuomenėje ir ištirti žmonių ir naminių gyvūnėlių ryšio efektą žmonių psichinei ir fizinei sveikatai. Delta draugija taip pat remia programą, pavadintą Augintinio draugai ( Pet Partners ), kuri leidžia ir skatina žmones dalytis savo augintiniu su slaugos namų, ligoninių pacientais ir vaikų namų gyventojais. Atliekami tyrimai apima įvairiausias žmogaus gyvenimo sritis: demografinę padėtį, fizinę ir psichinę sveikatą, socialinius santykius. Tyrimų, nagrinėjančių naminių gyvūnėlių įtaką žmonių sveikatai, rezultatai skirtingi. Taip yra dėl to, kad atliekami tyrimai yra įvairaus tipo: nuo paprasto nedidelės imties stebėjimo iki kontroliuojamo eksperimento. Tikras eksperimentinis gyvūnėlių laikymo tyrimas turėtų apimti atsitiktinį naminių gyvūnėlių pasiskirstymą, nes daugybė kintamųjų gali daryti įtaką žmonėms laikyti ar nelaikyti gyvūnėlius (Pachana ir kt., 2005). Be to, idealus variantas, jei tokia eksperimentinė sistema būtų kiek įmanoma uždaresnė ir eliminuotų kuo daugiau klaidingos kintamųjų sklaidos. Pavyzdžiui, vietoje atsakymų pagal rodomas gyvūnų nuotraukas galėtų būti atliktas lauko eksperimentas (Lipp, Derakshan, Waters, Logies, 2004); pravartu būtų palyginti bazinius duomenis, rodančius kraujo spaudimo skirtumus, kai augintinis yra kartu su šeimininku ir kai augintinio nėra šalia (Eddy, 1996). Kad išsiaiškintų, ar gyvūnėliai-kompanionai arba prisirišimas prie jų susijęs su pagyvenusių žmonių fizinės ir psichinės sveikatos pokyčiais, P. Raina, D. Waltner-Toews, B. Bonnett, C. Woodward, T. Abernathy (1999) atliko vienerių metų longitudinį tyrimą, t. y. padaryta telefoninė apklausa, kuri pakartota po vienerių metų. Taip pat buvo nuspręsta patikrinti, ar ryšys tarp fizinės, psichinės sveikatos ir žmogaus socialinės sferos gali priklausyti nuo naminių gyvūnėlių laikymo arba nelaikymo. Tyrime dalyvavo asmenys nuo 65 metų ir vyresni. Socialinis aktyvumas buvo nustatomas Socialinės paramos skale (Social Support Scale), įvertinant dalyvavimą organizuotose socialinėse grupėse, pasitikėjimą kitais, vienišumo jausmą ir pastaruoju metu gautą paramą krizinėse situacijose. Augintinių laikymas buvo vertinamas iš atsakymų apie laikomą gyvūnėlį (šunį, katę ar kitą) ir pagal Leksingtono prisirišimo prie naminių gyvūnėlių skalės (Lexington Attachment to Pets Scale) rodiklius. Fizinė sveikata analizuota pagal Kasdienio gyvenimo aktyvumo skalę (Activities of Daily Living (ADLS) ir pagal nusiskundimų sveikata grupes. Psichinė sveikata matuota sumuojant rodiklius, susidedančius iš pasitenkinimo savo sveikata, santykių su draugais ir šeimos nariais, darbu, finansais, gyvenimu apskritai, protiniais gebėjimais, teigiamomis emocijomis. Tiriamieji turėjo nurodyti ir sociodemografinius duomenis: amžių, lytį, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, pajamas. Rezultatai atskleidė, kad augintinius dažniau laiko jaunesni, gyvenantys santuokoje ir fiziškai aktyvesni nei augintinių neturintys asmenys. Po pakartotinės apklausos Kasdienio gyvenimo aktyvumo skalės duomenys pablogėjo tų respondentų, kurie augintinių neturėjo, palyginus su augintinių šeimininkais. Nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp augintinių laikymo ir psichinės sveikatos pokyčių, tačiau gyvūnėlių laikymas reikšmingai siejosi su socialinės paramos ir psichinės sveikatos pokyčiais per vienerius metus. Šio tyrimo rezultatai pademonstravo naminių gyvūnėlių laikymo naudą kasdienio gyvenimo aktyvumui palaikyti ar šiek tiek jį sustiprinti ir nurodė sudėtingesnius ryšius tarp gyvūnėlių laikymo ir pagyvenusių žmonių sveikatos. Visiškai priešingus rezultatus atskleidžia Australijos mokslininkų atliktas tyrimas (Parslow, Jorm, Christensen, Rodgers, Jacomb, 2005). Tyrime dalyvavo 2551 asmuo metų amžiaus. Buvo lyginami sociodemografiniai rodikliai, fizinės ir psichinės sveikatos įvertinimai ir individualios laikančių ir nelaikančių naminius gyvūnėlius asmenų savybės. Taip pat gilintasi į lankymąsi medicinos įstaigose dažnumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad laikantieji gyvūnėlius turėjo daugiau depresijos simptomų nei nelaikantieji, o laikančios gyvūnėlius ištekėjusios moterys pasižymėjo silpnesne fizine sveikata. Nustatyta, kad rūpinimasis augintiniais susijęs su silpnesne fizine sveikata ir didesniu kiekiu suvartojamų nuskausminamųjų medikamentų. Nerasta jokio ryšio tarp gyvūnėlių laikymo ir naudojimosi medikų paslaugomis. Analizuojant individualias tiriamųjų savybes, paaiškėjo, kad laikantys gyvūnėlius pasižymi ne tik aukštesniu ekstraversijos lygiu, bet ir aukštesniu psichotinių simptomų lygiu. Tai patvirtino Patikslinto Aizenko asmenybinio klausimyno (Revised Eysenck Personality Questionnaire) duomenys. Buvo padaryta išvada, kad naminių gyvūnėlių laikymas neturi teigiamos įtakos sveikatai šioje amžiaus grupėje. Be to, šis tyrimas leido formuluoti prielaidą, kad laikantieji gyvūnėlius yra prasčiau prisitaikę prie socialinių normų, nes tai rodo jų aukštesnis psichotinių simptomų lygmuo. Taigi, tyrimų duomenys yra prieštaraujantys, tačiau tikriausiai tai ir verčia mokslininkus daryti 240

3 SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA vis naujus ir naujus tyrimus, kelti naujas hipotezes ir įtraukti vis daugiau kintamųjų, didinant tiriamųjų imtis ir kontroliuojant tyrimų sąlygas. 2. Gyvūnų terapija Vienas seniausių įrašų apie gyvūnų naudojimą sveikatos sistemoje buvo padarytas1980 metais šiuolaikinės slaugos įkūrėjos Florence Nightingale. Ji pastebėjo, kad nedideli naminiai gyvūnėliai yra puikūs kompanionai ligoniams, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, ir rekomendavo neįgaliems asmenims laikyti paukščius kaip džiaugsmo šaltinį (Jorgenson, 1997). Pirmoji užfiksuota įstaiga, kurioje gyvūnai buvo naudojami terapijos tikslais, buvo Jorko prieglauda (York Retreat) Anglijoje. Šioje prieglaudoje, įkurtoje 1792 metais, buvo laikomi smulkūs gyvūnėliai (triušiai ir naminiai paukščiai), kuriais rūpinosi psichiatrijos pacientai. Ši veikla pradėta kaip atsakas į tuo metu atsiradusį kitokį požiūrį į psichines ligas: rekomenduota mažinti stiprių medikamentų vartojimą ir apriboti prievartinį žmonių uždarymą į psichiatrines ligonines (Netting, Wilson, New, 1987). Pirmasis didelės apimties terapinis gyvūnų panaudojimas gydymo tikslais vykdytas JAV, Paulinge nuo 1944 iki 1945 metų. Karinės gydyklos pacientai, besigydantys karo įvykių pasekmes, buvo skatinami dirbti gydyklos fermoje, kur buvo auginamos kiaulės, jaučiai, arkliai ir naminiai paukščiai (National Institute of Health [NIH], 1987). Nuo tada gyvūnai buvo įtraukiami į įvairias terapines situacijas. Hipoterapija, arba jodinėjimas arkliais, dažniausiai taikomas judėjimo sutrikimų turinčių asmenų fizinei ir psichologinei būsenai paveikti. Europoje hipoterapija intensyviai pradėjo populiarėti per pastaruosius metų: pradžioje Skandinavijoje, po to Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Gruzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Hipoterapijos centrai pradėti steigti įvairiose pasaulio šalyse. Pastaruoju metu JAV yra per 1000, Didžiojoje Britanijoje maždaug 700 grupių, kuriose gydosi apie žmonių (Xapryk, 2007). Nustatyta, kad žirgas atkuria žmogaus eisenos judesius, didina judesių amplitudę, mažina funkcinius raumenų simetrinius pakitimus, žadina teigiamas emocijas (Straubergaitė, 2008). Remiantis folkloru, mitais, legendomis, galima tvirtinti, kad delfinai stebino ir žavėjo žmogų nuo neatmenamų laikų, o visos civilizacijos delfinus gerbė (Cochrane, Callen, 1991). Pastebėta, jog delfinai su suaugusiais bendrauja gana atsargiai, su vaikais drąsiai, o su neįgaliu ar sergančiu vaiku ypač dėmesingai (Писаренко, 2004). Prieš 40 metų amerikiečių biologas D. Natansonas pirmą kartą delfinus panaudojo gydymo tikslais, būtent skausmui, depresijai mažinti, vaikų mokslumui didinti. Mat, delfinų ultragarso echolokacinis poveikis iššaukia pozityvius žmogaus organizmo pokyčius. Delfinoterapija taikoma esant vaikų smegenų paralyžiui, vaikų autizmui, minimalioms smegenų disfunkcijoms, dėmesio sutrikimams dėl hiperaktyvumo, nežymiam protiniam atsilikimui, neprigirdėjimui, neurozėms, atminties sutrikimams, mokymosi problemoms, potrauminimas stresiniams sutrikimams (Передерин, 2004). Delfinai autistiškiems vaikams padeda tapti atviresniais ir reaguojančiais į aplinką. Jei terapijoje dalyvauja ir tėvai, stiprina emocinį tėvų ir vaiko ryšį, kuris yra esminė psichosocialinio brendimo ir visaverčių santykių su aplinkiniais sąlyga. Delfinų terapija taikoma ne tik neįgaliems vaikams lavinti. Yra programų potrauminio streso sindromui (skatinamas prieraišumo jausmas), depresijai, kurtiesiems gydyti (padeda įveikti izoliaciją ir komunikacijos stygių) (Nathanson, de Faria, 1993). Lietuvoje jau ne pirmi metai delfinų terapija stengiamasi padėti neįgaliems vaikams Klaipėdos Jūrų muziejaus delfinariume (Gudonis, 2002, 2006). Šunys-kompanionai sėkmingai naudojami aklųjų, turinčių klausos sutrikimų ir sėdinčių invalido vežimėlyje žmonių gyvenime. Specialiai apmokyti šunys ne tik teikia daugiau savarankiškumo ir judėjimo laisvės, bet vien tik jų laikymas sukuria magnetinį efektą, kuris sąlygoja neįgalių žmonių dėmesio kokybės pagerėjimą ir kiekybės padidėjimą. Tyrimai rodo, kad asmenys su žymiais fiziniais sutrikimais dažnai vengia akių kontakto, socialinių ryšių ir didina savo atskirtį nuo kitų. Palyginus nelaikančius ir šunis laikančius žmones, pastarieji dažniau šypsosi, patiria daugiau socialinio palaikymo ir pripažinimo, dažniau patys rodo iniciatyvą bendrauti (Edney, 1992). Į gyvūnų naudojimą sveikatos apsaugos srityje dažnai žiūrima su nepasitikėjimu ir skepticizmu. Jei kas ir mano, kad gyvūno-vaisto paskyrimas nepagerina sveikatos, tačiau daugelis tyrimų rodo, kad žmonės, kurie turi pozityvų požiūrį į gyvūnus, gauna iš jų fiziologinės ir psichologinės naudos. Nors vienkartinis poveikis minimalus, bet dažnai kartojamas, gali virsti reikšmingu gyvenimo kokybei gerinti ir stresinėms situacijoms apriboti (Friedmann, 1990). Sąvokos naminių gyvūnėlių terapija (pet therapy) ir naminių gyvūnėlių paslaugų terapija (pet facilitated therapy, PFT) plačiai vartojamos apibūdinti vis didėjančiam gyvūnėlių-kompanionų naudojimui klinikiniame, terapeutiniame ir korekciniame kontekstuose (Ziman, 1988; Carmack, Fila, 1989). Brickel (1992) išreiškia nuomonę, kad gyvūnėlių dalyvavimas psichoterapijoje padeda 241

4 ISSN JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20) klientams atsipalaiduoti ir lengviau kalbėti apie savo rūpesčius. J. M. Siegel (1994) rašo, kad naminiai gyvūnėliai gali padėti savo šeimininkams lengviau išgyventi stresą. Be to, buvo pastebėti augintinių sugebėjimai perspėti savo šeimininkus apie besiartinantį sveikatos pablogėjimą, ypač epilepsijos priepuolius. Labai aiškiai teigiamas gyvūnėlių poveikis pasireiškia susirgus jų šeimininkui. Laikantieji naminius gyvūnėlius sveiksta greičiau nei nelaikantieji (Barba, 1995). Šunys-kompanionai specifiniam gydymui medicininėse sąlygose arba savijautai pagerinti, dažnai naudojami įvairių institucijų ir ligoninių gyvūnų pakaitinėje terapijoje ( animal assisted therapy ) (Larsen, Lingaas, 1997). Naminiai gyvūnėliai praturtina ilgamečių ligoninių pacientų gyvenimus ir, be to, yra naudojami kalėjimų programose (Edney, 1992). B. J. Carmack (1998) teigia, kad naminiai gyvūnėliai gali būti didžiulė socialinė parama asmenims, turintiems ortopedinių sutrikimų. K. Allen ir J. Blascovich (1996) atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti specialiai apmokytų šunų teikiamą naudą fizinę negalią turintiems žmonėms. Tyrime dalyvavo vežimėlyje sėdintys asmenys su diagnozuota raumenų distrofija, išsėtine skleroze, smegenų traumomis, stuburo pažeidimais. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: eksperimentinę ir kontrolinę. Eksperimentinės grupės dalyviai gavo po specialiai apmokytą šunį praėjus vienam mėnesiui nuo tyrimo pradžios. Kontrolinė grupė tokius šunis gavo po trylikos mėnesių. Buvo atliekami demografiniai, psichologiniai ir socialiniai įvertinimai. Duomenys rinkti tyrimo pradžioje ir paskui kas šešis mėnesius per dvejus metus. Po trijų matavimų gautas statistiškai reikšmingas, palyginus su kontroline grupe, teigiamas eksperimentinės grupės tiriamųjų pokytis pagal visus vertinimo parametrus. Psichologiniai eksperimentinės grupės tyrimo duomenys rodė reikšmingai pagerėjusį savęs vertinimą ir sumažėjusį išorinės kontrolės fokusą, praėjus šešiems mėnėsiams po šuns gavimo. Socialinės sferos teigiami pokyčiai pasireiškė geresniu eksperimentinės grupės tiriamųjų integravimusi į visuomenę praėjus dvylikai mėnesių po šuns gavimo. Demografiniai rodikliai atskleidė padidėjusį dirbančiųjų skaičių eksperimentinėje grupėje. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, padaryta išvada, kad specialiai apmokyti šunys gali būti efektyvūs veiksniai savarankiškam žmonių su fizine negalia gyvenimui. Kartais vieniši žmonės dėl savo ligos ar traumos arba dėl naminio gyvūnėlio mirties netenka galimybės bendrauti su savo augintiniais, ir tai gali smarkiai paveikti ne tik psichinę, bet ir fizinę žmonių būklę. Todėl buvo suformuluotos keturios rekomendacijos slaugos praktikai: 1. Pripažinti ir palaikyti naminių gyvūnėlių laikymą kaip geros senatvės faktorių. 2. Laikyti naminius gyvūnėlius šeimos dalimi ir integruoti juos į slaugos veiklą. 3. Skatinti šeimininkus pasirūpinti savo augintinių ateitimi. 4. Padėti išgyventi naminio gyvūnėlio netektį, taikant, jei reikia, terapinio gydymo priemones (Graf, 1999). Žmogaus / gyvūno tarpusavio ryšys, tirtas pagyvenusio amžiaus žmonių ir jų augintinių grupėje, atskleidė nemažai šio ryšio teikiamos naudos pritaikymo galimybių. Suformuluotos tokios naminio gyvūnėlio, kaip kompaniono ir socialinio tarpininko, funkcijos gyvūnų paslaugomis besinaudojančioje psichoterapijoje: 1) tarnavimas alternatyviu terapeutu tarpasmeniniams santykiams palengvinti; 2) draugijos žmogui sudarymas; 3) tarpasmeninių santykių pakaitalas; 4) sveikatos stiprinimas įvairiose pažeidžiamose žmonių grupėse; 5) sensorinės stimuliacijos galimybių padidinimas; 6) emocinės paramos ir geros savijautos teikimas (Wilson, Netting, 1983). Galimybės naudotis gyvūnais, kaip terapine intervencija, egzistuoja daugelyje gyvūnų pakaitinės terapijos lygių ir koncepcijų. Nuo pediatrijos iki geriatrijos, nuo intensyvios individo priežiūros iki visuomenės sveikatos ir nuo prevencijos iki gydymo. Taigi, žmogaus ir gyvūno ryšys turi būti integruotas į holistinį sveikatos apsaugos požiūrį. Išvados 1. Naminiai gyvūnėliai yra gamtos dalis, kaip ir žmonės, todėl jie, gyvendami šalia, daro vieni kitiems tam tikrą poveikį. 2. Naminiai gyvūnėliai teikia žmonėms daug teigiamų emocijų, todėl galima daryti prielaidą, kad jų poveikis prasideda psichologiniame lygmenyje, per kurį yra veikiamas ir fizinis lygmuo. 3. Rūpinimasis naminiais gyvūnėliais teikia jų šeimininkams papildomą galimybę būti fiziškai ir socialiai aktyvesniems bei jaustis reikalingiems. 4. Kiekvienas, laikantis naminį gyvūnėlį žmogus, pats sau taiko gyvūnų terapiją sąmoningai to nesuvokdamas. Šio reiškinio sąmoningas valdymas atveria didžiules galimybes psichologams, nes, kaip rašoma literatūroje, gyvūnų terapija visų pirma taikoma psichologinių problemų turintiems žmonėms. 242

5 SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA Literatūra 1. Allen K., Blascovich J., 1996, The value of service dogs for people with severe ambulatory disabilities. A randomized controlled trial. In JAMA [interaktyvus]. Apr 3;275(13): [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < struktūra/ PMID: Baba B. E., 1995, The positive influence of animals: Animal-assisted therapy in acute care. In Clinical Nurse Specialist [interaktyvus]. 9(4), Beck A., Kather A., 1983, Between pets and people: The importance of animal companionship. [interaktyvus]. New York: Perigee Books. [žiūrėta ] Prieiga per internetą: < infotraccollege.com/college edition>. 4. Carmack B. J., 1998, Companion animals: social support for orthopedic clients. In Nurs Clin North Am [interaktyvus]. Dec; 33(4): P Review. [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < ir duomenų bazės/medline. PMID: Carmack B. J., Fila D., 1989, Animal-assisted therapy: A nursing intervention. In Nursing Management [interaktyvus]. 20 (5). P Cochrane A., Callen K., 1991, Dolphins and their Power to Heal. Rochester, Vermont: Healing Arts Press. 7. Edney A. T., 1995, Companion animals and human health: an overview. In J R Soc Med [interaktyvus]. Dec; 88 (12). P [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < PMID: Friedmann E., 1990, The value of pets for health and recovery. Waltham Symposium 20: Pets, benefits and practice. [interaktyvus] First European Congress of the British Small Animal Veterinary Association. April. Cheltenham, England: BVA Publications. [žiūrėta ] Prieiga per internetą:< edition>. 9. Graf S., 1999, The elderly and their pets. Supportive and problematic aspects and implications for care. A descriptive study. In Pflege [interaktyvus]. Apr; 12(2): German. [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < PMID: Hirschman E. C., 1994, Consumers and their animal companions. In Journal of Consumer Research [interaktyvus]. March, v. 20, Nr. 4 P. 616 (17). < edition. Electronic Collection: A Jennings L. B., 1997, Potential benefits of pet ownership in health promotion. In J Holist Nurs [interaktyvus]. Dec; Nr. 15 (4): P [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < vdu.lt/struktūra/biblioteka/katalogai> ir duomenų bazės/medline. PMID: Jorgenson J., 1997, Therapeutic use of companion animals in health care. In Journal of Nursing Scholarship [interaktyvus]. Fall, V. 29. Nr. 3. P. 249(6). [žiūrėta ] Prieiga per internetą: < edition>. Electronic Collection: A Larsen B. A., Lingaas F., 1997, Dogs and health. A review of documented connections. In Tidsskr Nor Laegeforen [interaktyvus]. Dec. V. 10. Nr. 117 (30). P Review. Norwegian. [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < struktūra/biblioteka/katalogai> ir duomenų bazės/ Medline. PMID: Nathanson D. E., de Faria S., 1993, Cognitive improvements to children in water with and without dolphins. In Anthrozoos [interaktyvus]. Nr. 6(1), P National Institutes of Health, 1987, The health benefits of pets. [interaktyvus] ( ). Washington, DC: US Government Printing Office. 16. Netting F. E., Wilson C. C., New J. C., 1987, The human-animal bond: implications for practice. In Social Work [interaktyvus]. January February. P [žiūrėta ] Prieiga per internetą:< edition>. 17. Pachana N. A., Ford J. H., Andrew B., Dobson A. J., 2005, Relations between companion animals and self-reported health in older women: cause, effect or artifact? In Int J Behav Med [interaktyvus]. Nr. 12(2). P [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < struktūra/ biblioteka/ katalogai> ir duomenų bazės/medline. PMID: Parslow R. A., Jorm A. F., Christensen H., Rodgers B.; Jacomb P., 2005, Pet ownership and health in older adults: findings from a survey of 2,551 community-based australians aged In Gerontology [interaktyvus]. Jan-Feb. Nr. 51(1). P [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < biblioteka/ katalogai> ir duomenų bazės/medline. PMID: Raina P., Waltner-Toews D., Bonnett B., Woodward C.; Abernathy T., 1999, Influence of companion animals on the physical and psychological health of older people: an analysis of a one-year longitudinal study. In J Am Geriatr Soc [interaktyvus]. Mar; Nr. 47 (3). P [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < struktūra/biblioteka/katalogai> ir duomenų bazės/ Medline. PMID: Sanders C. R., 1990, Excusing tactics: Social responses to the public misbehavior of companion animals. In Anthrozoos [interaktyvus]. 4:

6 ISSN JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20) Siegel J. M., 1990, Stressful life events and use of physician services among the elderly: the moderating role of pet ownership. In J Pers Soc Psychol [interaktyvus]. Jun. Nr. 58(6). P [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < ir duomenų bazės/medline. PMID: Straubergaitė L., 2008, Terapinis jojimas reabilitacijoje ir rekreacijoje: mokomiji knyga. Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras. 23. Wilson C. C.; Netting F. E., 1983, Companion animals and the elderly: a state-of-the-art summary. In J Am Vet Med Assoc [interaktyvus]. Dec V. 15. Nr. 183(12). P [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < PMID: Ziman J., 1988, Companion animals in society: Report of a working party council for science and society. Oxford: Oxford University Press [interaktyvus]. 25. Гудонис В. П., 2005, Зоотерапия как реальность и объект научного исследования. Мир психологии. 4. C Гудонис В. П., 2006, Зоотерапия: прошлое, настоящее, будущее. Всник Харквського национального университету мен В. Н. Каразна C Передерин В., 2004, Дельфин спешит на помощь. Здоровье. Аргументы и факты. 41. C Писаренко Д., 2004, Животные, которые «выпрямляют» столичную ауру: дельфины батарейки? Аргументы и факты. 14. C Харчук Ю., 2007, Иппотерапия и коневодство: лошади и понию. Ростов на Дону: Феникс. FROM ASSOCIATION WITH PETS TO PET ASSISTED THERAPY: THEORETICAL ASPECT Valda Trakūnaitė, Liuda Šinkariova, Vytautas Gudonis Summary The authors of the paper, relying on the literature and other information sources, have identified the effect of pet ownership on human physical and mental well-being. Pets arouse positive emotions in people thus a presumption can be made that the benefits firstly occur on the psychological level and may pass on to the physical level. Having a companion animal in the household a pet owner gets an extra opportunity to be physically and socially active and feel needed: some pets have to be walked out regularly and this leads to greater social contacts with other people. A pet owner has to play, comb, bathe or care for the pet in other ways, feed, take him to the vet, take doing shopping what also enhances social contacts. A pet owner, having chosen pet companionship consciously or unconsciously, uses petassisted therapy. Acknowledgement of the value of the pet-assisted therapeutic effect on the well-being of individuals provides wide possibilities for medical and other professionals, especially psychologists, because pet-assisted therapy is most often used for the delivery of mental health care. Key words: pet, pet-assisted therapy, mental health. Įteikta