PATYRIMAS, PATIRTIS IR SUPRATIMAS

Transcription

1 Gauta ÞIBARTAS JACKÛNAS Kultûros, filosofijos ir meno institutas PATYRIMAS, PATIRTIS IR SUPRATIMAS Experience and Understanding SUMMARY The article examines some issues concerning the relation between experience and understanding. Two semantic artefacts experience (patyrimas) and generalized experience (patirtis) are distinguished. The latter is equated with the so-called anticipatory understanding a notion largely widespread in phenomenological and hermeneutical literature. The function of the generalized experience is related to its ability to play the role of a semantic context within which the conceived phenomena are interpreted and understood. The article ends with some conclusions summarizing the main results of the analysis. SANTRAUKA Fenomenologijos ir hermeneutikos puoselëtojø darbuose didelë reikðmë teikiama vadinamajai iðankstinio supratimo idëjai. Ðis supratimas daþniausiai traktuojamas kaip interpretacijos vyksmo, supratimo esminë sàlyga. Susidaro áspûdis, kad fenomenologijos, hermeneutikos atstovams supratimas yra, ið esmës, supratimas to, kas jau suprasta, paþinimas to, kas jau paþinta. Pritariant tokiai nuostatai savaime kyla klausimas, kam reikalingas supratimas ar paþinimas, kuris tarsi tik atkartoja tai, kas jau suprasta, paþinta. Ar tokiu atveju neatsiduriama ydingame rate? Norint rasti racionalø atsakà á ðá, ið pirmo þvilgsnio, gluminantá klausimà, reikia pateikti aiðkià iðankstinio supratimo struktûrø interpretacijà, parodyti, kaip jos atsiranda ir reiðkiasi tikrovës esiniø interpretacijos, supratimo vyksme. IÐANKSTINIS SUPRATIMAS Teiginá, kad konkretø tikrovës esiniø supratimà vienaip ar kitaip saisto asmens turimas iðankstinis supratimas, þinojimas, nuomonës, prielaidos ir pan., galima aptikti bene kiekvieno tyrinëtojo, kurio nuopelnais fenomenologinës, RAKTAÞODÞIAI: iðankstinis supratimas, patyrimas, patirtis, interpretacija, supratimas. KEY WORDS: anticipatory understanding, experience, generalized experience, interpretation, understanding. 20 LOGOS 56

2 MOKSLINË MINTIS hermeneutinës minties plëtotei neabejojama, darbuose. Antai Hansas-Georgas Gadameris pabrëþia, kad...kiekvienas supratimas yra neiðvengiamai susijæs su kokia nors iðankstine nuomone (prejudice) ar iðankstine prasme (foremeaning) 1, kad...patyrimas visada esti Erkenntnis von Erkannten paþinimas kaþko, kas jau paþinta. 2 Friedricho Schleiermacherio, vieno ið hermeneutikos pradininkø, nuomone, kiekvienas tam tikro diskurso supratimas kaþkaip remiasi ankstesniu supratimu Fenomenologijà pagrindæs Edmundas Husserlis teigia, jog matymas, suvokimas yra, ið esmës, kaþko turëjimas (Selbsthaben) ir tuo pat metu turëjimas kaþko ið anksto (Vorhaben), manymas (supratimas) kaþko ið anksto (Vormeinen). 4 Laikydamasis poþiûrio, kad interpretacija yra egzistenciðkai pagrásta supratimu, Martinas Heideggeris Bûtyje ir laike tvirtina, jog kai kaþkas interpretuojama kaip kaþkas, interpretacija ið esmës grindþiama iðankstiniu sumanymu (Vorhabe), iðankstiniu numatymu (Vorsicht) ir iðankstiniu suvokimu (Vorgriff). 5 Jo ásitikinimu, bet koká supratimà skatinanti interpretacija turi jau remtis supratimu to, kas interpretuojama. 6 Jurgenas Habermas pabrëþia, kad hermeneutinis supratimas negali prieiti prie dalyko laisvai be kokios nors iðankstinës nuomonës (prejudice); jà neiðvengiamai suponuoja kontekstas, kurio terpëje suprantantis subjektas ágijo savo interpretacines schemas. 7 Aptariamam reiðkiniui ávardyti autorius pasitelkia ir kitus terminus: iðankstinis suvokimas (preconceptions) arba iðankstinis supratimas (pre-understanding). Apie pamatines iðankstinio supratimo struktûras kalba ir Paulis Ricoeuras. 8 Jo nuomone,...hermeneutika prasideda iðankstiniu supratimu to, kà ji interpretuodama stengiasi suprasti. 9 Kitaip tariant, norint suprasti reikia suprasti ið anksto ( foreunderstand ), remtis tam tikra pozicija, numatymu (anticipation) bei kontekstualizacija. 10 Supratimo, interpretacijos vyksmo atsirëmimas á iðankstiná supratimà neretai apibûdinamas kaip hermeneutinis ratas. 11 Detaliau aptariant iðankstinio supratimo raiðkà interpretacijos eigoje linkstama já tapatinti su semantinëmis, intencionaliomis interpretuojanèio asmens struktûromis ar pamatiniu jo patyrimu. Pasak Heideggerio, asmens hic et nunc iðgyvenamas... faktinis gyvenimo patyrimas taip pat suþadina pamatiná Að patyrimà (basic experience), kuris ið jo kyla, jame pasilieka ir gráþta á faktiná patyrimà. 12 E. Betti kalba apie...jau mumyse slypinèià vaizdiniø ir sàvokø struktûrà 13, á kurià ásiterpia viskas, kà patiria mûsø sàmonë. Husserlis pastebi, kad...esminë ego ypatybë yra tai, kad jis turi intencionalumo sistemas, kurias, kaip pastovias potencialybes, gali atskleisti. 14 J. Lye aiðkina, kad pasaulá galime paþinti tik pasitelkæ iðankstiná supratimà (fore-understanding), kuris interpretacijos eigoje gali bûti nuolat tikslinamas, perþiûrimas, keièiamas nauju projektu. Ðis nuolatinis naujø projekcijø kûrimo procesas, teigia autorius, yra supratimo ir interpretacijos vyksmas. 15 Nesileidþiant á iðsamesná fenomenologø, hermeneutikø poþiûriø á iðanksti- LOGOS 56 21

3 ná supratimà svarstymà, dera pabrëþti, kad tiek pati iðankstinio supratimo idëja, tiek tyrinëtojø pateikiami kai kuriø jo savybiø ir vaidmens interpretacijos vyksme apibûdinimai yra gana prasmingi. Taèiau jo esmë, ypatybës ir funkcijos interpretacijos supratimo procese gali tapti, mûsø galva, kur kas akivaizdesnës iðankstiná supratimà suvokiant kiek kitaip kaip specifiná semantiná dariná ar artefaktà patirtá. Ði iðankstinio supratimo samprata teorinëje fenomenologijos bei hermeneutikos mintyje nëra pakankamai iðplëtota. Kita prasme iðankstinis supratimas gali bûti siejamas su situacinio konteksto saistomomis iðankstinëmis semantinëmis suvokimo ar veiksmo nuostatomis, savotiðkais interpretaciniais èiuptuvais, kurie reiðkiasi asmeniui suvokiant aplinkà. PATYRIMAS IR PATIRTIS Patirties, kaip specifinës filosofinës sàvokos, prasmë gali bûti skleidþiama patirtá gretinant su patyrimu ir kitais interpretacijai ir supratimui bûdingais veiksniais. Patirtis ir patyrimas. Pirmiausia paþymëtinas skirtumas tarp patirties ir patyrimo ðis skirtumas daþnai nesulaukia deramo tyrinëtojø, nagrinëjanèiø interpretacijos, supratimo vyksmà, dëmesio. Patyrimas konkretaus interpretacijos vyksmo iðdava, t.y. konkreti prasmë, perteikianti èia ir dabar suvokiamà reiðkiná, jo savybes, ryðius, sàlygojama konkreèiø interpretacijos kontekstà apibrëþianèiø veiksniø ir aplinkybiø. Patirtis taip pat semantinis darinys, prasmiø sistema, fiksuojanti asmeniui reikðmingas þinias, gebëjimus, ágûdþius, vertybes. Semantiná patirties turiná sudaranèiose prasmëse kaupiama informacija apie bendruosius, t.y. þmogaus empirinëje raiðkoje (interpretacijoje, supratime, veikloje) nuolat pasikartojanèius reiðkinius, jø savybes, ryðius, dësningumus. Patirtis sensu stricto yra, pasak A. Woozley, bendrybës sritis. 16 Patyrimas patirties ðaltinis. Patirtis klostosi kaip patyrimo apibendrinimo, jo abstrahuoto suvokimo iðdava. Patyrimui perëjus abstrahavimo sietà, lieka tai, kas suvokiamuose reiðkiniuose (daiktuose, savybëse, procesuose, ávykiuose, veiksmuose ir pan.) juos interpretuojanèiam asmeniui, tam tikrai bendruomenei yra svarbiausia, kas tolydþio kartojasi konkreèiais empirinio suvokimo ar veiklos atvejais, lieka patirtis. Patyrimo pobûdis ir kitimas lemia patirties pobûdá bei kaità ir atvirkðèiai. Todël apie patirtá galima kalbëti tiek kaip apie santykinai pastovø, tapatø dalykà, tiek kaip ir apie nuolat kintantá, istoriná dariná, vyksmà. Patirtis ir intencija. Fenomenologijos teiginys, kad sàmonë yra intencionali, t.y. nukreipta á suvokiamà dalykà, objektà, nepalieka abejoniø, kad toks pat intencionalus yra ir patyrimas, tiksliau, konkretûs patyrimo vyksmai, per kuriuos reiðkiasi asmens sàmonë. Apie patyrimo intencionalumà galima kalbëti ne tik kaip apie interpretuojanèio individo sàmonës nukreiptumà á suvokiamà ob- 22 LOGOS 56

4 MOKSLINË MINTIS jektà, bet ir kaip apie semantiná patyrimo turiná arba intencijà, kurià sudaro interpretuojamà objektà, jo savybes, ryðius atspindinti informacija. Tokiu pat intencionaliu abiem aptartom prasmëm laikytinas ir patyrimo subjektas. Patirties ir intencionalumo ryðys yra kiek kitoks. Patirtis nëra intencionali kaip realiai besireiðkiantis interpretuojanèio asmens sàmonës nukreiptumas á empiriðkai suvokiamà objektà, bet ji yra intencionali tiek, kiek semantiniame jos turinyje arba intencijoje yra fiksuota tam tikras vienokio ar kitokio esinio savybes, ryðius, dësningumus perteikianti informacija. Grieþtai kalbant, gryna, t.y. interpretacijos vyksme nesireiðkianti, patirtis, realiai nesireiðkia kaip intencionali nei pastaràja prasme ið tikrøjø apie patirties semantinio turinio, intencijos raiðkà galima kalbëti tik patyrimo kontekste. Grynos patirties intencija laikytina potencialia, virtualia. Patirtis ir prasmë. Tiek patyrimas, tiek patirtis, kaip interpretacijos eigoje besireiðkianèios intencinës struktûros, yra semantiniai dariniai, prasmës, kuriø turiná sudaro suvokiamus esinius, jø savybes, ryðius, veiksmus, procesus atspindinti informacija. Sàmonës intencionalumas, pati intencijos kaip prasmës prigimtis suponuoja semantinio santykio raiðkà interpretacijos vyksme ir jo padarinyje patyrime. Semantinis poþiûris, sutelkiantis dëmesá á...prasminius (semantical) ryðius tarp reprezentacijos ir pasaulio 17, leidþia áþvelgti semantinius skirtumus tarp patyrimà ir patirtá sudaranèiø prasmiø. Patyrimo semantiná turiná sudaranti informacija perteikia konkreèiame, hic et nunc vykstanèiame, interpretacijos vyksme atsispindinèias tiek individualias, nepakartojamas, tik ðiame interpretacijos vyksme atsiskleidþianèias suvokiamø reiðkiniø savybes, ryðius, tiek ir bendrus, konkreèiuose interpretacijos vyksmuose besireiðkianèius jø bruoþus, ypatybes. Bûtent pastaràsias savybes, ryðius atspindinti informacija nusëda patirtyje ir gali bûti analitiðkai apèiuopiama semantiniame patyrimo turinyje. Esama ir nemaþa kitø ypatybiø, kuriomis semantinis patyrimo turinys skiriasi nuo patirties turinio. Patirtis ir fenomenas. Pasaulis atsiskleidþia já interpretuojanèiam asmeniui patyrime kaip reiðkinys, fenomenas. Anot Algio Mickûno,...pasaulis ne daiktas, bet fenomenas. Sàmonë, teigia filosofas, irgi fenomenas. Ji nëra daiktas. 18 Fenomenologija èia neáþvelgia jokiø iðimèiø suvokiami pasaulio esiniai atsiveria interpretuojanèiam subjektui tik, ir vien tik, reiðkiniø pavidalu. Jacques Derrida teigia, kad bet koks patyrimas yra prasmës (Sinn) patyrimas. Viskas, kas pasirodo sàmonei, viskas, kas apskritai sàmonei yra, yra prasmë. Prasmë tai fenomeno fenomeniðkumas. 19 Mano nuomone, ðis Derrida teiginys tikslintinas pabrëþiant, kad tik patyrimo turiná sudaranti prasmë perteikia fenomeno fenomeniðkumà, t.y. ðalia konkreèiø interpretacijø atvejais pasikartojanèiø jo bruoþø patyrime atsiveria ir daugelis nesikartojanèiø, tik ðiame interpretacijos vyksme besireiðkianèiø jo bruoþø, nulemtø ir konkreèiø, nesikartojanèiø, tik ðiam interpretacijos vyks- LOGOS 56 23

5 mui bûdingø kontekstiniø aplinkybiø. Bûtent, tik ðiø konkreèiø, nepakartojamø, individualiø esinio savybiø raiðkos dëka interpretuojamas objektas atsiveria asmeniui kaip reiðkinys visu savo fenomeniðku spalvingumu. Todël patyrimo turiná sudaranti prasmë yra konkreti, fenomeniðka, perteikianti, su bendromis, ir tik ðiame interpretacijos vyksme besireiðkianèias individualias, nepakartojamas suvokiamø esiniø ypatybes, ryðius. Patirties santykis su fenomeniðkumu yra kitoks. Patirtis nepajëgia perteikti suvokiamø esiniø fenomeniðkumo, neatspindi jø kaip reiðkiniø. Jei ji tai darytø, taptø patyrimo dublere, nustotø galios atlikti specifinæ savo funkcijà. Patirties prasmës yra defenomenalizuotos, nepasiþymi patyrimui bûdingu konkretumu, neperteikia interpretuojamø esiniø individualiø, nepakartojamø bruoþø. Patirties semantiniame turinyje fiksuojama informacija atspindi tuos interpretuojamø esiniø bruoþus, savybes, ryðius, kurie paprastai siejami su jø esme, tipu, noemine prasme. 20 Patirtis ir interpretacijos kontekstas. Suvokiamø esiniø interpretacija skleidþiasi konkreèiomis vietos ir laiko aplinkybëmis, kaip konkretaus subjekto, turinèio savità patirtá, konkreèius, daþnai situacijos diktuojamus, tikslus, veiksmas. Interpretacijos procesà saistantys konkretûs veiksniai, kuriø visumà galima laikyti interpretacijos vyksmà sàlygojanèiu kontekstu, didele dalimi lemia interpretacijos iðdavà patyrimà, jo semantiná turiná, prasmæ. Todël patyrimo turiná perteikianèios prasmës yra kontekstiðkos, atitinkanèios ir konkreèias, kitais interpretacijos atvejais nesikartojanèias, aplinkybes, konkretø interpretacijos vyksmà saistanèius veiksnius. Patirtis ðiuo poþiûriu skiriasi nuo patyrimo. Patirtyje esanèios prasmës yra dekontekstualizuotos, neatspindi konkreèiø kontekstiniø vieno ar kito interpretacijos vyksmo aplinkybiø. Kaip tik todël patirties segmentai gali bûti panaudoti labai ávairiomis kontekstinëmis aplinkybëmis vykstanèiø interpretacijø metu. Apibendrinant iðdëstytas pastabas apie patyrimà ir patirtá, galima teigti, kad patyrime besireiðkianèios prasmës yra konkreèios, partikuliarios, fenomeniðkos, kontekstiðkos, o patirtinës prasmës yra apibendrintos, abstrahuotos, dekontekstualizuotos bei defenomenalizuotos. Asmens patirtis ir savastis. Asmens patirtis atspindi jo, kaip semantinio subjekto, individualià prigimtá, savastá, kuri, nors ir kinta, konkreèiu laikotarpiu iðlieka daugmaþ tapati, santykinai pastovi. Asmens patirtyje glûdinèios þinios, gebëjimai, vertybës jo yra laikomos racionaliomis, savomis, ásisavintomis, suprantamomis, patikimomis, pasitvirtinusiomis, artimomis, atverianèiomis galimybæ protingai ir efektyviai veikti. Patirties sandø, átrauktø á interpretacijos vyksmà, dëka interpretuojami reiðkiniai atsiveria asmeniui taip pat kaip suprantami, ásisavinti, tam tikra prasme savi. Pasak Heideggerio, interpretacijos metu yra...ásisavinama tai, kas suprasta. 21 Kai kas nors supranta kità, teigia Lye, jis asimiliuoja tai, kas pasakyta taip, kad tai tampa sava, gyvuoja asmens kontekstuose ir 24 LOGOS 56

6 MOKSLINË MINTIS simboliuose. 22 Huserlis pastebi, kad patyrimui bûdingas...patyrimo lauko betarpiðkas pasidalijimas á jo savasties sferà sykiu su jo pasaulio patyrimo riðliu sluoksniu, kuriame iðtrinta bet kokia svetimybë ir svetimybës sferà. 23 Ðis savasties laukas yra semantiniame patyrimo turinyje besireiðkianti asmens patirtis. Su svetimybës sfera sietina ta patyrimo turinyje fiksuojama informacija, kuri perteikia individualius, nepakartojamus, tik ðiame interpretacijos vyksme besireiðkianèius suvokiamø esiniø bruoþus, ypatybes, ryðius, atspindi tik ðiam interpretacijos atvejui bûdingas kontekstines aplinkybes. Jeigu asmená pasiekianti informacija apie suvokiamà esiná bûtø nesusijusi su fenomeniðka jo raiðka, kurioje atsiveria ne tik bendrosios, atsikartojanèios, bet ir partikuliarios, atsitiktinës, nesikartojanèios esinio ypatybës, interpretacijos vyksmas prarastø prasmæ, jo paprasèiausiai nereikëtø. Patirtis ir (re)prezentacija. Patyrimas vienintelë semantinë terpë, kurioje pasaulis atsiveria asmeniui kaip suprantamø ar nesuprantamø reiðkiniø pasaulis. Patyrime suvokiami esiniai atsiskleidþia juos interpretuojanèiam þmogui kaip èia ir dabar realiai (iðskyrus iliuzijos, haliucinacijos atvejus) besireiðkiantys fenomenai. Intencinës prigimties dëka patyrimas prezentuoja suvokiamus esinius maþiausiai dvejopa prasme: a) kaip ið tikrøjø, realiai esanèius ir besireiðkianèius objektus (egzistencinë prezentacijos prasmë) bei b) kaip dabar besireiðkianèius esinius (laiko prasmë). Patyrime prezentuotø esiniø prasmë (bet ne patys esiniai), fiksuota atmintyje ar þenklø sistemose (tekstuose), gali bûti ið naujo prezentuota arba reprezentuota tiek, kiek èia ir dabar vykstanèios interpretacijos eigoje susiklosèiusià prasmæ sudarantys semantiniai elementai sutampa (yra bendri, panaðûs) su reprezentuojamos prasmës sandais. Svarbu tik nepamirðti tos aplinkybës, jog reprezentuojama prasmë interpretacijos metu nëra atkartojama, atkuriama, reprodukuojama, nes, kaip pabrëþia Gadameris, iðgyventi patyrimà reiðkia iðgyventi naujà patyrimà. 24 Kitaip nei patyrimas, patirtis pati savaime, t.y. suvokta atsietai nuo savo raiðkos patyrimo turinyje, nëra apdovanota galia reprezentuoti esiná kaip reiðkiná, fenomenà. Manytina, kad patirtis dalyvauja esiniø reprezentacijos vyksme tiek, kiek ji reiðkiasi semantiniame patyrimo turinyje ir padeda suprasti, identifikuoti patiriamus esinius. PATIRTIS IR SUPRATIMAS Semantinë patirties funkcija. Patirtis formuojasi, kaip minëta, interpretacijos procese abstrahuojant, apibendrinant patyrimo turinyje besireiðkianèias prasmes. Pagrindinë patirties funkcija bûti semantiniu kontekstu ar terpe, kurioje áprasminama interpretuojamus esinius, jø savybes, ryðius atspindinti (neinterpretuota) informacija. Patirtis esminis patiriamø esiniø supratimo veiks- LOGOS 56 25

7 nys. Esinys tampa suprastas tiek, kiek já atspindinti informacija interpretuojanèio subjekto yra suvokiama kaip atitinkanti interpretacijos metu aktualizuoto jo patirties segmento semantiná turiná, prasmes. Supratimas ásikûnija semantinëje interpretacijos iðdavoje patyrime. Interpretacijos vyksmas, kuris reiðkiasi kaip interpretuojamà esiná atspindinèios informacijos ir aktualizuoto patirties sando sàveika, paprastai liaujasi, kai suvokiamas esinys esti suprantamas arba kai ásitikinama, kad jis negali bûti suprastas turimos patirties pagrindu. Nesupratimas daþnai tampa dingstimi, skatinanèia asmená perþiûrëti tikslinti, koreguoti, papildyti savo patirtá. Patirtis ir tapatybë. Semantiniame patirties turinyje fiksuojami bendrieji, interpretacijø metu pasikartojantys, pastovûs interpretuojamø esiniø bruoþai, dësningumai, santykiai, validþiais laikomi prasminiai ryðiai, interpretacinës schemos, apibendrintà asmens vertybiná santyká su esiniu iðreiðkianèios prasmës ir t.t. Kaip tik todël fenomeniðkai atsiverianèius esinius juos interpretuojantis asmuo supranta ir identifikuoja kaip tapaèius, t.y. priklausanèius tai paèiai objektø klasei, tam paèiam reiðkiniø tipui. Turint tai galvoje galima, matyt, daug neperdedant tvirtinti, jog patirtis yra veiksnys, laiduojantis suvokiamø esiniø tapatybës sampratà. Semantinis ðios tapatybës turinys paprastai siejamas su epistemologiðkai suvokiama reiðkiniø esme, tipu, sàvoka, bendràja prasme ir pan. Pasak Michaelio Dummeto, interpretacijos metu...individualus aktas eksploatuoja bendràjà prasmæ. 25 Umberto Eco nuomone, patirties ir kalbos þodþiø reikðmæ perteikianèiose prasmëse esanti informacija atspindi tokias suvokiamø reiðkiniø ypatybes, ryðius, kuriø visuma ágalina já suprasti kaip tam tikrà tipà. Jis pagrástai pastebi, jog mes atpaþástame individualius, fenomeniðkai konkreèius reiðkinius todël, kad...susiejame juos su tipu, o tipus gebame susikurti todël, kad patiriame individus. 26 Patirties turinyje atspindinèiø bendrøjø, pastoviø suvokiamo reiðkinio savybiø, ryðiø atþvilgiu atskirø jo interpretacijø metu patyrimo turinyje atsiskleidþianèios individualios, nesikartojanèios, kontekstiðkos jo raiðkos ypatybës skatina interpretuojamà esiná suvokti kaip kintantá, nepastovø, atsitiktiniø savybiø apniktà, kitoká, kità, skirtingà, netapatø sau dalykà. Atsiþvelgiant á nevienodà patirties ir patyrimo santyká su suvokiamø esiniø tapatybës supratimu, galima, matyt, daryti hipotetinæ prielaidà, jog vienpusiðkas dëmesys esiniø tapatybës suvokimà lemianèiai patirèiai skatina poþiûrá á pasaulá kaip susidedantá ið daugmaþ pastoviø objektø ar daiktø, o vienpusiðkas dëmesys reiðkiniø individualumà, nepakartojamumà atskleidþiantiems patyrimo turinio sandams tampa veiksniu, verèianèiu galvoti apie pasaulá kaip apie fenomenø, procesø, ávykiø raiðkos erdvæ. Patirties konkretizacija patyrime. Patirtis sietina su tapatybe ne tik tuo atþvilgiu, kad ji reiðkiasi kaip veiksnys, atveriantis galimybæ patiriamus esinius suvokti kaip tapaèius, identifikuoti juos kaip tam tikros klasës ar tipo objektus, bet ir tuo atþvilgiu, kad ji pati reiðkiasi 26 LOGOS 56

8 MOKSLINË MINTIS individualiomis, nepakartojamomis semantinëmis ypatybëmis pasiþyminèiame patyrimo turinyje kaip santykinai pastovus, tapatus, atsikartojantis prasminis sandas. Turëdamas galvoje pastaràjà aplinkybæ T. May teigia, kad prasmëje turi bûti tai, kas yra nuolat perneðama ið vieno konteksto á kità, kas kartojasi ávairiuose supratimo kontekstuose. 27 Santykinis semantinio patirties turinio tapatumas yra neatsiejamas nuo patirties subjekto tapatumo tai dvi, ið esmës vieno ir to paties dalyko pusës. Patirties sàsaja su patyrimu, jos raiðka konkreèiame patyrimo turinyje daþniausiai apibûdinama terminais difuzija, panardinimas, bendrojo tipo egzemplifikacija 28, esmæ perteikianèios bendrybës konkretizacija, asimiliacija ir kitais. Aptariant patirties ir patyrimo sàveikà, svarbu turëti galvoje tai, kad patirtis nëra mechaniðkai paimama ið virtualios patirties sferos ir, nieko nepakeitus, áterpiama á semantiná patyrimo turiná. Jei ði sàveika taip vyktø ið tikrøjø, patirties semantinis turinys turëtø visiðkai nesikeisti, iðlikti toks pat. Taèiau taip nëra, nes sàveikos procesas yra ne mechaniðko patirties áterpimo, reprodukavimo, o interpretacijos vyksmas. Konkreèiomis kontekstinëmis aplinkybëmis vykstanti suvokiamà esiná atspindinèios informacijos interpretacija daþnai tampa veiksniu, skatinanèiu asmens patirties kaità. Interpretacija skleidþiasi kaip prieðtarø neiðvengiantis analizës bei sintezës procesais besiremiantis vyksmas, kurio iðdavos esti gana ávairios: a) palyginti sklandi patirties prasminiø segmentø asimiliacija semantiniame patyrimo turinyje; b) asmens patirtyje fiksuotø prasmiø, interpretaciniø schemø, semantiniø struktûrø tikslinimas, koregavimas; c) prasminiø interpretacijos schemø, semantiniø ryðiø, patirties subjekto iki tol laikytø semantiðkai validþiais, dalinis ar visiðkas atmetimas ir naujø kûrimas ir t.t. Kiekvieno interpretacijos vyksmo metu susiklostanèio patyrimo turinyje patirtis tiksliau, aktualizuoti jos segmentai, ágyja konkreèià semantinæ iðraiðkà, nulemtà interpretuojamo esinio fenomeniðkos raiðkos ypatybiø bei kontekstiniø interpretacijos veiksniø. IÐVADOS 1. Fenomenologijos, hermeneutikos kûrëjø darbuose plëtotø iðankstinio supratimo idëjø esmë gali bûti iðsamiau atskleidþiama suvokiant já kaip savità semantiná dariná patirtá. 2. Semantiniame patirties turinyje fiksuojamos apibendrintos, departikuliarizuotos, dekontekstualizuotos bei defenomenalizuotos prasmës. Ðiuo atþvilgiu patirtis skiriasi nuo patyrimo, kurio turinyje besireiðkianèios prasmës yra konkreèios, kontekstiðkos, fenomeniðkos. 3. Pagrindinë patirties funkcija bûti semantiniu kontekstu, terpe, kurioje áprasminama suvokiamus reiðkinius atspindinti informacija (neinterpretuota). Ðio áprasminimo (interpretacijos) eigoje suvokiami esiniai atsiskleidþia juos interpretuojanèiam asme- LOGOS 56 27

9 niui kaip prasmingi suprantami arba nesuprantami. Supratimo iðdavos fiksuojamos semantiná patyrimo turiná sudaranèiose prasmëse. Literatûra ir nuorodos 11 Hans-Georg Gadamer. Truth and Method. New York: Sheed and Ward Ltd, 1975, p Hans Georg Gadamer. Reflections on My Philosophical Journey. // The Philosophy of Hans- Georg Gadamer. Ed. by L. E. Hahn. Carbondale: Open Court Publishing Co., 1997, p Friedrich Schleiermacher. The Aphorisms on Hermeneutics from 1805 and 1809/10. // The Hermeneutic Tradition: From Ast to Ricoeur. Ed. by G. L. Ormiston, A. Schrift. New York: State University of New York Press, 1990, p Edmund Husserl. The Crisis of European Sciences and Transcendental Phenomenology. Evanston: Northwestern University Press, 1970, p Martin Heidegger. Being and Time. Oxford: Blackwell Publishers Ltd., 1999, p Martin Heidegger. Being and Time (sections 31 34). // The Hermeneutic Tradition: From Ast to Ricoeur. Ed. by G. L. Ormiston, A. Schrift. New York: State University of New York Press, 1990, p Jürgen Habermas. The Hermeneutic Claim to Universality. // The Hermeneutic Tradition: From Ast to Ricoeur. Ed. by G. L. Ormiston, A. Schrift. New York: State University of New York Press, 1990, p Paul Ricoeur. Hermeneutics and the Critique of Ideology. // The Hermeneutic Tradition: From Ast to Ricoeur. Ed. by G.L.Ormiston, A. Schrift. New York: State University of New York Press, 1990, p Paul Ricoeur. Egzistencija ir hermeneutika. Interpretacijø konfliktas. Vilnius: Baltos lankos, 2001, p J. Lye. Some Principles of Phenomenological Hermeneutics Paul Ricoeur. Egzistencija ir hermeneutika. Interpretacijø konfliktas. Vilnius: Baltos lankos, 2001, p Martin Heidegger. Pathmarks. Ed. by W. McNeill. Cambridge: Cambridge University Press, 1999, p E. Betti. Hermeneutics as the General Methodology of Geisteswissenschaften. // The Hermeneutic Tradition: From Ast to Ricoeur. Ed. by G. L. Ormiston, A. Schrift. New York: State University of New York Press, 1990, p Edmund Husserl. Karteziðkosios meditacijos. Vilnius: Aidai, 2005, p J. Lye. Some Principles of Phenomenological Hermeneutics A. D. Woozley. Universals. // The Encyclopedia of Philosophy. Vol. 8. Ed. by P. Edwards. New York: Simon and Shuster Macmillan, 1996, p T. Burge. Predication and Truth. // The Journal of Philosophy. Vol. CIV, 2007, Nr. 11, p Visa aprëpianti dabartis. Algá Mickûnà kalbina Arûnas Sverdiolas. Vilnius: Baltos lankos, 2004, p Jacques Derrida. Positions. Paris: Minuit, 1972, p Edmund Husserl. Ideas. General Introduction to Pure Phenomenology. New York, London: Collier, Macmillan Publishers, 1975, p. 245, 246; Umberto Eco. Kant and the Platypus. London: Vintage, 2000, p Martin Heidegger. Being and Time. Oxford: Blackwell Publishers Ltd., 1999, p J. Lye, op. cit. 23 Edmund Husserl. Karteziðkosios meditacijos. Vilnius: Aidai, 2005, p Hans-Georg Gadamer. Reflections on My Philosophical Journey. // The Philosophy of Hans- Georg Gadamer. Ed. by L. E. Hahn. Carbondale: Open Court Publishing Co., 1997, p Michael Dummet. Origins of Analytical Philosophy. Cambridge: Harvard University Press, 1996, p Umberto Eco. Kant and the Platypus. London: Vintage, 2000, p T. May. Reconsidering Difference. University Park: The Pensylvania State University Press, 1997, p Jakko Hintikka. The Phenomenological Dimension. // The Cambridge Companion to Husserl. Ed. by B. Smith, D. W. Smith. Cambridge: Cambridge University Press, 1999, p LOGOS 56